Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovei M. D. dėl skolos už suteiktas teisines paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas tuo, kad ieškovas su atsakove 2021 m. liepos 7 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią jam buvo pavesta atstovauti atsakovės ir jos nepilnamečių vaikų E. D. ir A. D. interesus baudžiamojoje byloje dėl eismo įvykio, kurio metu, kartu su keturiais asmenimis žuvo ir atsakovės vyras M. D.. Visi jie vyko iš darbo (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Bendravimo su atsakove eigoje paaiškėjo, kad M. D. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nelegaliai. 2021 m. birželio 29 d. LR Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius (toliau – Darbo inspekcija) surašė aktą, kuriame buvo konstatuota, kad atsakovės vyras įvykio dieną dirbo nelegaliai, todėl nesant darbo teisinių santykių, N-2 formos aktas nesurašytas. Nurodytu pagrindu darbo inspekcija atsisakė pripažinti mirties faktą pakeliui iš darbo draudžiamuoju įvykiu. Esant tokiai situacijai, ieškovas su atsakove susitarė dėl ieškovo atstovavimo šiame procese tokiomis sąlygomis: a) ieškovas atstovaus atsakovės ir jos šeimos narių interesus byloje dėl Sodros išmokų išmokėjimo; b) ieškovas neims jokio atlygio iš atsakovės už atstovavimą šioje byloje; c) ieškovas nepasiekus teigiamo rezultato byloje, t. y. negavus Sodros išmokų, neims iš atsakovės jokio atlygio; d) atveju, jei pavyks gauti Sodros išmokas atsakovė sumoka ieškovui honorarą (sėkmės mokestį) 20 proc. dydžio nuo Sodros išmokėtos sumos. Sutarties sąlygos buvo aptartos susirašinėjant elektroniniu paštu. 2021 m. spalio 11 d. tarp šalių buvo pasirašytą teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. 2021/10-11.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Bylos duomenys patvirtina, kad 2021 m. spalio 11 d. ieškovas V. L. (advokatas) ir atsakovė M. D. sudarė Teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2021/10-11(toliau – Sutartis) (2022-08-05, CBP 4866, Priedas Nr.3). Sutartimi ieškovas, be kita ko, įsipareigojo atstovauti klientės M. D. interesams teisme, civilinėse bylose dėl patirtos žalos atlyginimo, civilinėse bylose dėl Sodros išmokų ir kompensacijų išmokėjimo. Sutarties 2 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad klientė įsipareigoja sumokėti advokatui honorarą už teikiamas teisines paslaugas, kaip nurodyta Sutarties 3 straipsnyje, jog advokato honoraro dydis yra 20 proc. sėkmės mokestis nuo Sodros išmokos sumos. Minėtas sėkmės mokestis bus sumokamas tik tuo atveju, jeigu atsakovei bus išmokėtos išmokos iš Sodros.

Taigi, teisinių paslaugų sutartyje šalys susitarė dėl sėkmės mokesčio. Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad civilinėse bylose leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams. Nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalis).

Šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis bei advokatas turi teisę sudaryti su klientu teisinių paslaugų sutartį, nurodytą Advokatūros įstatymo 50 straipsnyje, kurioje nustatomos ir teisinių paslaugų apmokėjimo sąlygos, įskaitant apmokėjimo dydį, jo nustatymo būdą, susitarimą dėl sėkmės mokesčio (susitarimą, pagal kurį užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties), kaip tai įtvirtinta Advokatūros įstatymo 50 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje turi būti vertinama, ar šalių susitarimas dėl sėkmės mokesčio dydžio – teisinių paslaugų apmokėjimo dydžio, priklausančio nuo bylos baigties, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad 2021 m. spalio 11 d. Teisinių paslaugų sutartyje numatytas rezultatas buvo pasiektas, tačiau atsakovės nuomone, advokato paslaugos jai buvo suteiktos nekvalifikuotai, teismas atsisakė priimti ieškovo parengtą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, po to dokumentus Sodrai ji teikė pati asmeniškai, ieškovo darbo ir laiko sąnaudos minimalios, kad gautų tokio dydžio honorarą.

Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog pagal šalių sudarytą teisinių paslaugų sutartį paslaugos buvo teikiamos ir sutartis buvo tinkamai vykdoma iš ieškovo pusės. Tai patvirtina byloje esantys duomenys: 2021 m. spalio 13 d. ieškovas kreipėsi į Sodros Kauno skyrių su prašymu suteikti informaciją, ar atsakovės sutuoktinio M. D. mirties faktas bus pripažintas nelaimingu atsitikimu pakeliui iš darbo, ar šeimai bus išmokėta vienkartinė draudimo išmoka, jeigu bus priimtas neigiamas sprendimas informuoti kokiu pagrindu atsakovei ir jos šeimos nariams nebus mokamos periodinės išmokos ir vienkartinė draudimo išmoka (2022-08-05, CBP-4866, Priedas Nr. 4). 2021 m. spalio mėnesį, gavus iš Sodros atsakymą, jog yra įrodytas nelegalaus darbo faktas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-02 nutarimas Nr. A5.-1481-1034/2021) ir nėra nurodymo darbdaviui pateikti dokumentus dėl įdarbinimo, kurio pagrindu pavėluotai būtų pateiktas 1 SD pranešimas (2022-08-05, CBP-4866, Priedas Nr. 6), ieškovas 2021 m. spalio 18 d. paruošė kitą prašymą darbdaviui UAB (duomenys neskelbtini) pateikti nurodytą pranešimą, tačiau šis atsisakė tai padaryti (2022-08-05, CBP-4866, Priedas Nr. 5). Iš pateikto į bylą 2021 m. birželio 29 d. Darbo inspekcijos akto išvadų matyti, kad darbuotojas (atsakovės velionis vyras) dirbo be darbo sutarties – nesant darbo teisinių santykių, N-2 formos aktas nesurašytas. Darbo inspekcija pripažino faktą, kad M. D. dirbo nelegaliai, todėl atsisakė surašyti nustatytos formos N-2 dokumentą, o buvęs velionio darbdavys atsisakė pateikti nustatytos formos 1- SD pranešimą. Sodra atsisakė pripažinti M. D. mirties faktą nelaimingu atsitikimu. Ieškovas 2022 m. sausio 4 d. pateikė Darbo inspekcijai prašymą dėl N-2 formos akto surašymo. 2022m. sausio 12 d. Darbo inspekcija pateikė išvadą, kurioje, be kita ko, įvertinusi pateiktą 2021 m. gruodžio 28 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-7531-979/2021 (apie kurią pasisakyta žemiau) bei visas ieškovo nurodytas aplinkybes, paskyrė papildomą tyrimą, kuris, beje, ir lėmė pasiektą teigiamą rezultatą.

Atlikus paiešką Lietuvos teismų informacinėje sistemoje, iš civilinės bylos Nr. 2YT-7531-979/2021, nustatyta, kad M. D. kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. D. laikotarpiu nuo 2021-01-04 iki 2021-01-13 dirbo UAB (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti VSDFV Kauno skyriaus Registro skyrių įrašyti į duomenų registrą informaciją apie tai, kad M. D. laikotarpiu nuo 2021-01-04 iki 2021-01-13 dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Minėtoje byloje Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos M. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas, konstatavo, kad faktas apie pareiškėjos sutuoktinio M. D. dirbtą darbą nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-02 nutarimu dėl A. M., kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pripažinimo kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas), o būtent, kad esant darbo sutarties požymiams, nesudarius rašytinės darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną dieną nepranešęs VSDFV Alytaus teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, leido dirbti M. D. laikotarpiu nuo 2021-1-04 iki 2021-01-13 (imtinai). Nutartyje nurodyta, kad nustatytos faktinės aplinkybės yra susijusios su pareiškėjos pareikštu prašymu, turi prejudicinę galią ir iš naujo neįrodinėtinos bei pareiškėjai išaiškino, kad jos gali būti nagrinėtinos kreipiantis ne į bendros kompetencijos teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bet dėl nelaimingo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos išmokėjimo į VSDFV teritorinį skyrių.

Atsakovės nuomone, ieškovo teisinės paslaugos jai buvo suteiktos nekokybiškai, nes visiškai nereikėjo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau teismo vertinimu negalima sutikti su tokia atsakovės pozicija, nes Darbo inspekcija ir Sodra teigiamą sprendimą atsakovei ir jos nepilnamečiams vaikams išmokėti vienkartines draudimo išmokas bei vaikams skiriamas periodines išmokas priėmė, būtent, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties pagrindu.

Dėl teisinių paslaugų sutarties sąlygų vertinimo nesąžiningumo aspektu (nesąžiningų sąlygų kontrolės)

Atsakovė nurodo, jog susitarimas dėl sėkmės mokesčio dydžio yra nesąžiningas, nes šis susitarimas dėl mokesčio dydžio yra neaiškiai suformuluotas, o be to Sutartyje nėra aptarta, kad ieškovas atstovaus ne tik ją, bet ir atsakovės mažamečius vaikus ir nuo vaikų gaunamų išmokų bus skaičiuojamas sėkmės mokestis.

CK 6.228⁴ straipsnis nustato nesąžiningomis laikomų vartojimo sutarčių sąlygas. Minėtame straipsnyje nurodyta, jog nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Taip pat yra pateikiamas sąrašas sąlygų, kurioms esant preziumuojamas sutarties sąlygos nesąžiningumas, t. y. kai vartotojas įpareigojamas vykdyti sutarties sąlygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Sutarties laisvės principas leidžia susitarti dėl sėkmės mokesčio su advokatu sudaroma teisinių paslaugų sutartimi. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Atstovui, veikiančiam atstovaujamojo interesais, yra taikomos ne tik tam tikros pareigos, bet ir papildomi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kiti etiško elgesio standartai. Tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu. Advokato ir kliento fiduciariniai santykiai nulemia tai, kad advokato honoraras yra profesinės etikos klausimas. Susitarimams dėl advokato užmokesčio, kai šio užmokesčio dydis priklauso nuo bylos baigties (rezultato pasiekimo), keliami tokie pat reikalavimai, kaip ir kitiems susitarimams dėl teisinės pagalbos, kai advokato atlygis apskaičiuojamas kitais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013). Viena vertus, susitarimas dėl sėkmės mokesčio yra sutarties laisvės principo įgyvendinimas, kita vertus, sėkmės mokestis neturėtų būti neprotingai didelis. Vertinant atlyginimo už teisines paslaugas dydį, reikšmingas suderinamumas pagal Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus tinkamo atlyginimo už advokato teikiamas paslaugas kriterijus: nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kai kyla šalių ginčas dėl mokėjimo už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, tokį ginčą nagrinėjantis teismas turi patikrinti ne tik susitarimo dėl advokato užmokesčio sąlygos atitiktį Advokatūros įstatymo nuostatoms, bet ir nustatyti, kokia apimtimi yra įvykdytas šalių susitarimas, bei įvertinti, ar konkrečiu atveju advokato užmokestis atitinka ne tik jau pirmiau nurodytus Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, bet ir bendruosius teisės principus – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo vertybinius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-421/2016). Suteikęs teisinių paslaugų sutartyje sulygtas teisines paslaugas advokatas negali likti be teisingo atlyginimo, kurį apskaičiuojant reikšminga nustatyti, kiek konkrečias teisines paslaugas įsivertino šalys sutartyje ir kokia apimtimi tos paslaugos buvo suteiktos. Kai šalys susitarė dėl sėkmės mokesčio už sėkmingą bylos rezultatą, nustatytina, ar buvo pasiektas rezultatas, kurio siekti šalys susitarė teisinių paslaugų sutartyje. Sprendžiant ginčą dėl to, ar teisinių paslaugų sutartyje sulygtą rezultatą pasiekė advokatas ir ar dėl to klientui atsirado prievolė mokėti sėkmės mokestį, esminę reikšmę turi sutarties sąlygų aiškinimas ir vertinimas, ar pasiektas rezultatas atitiko pagrįstus šalių lūkesčius pagal sutartyje apibrėžtą siekiamą tikslą.

Teisinių paslaugų sutartimi (1 straipsnis) ieškovas įsipareigojo atstovauti klientės M. D. interesus baudžiamojoje byloje Vilniaus apsk. VPK KPV NVESTS, Vilniaus miesto apylinkės teisme, Vilniaus apygardos teisme, civilinėse bylose dėl patirtos žalos atlyginimo, civilinėse bylose dėl Sodros išmokų ir kompensacijų išmokėjimo. Sutarties 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad advokato honoraro dydis yra 20 proc. sėkmės mokestis nuo Sodros išmokos sumos. Sutarties 2 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad sėkmės mokestis sumokamas advokatui pavedimu į jo nurodytą sąskaitą arba grynais, ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo pinigų gavimo į savo sąskaitą.

Teismo vertinimu, atsakovės argumentai, jog nebuvo su ieškovu susitarta, jog jis atstovaus ir jos nepilnamečius vaikus, yra nepagrįsti, nes, šioje situacijoje yra akivaizdu, kad ieškovas atstovavo atsakovę, kuri yra įstatyminė atstovė savo nepilnamečiams vaikams ir sudarydama Sutartį ji veikė ne tik savo, bet ir savo vaikų interesais, nes tikslas buvo gauti Sodros draudimines išmokas visai atsakovės šeimai. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas kreipdamasis į valstybines institucijas dėl išmokų gavimo veikė ne tik atsakovės, bet ir jos, kaip įstatyminės atstovės nepilnamečių vaikų, interesais. Į bylą pateiktas 2022 m. balandžio 4 d. ieškovo ruoštas atsakovės ir jos šeimos narių prašymas Sodrai dėl draudiminių išmokų išmokėjimo, patvirtina, kad ieškovas veikė visos atsakovės šeimos interesams.

Ieškovas į vaikų periodinių išmokų sumas nepretenduoja, prašo priteisti 20 proc. dydžio sumą nuo bendros vienkartinių išmokų sumos – 47 226,15 Eur (15 742,05 Eur x 3), kuri sudaro – 9445,23 Eur.

Sprendžiant dėl ieškovui iš atsakovės priteistino atlygio už teisines paslaugas dydžio, šiuo atveju taip pat reikšminga aplinkybė, kad šalių sudaryta teisinių paslaugų sutartis laikytina vartojimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-469/2019). Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra suformuluotos šios esminės taisyklės dėl iš vartojimo sutarčių kylančių ginčų nagrinėjimo ypatumų: teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis, jeigu ginčo teisiniai santykiai atitinka jų požymius, ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę, neatsižvelgdamas į tai, ar tokius reikalavimus reiškė ginčo šalys, teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas nesąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teismo procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus; vartotojų teisų gynimas – viešasis interesas, todėl teismas bylose dėl vartojimo sutarčių turi būti aktyvus, be kita ko – savo iniciatyva rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2010; 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; kt.).

Vertinant ieškovo suteiktų paslaugų apimtį, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas atstovavo atsakovę, gaunant Sodros išmokas, tiek valstybinėse institucijose (Sodra, Darbo inspekcija), tiek rašant prašymus velionio darbdaviui, civilinėje byloje Nr. 2YT-7531-979/2021 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurios pagrindu Darbo inspekcija ir Sodra pakeitė savo ankstesnius sprendimus, kurie tuo metu buvo nepalankūs atsakovei.

CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 12 punktas numato, jog nesąžiningomis taip pat laikomos sąlygos, kuomet verslininkui suteikiama teisė prekių perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas arba teisė vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti sutarties, jeigu galutinė kaina yra didesnė už sutartyje nustatytąją.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punktą (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas) preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.

Sąvoka „neproporcingai didelė vartotojo atsakomybė“ yra vadinamoji atviroji norma, vertybinis kriterijus. Teismui vertinant, koks netesybų dydis laikomas neproporcingai didele vartotojo atsakomybe, ši norma turi būti aiškinama remiantis CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Atsižvelgęs į ieškovo atliktų teisinių paslaugų kiekį ir pobūdį, įvertinęs, kad šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, sutartis sudaryta su advokatu, prašomas priteisti atlygis sudaro 20 proc. nuo vienkartinių draudiminių išmokų, kurios buvo skirtos tiek ieškovei, tiek jos nepilnamečiams vaikams - 47 226,15 Eur, kas sudaro 9 445,23 Eur sumą, įvertinus tai, kad šios draudiminės išmokos buvo išmokėtos šeimai netekus maitintojo, ieškovas atstovavimo laikotarpiu kreipėsi į Sodrą, parašė elektroninį laišką darbdaviui, surašė pareiškimą teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (įvertinus tai, kad teismo posėdžiuose dalyvauti nereikėjo) bei pateikė Darbo inspekcijai prašymą dėl N-2 formos akto surašymo (2022-08-05, CBP-4866, Priedas 4, 5, 9), teismas sprendžia, kad 9 445,23 Eur dydžio atlyginimas už suteiktas paslaugas pagal 2021 m. spalio 11 d. teisinių paslaugų sutartį yra neprotingai didelis ir pažeidžia bendruosius protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, 2021 m. spalio 11 d. teisinių paslaugų sutarties 3 straipsnio 1 punkto sąlyga „Advokato honoraro dydis yra 20 proc. sėkmės mokestis nuo Sodros išmokos sumos“ yra nesąžininga ir negalioja nuo sutarties sudarymo momento.

Teismas sprendžia, kad teisingas atlygis ieškovui už jo atliktų veiksmų kiekį ir pobūdį darbo ir laiko sąnaudas dėl darbo užmokesčio būtų 2 000 Eur. Šis darbo užmokestis yra priteisiamas ne didesnis, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas dėl 9 445,23 Eur atlygio advokato pagalbai apmokėti tenkintinas iš dalies – ieškovui iš atsakovės priteistinas 2 000 Eur atlyginimas pagal 2021 m. spalio 11 d. teisinių paslaugų sutartį.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos (2 000 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – dėl areštuotų atsakovės banko sąskaitose, esančių 9 445,23 Eur piniginių lėšų – paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Iš į bylą pateiktų duomenų matyti jog ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: teikdamas ieškinį sumokėjo 260 Eur; už advokato teisinę pagalbą patyrė 400 Eur, už antstolio paslaugas dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrė 160,09 Eur, viso 820,09 Eur (2022-08-05, CBP-4866, Priedas Nr.18, 2022-10-26, DOK-40563 Priedas 1, 2).

Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir proporcingos bylos sudėtingumui (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)A ATS-22-C-22-05365, yra atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų (2022-10-13 DOK-38481 priedas). Išlaidos antrinei teisinei pagalbai sumokėti sudaro 215 Eur (2023-02-09, DOK-6434).

Patikslintas ieškinys tenkintas 21 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės priteistina 172,22 Eur (820,09 Eur x 21 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis; 98 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys nepatenkintas 79 proc. iš ieškovo valstybės naudai priteistina 169,85 Eur (215 Eur x 79 proc.) bylinėjimosi išlaidų už atsakovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 13,44 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas 79 proc., o atsakovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo priteistinos 10,62 Eur (13,44 Eur x 79 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1, 2, dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) atlyginimą pagal 2021 m. spalio 11 d. Teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2021/10-11, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (2 000 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 172,22 Eur (vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų ir 22 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

2021 m. spalio 11 d. teisinių paslaugų sutarties 3 straipsnio 1 punkto sąlyga „Advokato honoraro dydis yra 20 proc. sėkmės mokestis nuo Sodros išmokos sumos“ yra nesąžininga ir negalioja nuo sutarties sudarymo momento.

Priteisti iš ieškovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą: 10,62 Eur (dešimties eurų 62 ct) sumą už pašto išlaidas, kuri turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660 ir 169,85 Eur (vieno šimto šešiasdešimt devynių eurų 85 ct) sumą už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – dėl areštuotų atsakovės M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitose, esančių 9 445,23 Eur piniginių lėšų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.