- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1074-555/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05300-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“, D. V., Apeliacinės
- Pareiškėjas
- G. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-11195-1126/2023 pagal pareiškėjo G. V. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje D. V., uždaroji akcinė bendrovė ,,Intrum Lietuva“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. V. kreipėsi į antstolį R. S. su dokumentu, pavadintu skundas, prašydamas kreiptis į teismą dėl nutarčių išaiškinimo, grąžinti sumokėtas palūkanas, padengiant skolos likutį ir daugiau palūkanų neskaičiuoti.
2. Teisme gautas antstolio R. S. patvarkymas Nr. S-23-70-13409, kuriuo antstolis prašė išaiškinti, iki kada turi būti skaičiuojamos palūkanos pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8225-285/2011.
3. Antstolis nurodė, kad jis vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8225-285/2011. Antstolis užvesdamas vykdomąją bylą pagal minėtą nutartį AIS vykdomosios bylos finansinėje dalyje nurodė, kad 5 procentų metinių palūkanų skaičiuojamos nuo negrąžintos skolos sumos (144 157,59 Eur), skaičiuojant nuo 2011 m. kovo 23 d. iki hipotekos teisėjo nutarties įvykdymo, t. y. pilno skolos padengimo dienos. Antstolis preziumavo, kad terminas palūkanas skaičiuoti baigiasi pilnai sumokėjus skolą, o įvardinimas, kad palūkanos skaičiuojamos iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, tik apibūdina iki kokios nutarties įvykdymą kalbama, o ne patį terminą, jog realizavus turtą pagal šią nutartį, palūkanos nebeskaičiuojamos. Skolininko G. V. teigimu nutartis įvykdyta seniai, tais pačiais metais, tačiau palūkanos vis dar skaičiuojamos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 29 d. nutartimi prašymą tenkino ir išaiškino, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2‑8225‑285/2011, 5 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos skolos sumos (144 157,59 Eur), skaičiuojant nuo 2011 m. kovo 23 d. iki hipotekos teisėjo nutarties įvykdymo, t. y. pilno skolos padengimo dienos. Terminas palūkanas skaičiuoti baigiasi pilnai sumokėjus skolą, palūkanos skaičiuojamos iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, realizavus turtą pagal šią nutartį, palūkanos nebeskaičiuojamos.
5. Teismas nustatė, kad antstolis vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8225-285/2011, vykdomoji byla (duomenys neskelbtini). Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartimi nutarta patenkinti kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimus ir priverstinai iš skolininkų D. V. ir G. V. išieškoti 144 157,59 Eur sumą, 5 procentus metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos (144 157,59 Eur) skaičiuojant nuo 2011 m. kovo 23 d. iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo. Nutarties rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nustatytas šalių teisių ir pareigų turinys. Nutartyje nurodyta, kad skolininkai D. V. ir G. V. neįvykdė prievolės pagal 2008 m. vasario 6 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui AB DnB NORD bankui. Paskola nustatytu terminu negrąžinta, ginčo nėra, skola priverstinai išieškotina ne ginčo tvarka, įkeistas turtas priverstinai parduotinas iš varžytynių. Kreditoriaus prašymu iš skolininkų priverstinai išieškoma 144 157,59 Eur skola, 5 procentų metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme, hipotekos procedūros atveju reiškia laikotarpį nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio prašymo gavimo (2011 m. kovo 23 d.) iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo.
6. Teismas vertino, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiški ir nedviprasmiška. Išaiškintina, kad 5 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos skolos sumos (144 157,59 Eur), skaičiuojant nuo 2011 m. kovo 23 d. iki hipotekos teisėjo nutarties įvykdymo, t. y. pilno skolos padengimo dienos. Terminas palūkanas skaičiuoti baigiasi pilnai sumokėjus skolą, palūkanos skaičiuojamos iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, realizavus turtą pagal šią nutartį palūkanos nebeskaičiuojamos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (išieškotoja) UAB „Intrum Lietuva“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išaiškinti, kad procesinės palūkanos pagal Kauno miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2‑8225-285/2011 yra skaičiuojamos iki pilno skolos padengimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.261 straipsniu, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Minėtos procesinės palūkanos yra laikomos minimaliais nuostoliais.
7.2. Skundžiamoje nutartyje pateiktas išaiškinimas dėl Kauno miesto apylinkės 2011 m. kovo 30 d. teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-8225-285/2011 nurodomo procesinių palūkanų skaičiavimo termino neatitinka nurodyto įstatyminio reglamentavimo, teismų praktikos bei pradinio kreditoriaus interesų bei teisėtų lūkesčių.
7.3. Procesinių palūkanų skaičiavimo terminas tiek CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra apibrėžiamas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Kitoks CK 6.37 straipsnio 2 dalies aiškinimas neatitiktų palūkanų instituto paskirties ir dispozityvumo, prievolės šalių bendradarbiavimo, lygybės bei draudimo piktnaudžiauti savo teisėmis principų, kuriais siekiama užtikrinti prievolės šalių teisėtų interesų, teisių ir pareigų pusiausvyrą.
7.4. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2‑8225‑285/2011 nurodytas procesinių palūkanų skaičiavimo terminas „iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo“ reiškia, ne terminą iki turto pagal nutartį realizavimo, o terminą iki pilno skolos padengimo. Skolininkų D. V. ir G. V. prievolė kreditoriui yra kilusi dėl netinkamai vykdytos 2008 m. vasario 6 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas nekilnojamasis daiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai skolininkui neįvykdžius tokios prievolės kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškoti iš skolininko kito turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008). Taigi, jeigu skolininkas ir įkeisto daikto savininkas sutampa, tai hipotekos kreditorius, gavęs iš parduoto įkeisto turto mažesnę sumą nei jam priklauso, turi teisę reikalauti išieškoti visą sumą iš kito skolininko turto (CK 4.193 straipsnio 1dalis).
7.5. Nagrinėjamu atveju antstolio R. S. kontoroje yra tęsiamas išieškojimas iš skolininkų D. V. ir G. V. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8225-285/2011 pagrindu, nes po įkeisto turto pardavimo iš varžytinių yra likusi neįvykdyta prievolė, t. y. kreditorius iš parduoto įkeisto turto gavo mažesnę sumą nei jam priklauso vykdomojo dokumento pagrindu. Atsižvelgiant į tai, procesinės palūkanos yra laikomos D. V. ir G. V. vykdytinos prievolės pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-8225-285/2011 dalimi ir turi būti skaičiuojamos nuo 2011 m. kovo 23 d. iki visiško skolos padengimo, nes pradinis kreditorius Luminor Bank AS civilinėje byloje buvo pareiškęs reikalavimą tokias palūkanas skaičiuoti, o teismas šį prašymą tenkino, ir naujoji išieškotoja procesinių palūkanų nėra atsisakiusi.
Atsiliepimas
8. Pareiškėjas G. V. pateikė teismui atsiliepimą į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, kuriuo prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartį ir pareikalauti iš suinteresuoto asmens patikslinti / pagrįsti duomenis apie skolos likutį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Suinteresuoto asmens argumentai neįtikinantys. Bankas, būdamas lygiateisė šalis paskolos sutartyje, visiškai nieko nepadarė, kad paskolą būtų galima grąžinti panaudojus gautas pajamas už parduotą įkeistą turtą (neliekant skoloje), nes jo vertė, pačio banko skaičiavimais, gerokai viršijo paskolos sumą. Dėl to bankas turi kartu su skolininku pasidalinti patirtais nuostoliais. Naudojantis proga skolininkui primesti dar mokėti palūkanas, kaip minimalius nuostolius (taip įvardinta skunde) yra ne tik nepagrįsta, bet ir neetiška.
8.2. Bankas suklaidino teismą, pateikdamas neteisingus ir nepagrįstus duomenis apie skolą. Pati pradinė paskolos suma buvo 124 195 Eur (440 000 Lt). Pardavus įkeistą turtą iš varžytinių, buvo padengta didžioji dalis skolos. Dėl to visiškai nesuprantama, kaip galima reikalauti per teismą grąžinti 144 157,59 Eur. Tokios sumos niekada nebuvo skolingi, be to didžioji dalis paskolos jau yra padengta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl teismo procesiniu sprendimu priteistų procesinių palūkanų skaičiavimo termino išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio R. S. kontoroje yra vykdomas vykdomasis raštas Nr. 2-8225-285/20211 pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį dėl 144 157,59 Eur skolos, 38,52 Eur žyminio mokesčio ir 22 267,46 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkų D. V. ir G. V. išieškotojo UAB „Intrum Lietuva“ naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Antstolio kontoroje vykdoma Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2‑8225-285/2011 nutarta patenkinti kreditoriaus AB DnB NORD banko reikalavimus ir priverstinai išieškoti iš skolininkų D. V. ir G. V. 144 157,59 Eur skolos, 5 procentus metines palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos (144 157,59 Eur), skaičiuojamos nuo 2011 m. kovo 23 d. iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo ir 38,52 Eur (133 Lt) žyminio mokesčio.
12. Antstolio kontoroje gautas pareiškėjo (skolininko) G. V. dokumentas, pavadinimu skundas, kuriuo jis prašė kreiptis į teismą dėl nutarčių išaiškinimo, grąžinti sumokėtas palūkanas, padengiant skolos likutį ir daugiau palūkanų neskaičiuoti. Teisme gautas antstolio R. S. patvarkymas Nr. S-23-70-13409, kuriuo antstolis prašė išaiškinti, iki kada turi būti skaičiuojamos procesinės palūkanos pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8225-285/2011. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą tenkino ir išaiškino, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartyje priimtoje, civilinėje byloje Nr. 2‑8225‑285/2011, 5 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos nuo negrąžintos skolos sumos (144 157,59 Eur), skaičiuojant nuo 2011 m. kovo 23 d. iki hipotekos teisėjo nutarties įvykdymo, t. y. pilno skolos padengimo dienos. Terminas palūkanas skaičiuoti baigiasi pilnai sumokėjus skolą, palūkanos skaičiuojamos iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, realizavus turtą pagal šią nutartį, palūkanos nebeskaičiuojamos.
13. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) UAB „Intrum Lietuva“, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodamas jį tuo, kad pirmosios instancijos teismo pateiktas išaiškinimas dėl procesinių palūkanų skaičiavimo termino neatitinka teismo procesiniu sprendimu priteisiamų procesinių palūkanų įstatyminio reglamentavimo bei tokias normas aiškinančios teismų praktikos, taip pat pradinio kreditoriaus interesų ir teisėtų lūkesčių. Apeliantė nurodo, kad teismo procesiniame sprendime nurodytas procesinių palūkanų skaičiavimo terminas „iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo“ reiškia, ne terminą iki turto pagal nutartį realizavimo, o terminą iki pilno skolos padengimo. Skolininkų prievolė kreditoriui yra kilusi dėl netinkamai vykdytos 2008 m. vasario 6 d. kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), o šios prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas nekilnojamasis daiktas. Po įkeisto turto pardavimo iš varžytinių yra likusi neįvykdyta prievolė, t. y. kreditorius iš parduoto įkeisto turto gavo mažesnę sumą nei jam priklauso vykdomojo dokumento pagrindu, todėl antstolio kontoroje skolos išieškojimas iš skolininkų yra tęsiamas. Dėl to procesinės palūkanos yra laikomos skolininkų vykdytinos prievolės pagal vykdomąjį dokumentą dalimi ir turi būti skaičiuojamos nuo 2011 m. kovo 23 d. iki visiško skolos padengimo.
14. Jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas (CPK 278 straipsnio 2 dalis).
15. Kasacinis teismas išaiškino, kad teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant, kad jis galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-223-313/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-428-943/2020).
16. Aiškinant sprendimą neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 4 punktą ir jame nurodytą praktiką).
17. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl teismo procesiniu sprendimu priteistų procesinių palūkanų skaičiavimo termino pabaigos. Byloje ginčo dėl to, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8225-285/2011 iš skolininkų pradinio kreditoriaus naudai, be kita ko, buvo priteistos 5 (penkių) procentų metinės palūkanos nuo negrąžintos skolos sumos (144 157,59 Eur), skaičiuojamos nuo 2011 m. kovo 23 d. iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, nėra. Tačiau byloje kilo ginčas, iki kada šios nurodyta teismo nutartimi priteistos procesinės palūkanos turėtų būti skaičiuojamos, t. y., ar iki visiško teismo procesinio sprendimo įvykdymo, ar iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo, t. y. įkeisto turto realizavimo. Skolininko teigimu, Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-8225-285/2011 yra įvykdyta, tačiau palūkanos vis dar skaičiuojamos. Tuo tarpu apelianto teigimu, teismo nutartimi priteistos procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos iki visiško teismo procesinio sprendimo įvykdymo.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nenustatyta pagrindų, įtvirtintų CPK 278 straipsnio 1 dalyje aiškinti teismo procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis yra aiški, o jos rezoliucinė dalis yra suformuluota suprantamai, t. y. iš nutarties turinio galima aiškiai suprasti, dėl ko buvo kilęs teisminis ginčas, kokie buvo pareikšti reikalavimai, taip pat kokios iš skolininkų pradinio kreditoriaus naudai buvo priteistos sumos: 144 157,59 Eur skola (123 692,26 Eur negrąžintas kreditas, 2 446,28 Eur palūkanos, 18 019,05 Eur delspinigiai), 5 procentų metinės procesinės palūkanos ir 38,52 Eur (133 Lt) žyminis mokestis. Minėtos teismo nutarties turinys patvirtina, kad pradinio kreditoriaus reikalavimai, be kita ko, iš skolininkų priteisti 5 procentų metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, buvo tenkinti visiškai.
19. Pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8225-285/2011 priėmimo metu galiojusiame CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi nurodytos nutarties priėmimo metu galiojusios įstatymo nuostatos, be kita ko, galiojančios ir šiuo metu, aiškiai ir nedviprasmiai apibrėžė tiek teismo procesiniu sprendimu priteisiamų procesinių palūkanų dydį, tiek jų apskaičiavimo tvarką.
20. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme tais atvejais, jeigu šie patenkinti. Nurodytos palūkanos vadinamos procesinėmis. Terminas „procesinės palūkanos“ įstatyme nenustatytas, bet jis visuotinai vartojamas teismų praktikoje, kad būtų galima išskirti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagal įstatymą kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. <...> Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. <...> Nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
21. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, teismo procesinis sprendimas, kurį prašoma išaiškinti, yra aiškus ir nedviprasmiškas. Priimto procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje yra aiškiai nurodytos tiek iš skolininkų pradiniam kreditoriui priteistos sumos, tiek procesinių palūkanų apskaičiavimo tvarka, kurią taip pat imperatyviai reglamentuoja ir įstatymas. Dėl to pirmosios instancijos teismas, išaiškindamas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8225-285/2011 priteistų procesinių palūkanų apskaičiavimo tvarką, šiuo atveju neteisingai taikė procesinės teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį.
22. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).
23. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama nutartį, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo procesinių sprendimų išaiškinimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl suinteresuoto asmens UAB „Intrum Lietuva“ atskirasis skundas tenkinamas iš dalies: Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolio R. S. prašymas dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimo netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų procesinių klausimų
24. Pareiškėjas G. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareikalauti iš suinteresuoto asmens (apeliantės) UAB „Intrum Lietuva“ patikslinti / pagrįsti duomenis apie skolos likutį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjimu atveju byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimo, plačiau dėl šio pareiškėjo prašymo nepasisako ir jo nesprendžia (CPK 320 straipsnis).
25. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio R. S. prašymo dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.