Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. L., jo gynėjai advokatei Elenai Gylienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo J. L., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, BK 40 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant laiduotojos M. R. atsakomybei ir nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamoji byla J. L. atžvilgiu nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 8 d. (kardomosios priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo, paskyrimo dienos).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, J. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, iki konfiskavimo įvykdymo nuspręsta palikti šiai transporto priemonei taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą.

J. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Iš kaltinamojo J. L. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. L. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. dėl to, kad jis 2023 m. kovo 5 d., apie 14.58 val., (duomenys neskelbtini) g., Kaune iki pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu Drager Alcotest 6810, Nr. ARFM-0364, patikros sertifikato Nr. 1752007, nustatytas 1,83 promilių neblaivumas.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendyje konstatuota, kad J. L. padaryta nusikalstama veika, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Tačiau įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis, tai, kad jis praeityje nėra teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dirba, ruošiasi kurti šeimą, duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta, nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima teigti, kad J. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl to teismas konstatavo, kad yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, atleisti J. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, perduodant jį laiduotojos M. R. atsakomybėn be užstato ir nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Teismas taip pat padarė išvadą, jog M. R. asmenybę apibūdinantys duomenys, tai yra ji dirba, teigiamai charakterizuojama, neturi drausminių nuobaudų, yra neteista, jau ilgą laiką gyvena kartu su J. L., ruošiasi kurti šeimą, šį J. L. elgesį vertina kritiškai, sudaro pagrindą manyti, kad ji yra tinkama laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo, jos galimybė daryti kaltinamajam teigiamą įtaką yra reali. Taip pat įvertino baudžiamųjų poveikio priemonių skyrimui aktualius duomenis, kad kaltinamasis J. L. padarė Kelių eismo taisyklių 14 punkte priskirtiną vieną iš šiurkščiausių pažeidimų, keliančių realią grėsmę kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas didelis kiekis, net 1,83 promilės alkoholio, jis kaltę pripažino, išreiškė nuoširdų gailestį, anksčiau neteistas, tačiau baustas už analogiško pažeidimo padarymą, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl paskyrė uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 8 d. (kardomosios priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo, paskyrimo dienos). Be to, įvertino tai, kad J. L. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę – automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, atsižvelgiant į tai, J. L. priklausantis automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotas.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Osvaldas Stadalius prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: 1) J. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę sumažintą bausmę 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą; 2) paskirti baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise – vairuoti motorines kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 8 d., t. y. kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimi, automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę bei iki konfiskavimo įvykdymo palikti šiai transporto priemonei taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą; 3) J. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

3.1. Skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju tik iš dalies yra formalios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje. Kaip nustatė pirmos instancijos teismas – J. L. nėra teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima teigti, kad J. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau nesutinka su teismo vertinimu, jog tik šių aplinkybių pakanka taikyti laidavimo institutą. Vadovaujantis teismų formuojama praktika, išvada dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos buvimo - pagrįsto manymo, kad kaltininkas ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi būti pagrįsta objektyviais faktais, t. y. turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių ar kitus teisės pažeidimus ir pan. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

3.2. Pabrėžė, kad dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių – J. L. nors ir yra neteistas, tačiau yra baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, t. y. transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 4 promilės neblaivumas) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Administracinis nusižengimas padarytas 2023 m. sausio 15 d., apie 21.00 val. S. Ž. g. Kaunas, J. L. vairavo BMW markės automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,98 prom. girtumas. Taip pat yra baustas administracine tvarka ir už kitus KET pažeidimus. Šių paminėtų aplinkybių pirmos instancijos teismas net nevertino ir dėl jų nepasisakė, todėl, anot prokuroro, padarė neteisingas išvadas dėl asmens padarytos veikos pavojingumo ir J. L. polinkio laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

3.3. Pažymėjo, kad išvada, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Šioje byloje pirmos instancijos teismas, anot prokuroro, padarė neteisingas išvadas vertindamas tiek pačią veiką, jos pavojingumą, kadangi J. L. nuo sprendimo priėmimo administracinio nusižengimo byloje, t. y. nuo 2023 m. vasario 8 d. jau buvo atimta specialioji teisė vairuoti motorines kelių transporto priemones ir nors ši administracine tvarka paskirta nuobauda buvo apskųsta, tačiau 2023 m. balandžio 5 d., kai dar vyko baudžiamosios bylos teisminis nagrinėjimas, ji jau buvo įsiteisėjusi (tai patvirtina 2023 m. balandžio 5 d. teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti kaltinamojo parodymai: „Prieš tai buvau baustas už lengvą neblaivumą, jau buvo atimta teisė vairuoti, tuo metu sprendimas buvo apskųstas, bet gavęs laišką, atsiėmiau ankstesnį skundą“). Atkreipė dėmesį, kad asmuo, kuriam yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas už vairavimą neblaiviam, kai nustatytas 0,98 prom. girtumas, praėjus pusantro mėnesio nuo pažeidimo 2023 m. kovo 5 d. vėl vairuoja tą patį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas jau vidutinis (1,83 prom. ) girtumas. Tai tik parodo, jog J. L. padaryta veika sunkėja, tampa pavojingesnė ir jis yra abejingas įstatymų laikymuisi. Tokiu atveju nėra pagrindo manyti, jog ateityje J. L. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Be to, tai, kad J. L. būdinga automobilį vairuoti išgėrus alkoholio, patvirtina laiduotojos M. R. duoti parodymai teisme: „Esu pastebėjusi, kad vieną alaus išgėręs sėda už vairo, sakė, kad dar galima, nors mano nuomonė kita.“<...> „Aš tikiu, kad jam reikia gydymo, aš vietoje jūsų jam skirčiau gydymą“.

3.4. Skundo autoriaus nuomone, aplinkybė, jog J. L. pasielgė ne spontaniškai, nulemtas neblaivumo, bet tai buvo tyčinis ir kryptingas jo veikimas, patvirtina jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu: „...su automobiliu iš namų važiavo į savo statomą namą, kadangi būtinai reikėjo pasikrauti ir parsivežti įrankius. Iš vakaro namuose buvo svečių, vartojo alkoholį, ryte iki išvažiuojant taip pat vartojo alkoholio, gėrė alaus, įtarė, kad yra apsvaigęs, tačiau įsivaizdavo, kad dar leistina norma ir vairuoti gali, be to, būtinai reikėjo ten nuvykti.” Mano, jog atleidus J. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl laidavimo instituto taikymo nėra pakankamas siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. J. L. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo, todėl nebus pasiekti tikslai – esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (kasacinė nutartis Nr. 2K-136-699/2018).

3.5. Prokuroras taip pat nesutinka su J. L. teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminu – 2 metai 6 mėnesiai. Šiuo atveju matyti, kad J. L. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad J. L. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių – J. L. nors ir yra neteistas, tačiau yra baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, taip pat yra baustas administracine tvarka ir už kitus KET pažeidimus. Mano, jog įvertinus nurodytas aplinkybes J. L. nustatytinas ilgesnis uždraudimo naudotis specialia teise terminas nei numatytas vidurkis.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo ir jo gynėjas – atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas J. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl J. L. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau, atleisdamas jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindais ir jo atžvilgiu nutraukdamas baudžiamąją bylą, netinkamai taikė su laidavimo institutu susijusias BK nuostatas. Šių aplinkybių pagrindu, vadovaudamasi BPK 329 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdama į teismų praktiką, pagal kurią, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, ar jų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-629/2006), teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendis turi būti panaikintas, J. L. atžvilgiu priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

6. Kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad J. L. 2023 m. kovo 5 d., apie 14.58 val., (duomenys neskelbtini)g., Kaune iki pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. alkoholio matuokliu Drager Alcotest 6810, Nr. ARFM-0364, patikros sertifikato Nr. 1752007, nustatytas 1,83 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais J. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

7. J. L. pirmosios instancijos teisme visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog iš vakaro namuose buvo svečių, vartojo alkoholį. Ryte gėrė alaus, tačiau manė, kad dar leistina norma ir vairuoti gali. Būdamas neblaivus, vairavo jam priklausantį automobilį ir patikrinimui buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pastarieji jį patikrinę bekontakčiu alkoholio matavimo prietaisu ir gavę teigiamą rezultatą, tikrino kontaktiniu alkotesteriu. Pirmuoju tikrinimu jam buvo nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, antruoju po pertraukos – 1,83 promilių neblaivumas. Su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko, neblaivumo akte pasirašė. Galiojantį vairuotoją pažymėjimą turi. Taip pat paaiškino, kad 2023 m. sausio 15 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir skirta administracinio poveikio priemonė – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, tačiau šį sprendimą jis yra apskundęs teismui, galutinio sprendimo dar nėra. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Teismo prašė, kad būtų taikytas laidavimas, laiduotoja skiriant jo sugyventinę M. R..

8. Pretendentė į laiduotojus M. R. teisiamojo posėdžio metu šį J. L. prašymą palaikė.

9. Liudytoja N. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-jo skyriaus tyrėja. 2023 m. kovo 5 d., apie 14.58 val., dirbo kartu su vyresniąja tyrėja E. S.. Buvo vykdoma policinė priemonė, kurią vykdė policijos pareigūnai, dirbantys radijo šaukiniu K1880. Jie patikrinimui sustabdė automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo vairuotojas J. L. buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810, Nr. ARFM0364, patikros sertifikato Nr. 1752007. Pirmuoju tikrinimu 2023 m. kovo 5 d. 15.00 val. jam nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 15.21 val. nustatytas 1,83 promilių neblaivumas. J. L. sunkiai orientavosi aplinkoje, su juo buvo sunku susikalbėti. J. L. su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko, ant neblaivumo akto pasirašė. Po atliktos apžiūros automobilis nutransportuotas saugojimui į UAB „Augenas“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 39–40).

10. Minėtos policijos pareigūnės N. P. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės, kurias ji nurodė apklausiama kaip liudytoja (b. l. 7).

11. Įvykio vietos apžiūros protokole (su priedu – fotolentele) užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu paimtas automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu (b. l. 9–25).

12. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2023 m. kovo 5 d. alkoholio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0364, patikros sertifikato Nr. 1752007, pirmuoju tikrinimu 15.00 val. J. L. nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu 15.21 val. nustatytas 1,83 promilių neblaivumas (b. l. 31–33).

13. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra J. L. (b. l. 35).

14. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytai, kad vidutinė lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini) rinkos kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) Lietuvoje yra 4 230,00 eurų (b. l. 36).

15. Taigi, J. L. kaltę bei faktines bylos aplinkybes, be paties J. L. prisipažinimo, patvirtina patikrinimo metu J. L. vairuojamą automobilį sustabdžiusios policijos pareigūnės N. P. parodymai, kurie sutampa su šios pareigūnės tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytomis aplinkybėmis, įvykio vietos apžiūros protokolas (su priedu – fotolentele), neblaivumo nustatymo aktas, kita rašytinė bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami J. L. kaltei pagrįsti. J. L. veikė tiesiogine tyčia, tai yra žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo ir pirmiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis. Tokiais savo veiksmais jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. J. L. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl jam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

16. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 67-942/2019, 2K-81-895/2020 ir kt.).

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė nustatęs, kad kaltinamasis J. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis praeityje nėra teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad J. L. Respublikinio priklausomybės ligų centre Kauno filiale neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, dirba, ruošiasi kurti šeimą, duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta, viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, galima teigti, jog J. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl sprendė, kad yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Parinkdamas laiduotoją, pirmosios instancijos teismas, pretendentę į laiduotojas, tai yra J. L. sugyventinę M. R., įvertinęs ją charakterizuojančius duomenis (dirba, teigiamai charakterizuojama, neturi drausminių nuobaudų, yra neteista), laikė tinkama, nes ji, teismo vertinimu, gali daryti teigiamą įtaką J. L.. Esant nustatytai BK 40 straipsnio numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra teisinis pagrindas J. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

18. Prokuroras apeliaciniame skunde ginčydamas J. L. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės tvirtina, kad nėra būtinosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. nėra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl kitų BK 40 straipsnyje įtvirtintų privalomų sąlygų laidavimo instituto taikymui, teisėjų kolegija kitų sąlygų nevertina ir dėl jų nepasisako.

19. Kaip minėta, pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu, be kita ko, yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokią išvadą daro teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-46-465/2021).

20. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas minėtą sąlygą, kaip jau minėta, atsižvelgė į tai, kad J. L. visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas, jis Respublikinio priklausomybės ligų centre Kauno filiale neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, dirba, ruošiasi kurti šeimą, duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta, viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl pirmosios instancijos teismas vertino, kad galima teigti, jog J. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau su tokiu pirmosios instancijos teismo duomenų vertinimu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. L., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę vidury dienos (14.58 val.) mieste, kai tokiu metu eismas yra gan aktyvus, jam nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, nuo kurios taikytina baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviam. Bylos duomenimis nustatyta, kad atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. L. girtumas buvo nustatytas policijos pareigūnams vykdant specialiąją priemonę patikrinimui sustabdžius jo vairuojamą automobilį (b. l. 7). Liudytoja apklausta policijos pareigūnė N. P. parodė, kad įvykio metu J. L. sunkiai orientavosi aplinkoje, su juo buvo sunku susikalbėti (b. l. 39–40), o neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog alkoholio matuokliu pirmuoju tikrinimu J. L. buvo nustatytas 1,95 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu už 21 minutės – 1,83 promilių neblaivumas (b. l. 31–33). Taigi, tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta J. L. vairavimo esant neblaiviam skaudžių pasekmių.

21. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors J. L. praeityje ir neteistas, tačiau jis už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam jis buvo baustas administracine tvarka. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų Administracinių nusižengimo registro duomenų matyti, kad J. L. buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2023 m. sausio 15 d. 21.00 val. Kauno miete vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,98 promilių girtumas, tokiu būdu pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, už tai jam paskirta administracinė nuobauda – 850,00 eurų bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemonę 6 mėnesius ir draudimas 13 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, administracinio nusižengimo numeris (ROIK 23194824456) (b. l. 51–53). Minėtų duomenų iš Administracinių nusižengimų registro pateikimo metu (2023 m. kovo 6 d.), 2023 m. vasario 8 d. J. L. atžvilgiu priimtą nutarimą pastarasis buvo apskundęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Šį faktą 2023 m. balandžio 5 d. teisiamajame posėdyje patvirtino ir J. L., o taip paaiškino, kad nutarimas yra apskųstas. Teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. kovo 2 d. buvo gautas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas J. L. skundas dėl minėto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23194824456). LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad teismas minėtoje byloje (bylos Nr. II-337-668/2023), spręsdamas skundo priėmimo klausimą 2023 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjui J. L. nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, o per teismo nustatytą terminą šių trūkumų J. L. nepašalinus, teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi jo skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 12 d. Tai yra pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nuosprendį, šiuo atveju aktualus nutarimas jau buvo įsiteisėjęs. Tuo tarpu iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad ši aplinkybė, tai yra, kad J. L. administracine tvarka buvo nubaustas už tai, kad jis 2023 m. sausio 15 d. 21.00 val. Kauno miete vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,98 promilių girtumas, svarstant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą iš viso nebuvo svarstoma. Aplinkybė, tai yra tai, kad J. L. ankščiau yra baustas administracine tvarka už analogiško pažeidimo padarymą, susijusio su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, pirmosios instancijos teismo buvo paminėta ir įvertinta tik nustatant uždraudimo naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones) terminą, bet ne sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Kaip minėta, J. L. 2023 m. vasario 8 d. nutarimu ne tik buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda, tačiau jam taip pat buvo uždrausta vairuoti transporto priemones 6 mėnesius bei 13 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau nežiūrint į tai, 2023 m. kovo 5 d. jis vėl sėdo už vairo būdamas neblaivus. Taip pat yra baustas administracine tvarka ir už kitus KET pažeidimus (b. l. 51-54). Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja J. L. ir parodo jo polinkį nesilaikyti visuotinai priimtinų bendro elgesio taisyklių, nes akivaizdu, kad iš padaryto ankstesnio administracinio nusižengimo jis jokių teigiamų išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė, todėl J. L. priešingas teisei elgesys nelaikytinas atsitiktiniu ar pavieniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad, atleidus J. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. nėra privalomos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos. Minėta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Nesant vienai iš jų, šio instituto taikymas negalimas.

22. Apibendrinat visa, kas buvo aptarta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad klausimas dėl laidavimo instituto nuostatų taikymo J. L. pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas netinkamai, atsietai nuo jo asmenį apibūdinančių duomenų, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo bei kitų reikšmingų aplinkybių. Nustačius, kad BK 40 straipsnio nuostatos J. L. atžvilgiu taikytos nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, spręstina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 40 straipsnį), dėl ko nepagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą J. L. atžvilgiu, todėl skundžiamas nuosprendis naikinamas, o J. L. atžvilgiu priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis pripažįstant jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės

23. Nustačius, jog J. L. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad jis turi būti baustinas. Skiriant bausmę teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad J. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kuris yra tyčinis baigtas, jis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. Nusikalstama veika padaryta su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu, taip keliant didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgtina į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro siūlymu skirti J. L. švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – baudą. Už nesunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudos dydį nuo 50 iki 2 000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), todėl prokuroro siūlytinas baudos dydis – 75 MGL nelaikytinas per dideliu, nes jis yra artimas baudos minimumui. Be to, yra visos sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas (byloje vadovaujantis BPK 273 straipsniu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas) ir baudos dydį mažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 50 MGL dydžio baudą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo

24. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones nuo 1 iki 5 metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.

25. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Nustatyta, kad J. L. automobilį vairavo būdamas 1,83 promilių girtumo, kas iš esmės ženkliai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė (tai yra nuo 1,51 promilės). Be to, nors J. L. yra teisiamas pirmą kartą, tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. L. buvo baustas administracine tvarka už analogiško pažeidimo, susijusio su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, padarymą. Nepaisant to, J. L. tinkamų išvadų nepadarė ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Taigi, J. L. nėra drausmingas eismo dalyvis, specialiąja teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai. Be to, neteisėti J. L. veiksmai buvo užkardyti policijos pareigūnų dėka. Šie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Taigi, kaltinamajam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Atsižvelgiant į padarytos nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, nustatyto girtumo laipsnius ir siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę, taip pat tam, kad per atitinkamą laikotarpį asmuo negalėtų tokios teisės įgyti (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), J. L. kartu su galutine bausme skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo šios specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2023 m. kovo 8 d. (b. l. 73–76). Kolegijos vertinimu, 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių uždraudimo naudotis specialia teise termino trukmė, kuri yra šiek tiek mažesnė už šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkį, yra proporcinga padarytos veikos pavojingumui, J. L. asmenybei, ir yra pakanka užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą, todėl priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, neturėtų būti griežtinama.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo

27. Pagal BK 72 straipsnio 1–2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą.

28. Iš teismų praktikos matyti, jog sprendžiant klausimus susijusius su turto konfiskavimu, automobilis laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemonė BK 281¹ straipsnio atžvilgiu. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju, kaip nagrinėjamas byloje, teismas privalo skirti įstatyme nurodytą turto konfiskavimą. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018).

29. Byloje neginčytinai nustatyta, kad J. L. jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo jam priklausančią transporto priemonę BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 35). Taigi, J. L. vairuotam automobiliui buvus nusikaltimo padarymo priemone, atitinkant konfiskuotino turto požymius, automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2, 3 dalis.).

Dėl kitų procesinių klausimų

30. J. L. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79–82) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 73–76), panaikintinos.

31. Prokuroro 2023 m. kovo 6 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. L. priklausančiam automobiliui BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pratęstinas iki šio automobilio konfiskavimo įvykdymo.

32. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas aikštelėje Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 27–30), perduotinas konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

33. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2023 m. birželio 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-10508. Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį J. L. sudaro 86,67 Eur, kurios gali būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

34. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

35. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal prokuroro apeliacinį skundą J. L. teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas. Bylos apimtis – vienas tomas, byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno posėdžio metu neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosioms kalbomis. Šiuo atveju įvertinus išdėstytas aplinkybes ir tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam J. L. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu, 331 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

J. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL, tai yra 3 750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. L. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL, tai yra 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.

Įpareigoti J. L. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio paskelbimo sumokėti paskirtą baudą į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. J. L. išaiškinti, kad sumokėjęs baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti J. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžią skaičiuoti nuo 2023 m. kovo 8 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, J. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam priklausantį automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, panaikinti.

Prokuroro 2023 m. kovo 6 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam automobiliui „BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pratęsti iki šio automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomą aikštelėje Technikos g. 18A, Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš J. L. valstybei nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.