Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1836-230/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Komsega“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotų administravimo grupė“, ieškinį atsakovui K. M. dėl žalos atlyginimo, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo K. P.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė UAB „Komsega“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankrotų administravimo grupė“, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo K. M. 469 769,65 Eur dydžio žalos atlyginimą; K. M. prievolę dėl 469 769,65 Eur žalos atlyginimo ieškovei pripažinti solidaria kartu su K. P. prievole pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2300-413/2011.Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, jog 2010 m. balandžio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Komsega“ bankroto administratoriumi paskyrus UAB „Bankrotų administravimo grupė“ ir paskirtajam administratoriui susipažinus su jam perduotais įmonės dokumentais, kilo poreikis kreiptis į teismą dėl įmonei neteisėtais vadovų veiksmais, padarytos žalos atlyginimo.2009 m. vasario 10 d. K. M., būdamas UAB „Komsega“ direktoriumi ir veikdamas įmonės vardu, sudarė su K. P. preliminariąją turto pirkimo –pardavimo sutartį Nr. KOM 2009/03. Sutartimi šalys įsipareigojo iki 2009 m. balandžio 10 d. sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį, kuria K. P. parduotų, o UAB „Komsega“ įsigytų 1,9 ha ploto žemės sklypą, esantį Kauno r. už 724 050 Eur (2 500 000 Lt). 2009 m. vasario - balandžio mėnesiais UAB „Komsega“ vadovas K. M. iš įmonės kasos išmokėjo K. P. avansą – 470 632,53 Eur (1 625 000 Lt), tačiau pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties taip ir nesudarė. Atsakovas, sudarydamas sutartį joje nurodytomis sąlygomis ir išmokėdamas įmonės lėšas, padarė žalą BUAB „Komsega“ bei jos kreditoriams, kadangi preliminarioji sutartis buvo sudaryta dėl akių (jokio žemės sklypo nebuvo ketinama pirkti), siekiant pasisavinti įmonės lėšas. Šias aplinkybes patvirtina priimti teismų sprendimai: įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2300-413/2011 2009 m. vasario 10 d. preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis pripažinta tariamuoju sandoriu, kadangi buvo sudaryta turint tikslą prieš bankroto bylos iškėlimą perleisti įmonės lėšas su įmonės vadovu susijusiam asmeniui ir tokiu būdu išvengti atsiskaitymo su kitais įmonės kreditoriais. Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu buvo taikyta restitucija ir iš K. P. BUAB „Komsega“ naudai priteista 470 632,53 Eur (1 625 000 Lt). Įsiteisėjusiu 2014 m. vasario 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-290/2014 teismas konstatavo, kad veikdami bendrininkų grupėje vieninga tyčia ir turėdami nusikalstamą tikslą iššvaistyti didelės vertės svetimą UAB „Komsega“ turtą, žinodami, kad K. P. neparduos, o UAB „Komsega“ už 724 050 Eur (2 500 000 Lt) nepirks 2,13 ha bendro ploto žemės sklypo, K. M. su K. P. sudarė 2009 m. vasario 10 d. preliminarią žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Tokiu būdu atsakovas K. M. ir trečiasis asmuo K. P. pasisavino ir iššvaistė BUAB „Komsega“ turtą 470 632,53 Eur (1 625 000 Lt) sumai bei padarė analogišką žalą įmonei bei jos kreditoriams. Įmonės bankroto administratorės atstovas pažymi, kad 470 632,53 Eur (1 625 000 Lt) dydžio žala BUAB „Komsega“ buvo padaryta dėl bendrų K. M. ir K. P. veiksmų, tačiau atlyginti žalą yra įpareigotas tik K. P. (patirtos žalos atlyginimas iš jo yra priteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2300-413/2011). Įvertinus tą aplinkybę, kad ieškovė patyrė žalą dėl bendrų K. M. ir K. P. veiksmų, laikytina, kad K. M. ir K. P. ieškovei turi atsakyti solidariai, todėl iš K. M. priteistinas žalos atlyginimas ieškovės naudai, o pati prievolė atlyginti žalą ieškovei pripažintina solidaria K. M. ir K. P. prievole.Atsakovas K. M. prašo taikyti ieškinio senatį ir patikslintą ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog ieškovės BUAB „Komsega“ bankroto administratorius, susipažinęs su jam perduotais įmonės dokumentais, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau nenurodė jokios konkrečios datos, kada susipažino su perduotais įmonės dokumentais, todėl pagrįstai laikytina, jog administratorius (kaip savo veiklos profesionalas) su minėtais įmonės dokumentais susipažino per kelias dienas nuo paskyrimo bankroto administratoriumi. Preliminarus tokio susipažinimo terminas būtų – 2010 m. gegužės 1 – 10 dienos. Be to, administratorius patikslintame ieškinyje nenurodo jokių kliūčių, kurios būtų sutrukdžiusios jam laiku susipažinti su atitinkamais dokumentais (ar jų dalimi). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas teigia, kad bankroto administratorius ieškinį dėl žalos priteisimo galėjo pateikti iki 2013 m. gegužės 10 d. Kadangi ieškinį ieškovės atstovas pateikė po nurodyto termino, ieškinys turi būti atmestas kaip pateiktas praleidus terminą. Ieškovės atstovas teismui paaiškino, kad dar 2010 m. kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, tačiau kadangi bylos nagrinėjimo metu pasikeitė tiek pirminio ieškinio pagrindas, tiek ir dalykas, todėl reikėjo reikšti naują ieškinį, kurį teismui pateikė 2014 m. rugsėjo mėnesį, todėl senaties terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo pateikti nėra praleistas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo K. M. ieškovei 469 769,65 Eur žalos atlyginimą, pripažįstant šią atsakovo K. M. prievolę solidaria su K. P. prievole pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2300-413/2011. Teismas sprendė, kad įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-290/2014 buvo nustatyti prejudiciniai faktai, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas pripažino, kad yra nustatytos visos sąlygos atsakovo K. M. civilinei atsakomybei dėl ieškovei padarytos žalos atlyginimo atsirasti, todėl teismas reikalavimus dėl žalos atlyginimo tenkino. Pasisakydamas dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį teismas nurodė, jog iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovė ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo buvo pateikusi 2010 m. rugsėjo 29 d. Ši byla buvo du kartus sustabdyta, o 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas ieškovei atsiėmus ieškinį. Tuo pat metu nuo 2011 m. birželio 3 d. civilinis ieškinys buvo pareikštas baudžiamojoje byloje ir ieškovė 2011 m. birželio 17 d. nutarimu buvo pripažinta civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, tačiau Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 19 d. nuosprendžiu civilinis ieškinys buvo atmestas, konstatavus, kad jis jau yra patenkintas. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas iš naujo nuo 2014 m. vasario 19 d. nuosprendžio įsiteisėjimo, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes ieškinys šioje byloje pareikštas 2014 m. rugsėjo 23 d. Teismas taip pat pažymėjo, kad nurodytos faktinės ieškinio pareiškimo aplinkybės ir pakankamai aktyvūs administratoriaus veiksmai, vienu metu lygiagrečiai pareiškiant keletą reikalavimų tiems patiems atsakovams ir tai pačiai sumai, kurie dėl atsiradusios tam tikros teisinės painiavos nebuvo išspręsti ieškovės naudai, galėtų būti pripažinti svarbiomis priežastimis, dėl kurių buvo praleistas ieškinio senaties terminas, todėl ieškovui prašant, tai teiktų pagrindą šį terminą atnaujinti. Teismas nustatė, jog įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu jau yra nustatyta, kad 470 632,53 Eur žala ieškovei atsirado dėl bendrų K. M. ir K. P. veiksmų, todėl žalą turi atlyginti atsakovas K. M. solidariai su K. P.. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu taikius restituciją iš K. P. UAB „Komsega“ yra priteista 470 632,53 Eur ir vykdomas išieškojimas – iki patikslinto ieškinio nagrinėjamoje byloje buvo išieškota 862,58 Eur, todėl ieškovė prašo priteisti iš solidaraus skolininko K. M. neišieškotą iš kito skolininko (K. P.) žalos dalį – 469 769,65 Eur. Teismas įvertinęs, kad solidariam skolininkui K. P. jau įvykdžius solidarios prievolės dalį, iš kito solidaraus skolininko – atsakovo K. M., priteistina neišieškota solidarios prievolės dalis, kartu pripažįstant priteistą žalos atlyginimą solidaria prievole su jau vykdomu išieškojimu iš K. P. pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas K. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė datą, nuo kurios skaičiuotinas ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo pateikti ir nepagrįstai pripažino, kad terminas šiuo atveju nėra praleistas. Kadangi ieškovas neginčija fakto, kad apie pagrindą ieškiniui pareikšti jam tapo žinoma 2010 m. gegužės mėnesio 1 – 10 dienomis, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo galėjo būti pateiktas tik iki 2013 m. gegužės mėnesio;ginčijamo teismo sprendimo išvados nėra nuoseklios ir prieštaringos: nustatęs, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, vėliau teismas jį atnaujino nesant ieškovo prašymo. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Komsega“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankrotų administravimo grupė“, prašo atmesti atsakovo K. M. apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.Atsiliepime ieškovės atstovas palaiko pirmosios instancijos teismo ginčijamo sprendimo išvadas ir mano, kad jos yra priimtos įvertinus visas bylos aplinkybes (pradinio ir vėlesnių civilinių ieškinių pateikimo aplinkybes), todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėto ir pagrįsto sprendimo.2016 m. sausio 4 d. atsakovas Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė rašytinius argumentus dėl ieškovės atsiliepimo, kuriuose teigė, kad ieškovė atsiliepime iš esmės perrašė ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nepateikdama naujų faktų.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl papildomų paaiškinimų priėmimo

Apeliantas susipažinęs su ieškovės atsiliepimu į apeliacinį skundą, Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti bylą ar atskirą procesinį klausimą iš naujo. Ribotas apeliacijos modelis lemia ir bylos šalių galimybių teikti naujus įrodymus bei paaiškinimus apribojimą (CPK 314 straipsnis). Įstatymas reikalauja pateikti teismui vientisą, įstatymo reikalavimus, nustatytus CPK 306 straipsnyje, atitinkantį procesinį dokumentą – apeliacinį skundą, kuriame būtų išdėstyti visi šalies argumentai sprendžiamu klausimu. Tikslinti ar papildyti teismui pateiktą apeliacinį skundą nėra leidžiama. Be to, papildomai teikiamais rašytiniais paaiškinimais apeliantas ne papildo ar praplečia pateikto skundo argumentus, bet kritikuoja ieškovės atstovo pateiktą atsiliepimą, jo netenkina atsiliepimo turinys ir argumentai. Teisė vertinti bylos šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir jų svarbą byloje keliamam ginčui pavesta ne proceso šaliai, o teismui, todėl nesilaikant įstatymų reikalavimų, atskirai nuo apeliacinio skundo pateiktą ir esminės svarbos teisingam bylos išnagrinėjimui neturintį atsakovo pateiktą procesinį dokumentą atsisakoma priimti.

Dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo, senaties eigos nutraukimo ir sustabdymo institutų taikymo

Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino eigos pradžios ir pabaigos momentų nustatymo, aiškinimo ir taikymo klausimai, kai bankrutuojančios įmonės vardu reiškiami reikalavimai dėl žalos atlyginimo.Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taigi, plačiąja prasme ieškinio senatimi yra ribojamas visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo, įtvirtinto Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CK 1.2 straipsnio 1 dalyje, veikimas, taip pat tam tikra apimtimi kiekvienu konkrečiu atveju ribojamos asmens teisės į pažeistų jo teisių teisminę gynybą. Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba, įgyvendinti subjektines teises išnyksta.Viena vertus, ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus nustatyta tam tikra pareiga. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Dėl ieškinio senaties instituto specifikos yra nustatomos specialios ieškinio senaties terminų eigos skaičiavimo taisyklės. Specialiosios taisyklės, reguliuojančios ieškinio senaties termino pradžią, sustabdymą, nutraukimą, pratęsimą ir atnaujinimą, nustatytos CK 1.124–1.135 straipsniuose. Nagrinėjamu atveju apeliantas visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškinio senaties termino pradžios momento.Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šioje byloje, kaip minėta, keliamas žalos bankrutavusiai įmonei bei jos kreditoriams, atsiradusios dėl neteisėtų įmonės vadovo veiksmų, atlyginimo klausimas, ir šiam reikalavimui pateikti taikomas, kaip teisingai nurodė atsakovas, trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai asmuo reiškiantis šį reikalavimą sužinojo apie aplinkybes, sudarančias pagrindą spręsti apie įmonės bei kreditorių teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Šiuo atveju ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė visų įmonės kreditorių bei pačios įmonės interesus atstovaujantis bankroto administratorius.Administratoriui apie įmonei padarytą žalą tampa žinoma tik iškėlus įmonei bankroto bylą ir įsiteisėjus teismo nutarčiai, tai visiškai atitinka įstatymų leidėjo poziciją, nes ieškinio senaties termino pradžia siejama ne su objektyviu (teisės pažeidimo), o su subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą). Nutartis dėl bankroto bylos UAB „Komsega“ iškėlimo buvo priimta Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d., ja įmonės bankroto administratoriumi buvo paskirta UAB „Bankrotas“. Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi ankstesne nutartimi paskirtasis bankroto administratorius buvo atstatydintas ir BUAB „Komsega“ administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo grupė“. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovę atstovauja nurodytos administratorių įmonės įgaliotas asmuo, todėl nuo nurodytos nutarties įsiteisėjimo datos, BUAB „Komsega“ paskirtajam administratoriui ir kilo pareiga imtis būtinų priemonių visų įmonės kreditorių teisėms apginti (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas) ir, esant pagrindams, pareikšti teismui reikalavimus dėl įmonei ir jos kreditoriams padarytos žalos atlyginimo. Kaip pastebi apeliantas, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konkrečiai nenurodė, su kokia data siejamas byloje skaičiuotino termino ieškiniui pareikšti, pradžios momentas. Teisėjų kolegija mano, kad bylą nagrinėjęs teismas senaties termino eigos pradžios nesiejo su konkrečia data dėl tos priežasties, kad 2010 m. balandžio 20 d. nutartis, kuria buvo paskirtas BUAB „Komsega“ administratorius, buvo priimta rašytinio proceso tvarka, todėl jos įsiteisėjimo momentas priklauso nuo jos įteikimo datos (CPK 335 straipsnio 1 dalis), kuri nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nebuvo nustatyta. Nenurodžius, kada 2010 m. balandžio 20 d. nutartis buvo įteikta bylos šalims, tikslios nutarties įsiteisėjimo datos teismas neturėjo galimybių nustatyti, todėl terminą ieškiniui pareikšti siejo ne su konkrečia data, bet su įvykiu, t. y. su 2010 m. balandžio 20 d. nutarties įsiteisėjimu. Kadangi įstatymas ieškinio senaties termino pradžią sieja su diena, kuomet asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija, faktinių šios konkrečios bylos aplinkybių kontekste, pritaria apeliantui, kad byloje yra aktualu apibrėžti 2010 m. balandžio 20 d. nutarties įsiteisėjimo dieną. Apelianto skaičiavimu, kurio neginčija ir ieškovės atstovas, BUAB „Komsega“ administratoriaus teisės ir pareigos, pareikšti ieškinį atsakovui, atsiradimo momentas sietinas su 2010 m. gegužės 10 d. data. Remiantis bylos duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ informacija (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-104-413/2016 medžiaga) apie Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties išsiuntimą (nuorašai išsiųsti 2010 m. balandžio 22 d.), teisėjų kolegija pritaria apelianto teiginiui, kad 2010 m. gegužės 10 d. data yra tikėtina Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties įsiteisėjimo diena, nuo kurios nagrinėjamu atveju skaičiuotinas trejų metų ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Nustatyta aplinkybė (tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties pradžios momentą siejo ne su konkrečia diena, bet įvykiu) esminę reikšmę ginčijamo teismo sprendimo teisėtumui turėtų tik tuomet, jei ginčo situacijoje būtų aktuali konkreti teisės pareikšti ieškinį įgyvendinimo diena (sprendžiant, ar ieškinys, pareikštas paskutinėmis senaties terminio skaičiavimo dienomis, nebuvo pateiktas praleidus termino), kadangi šioje byloje šios aplinkybės nėra esminės, todėl teisėjų kolegija nemano, kad apeliacinės instancijos teismo nustatyta konkreti ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo diena paneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas šiuo klausimu.Įstatymų leidėjo valia tam tikri civilinių teisinių santykių subjektų atlikti veiksmai ieškinio senaties termino eigą nutraukia. Ieškinio senaties termino eigos nutraukimo pagrindai, nurodyti CK 1.130 straipsnio 1 ir 2 dalyse, yra šie: ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka ir skolininko atlikti veiksmai, liudijantys, kad jis pripažįsta prievolę. Jeigu suinteresuotas asmuo tinkamai realizuoja teisę kreiptis į teismą, priešinga teisinio santykio šalis praranda pagrindą tikėtis, kad toks asmuo nuo savo subjektinės teisės atsisako arba mano, jog subjektinė teisė nėra pažeista.Ieškovės atstovas nurodė, kad susipažinęs su bankrutuojančios įmonės finansiniais dokumentais ir sudarytais sandoriais, jis 2010 m. rugsėjo 29 d. pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš K. M. Ieškinio reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad atsakovas K. M., būdamas UAB „Komsega“ direktoriumi, sudarė su trečiuoju asmeniu K. P. preliminarią žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Ieškovas nurodė, kad žemės sklypo kaina buvo nustatyta per didelė, todėl direktorius neveikė išimtinai įmonės interesais ir sudarė įmonei akivaizdžiai žalingą sandorį bei padarė didelę žalą įmonei bei jos kreditoriams. Kauno apygardos teismas ieškinį priėmė 2010 m. spalio 7 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys, civilinės bylos Nr. 2-177-230/2014 medžiaga).Kadangi 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi paskirtasis bankroto administratorius, nepraleidęs senaties termino, ieškiniui dėl žalos iš buvusio įmonės vadovo atlyginimo priteisimo pareikšti, tinkamai ir laikantis įstatymų nustatytos tvarkos įgyvendino teisę kreiptis į teismą, ieškinio senaties termino skaičiavimo eiga, vadovaujantis CK 1.130 straipsnio 1 dalimi, buvo nutraukta. Bankroto administratorius, įžvelgęs buvusio įmonės vadovo veiksmuose nusikalstamus veiksmus, kartu inicijavo ir baudžiamosios atsakomybės jam bei K. P. taikymą, pareiškęs įtarimus dėl turto iššvaistymo. 2011 m. birželio 17 d. nutarimu, BUAB „Komsega“ taip pat buvo pripažinta civiline ieškove baudžiamoje byloje (t. 1, b. l. 67). Reikalavimai šiai sumai buvo kildinami iš įmonės vadovo su K. P. sudarytų sandorių, kuriais įmonės nekilnojamas turtas buvo perleistas už žemesnę nei rinkos vertę. Civilinės bylos, pradėtos pagal BUAB „Komsega“ administratoriaus ieškinį dėl žalos iš buvusio įmonės vadovo priteisimo, nagrinėjimas buvo du kartus sustabdytas: pirmą kartą iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2300-413/2011 pagal ieškovės UAB „Komsega“ ieškinį atsakovui K. P. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir restitucijos taikymo (iki sandorio iš kurio kildinamas ir reikalavimas nagrinėjamoje byloje teisinio įvertinimo); antrą iki įsiteisės procesinis sprendimas Kauno apygardos teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-47-290/2013 (2014 m. bylos Nr. 1-23-290/2014), kurioje K. M. ir K. P. buvo kaltinami turto iššvaistymu, dokumento suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu, nusikalstamu bankrotu. Pirmasis civilinės bylos Nr. 2-177-230/2014 nagrinėjimo sustabdymo pagrindas išnyko 2012 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. 2A-1375/2012 palikus nepakeistą Kauno apygardos 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą, kuriuo BUAB „Komsega“ ieškinys buvo patenkintas, 2009 m. vasario 10 d. preliminari žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. KOM2009/03 pripažinta negaliojančia ir taikant restituciją iš K. P. įmonės naudai priteista atlyginti 470 632,53 Eur (1 625 000 Lt) suma.2014 m. vasario 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-290/2014 Kauno apygardos teismas K. M. pripažino kaltu iššvaisčius jam patikėtą didelės vertės turtą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 184 straipsnio 2 dalis. K. P. pripažino kaltu padėjus K. M. iššvaistyti turtą, jo veika pripažinta atitinkanti BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį. Kadangi tokiais nusikalstamais veiksmais buvo nulemtas UAB ,,Komsega“ bankrotas, nes įmonė pritrūko apyvartinių lėšų, ir dėl to padaryta didelės turtinės žalos kreditoriams, K. M. veika pripažinta atitinkanti BK 209 straipsnį. Teismas nustatė, kad Kaltinamieji K. M. ir K. P. suklastojo pirkimo pardavimo sutartį ir dėl to buvo padaryta didelės žalos, todėl tokie jų veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 3 dalį.Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-290/2014, BUAB „Komsega“ civilinį ieškinį atmetė, konstatavęs, kad reikalaujama suma jau yra priteista civilinėje byloje (t. 1, b. l. 60).Išnykus Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-177-230/2014 sustabdymo pagrindams, bylos, pradėtos pagal ieškovės BUAB ,,Komsega“ ieškinį atsakovui K. M., dėl žalos atlyginimo, nagrinėjimas 2014 m. gegužės 2 d. buvo atnaujintas. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-177-230/2014, tenkinęs ieškovės BUAB „Komsega“ atstovo pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, paliko nenagrinėtą ieškinį atsakovui K. M., dalyvaujant trečiajam asmeniui K. P., dėl žalos atlyginimo.Pagal CK 1.130 straipsnio 4 dalį ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino eigos nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės. Remdamasis šia įstatymo nuostata apeliantas šiuo atveju prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, kadangi ieškovui atsisakius ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-177-230/2014, nuo 2010 m. balandžio 20 d. nutarties įsiteisėjimo dienos – 2010 m. gegužės 10 d., pradėjęs eiti senaties terminas nelaikomas nutrauktu, dėl ko 2014 m. rugsėjo 23 d. pateiktas ieškinys atsakovui K. M. dėl žalos atlyginimo laikomas pateiktu praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pritardamas apelianto dėstomai nuomonei dėl CK 1.130 straipsnio 4 dalies reglamentavimo, visgi pažymi, kad apeliantas, prašydamas taikyti ieškinio senatį nurodytu pagrindu, visiškai eliminuoja ieškovo kaltės įvertinimo svarbą. Sistemiškai aiškindama pirmiau nurodytas CK 1.130 straipsnio nuostatas ir jų taikymui suformuotą nurodytą kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013), teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino nutraukimo pagrindų buvimo, atsižvelgtina į konkrečios bylos faktines aplinkybes bei ieškovo kaltės, dėl netinkamai įgyvendintos teisės kreiptis į teismą, elementą. Šiuo atveju reikšminga ir pirmosios instancijos teismo pažymėta aplinkybė dėl teisinės painiavos, susijusios su 2010 m. pareikštu ieškiniu bei ieškiniu, pareikštu baudžiamojoje byloje.Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija neįžvelgia ieškovo kaltės lemiančios ieškinio reikalavimų netenkinimą tuo pagrindu, kad buvo praleistas senaties terminas ieškiniui pareikšti. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės atstovas pirminį ieškinį dėl žalos iš buvusio įmonės vadovo priteisimo (kuris buvo nagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-177-230/2014) pareiškė praėjus vos keturiems mėnesiams po naujojo bankroto administratoriaus paskyrimo. Reikalavimo teisę ieškovės atstovas siekė įgyvendinti ir baudžiamojoje byloje, be to, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-177-230/2014 2014 m. birželio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu teismas pasiūlė ieškovei įvertinti atsakovui K. M. pareikšto ieškinio pagrindą ir jį patikslinti, atsižvelgiant į teismų, nagrinėjusių susijusias bylas (civilinę ir baudžiamąją), pateiktus išaiškinimus, taip pat atitinkamai patikslinti ieškinio reikalavimų sumas. BUAB „Komsega“ bankroto administratoriaus atstovas paaiškino, kad įvertinęs Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-177-230/2014 2014 m. birželio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu teismo pateiktus pasiūlymus dėl ieškinio patikslinimo, sprendė, kad tikslinant ieškinį, dėl susijusiose išnagrinėtose bylose pateiktų išaiškinimų, turės būti keičiamas ne tik ieškinio pagrindas, bet ir dalykas, kas įstatymu nėra leidžiama, todėl atsiėmė ieškinį bei nedelsiant pateikė naują ieškinį nagrinėjamoje byloje. Nors civilinėje byloje Nr. 2-177-230/2014 ieškinio palikimą nenagrinėtu lėmė pačios ieškovės atstovo veiksmai - ieškinio atsiėmimas, tačiau jis šią teisę įgyvendino ne atsisakydamas ieškinio dėl žalos atlyginimo ir neturėdamas intereso toliau tęsti bylos nagrinėjimą, bet siekdamas pasirinkti, jo vertinimu, aptartų bylų nagrinėjimo nulemtą, tinkamą teisinę poziciją. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl netinkamai pasirinktų ieškovės, bankrutavusios įmonės, atstovo procesinių veiksmų siekiamam tikslui pasiekti, neturėtų nukentėti vyraujantys kreditorių interesai. Pažymėtina, kad bankroto administratorius po to, kai ieškinys dėl žalos atlyginimo Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-177-230/2014, buvo paliktas nenagrinėtu, 2014 m. rugsėjo 23 d. pateikė naują ieškinį dėl žalos atlyginimo, grindžiamą aptartose išnagrinėtose bylose nustatytais prejudiciniais faktais, kas patvirtina jog siekio atsisakyti ieškinio atsakovui dėl žalos atlyginimo ieškovės atstovas neturėjo, todėl nėra pagrindo jo kaltei dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu konstatuoti ir pripažintina, kad jis sąžiningai gynė savo teises. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jeigu, teismui išnagrinėjus bylą ir ieškinį atmetus, yra galimybė reikšti tam pačiam atsakovui tapatų arba tapačiam prilygintiną reikalavimą, tačiau grindžiant nauju pagrindu (tokiu atveju ieškiniai nebus tapatūs), tai ieškinio senatis prasidės iš naujo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009). Dėl šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos ypatumų, susijusių su ieškinio atsiėmimu bei ieškinio baudžiamojoje byloje išsprendimu, kolegija sprendžia, jog ieškovės atstovo 2010 m. rugsėjo 29 d. ieškinio teismui pareiškimas dėl žalos atlyginimo pripažintinas nutraukusiu senaties terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti, tačiau 2014 m. rugsėjo 12 d. palikus šį ieškinį nenagrinėtu, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas iš naujo nuo šios nutarties įsiteisėjimo datos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013). Kadangi, kaip minėta, ieškovės atstovas antrąjį ieškinį dėl žalos iš įmonės vadovo priteisimo pareiškė iškart po ieškinio atsiėmimo, t. y. 2014 m. rugsėjo 23 d. ir ieškinys buvo priimtas, teismas sprendžia, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas, yra teisėtos, nors grindžiamos ne senaties termino nutraukimo, pareiškus teisme ieškinį dėl žalos atlyginimo, bet senaties termino skaičiavimo eigos sustabdymo, pareiškus reikalavimą baudžiamojoje byloje, instituto taikymu. Teismas naują terminą, nuo kurio buvo pradėtas skaičiuoti 2010 m. gegužės 10 d. prasidėjęs senaties terminas, siejo su 2014 m. vasario 29 d. nuosprendžio Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-23-290/2014, priėmimo diena.Kaip nustatyta, ieškovės atstovas teisę į žalos atlyginimą siekė įgyvendinti ir baudžiamojoje byloje pareikšdamas civilinį ieškinį. Ieškinys buvo atmestas, tačiau ši situacija savaime nepaneigė asmens, patraukto baudžiamojon atsakomybėn, civilinės atsakomybės, kaip tokios, galimumo. Tai reiškia, kad ieškovės atstovas teisę pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tik kitais pagrindais, turėjo teisę pareikšti teikdamas ieškinį civiline tvarka. Kadangi civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pateikimas sustabdė ieškinio senaties termino eigą (CK 1.130 straipsnio 5 dalis), civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje atmetus, kas pagal sukeliamas procesines teises iš esmės sutampa su pareiškimo palikimu nenagrinėtu, ieškinio senaties eigos skaičiavimas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo buvo pradėtas ir vėl skaičiuoti ir, nepraleidus termino, pareiškus naują ieškinį nagrinėjamoje byloje, nutrauktas. Pirmosios instancijos teismo išvados iš esmės yra teisingos, tačiau teisėjų kolegija mano, kad jei egzistuoja savarankiški pagrindai tą patį senaties terminą nutraukti ir stabdyti, turi būti pasirenkamas vienas iš nustatytų teisių gynimo būdų, būtent tas, kuriuo siekė pirmiausia pasinaudoti ieškovas. Šiuo atveju ieškovas ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė 2010 m. rugsėjo 29 d., o civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje pripažintas tik 2011 m. birželio 17 d. Civilinė byla atsiėmus ieškinį baigta 2014 m. rugsėjo 12 d., tuo tarpu civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje atmestas 2014 m. vasario 29 d., siejant šį procesinį rezultatą su jo patenkinimu civilinėje byloje. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškovas iš esmės teikiamu ieškiniu dėl žalos atlyginimo siekė nutraukti ieškinio senaties terminą (tai patvirtina ir pakartotino ieškinio dėl žalos atlyginimo pareiškimas). Palikus ieškinį nenagrinėtu ir neįžvelgus dėl to ieškovės atstovo kaltės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties įsiteisėjimo vėl pradėtas skaičiuoti trejų metų senaties terminas, kurio pradžia siejama su 2010 m. gegužės 10 d. data, nebuvo praleistas, kadangi 2014 m. rugsėjo 23 d. buvo pareikštas naujas ieškinys.Tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingam procesiniam rezultatui pasiekti pasitelkė kitą nei apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, teisės normų taikymo aiškinimą, nesudaro pagrindo laikyti priimto teismo sprendimo neteisėtu ir dėl to jį naikinti. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas jo reikalavimo atmesti ieškinį pritaikius ieškinio senatį, neaptarė ir neįvertino bylos aplinkybių visumos, nepasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį, taikymo tvarkos ir sąlygų. Teisėjų kolegija išaiškina apeliantui, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiai nepasisakė dėl dalies atsakovo akcentuojamų aplinkybių ir detaliai jų neaptarė bei nepasisakė dėl visų ginčo situacijai aktualių teisės normų taikymo, nereiškia, kad teismas apskritai nevertino apelianto akcentuotų aplinkybių ir nesirėmė ieškinio senatį reglamentuojančiomis teisės normomis. Be to, teisėjų kolegijos nagrinėjamoje byloje atliktas nagrinėjamos bylos ir su ja susijusių bylų aplinkybių vertinimas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas ir leidžia pripažinti, kad jo atliktas teisės aktų, reglamentuojančių ieškinio senaties pradžios ir pabaigos momentų nustatymą buvo atliktas tinkamai, dėl ko naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra pagrindo.Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismo priimtos išvados ginčijamame sprendime yra prieštaringos. Teismas konstatavęs, kad ieškovės atstovas nepraleido termino ieškiniui praleisti vėliau konstatavo esant sąlygoms atnaujinti praleistą ieškinio senatį, be to, šiais argumentais pasisakė dėl reikalavimų, kurių ieškovė nekėlė. Atmetant šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus apeliantui paaiškinama, kad ieškovės atstovas buvo pateikęs prašymą atnaujinti ieškinio senaties terminą tuo atveju, jei teismas nuspręstų taikyti ieškinio senaties terminą (t. 1, b. l. 125-126), o klausimo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo nesprendė, tik netenkindamas atsakovo reikalavimo atmesti ieškinį dėl praleisto termino reikalavimams pareikšti, pabrėžė, kad net ir pripažinus, jog ieškovė praleido terminą ieškiniui pareikšti, bylos aplinkybių visuma patvirtina esant visoms sąlygoms pripažinti šio termino praleidimo sąlygas svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti. Kadangi apeliantas ginčijamo teismo sprendimo išvadų dėl atsakovui kartu su K. P., taikytinos solidarios atsakomybės dėl žalos įmonei atlyginimo nekėlė, o skundo argumentai dėl netinkamai pritaikytų teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties terminų skaičiavimą, atmestini kaip nepagrįsti, teisėjų kolegija palieką pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.