- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-20
- Bylos Nr.
- 2A-1375/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00495-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Vytas Milius, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- K. P.
- Trečiasis asmuo
- K. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Komsega“ ieškinys atsakovui K. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui K. M. civilinėje byloje Nr. 2-1237-265/2012.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartimi UAB „Komsega“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydamas pripažinti 2009 m. vasario 10 d. preliminarią žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. KOM2009/03, sudarytą tarp pardavėjo (atsakovo) K. P. ir pirkėjo (ieškovo) UAB „Komsega“, apsimestiniu sandoriu, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo K. P. ieškovui BUAB „Komsega“ 1 625 000 Lt.
Ieškovas nurodė, kad pagal ginčijamą sutartį UAB „Komsega“ įsipareigojo iki 2009 m. balandžio 10 d. sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį ir įsigyti iš atsakovo nuosavybėn 2 500 000 Lt vertės 1,9 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties 5 punktą, sutarties sudarymo metu ieškovas sumokėjo atsakovui 795 000 Lt dydžio avansą, o likusią 1 705 000 Lt kainos dalį įsipareigojo sumokėti pasirašius šalims Pagrindinę sutartį (Sutarties 6 p.). 2009 m. kovo 31 d. ir 2009 m. balandžio 15 d. kasos išlaidų orderiais atsakovui iš bendrovės kasos buvo išmokėta atitinkamai 770 000 Lt ir 60 000 Lt avansas, tačiau pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovui sumokėjus iš viso 1 625 000 Lt, nebuvo sudaryta. Ieškovo nuomone, UAB „Komsega“ bankroto bylos iškėlimo aplinkybės bei įmonės nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2009 m. gegužės mėn. 5 d. sudaryti sandoriai, kuriais įmonė neteko viso savo nekilnojamo turto bei įmonės kasoje buvusių piniginių lėšų, leidžia daryti išvadą, kad pagrindinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties išvis nebuvo ketinama sudaryti, o ginčijama Sutartis buvo apsimestinis sandoris, skirtas pridengti faktiškai UAB „Komsega“ direktoriaus K. M. atliktą veiksmą - bendrovės kasoje buvusių 1 625 000 Lt išmokėjimą prieš bankroto bylos iškėlimą su K. M. susijusiam asmeniui – atsakovui K. P..
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nagrinėjama byla turėtų būti nutraukta, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą už akių ir atmetė ieškovo ieškinį, pareikštą iš esmės tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko ir tarp tų pačių šalių (civilinė byla Nr.2-1562-324/2010). Ginčijama Sutartis yra sąžininga ir nesuteikė nei vienai iš šalių jokio prioriteto. Pagal Sutarties 8 punktą, jeigu pagrindinė sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl pirkėjo (ieškovo) kaltės, tai šis privalo sumokėti pardavėjui (atsakovui) avanso dydžio baudą. Tokia pati sankcija numatyta ir pardavėjui (Sutarties 9 p.). Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pirkėjo UAB „Komsega“ kaltės, todėl Sutarties 8 punkto sąlyga buvo pritaikyta sąžiningai. Dėl šio sandorio atsakovas patyrė nuostolių, kadangi rinkoje žemės sklypų kainos ėmė sparčiai mažėti. Todėl, siekdamas maksimaliai apsaugoti savo interesus ir patirti kuo mažiau nuostolių, šį žemės sklypą 2009 m. birželio 23 d. pardavė už 100 000 Lt kitam asmeniui. Atsakovo nuomone, kadangi nesąžiningais veiksmais kaltinamas ir tretysis asmuo K. M., tai šioje byloje jis turėtų būti patrauktas ne trečiuoju asmeniu, bet atsakovu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė pripažinti negaliojančia 2009 m. vasario 10 d. preliminarią žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. KOM2009/03, sudarytą tarp uždarosios akcinės bendrovės „Komsega“ ir K. P., taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo K. P. ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Komsega 1 625 000 Lt.
Teismas, vertindamas ieškovo prašymą panaikinti ginčijamą Sutartį CK 1.87 straipsnio pagrindu kaip apsimestinį sandorį, nurodė, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis), tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pagal ginčijamą Sutartį teises ar pareigas įgijo kitas asmuo, kuris nebuvo šio sandorio šalimi. Ieškovas taipogi nenurodė kito (tikrojo) sandorio, kuriam pridengti buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Todėl kvalifikuoti ginčijamą sandorį pagal CK 1.87 straipsnio taisykles nėra pagrindo. Tačiau, teismo vertinimu, ieškovo pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ginčijama Sutartis gali būti pripažinta negaliojančia CK 1.86 straipsnyje numatytu pagrindu, t.y. kaip tariamas sandoris. Sandorio tariamumą, t.y. aplinkybę, kad Sutarties sudarymo metu šalims buvo žinoma (turėjo būti žinoma), kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis nebus sudaryta, patvirtina šie bylos duomenys: Pirma, Sutarties sudarymo metu UAB „Komsega“ jau buvo nemoki ir per pirmąjį 2009 m. ketvirtį įmonės įprastinės veiklos nuostolis sudarė 1 394 573 Lt. Per 2009 m. vasario 10 d. – 2009 m. kovo 12 d. laikotarpį bendrovė su jos vadovu (trečiuoju asmeniu K. M.) susijusiems asmenims (trečiojo asmens motinai E. M. ir jo sutuoktinės E. M. – Andrijauskaitės tėvo V. A. sutuoktinei A. A.) pardavė 19 žemės sklypų, gaudama 802 000,41 Lt grynųjų pajamų. Pardavusi paskutinį įmonės turtą, kito pajamų šaltinio bendrovė neturėjo, taigi, jau 2009 m. kovo 12 d. UAB „Komsega“ buvo žinoma, kad realiai 2009 m. vasario 10 d. preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebus įvykdyta, kadangi pagrindinei sutarčiai sudaryti trūko 875 000 Lt lėšų. Nepaisant to ir neatsižvelgiant į Sutarties reikalavimą, jog po sumokėto 795 000 Lt avanso kitą kainos dalį ieškovas (pirkėjas) turi sumokėti atsakovui pasirašant pagrindinę sutartį, UAB „Komsega“ 2009 m. kovo 31 d. gavusi už parduotą turtą 766 300,41 Lt pajamų, tą pačią dieną 770 000 Lt, kaip avansinę įmoką, išmokėjo atsakovui. Be to, jau pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui (2009 m. balandžio 10 d.) ir aiškiai žinant, kad pagrindinė sutartis nebus sudaryta, bendrovė 2009 m. balandžio 15 d. papildomai sumokėjo, o atsakovas priėmė dar 60 000 Lt, mokėjimo dokumente nurodant šią sumą kaip avansinę įmoką pagal Sutartį. Antra, Sutarties kaina buvo akivaizdžiai nesąžininga, nes atsakovas K. P. 1,9 ha žemės sklypą įgijo už 30 000 Lt, vidutinė šio žemės sklypo rinkos vertė 2009 metų pirmąjį pusmetį buvo 370 000 Lt, UAB „Komsega“ ginčijamo sandorio sudarymo metu (2009 m. vasario 10 d.) pasirašė dar vieną sutartį, pagal kurią toje pačioje kadastrinėje vietovėje besiribojantį su ginčo žemės sklypu kitą 0,56 ha žemės sklypą pardavė už 30 000 Lt, t.y. daugiau kaip 20 kartų mažesne kaina nei ginčijama Sutartimi nustatyta žemės sklypo vertė, kurį bendrovė ketino įsigyti iš atsakovo. Be to, atsakovas paminėtą žemės sklypą pardavė už 100 000 Lt, t.y. 25 kartus mažesne kaina, nei numatyta preliminariojoje ginčo sutartyje. Trečia, nepaneigtais ir daugiau tikėtinais pripažintini ieškovo argumentai, kad sandorio šalis siejo asmeninė pažintis. Tiek antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tiek liudytojos E. M. parodymais nustatyta, kad atsakovas nuo 2007 metų gyvena pas trečiojo asmens K. M., t.y. įmonės vardu ginčijamą sandorį sudariusio asmens, motiną E. M.. K. M. santykiai su motina nenutrūkę, tretysis asmuo teismo posėdyje neneigė, kad atsakovą K. P. yra matęs ir anksčiau (iki Sutarties sudarymo), todėl ieškovo teiginiai, kad sandoris buvo sudarytas tarpusavyje susijusių asmenų, pripažintini pagrįstais (CPK 185 str.).
Dėl atsakovo argumento, kad nagrinėjama byla turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teismas pažymėjo, jog Kauno apygardos teisme civilinė byla Nr. 2-1562-324/2010 buvo nagrinėta ir sprendimas joje priimtas tik pagal vieną ieškovo reikalavimą - dėl avanso gražinimo, tačiau nebuvo sprendžiamas sandorio negaliojimo klausimas. Todėl paminėtoje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1562-324/2010 ir nagrinėjamoje byloje skiriasi ieškinio dalykas, todėl tokio ginčo laikyti tapačiu ir bylą nutraukti atsakovo nurodytu pagrindu negalima.
Atsakydamas į atsakovo argumentus dėl trečiojo asmens patraukimo byloje atsakovu, teismas nurodė, kad tretysis asmuo K. M. nebuvo ginčijamo sandorio šalis, savarankiškų reikalavimų šioje byloje ieškovas jam nereiškė, todėl atsakovo argumentai dėl trečiojo asmens patraukimo byloje atsakovu yra nepagrįsti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas K. P. prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, pripažinęs ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu kaip tariamą sandorį, peržengė ieškinio ribas (nes tokio reikalavimo ieškinyje ieškovas nereiškė) ir pažeidė rungimosi principą (nes, viena vertus, nepagrįstai atleido ieškovą nuo pareigos tinkamai suformuluoti reikalavimą, o, antra vertus, iš atsakovo atėmė teisę tinkamai atsikirsti į argumentus dėl sandorio pripažinimo tariamu).Teismas nepagrįstai konstatavo, kad sandorio kaina yra nesąžininga ir kad šalys, sudarydamos preliminarią sutartį, žinojo, jog pagrindinė sutartis nebus sudaryta. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų sutartyje numatytą žemės sklypo kainą. Teismas nepagrįstai rėmėsi mažesnių sklypų kainomis, nes didesnio ploto sklypo vieno aro kaina objektyviai didesnė atsižvelgiant į tai, kad didesnio ploto sklype planuojama žymiai didesnį pelną duodanti veikla. Teismas nepagrįstai atmetė argumentą, kad byla turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.Ginčijama sutartis buvo sudaryta sąžiningai, nesuteikiant nei vienai iš šalių prioriteto, sankcijos už pagrindinės sutarties nesudarymą buvo numatytos vienodos abiem šalims. Trečiasis asmuo, tuo metu buvęs UAB „Komsega“ direktoriumi, sudarydamas ginčijamą sutartį, veikė savo kompetencijos ribose, nepažeisdamas nei įmonės įstatų, nei kitų teisės aktų reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Komsega“ prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Ginčijamos sutarties kainos nesąžiningumą patvirtina aplinkybė, kad tą pačią ginčijamos sutarties sudarymo dieną UAB „Komsega“ direktorius K. M. pardavė savo motinai E. M. UAB „Komsega“ priklausiusį žemės sklypą, mokant už 1 arą po 536 Lt, kai tuo tarpu pagal ginčijamą sandorį įmonė įsigijo žemės sklypą, mokant už 1 arą po 13 158 Lt, nors abu sklypai yra besiribojantys, todėl jų vieno aro kainos neturėtų ženkliai skirtis. Be to, įmonė, versdamasi žemės sklypų pirkimo-pardavimo veikla, turėjo turtą pirkti pigiau, o, siekdama pelno – parduoti brangiau. Pinigai iš UAB „Komsega“ kasos K. P. buvo mokami, nesilaikant preliminariosios sutarties sąlygų, t.y. dalis realiai sumokėtų pinigų, vadovaujantis sutarties nuostatomis, turėjo būti sumokėta tik sudarant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, be to, dalis buvo sumokėta jau pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat paduotu apeliaciniu skundu nėra siekiama ginti viešąjį interesą, todėl byla nagrinėjama atsižvelgiant į atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, neperžengiant jo ribų.
Dėl pagrindo nutraukti bylą egzistavimo.
Apeliantas skunde nurodo, kad byla turėjo būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi, apelianto manymu, Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-1562-324/2010 yra priimtas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Tam kad byla galėtų būti nutraukta remiantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu, turi būti konstatuotas visų trijų ieškinio elementų sutapimas: turi būti tos pačios ginčo šalys, tapatus ieškinio dalykas ir pagrindas. Nagrinėjamu atveju, siekiant įvertinti paminėtų ieškinio elementų tapatumą (skirtumą), informacinėje teismų sistemoje LITEKO susipažinta su Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1562-324/2010. Iš sprendimo turinio akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje ir apelianto nurodomoje byloje tapatus tik vienas iš paminėtų ieškinio elementų- ginčo šalys (ieškovas BUAB ,,Komsega“ ir atsakovas K. P.). Kiti du ieškinio elementai yra skirtingi. Ieškinio dalykas yra ieškovo materialusis teisinis reikalavimas, reiškiamas atsakovui. Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas yra sandorio- preliminariuosiuos sutarties pripažinimas negaliojančia; kitoje byloje ieškinio dalyką sudarė reikalavimas grąžinti ieškovui (priteisti iš atsakovo) pagal preliminariąją sutartį sumokėtą avansą. Aplinkybė, kad pripažinus sandorį negaliojančiu restitucijos pagrindu prašoma grąžinti tą pačią pinigų sumą (sumokėtą atsakovui kaip avansą) ieškovui, nereiškia ieškinio dalyko tapatumo. Taip pat skirtingi nagrinėjamos bylos ir aptariamos kitos bylos ieškinių pagrindai: nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog preliminariąją sutartimi buvo siekiama pridengti pinigų pervedimą iš įmonės atsakovui, pagrindinės sutarties neketinta sudaryti; iš Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimo už akių turinio matyti, jog ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau atsakovas avanso negrąžina.
Taigi, apelianto argumentai, jog byla turėjo būti nutraukta remiantis CPK 293 str. 1 d. 3 p., nepagrįsti, todėl atmetami.
Dėl ieškinio ribų peržengimo ir rungimosi principo pažeidimo
Apelianto vertinimu, teismas, pripažinęs ginčijamą sandorį negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu kaip tariamą sandorį, peržengė ieškinio ribas, nes ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą sandorį pripažinti negaliojančiu kaip apsimestinį CK 1.87 straipsnio pagrindu. Šie apelianto argumentai taip pat nepripažįstami pagrįstais.
Pirmosios instancijos teismas sprendime pacitavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje suformuluota taisyklė, jog teisinis ieškovo nurodomų faktinių aplinkybių kvalifikavimas nereiškia ieškinio ribų peržengimo (viršijimo). Ieškovas ieškinyje net neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo: remiantis CPK 135 str. 1 d. 2 p., ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, teisnius santykius kvalifikuoja teismas, tokiu būdu nustatydamas teisinį pareikšto ieškinio pagrindą. Šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nuosekliai vadovaujamasi ir vėlesnėse bylose (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010; 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2012; 2012 m. balandžio mėn. 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2012).
Greta kitų ieškovo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas nagrinėjamos bylos ieškinio reikalavimas, ieškinyje buvo nurodoma ir tai, kad šalys, sudarę preliminariąją žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį, net neketino sudaryti pagrindinės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties (b.l. 6), taigi, tokia faktine aplinkybe, kurią teismas kvalifikavo kaip sandorio tariamumą, ieškinys buvo grindžiamas, o tai reiškia, jog tenkindamas pareikštą ieškinį kitu, nei nurodė ieškovas, teisniu pagrindu, nuo faktinio ieškinio pagrindo teismas nenukrypo, t.y. jo neviršijo. Ieškinyje esant nurodytai tokiai faktinei aplinkybei, kaip šalių aiškus neketinimas ateityje sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį, apeliantas bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę atsikirsti į šį ieškovo argumentą, todėl atsakovas nepagrįstai apeliuoja į rungimosi principo pažeidimą.
Dėl įrodymų vertinimo sprendžiant apie sandorio tariamumą
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civilinėje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje byloje, nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Taigi, išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 79/2003, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai išanalizavo visus įrodymus, kurie, jo vertinimu, patvirtina, kad šalys, sudarydamos preliminariąją žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, nesiekė iš preliminariosios sutarties kylančių teisnių pasekmių- pagrindinės to paties žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Tiek įrodymai apie nepagrįstai didelę preliminariojoje sutartyje numatytą žemės sklypo kainą, tiek įrodymai apie didesnės avanso sumos, negu buvo numatyta preliminariojoje sutartyje, sumokėjimą, tiek įrodymai apie įmonės finansinę padėtį ginčijamo sandorio sudarymo metu, leido teismui padaryti įrodymų visumos suformuotą išvadą apie ginčijamo sandorio tariamumą. Apelianto nurodomos aplinkybės, esą negalima lyginti ginčo žemės sklypo kainos su kitų gretimų sklypų kainomis dėl to, kad šis sklypas yra didesnis, todėl jo panaudojimo perspektyvos geresnės, nepaneigia teismo argumentų dėl preliminariojoje sutartyje numatytos kainos nerealumo, kadangi 1 aro žemės sklypo, esančio greta ginčo sklypo kaina vien dėl sklypo ploto negali skirtis daugiau negu dvidešimt kartų. Juo labiau, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog žemės sklypą, kurį apeliantas tariamai ketino parduoti UAB ,,Kosmaga“ už 2 500 000 Lt, vos po keturių mėnesių pardavė tik už 100 000 Lt (b.l. 37-42). Taigi, reali žemės sklypo kaina, kurią atspindi jos pardavimo sandoris, yra 25 kartus mažesnė už kainą, kuria tariamai ketino sklypą įsigyti UAB ,,Komsega“. Be to, teismas spręsdamas apie ginčo sandorio kainos nerealumą, vadovavosi ne tik palyginimu su gretimo žemės sklypo kaina, bet ir nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriais remiantis, būtent ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 370 000 Lt (b.l. 93). Rungimosi principas civiliniame procese reiškia ne tik ieškovo pareigą įrodinėti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, bet ir atsakovo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Byloje esant įrodymams, kad ginčo žemės sklypas buvo parduotas už 100 000 Lt., tai pat- kad jo vidutinė rinkos vertė pagal nekilnojamojo turto registro duomenis buvo 370 000 Lt, atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl to paties sklypo kainos- 2 500 000 Lt nerealumo. Taigi, teismas pagrįstai kaip vienu iš argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti aplinkybę, jog sudarydamos preliminariąją sutartį, šalys neturėjo realių ketinimų ateityje sudaryti žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį, rėmėsi sandorio kainos aiškiu nerealumu. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartimi UAB ,,Komsega“ bankrotas yra pripažintas tyčiniu, o vienas iš teismo argumentų priimant tokį procesinį sprendimą, buvo ir ieškovo šioje byloje ginčijamo sandorio sudarymas bei avansinių mokėjimų pagal šį sandorį atlikimas, kas taip pat, nors ir netiesiogiai, patvirtina pirmosios instancijos teismo konstatuotą aplinkybę, jog preliminariąja sutartimi buvo siekiama sukurti teisnių santykių tarp šalių iliuziją, o ne pačius teisnius santykius.
Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos įrodymų visuma suponuoja teismo įsitikinimą ginčijamo sandorio tariamumu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino preliminariąją sutartį negaliojančia CK 1.86 str. 1 d. numatytu pagrindu, o apelianto argumentai, susiję su netinkamai atliktu įrodymų vertinimu, rėmimusi teismo sprendime prielaidomis, o ne įrodymais, pripažįstami nepagrįstais.
Teismo nustatytos šioje byloje aplinkybės, taip pat aplinkybės, konstatuotos įsiteisėjusioje teismo nutartyje dėl įmonės (UAB ,,Komsega“) bankroto pripažinimo tyčiniu, paneigia apeliaciniame skunde dėstomus argumentus apie šalių sąžiningumą, sudarant ginčijamą sandorį. Sandorio šalių nesąžiningumą patvirtina ir aplinkybė, kad dalis apeliantui kaip avansas sumokėtų pinigų turėjo būti mokami tik sudarius pagrindinę sutartį (sutartyje numatytas 795 000 Lt avansas, kai tuo tarpu realiai buvo sumokėta 1 625 000 Lt įvardijant tai avansu), be to, dalis pinigų buvo pervesti jau pasibaigus pagrindinės sutarties sudarymo terminui (pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2009 m. balandžio 10 d., tuo tarpu 60 000 Lt suma buvo pervesta 2009-04-15 –b.l. 19).
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329, 330 str.), nes teismas, jį priimdamas, nustatė visas teisiškai reikšmingas teisingam ginčo išnagrinėjimui aplinkybes, tinkamai aiškino bei taikė materialiąsias bei proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (CPK 263 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.