- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-11
- Bylos Nr.
- 2-91-329/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02007-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Pareiškėjas
- O. K.
- Suinteresuotas asmuo
- R. O., V. R., O. A., A. T., J. K. J., V. Ž., V. J., M. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Įžanginė dalis
suinteresuoto asmens pareiškusio savarankiškus reikalavimus M. S. atstovei advokatei R. M.,
suinteresuotiems asmenims R. O. ir jo atstovei advokatei R. M., V. J. ir V. Ž. bei jų atstovui advokato padėjėjui L. R., suinteresuoto asmens V. R. atstovui advokatui D. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. R., O. A., A. T., R. O., J. K. J., V. Ž., V. J., M. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo (pratęsimo) palikimui priimti ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais M. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo).
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja O. K. kreipėsi į teismą prašydama pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po tetos G. M. mirties 2004 m. spalio 25 d., pagal įstatymą kaip penktos eilės įpėdinei priimti (1tomo 23-24 b.l.).
Pareiškime nurodė, kad apie tetos G. M. mirtį sužinojo tik 2015 m. sausio 29 d., kai gavo procesinius dokumentus iš Lazdijų rajono apylinkės teismo, kuriame buvo nagrinėjama civilinė byla pagal V. R. pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo.
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškimą ir prašė atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti pagal įstatymą kaip penktos eilės įpėdinei, kadangi jį praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, nes apie tetos G. M. mirtį sužinojo tik 2015 m. sausio 29 d., dėl prastos sveikatos būklės pareiškėja su teta G. M. ir giminėmis nebendravo. Nurodė, kad Genovaitė G. M. testamentu Onai K. J. paliko tik pastatus, o į žemės sklypus iki šiol paveldėjimo teisės liudijimai niekam neišduoti. Pareiškėja ir jos atstovė neprieštaravo suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais M. S. pareiškimo tenkinimui ir termino priimti palikimą po G. M. mirties atnaujinimui.
Suinteresuotas asmuo M. S. pateikė teismui savarankišką pareiškimą dėl termino palikimui po tetos G. M. mirties priimti pratęsimo, nurodydama, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi apie tai, kad teta G. M. yra mirusi, ji sužinojo tik 2016 m. sausio mėn., nagrinėjamojoje byloje gavusi iš teismo dokumentus, nes ji su G. M. nebendravo nuo 2001 metų, nurodė, kad yra penktos eilės įpėdinė pagal įstatymą (1 tomo 160-162 b. l.).
Teismo posėdyje suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais M. S. atstovė pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad M. S. neprieštarauja pareiškėjos O. K. pareiškimui ir sutinka, kad pareiškėjai būtų atnaujintas terminas palikimui priimti atsiradusiam po G. M. mirties, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių, paveldėjimo teisės liudijimai į žemės sklypus neišduoti.
Suinteresuotas asmuo R. O. teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškėjos O. K. ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais M. S. prašymais sutinka, neprieštarauja, kad O. K. ir M. S. būtų atnauijnti terminai tetos G. M. palikimui priimti ir paaiškino, jog su G. M. daugiausia bendravo jo motina V. O., po kurios mirties jis pats su G. M. nebendravo ir tik jai mirus buvo nuvykęs į jos gyvenamąją vietą, domėjosi, kur ji palaidota. Jis pats nepretenduoja į G. M. turtą.
Suinteresuotas asmuo V. J. teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškėjos O. K. ir suinteresuoto asmens M. S. prašymais sutinka, neprieštarauja, kad teismas juos patenkintų ir paaiškino, jog G. M. gyveno su jos motina O. J., žino, kad G. M. žadėjo už jos priežiūrą senatvėje testamentu palikti savo turtą O. J.. Aplinkybė, kad O. J. pagal testamentą paveldėjo tik pastatus, o žemės po pastatais nepaveldėjo, nes žemė nebuvo išpirkta iš valstybės, buvo žinoma, ir nei O. J., nei ji (V. J.), nei jos sesuo V. Ž. po jų motinos O. J. mirties paveldėjusios O. J. turtą, į notarą nesikreipė ir šioje byloje savarankiškų reikalavimų nereiškia į atsiradusį ir iki šiol nepaveldėtą G. M. turtą – žemės sklypus.
Suinteresuotas asmuo V. Ž. posėdyje nurodė, kad su pareiškėjos O. K. ir suinteresuoto asmens M. S. prašymais sutinka ir paaiškino, jog nors pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su O. K. pareiškimu, tačiau vėliau persigalvojo ir teigė pareiškimų tenkinimui neprieštaraujanti. Patvirtino, kad jos motina O. J. nukaršino tetą G. M., kuri testamentu paliko jos motinai pastatus. Ta aplinkybė, jog žemės sklypai iki šiol nėra paveldėti po G. M. mirties, buvo žinoma ir jos motinai, ir jai pačiai, tačiau per visą laikotarpį jos niekur nesikreipė ir savo teisių neįrodinėjo.
Suinteresuoto asmens V. R. atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškėjos O. K. ir suinteresuoto asmens M. S. prašymais V. R. sutinka ir paaiškino, jog keičia savo poziciją, išdėstytą atsiliepime ir šiuo metu neprieštarauja, kad būtų atnaujintas terminas jos seseriai O. K. priimti palikimą, atsiradusį po tetos G. M. mirties, taip pat sutinka, kad ir suinteresuotam asmeniui M. S. būtų atnaujintas terminas priimti G. M. palikimą. Paaiškino, kad V. R. ir jos sesers O. K. santykiai nėra geri, jos po motinos mirties, tai yra nuo 2008 metų, faktiškai nebendrauja. Sesuo G. M. laidotuvėse nedalyvavo, ji pati apie tetos mirtį sužinojo tik iš savo motinos.
Suinteresuoti asmenys O. A., A. T., J. K. J. į teismo posėdį neatvyko, savarankiškų reikalavimų nebuvo pareiškę, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, jokių prašymų iki posėdžio iš jų negauta, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui (3 tomo 113-114 b.l.).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad prieštarauja pareiškėjos O. K. prašymui, kadangi mano, jog ji neįrodė, kad apie G. M. palikimą sužinojo tik 2015 m. sausio 29 d. ir kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Dėl suinteresuoto asmens M. S. pateikto teismui savarankiško reikalavimo atnaujinti terminą palikimui po tetos G. M. mirties priimti Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime savo nuomonės neišreiškė (3 tomo 72-75 b.l.).
Pareiškimai tenkintini.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja O. K. ir suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais M. S. yra G. (Genės) M., mirusios 2004 m. spalio 25 d., penktos eilės įpėdinės pagal įstatymą.
G. M. ir jos sutuoktinis J. P. M. vaikų neturėjo (prijungtos civilinės bylos 68, 69 lapai). G. M. sutuoktinis J. P. M. mirė 2002 m. gegužės 31 d.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad palikėja G. M. 2002 m. spalio 4 d. testamentu visus jai priklausančius žemės sklypą su pastatais, esančius Strazdiškių kM. M. r. sav., paliko Onai K. J.. Po G. M. mirties 2004 m. spalio 25 d. pagal minėtą testamentą 2005 m. sausio 12 d. palikimą priėmė Ona K. J. ir jai buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas (reg. Nr. 1470) į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 1895-9013-2013, ūkinius pastatus ir kiemo statinius, esančius Strazdiškių kM. M. sav. Ona K. J. mirė 2010 m. vasario 8 d. Po jos mirties palikimą priėmė sutuoktinis J. K. J. ir dukros V. J. bei V. Ž., nagrinėjamoje byloje dalyvaujantys suinteresuotais asmenimis (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-39-743/2015 27, 28, 29, 38-39, 60 b.l.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kiti įpėdinai dėl G. M. palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir paveldėjimo byla (bylos) neužvesta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad mirusioji G. M. be testamentu palikto turto, dar turėjo ir kitą nekilnojamąjį turtą. Iš Paveldėjimo teisės pagal testamentą 2004 m. gegužės 28 d. liudijimo matyti, kad G. M. po savo sutuoktinio J. P. M.mirties paveldėjo 555/1288 dalis miško paskirties žemės sklypo, kurio bendras plotas 12,8800 ha, unikalus Nr. 5940-0004-0006, esančio Lazdijų r. sav., Kuodžių k. Šis įrašas VĮ Registrų centras įregistruotas nuo 2004 m. birželio 10 d. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-39-743/2015 18-19 b.l.).
Taip pat nustatyta, kad Apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. S-18-17408-17508 pagrindu apskrities viršininkas 2004 m. gruodžio 29 d. priėmė įsakymą Nr. ŽM-1710 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, kurio pagrindu mirusiajai G. M. grąžintas 0,75 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0497-4254, 0,25 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0497-4354, M. M. sav., Strazdiškių k., bei 0,85 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0497-4421, M. M. sav., Patašiškių k. (civ. byla Nr. 2-39-743/2015, b. l. 20–22M. M. 2-ojo notarų biuro notarės N. U. 2015 m. gegužės 15 d. pažyma patvirtina, kad į visus minėtus tris žemės sklypus ir dalį miško paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (1 tomo 25 b.l., 2 tomo 61 b.l.).
Pareiškėja O. K. yra mirusiosios G. M. dukterėčia, t. y. mirusiosios brolio K. T. (mirusio 1996 m. sausio 17 d.) duktė. Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais M. S. taip pat yra mirusiosios dukterėčia – mirusiosios sesers E. T. (Tarimaitės) duktė. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jos abi yra mirusiosios G. M. turto penktos eilės įpėdinės (CK 5.11 str. 1 d. 5 p.).
Kaip jau minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad mirusioji G. M. vaikų neturėjo, tačiau ji turėjo dvi seseris : D. M. (mirusi), E. T. (mirusi) ir brolį K. T. (miręs). D. M. turėjo dvi dukras : O. A. ir A. T., kurios nagrinėjamoje byloje dalyvauja suinteresuotais asmenimis. Palikėjos brolis K. T. taip pat turėjo dvi dukras : O. K. (pareiškėja) ir V. R. (suinteresuotas byloje asmuo). E. T. turėjo tris vaikus : V. O. (mirusi, byloje suinteresuotu asmeniu dalyvauja jos sūnus R. O.), M. S. (byloje dalyvauja suinteresuotu asmeniu, pareiškusiu savarankiškus reikalavimus) ir K. T. (miręs). Bylos duomenimis nustatyta, kad vienos (penktos) eilės įpėdinių yra ne tik pareišėja O. K. ir suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais M. S., tačiau ir kiti suinteresuoti asmenys : O. A., A. T., V. R., tačiau jie savarankiškų prašymų dėl termino palikimui priimti partęsimo nesikreipė, ir dėl pareikštų prašymų iš esmės neprieštaravo (1 tomo 7, 24-30, 163-164 b.l., prijungtos civilinės bylos Nr. 2-39-743/2015 62, 63, 110-113 -116 lapai).
Bylos duomenys patvirtina, kad pirmesnės eilės įpėdinių pagal įstatymą nebuvo ir neatsirado po G. M. mirties.
Iš prie nagrinėjamos bylos prijuntos civilinės bylos Nr. 2-39-743/2015 matyti, kad Lazdijų rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal V. R. pareiškimą Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau ši byla nutraukta, pareiškėjai atsisakius nuo pareiškimo, kadangi tarp giminių kilo ginčas dėl G. M. palikimo priėmimo.
Pareiškėja O. K. termino praleidimo svarbiomis priežastimis įvardijo tai, kad ji nežinojo apie tetos G. M. mirtį iki Lazdijų rajono apylinkės teisme civilinės bylos iškėlimo pagal V. R. pareiškimą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, teigė, kad apie tetos mirtį sužinojo tik 2015 m. sausio 29 d. gavusi iš teismo dokumentus. Pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė šias aplinkybes patvirtinančius duomenis, kad jai buvo siunčiamas laiškas iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015-01-28 (1 tomo 11 b.l.) ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-401-743/2015, kuria buvo atsisakyta priimti O. K. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti kaip neteismingą Lazdijų rajono apylinkės teismui (1 tomo 31 b.l.). Teismo posėdžio metu dalyvavę suinteresuoti asmenys ir jų atstovai patvirtino, kad pareiškėja su giminėmis, o taip pat ir su G. M. mažai bendravo, dėl savo sveikatos būklės neturėjo galimybės lankyti giminių, tetos G. M. laidotuvėse nedalyvavo. Byloje nėra duomenų, kad kuris nors iš dalyvaujančių byloje suinteresuotais asmenimis būtų informavęs pareiškėją apie G. M. mirtį, pranešęs apie jos laidotuves, taip pat nėra objektyvių įrodymų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir priežastis, turėjusias įtakos praleisti terminą palikimui priimti.
Suinteresuotas asmuo M. S., pareiškusi savarankiškus reikalavimus, termino praleidimo svarbiomis priežastimis taip pat nurodė priežastį, jog iki 2016 m. sausio mėnesio jai nebuvo žinoma apie tetos G. M. mirtį ir tuo pačiu palikimo atsiradimą, gavusi iš teismo dokumentus. Šias aplinkybes patvirtina R. O. parodymai, kad jo ryšiai su teta M. S. po motinos V. O. mirties 2001 m. nutrūko. Byloje nėra daugiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad M. S. būtų bendravusi su G. M. ar kitais giminaičiais, kad apie G. M. mirtį jai buvo žinoma anksčiau. Iš suinteresuotų asmenų R. O., V. J., V. Ž., V. R. atstovo duotų paaiškinimų matyti, kad M. S. apie G. M. mirtį iš viso nebuvo pranešta. Taigi, byloje nėra įrodymų, paneigiančių M. S. nurodytas aplinkybes, kad apie tetos mirtį ir jos teisę paveldėti jai tapo žinoma tik 2016 m. sausio mėnesį.
Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą ir testamentą (CK 5.2 str. 1 d.), t. y. mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams, o jeigu tokių nėra, – valstybei (CK 5.2 str. 3 d.). CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta šešių grupių įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymą, eilė. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti CK 5.6 straipsnio pagrindu arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę. Jeigu nėra testamento ir įstatyminių įpėdinių arba jie negali paveldėti, atsisakė ar nepriėmė palikimo, paveldi Lietuvos valstybė (CK 5.62 str.).
Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y., kad nuosavybės teisę įgytų įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Palikimas priimamas aktyviais veiksmais.
Įpėdiniui per tris mėnesius aktyviais veiksmais neišreiškus valios priimti palikimą, pagal CK 5.11 straipsnį atsiranda paveldėjimo teisė kitos eilės įpėdiniams. Jeigu nė vienas įpėdinis įstatyme nustatytu terminu palikimo nepriėmė, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 str. 1 d. 3 p.). Jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, tai tiek 1964 m. CK 588, tiek CK 5.57 straipsniuose nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y., kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Terminą palikimui priimti praleidusio įpėdinio teisės ginamos išlaikant šio ir palikimą priėmusių įpėdinių pusiausvyrą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).Tais atvejais, kai palikimas priimamas praleidus trijų mėnesių terminą palikimui priimti (kitiems įpėdiniams su tuo sutikus arba teismui pratęsus palikimo priėmimo terminą), įpėdinio teisės į palikimą yra ribojamos įstatymo. Jis turi teisę gauti iš kitų įpėdinių arba valstybės (kai, nesant kitų įpėdinių, palikimas perėjo valstybei) tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšas, gautas realizavus kitą jam priklausančio turto dalį (CK 5.57 str. 2 d.).
Byloje nustatyta, kad G. M. mirė 2004 m. spalio 25 d., o jai nuosavybės teisės į žemės sklypus buvo atkurtos tik 2004 m. gruodžio 29 d. apskrities viršininko įsakymu, šie duomenys viešame registre įregistruoti tik 2005 m. gegužės 17 d., t. y. po 7 mėnesių po G. M. mirties. Taip pat byloje nustatyta, kad mirus Genovaitei (G.) M. pagal testamentą buvo paveldėta tik namų valda ir kad per įstatyme nustatytą terminą palikimas į likusį nekilnojamąjį turtą - dalį miško ir 3 žemės sklypus po G. (Genės) M. mirties nėra priimtas. Taip pat nustatyta, kad terminai palikimui priimti jau yra suėję (CK 5.50 str.).
CK 5.50 str. 4 d. numato, kada paveldėjimo teisė pereina valstybei - kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, tai valstybei atstovaujanti institucija gali pareikšti apie palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008). Iš pateikto byloje suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo matyti, kad valstybė nėra pareiškusi apie G. M. palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Byloje nėra duomenų, paneigiančių faktą, kad iki šiol valstybė nėra priėmusi G. M. palikimo.
Paveldėjimo teisę nustatančios teisės normos garantuoja kiekvienam visuomenės nariui galimybę dirbti ir gyventi žinant, jog po jo mirties asmens sukurtas turtas su suvaržymais ar be jų pagal jo valią, o jeigu valia neišreikšta – įstatyme nustatytais pagrindais – atiteks jo artimiesiems. Paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumą ir perimamumą.
Nagrinėjamojoje byloje tik vienas suinteresuotas asmuo (M. S.) pareiškė savarankiškus reikalavimus, visi kiti suinteresuoti asmenys savarankiškų reikalavimų nereiškė ir su pareiškėjos pareiškimu sutiko, po G. M. mirties dėl kitų jai priklausančių žemės sklypų paveldėjimo niekas į notarą nesikreipė.
CK 5.57 str. (redakcija, galiojusi palikimo atsiradimo metu) nustatė galimybę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (dabar galiojanti redakcija dėl praleisto termino atnaujinimo) ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti (atnaujinti), t. y. įrodyti, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių priimti palikimą po palikėjo mirties.
Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra svarbu nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos asplinkybės, kurias jis nurodo svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, vertinti ar jos yra tikrai svarbios pateisinant termino praleidimą ir išsiaiškinti palikimą priėmusių asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-182-421/2016).
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimiais nurodytas aplinkybes, jog jos praleido terminą palikimui priimti dėl objektyvių priežasčių, nes apie G. (Genės) M. mirtį pareiškėja sužinojo tik 2015 m.sausio mėnesį, o suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimiais tik 2016 m. sausio mėnesį, teismo posėdyje patvirtino dalyvavę suinteresuoti asmenys, išreikšdami sutikimą pateiktiems pareiškėjos O. K. ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimiais M. S. prašymams dėl termino atnaujinimo palikimui priimti.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas ir teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo ir kitų asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3319-695/2015).
Suinteresuoti asmenys V. Ž. ir V. J. nurodė, kad testamentinė G. M. įpėdinė O. K. J. paveldėjo pastatus, o žemės po pastatais nepaveldėjo, nes žemė nepriklausė G. M. nuosavybės teise. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nė vienas iki šiol likęs nepaveldėtas žemės sklypas nėra užstatytas pastatais, todėl yra pagrindo daryti išvadai, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų įpėdinių teisių ir interesų.
Todėl atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes ir suinteresuotųjų asmenų išreikštą sutikimą dėl pareiškėjos ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimiais prašymų atnaujinti terminą palikimui priimti, teismas sprendžia, kad egzistavo tiek pareiškėjos O. K., tiek suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais M. S. nurodytos aplinkybės, kurias jos nurodė svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą, vertina jas kaip tikrai svarbias pateisinant termino praleidimą. Taip pat išklausęs ir įvertinęs palikimą priėmusių asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (palikimą priėmusių ir kitų suinteresuotų asmenų, susietų giminystės ryšiai su palikėja G. M. išreikštą sutikimą pateiktiems prašymams), teismas sprendžia, kad termino atnaujinimas niekaip nepažeis kitų asmenų interesų, nes palikėjai priklausantys žemės sklypai iki šiol nėra paveldėti, todėl terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 5.57 str.).
CPK 443 str. 6 d. numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Todėl atsižvelgiant į minėtą įstatyminį reglamentavimą, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Valstybė nagrinėjamoje byloje turėjo 89,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi nagrinėjamojoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo CPK 96 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, todėl valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pareiškėjos O. K. ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais M. S. lygiomis dalimis : po 44,70 Eur iš kiekvienos (CPK96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos O. K. ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais M. S. pareiškimus tenkinti visiškai.
Pareiškėjai O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti ir nustatyti 2 (dviejų) mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą G. (Genės) M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2004 m. spalio 25 d., palikimui priimti.
Suinteresuotam asmeniui su savarankiškais reikalavimais M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti ir nustatyti 2 (dviejų) mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarų biurą G. (Genės) M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2004 m. spalio 25 d., palikimui priimti.
Priteisti iš pareiškėjos O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), valstybei turėtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu: iš kiekvienos lygiomis dalimis po 44,70 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 70 centų), sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui M. M. rajono apylinkės teismą.