Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. K. ir suinteresuoto asmens M. S. atstovės advokatės Redvitos Mocevičienės atskiruosius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-48-399/2016 pagal pareiškėjos O. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. R., O. A., A. T., R. O., J. K. J., V. Ž., V. J., M. S. dėl įstatymu nustatyto praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo) ir suinteresuoto asmens M. S. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl įstatymu nustatyto praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja O. K. pateikė teismui pareiškimą, prašydama pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po tetos G. M. mirties (duomenys neskelbtini), pagal įstatymą kaip penktos eilės įpėdinei priimti, kuriame termino praleidimo svarbiomis priežastimis įvardijo tai, kad ji nežinojo apie G. M. mirtį iki Lazdijų rajono apylinkės teisme civilinės bylos pagal V. R. pareiškimo dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, iškėlimo, t. y. apie tetos mirtį sužinojo 2015-01-29, gavusi iš teismo dokumentus.Suinteresuotas asmuo M. S. (t. I, b. l. 161–162) pateikė teismui savarankišką pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, nurodydama, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nežinodama, jog turi teisę į palikimą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėjos O. K. ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, M. S. pareiškimų dėl termino palikimui priimti pratęsimo netenkino.Teismas nustatė, kad pareiškėja O. K. ir suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais M. S., yra G. M., mirusios (duomenys neskelbtini), penktos eilės įpėdinės pagal įstatymą. G. M. vardu yra likusio registruoto nekilnojamojo turto – žemės sklypų. Po G. M. mirties palikimą pagal testamentą priėmė 2005-01-12 testamentinė įpėdinė O. K. J., mirusi (duomenys neskelbtini), kuriai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į dalį G. M. turto, tai yra į gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kiemo statinius (duomenys neskelbtini). Kiti įpėdinai dėl G. M. palikimo priėmimo į notarą nesikreipė ir paveldėjimo byla (bylos) neužvesta.Lazdijų rajono apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-39-743/2015 pagal V. R. pareiškimą Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę nustatymo, tačiau ši byla nutraukta, pareiškėjai atsisakius nuo pareiškimo, kadangi tarp giminių kilo ginčas dėl G. M. palikimo priėmimo.Teismas nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad pirmesnės eilės įpėdinių pagal įstatymą nebuvo ir neatsirado po G. M. mirties. Tačiau vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo principu ir atsižvelgiant į tai, kad CK 5.11 straipsnyje numatančiame įpėdinių pagal įstatymą eiles yra nustatyta, kad penktos eilės įpėdiniai yra palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos), o to paties straipsnio 2 dalis nustato, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus, arba atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdinai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Todėl teismas pasisakė dėl viso 15 mėnesių laikotarpio (kiekvienai eilei po tris mėnesius).Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjos argumentus apie tai, kad ji apie palikėjos mirtį sužinojo tik gavusi iš teismo dokumentus 2016-01-29. Teismas nustatė, kad pareiškėja V. R. apie G. M. mirtį sužinojo iš savo ir tuo pačiu O. K. motinos, pareiškėja neįrodinėjo, kad ji su savo motina nebendravo, tokiu būdu, jeigu motina pasakė vienai savo dukrai apie G. M. mirtį, tikėtina, kad pasakė tai ir kitai savo dukrai – pareiškėjai. Pareiškėjos motina mirė 2008 m. Po motinos laidotuvių pareiškėja su savo seserimi V. R. nebendrauja, tačiau teismas laikė, kad per ketverius metus iki motinos mirties pareiškėjai buvo galimybės sužinoti apie palikėjos mirtį. Teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė, jog nežinojo apie G. M. mirtį iki 2015-01-29. Tai, kad pareiškėja galimai nežinojo, kiek turto liko G. M. mirties dieną ar, kad palikimą reikia priimti per tris mėnesius po palikėjo mirties (palikimo atsiradimo), nėra svarbu šioje byloje, kadangi pareiškėja svarbiomis priežastimis nurodė tik nežinojimą apie palikėjo mirtį ir blogą savo sveikatos būklę. Teismas sutiko, kad O. K. turi sveikatos problemų, nes ji yra iš dalies darbinga, likęs darbingumas 35 procentai, tačiau byloje nėra duomenų, kad pareiškėja sirgo ilgą laiką nepertraukiamai, kad gulėjo ligoninėje ilgą laiką nepertraukiamai ir tai jai sutrukdė nuvykti pas notarą ar įgalioti kitą asmenį tai padaryti ar kreiptis teisinės pagalbos anksčiau, nei po 10 metų po palikėjos mirties. Teismas sprendė, kad pareiškėjos pasyvus elgesys nėra pagrindas daryti išvadą, jog terminą palikimui, atsiradusiam po G. M. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes neįrodė tokių priežasčių buvimo.Teismas dėl suinteresuoto asmens M. S. pareiškimo su savarankiškais reikalavimais nurodė, kad M. S. neįrodinėjo, jog ji nežinojo apie tetos G. M. mirtį ir tuo pačiu palikimo atsiradimą, o įrodinėjo, kad iki 2016 m. sausio mėn. nežinojo, koks palikimas yra likęs po G. M. mirties. Teismas nurodė, kad būdamas atidus ir rūpestingas asmuo turi domėtis paveldėjimo procedūromis ir gauti reikiamą informaciją iš notaro ar advokato. M. S. per visą laikotarpį daugiau kaip 10 metų to nepadarė, todėl teismas jos pareiškimo netenkino, nes ji neįrodė, kad terminą praleido dėl svarbios priežasties.

Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja O. K. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė nesutinka su teismo argumentais, kad ji apie palikėjos G. M. mirtį turėjo sužinoti iki 2008 m., t. y. dar iki savo motinos, palikėjos sesers, mirties. Teismo posėdžio metu V. R. pati pripažino, kad jos santykiai su pareiškėja dar iki motinos mirties buvo pašliję, jos nebendravo artimai, kaip bendrauja giminaičiai. Be to, pareiškėjos motina 2003 m. susirgo sunkia onkologine liga ir savo sesers G. M. laidotuvėse net nedalyvavo. Būdama tokios sunkios sveikatos būklės pareiškėjos motina niekaip negalėjo pasakyti ir negalėjo pati žinoti apie savo sesers G. M. mirtį. G. M. laidotuvėse dalyvavo pareiškėjos sesuo V. R., bet ji nepateikė įrodymų, apie palikėjos mirtį žinojo pareiškėja. Jeigu pareiškėjai būtų buvę žinoma apie tetos laidotuves, galbūt ir pareiškėja jose būtų dalyvavusi. Teismas nepagrįstai rėmėsi tikėtinumo principu, kad pareiškėjai apie G. M. mirtį galėjo būti žinoma anksčiau. Teismas nustatė, kad pareiškėjos sveikatos būklė nėra gera, tačiau šią priežastį terminui pratęsti laikė nesvarbia. Apeliantė pažymi, kad dėl sunkios sveikatos būklės neturėjo fizinių galimybių bendrauti su teta, nes pareiškėja gyvena Kaune, o teta gyveno Strazdiškių kaime. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad pareiškėjai neįgalumas nustatytas nuo 1996 m., ir jos sveikatos būklė tik blogėjo. Teismas nepagrįstai nepratęsė termino palikimui priimti, neatsižvelgdamas į apeliantės sveikatos būklę. Šioje byloje tik vienas suinteresuotas asmuo pareiškė savarankiškus reikalavimus, visi kiti suinteresuoti asmenys savarankiškų reikalavimų nereiškė ir su pareiškėjos pareiškimu sutiko. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ateityje gali kilti ginčas dėl testamento turinio, tačiau po G. M. mirties dėl kitų jai priklausančių žemės sklypų paveldėjimo niekas į notarą nesikreipė, juo labiau, kad ši bylą apylinkės teisme buvo nagrinėjama ilgą laiką. Lietuvos A. T. 2012-04-27 nutartyje Nr. 3K-3-191/2012 yra pasisakęs, kad teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Apeliantės teta G. M. mirė 2004-140-215, o jai nuosavybės teisės į žemės sklypus buvo atkurtos tik 2004-12-29 apskrities viršininko įsakymu, o šie duomenys viešame registre įregistruoti tik2005-05-17, t. y. po 7 mėnesių po G. M. mirties. Apie tai apeliantė sužinojo taip pat tik tada, kai V. R. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atskiruoju skundu suinteresuoto asmens M. S. atstovė advokatė Redvita Mocevičienė prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 26 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės, jos pareikimą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie tetos G. M. mirtį sužinojo 2016 m. sausio mėn., gavusi iš teismo dokumentus. Šias aplinkybes patvirtina J. O., R. O. parodymai, kad jų ryšiai su teta M. S. po motinos V. O. mirties 2001 m. nutrūko. Byloje nėra daugiau jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantei apie G. M. mirtį buvo žinoma, todėl teismo išvada yra nepagrįsta. Taigi, apeliantei apie tetos mirtį ir jos teisę paveldėti tapo žinoma tik 2016 m. sausio mėnesį. Teismas visiškai nevertino suinteresuotų asmenų R. O., V. J., V. Ž., V. R. duotų paaiškinimų apie tai, kad apeliantei apie G. M. mirtį iš viso nebuvo pranešta, tuo buvo pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Teismas nepagrindė, kodėl minėtų asmenų paaiškinimai yra nepagrįsti. Teismas nepagrįstai nevertino J. O. parodymų, kuris paaiškino, kad po močiutės mirties 1993 m. suinteresuotas asmuo M. S. su G. M. nebebendravo. Teismui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad apeliantė nesirūpino savo teisėmis, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad ji aktyvių veiksmų ėmėsi iš karto po to, kai sužinojo apie iškeltą civilinę bylą ir atsiradusią teisę paveldėti. Apeliantė nesidomėjo apie teise paveldėti, nes nežinojo apie G. M. mirtį. Suinteresuoti asmenys V. Ž. ir V. J. nurodė, kad testamentinė G. M. įpėdinė O. K. J. paveldėjo pastatus, o žemės po pastatais nepaveldėjo, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nei vienas iki šiol likęs nepaveldėtas žemės sklypas nėra užstatytas pastatais, todėl nesant įrodymų, kad byloje dėl termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų įpėdinių teisių ir interesų, termino palikimui priimti atnaujinimas negali būti vertinamas kaip nepagrįstai suvaržantis ar pažeidžiantis suinteresuotų asmenų teises. Atsiliepimais į atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo R. O. dėl pareiškėjos O. K. atskirojo skundo prašo spręsti teismo nuožiūra, o suinteresuoto asmens M. S. atskirąjį skundą patenkinti. Nurodo, kad tiek jis, tiek jo brolis J. O. ryšių su M. S. nepalaikė ir nebebendravo nuo savo motinos V. O. (M. S. sesers) mirties 2001 m. Tai, kad M. S. nebuvo žinoma apie G. M. mirtį patvirtino ir kiti byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys. Pažymi, kad termino atnaujinimas niekaip nepažeis kitų asmenų interesų, nes palikėjai priklausantys žemės sklypai iki šiol nėra paveldėti.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo M. S. prašo pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja O. K. prašo suinteresuoto asmens M. S. atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. R. prašo pareiškėjos O. K. atskirąjį skundą atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nors su pareiškėja ir yra seserys, bet bendravimas tarp jų nebuvo draugiškas. G. M. laidotuvėse apeliantė nedalyvavo, tačiau iki savo mamos mirties su pareiškėja susitikdavo, dažniausiai kalbėdavo apie kieno nors vestuves, laidotuves ir panašius dalykus, todėl pareiškėjai apie G. M. mirtį tikrai buvo žinoma iki jų mamos mirties Apeliantės argumentai, kad dėl sveikatos problemų negalėjo lankyti tetos yra tiesiog nerimti. Pareiškėja dar tetai G. M. gyvai būnant su ja nebendravo, nepalaikė giminiškų santykių, klausimų susijusių su palikimu nesprendė, todėl šiuo atveju ji elgiasi nesąžiningai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Įpėdiniui praleidus terminą palikimui priimti, tiek 1964 m. CK 588, tiek CK 5.57 straipsniuose nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y., kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-295/2011; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad palikėja G. M. 2002 m. spalio 4 d. testamentu visus jai priklausančius žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko O. K. J.. Po G. M. mirties (duomenys neskelbtini) pagal minėtą testamentą 2005 m. sausio 12 d. palikimą priėmė O. K. J. ir jai buvo išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas (reg. Nr. 1470) į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). O. K. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties palikimą priėmė V. J., J. K. J. ir V. Ž. (prijungta byla Nr. 2-39-743/2015, b. l. 27, 28, 29, 38–39, 60).Bylos duomenimis nustatyta, kad mirusioji G. M. be testamentu palikto turto, dar turėjo ir kitą nekilnojamąjį turtą. Iš Paveldėjimo teisės pagal testamentą 2004 m. gegužės 28 d. liudijimo matyti, kad G. M. po savo sutuoktinio J. P. M. mirties paveldėjo 555/1288 dalis miško paskirties žemės sklypo, kurio bendras plotas 12,8800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šis įrašas VĮ Registrų centras įregistruotas nuo 2004 m. birželio 10 d. (civ. byla Nr. 2-39-743/2015, b. l. 18–19). Taip pat nustatyta, kad Apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. S-18-17408-17508 pagrindu apskrities viršininkas 2004 m. gruodžio 29 d. priėmė įsakymą Nr. ŽM-1710 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, kurio pagrindu mirusiajai G. M. grąžintas 0,75 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,25 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei 0,85 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (civ. byla Nr. 2-39-743/2015, b. l. 20–22). Marijampolės 2-ojo notarų biuro notarės N. U. 2015 m. gegužės 15 d. pažyma patvirtina, kad į visus minėtus tris žemės sklypus ir dalį miško paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (t. I, b. l. 25, t. II, b. l. 61). Suinteresuotas asmuo V. R., veikdama kaip mirusiosios G. M. dukterėčia, visus minėtus tris žemės ūkio paskirties žemės sklypus 2004 m. gruodžio 10 d. Panaudos sutarčių pagrindu perdavė neatlygintinai 15 metų laikotarpiui (iki 2019-12-10) naudotis Ž. T. (civ. byla Nr. 2-39-743/2015, b. l. 23–25). Šis faktas VĮ Registrų centras nėra įregistruotas. Apeliantė O. K. yra mirusiosios dukterėčia, t. y. mirusiosios brolio K. T. (mirusio (duomenys neskelbtini)) duktė. Apeliantė M. S. taip pat yra mirusiosios dukterėčia – mirusiosios sesers E. T. (T.) duktė. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad abi apeliantės yra mirusiosios G. M. turto penktos eilės įpėdinės (CK 5.11 str. 1 d. 5 p.).Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad mirusioji G. M. vaikų neturėjo, tačiau ji turėjo dvi seseris – D. M. (mirusi), E. T. (mirusi) ir brolį K. T. (miręs). D. M. turėjo dvi dukras – O. A. ir A. T., kurios nagrinėjamoje byloje dalyvauja suinteresuotais asmenimis. Palikėjos brolis K. T. taip pat turėjo dvi dukras – O. K. (pareiškėja) ir V. R. (suinteresuotas byloje asmuo). E. T. turėjo tris vaikus – V. O. (mirusi, byloje suinteresuotu asmeniu dalyvauja jos sūnus R. O.), M. S. (byloje dalyvauja suinteresuotu asmeniu, pareiškusiu savarankiškus reikalavimus) ir K. T. (miręs). Bylos duomenimis nustatyta, kad vienos (penktos) eilės įpėdinių yra ne tik apeliantės, tačiau ir kiti suinteresuoti asmenys – O. A., A. T., V. R., tačiau jie savarankiškų prašymų dėl termino palikimui priimti partęsimo nesikreipė, ir dėl pareikštų apeliančių prašymų iš esmės neprieštaravo.Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mirus G. M. pagal testamentą buvo paveldėta tik namų valda, tačiau iki šiol niekam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į likusį nekilnojamąjį turtą – dalį miško ir 3 žemės sklypus. Taip pat nustatyta, kad terminai palikimui priimti jau yra suėję (CK 5.50 str.).Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą ir testamentą (CK 5.2 str. 1 d.), t. y. mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams, o jeigu tokių nėra, – valstybei (CK 5.2 str. 3 d.). CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta šešių grupių įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymą, eilė. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti CK 5.6 straipsnio pagrindu arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę. Jeigu nėra testamento ir įstatyminių įpėdinių arba jie negali paveldėti, atsisakė ar nepriėmė palikimo, paveldi Lietuvos valstybė (CK 5.62 str.). Taigi pavelėjimo esmė yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y., kad nuosavybės teisę įgytų įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Palikimas priimamas aktyviais veiksmais.Įpėdiniui per tris mėnesius aktyviais veiksmais neišreiškus valios priimti palikimą, pagal CK 5.11 straipsnį atsiranda paveldėjimo teisė kitos eilės įpėdiniams. Jeigu nė vienas įpėdinis įstatyme nustatytu terminu palikimo nepriėmė, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 str. 1 d. 3 p.). Jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminą palikimui priimti praleidusio įpėdinio teisės ginamos išlaikant šio ir palikimą priėmusių įpėdinių pusiausvyrą. Tais atvejais, kai palikimas priimamas praleidus trijų mėnesių terminą palikimui priimti (kitiems įpėdiniams su tuo sutikus arba teismui pratęsus palikimo priėmimo terminą), įpėdinio teisės į palikimą yra ribojamos įstatymo. Jis turi teisę gauti iš kitų įpėdinių arba valstybės (kai, nesant kitų įpėdinių, palikimas perėjo valstybei) tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšas, gautas realizavus kitą jam priklausančio turto dalį (CK 5.57 str. 2 d.). Pažymėtina, kad termino palikimui priimti pratęsimas teisinių pasekmių aspektu nėra adekvatus situacijai, kai įpėdinis priima palikimą per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2009). Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad per įstatyme nustatytą terminą palikimas į likusį nekilnojamąjį turtą po G. M. mirties nėra priimtas. Tai reiškia, kad nors nė vienas įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą nepriėmė mirusiosios palikimo, tačiau nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas termino palikimui priimti pratęsimas ar nepratęsimas sukels įpėdiniams teisines pasekmes, t. y. apeliantės turės galimybę priimti palikimą pagal įstatymą. Teismui nusprendus priešingai ir termino palikimui priimti nepratęsus – teisinės pasekmės kiltų valstybei (CK 5.62 str. 1 d. 3 p.), nes būtent valstybė turėtų teisę pagal įstatymą paveldėti likusį mirusiosios G. M. turtą, esantį paveldėjimo objektu. Nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimą nėra įtraukta.Paveldėjimo teisę nustatančios teisės normos garantuoja kiekvienam visuomenės nariui galimybę dirbti ir gyventi žinant, jog po jo mirties asmens sukurtas turtas su suvaržymais ar be jų pagal jo valią, o jeigu valia neišreikšta – įstatyme nustatytais pagrindais – atiteks jo artimiesiems. Paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumą ir perimamumą. Palikimas valstybei, kaip paveldėtojai, pereina ne tik pagal įstatymą sui generis, bet gali pereiti ir kaip paveldėtojui pagal testamentą (CK 5.62 str.). Valstybei teisė paveldėti pagal įstatymą pereina esant skirtingiems pagrindams, todėl tokia teisė ne visais atvejais atsiranda mirus palikėjui kaip nurodyta CK 5.3 straipsnyje. Jei paveldėjimo teisė valstybei pereina, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, tai valstybei atstovaujanti institucija gali pareikšti apie palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008).Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.).Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra atskleistas įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys, t. y. nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; kt.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB ,,Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; kt.). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M., O. D. M., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Esant nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis prieš tai minėtais kasacinio teismo išaiškinimais dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrindas konstatuoti absoliutų byloje priimto procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą, kadangi pirmosios instancijos teismui netenkinus pareiškėjos O. K. ir suinteresuoto asmens M. S. prašymų pratęsti terminą palikimui po G. M. mirties priimti, teisė priimti mirusiosios palikimą atsiranda Lietuvos valstybei, kuri šioje byloje suinteresuotu asmeniu nedalyvavo.Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tokį prašymą buvo pareiškęs pareiškėjos atstovas advokatas D. G.. Tačiau teismas 2016 m. kovo 30 d. protokoline nutartimi šio prašymo netenkino, motyvuodamas tuo, jog šiuo metu yra pagal įstatymą pirmesnės eilės įpėdinių, todėl valstybės dalyvavimas nėra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra pasibaigę įstatyme nustatyti terminai mirusiosios G. M. palikimui priimti, tačiau šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Taigi teismui nutarus netenkinti apeliančių prašymų dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir palikus galioti tokią pirmosios instancijos teismo nutartį, teisinės pasekmės kiltų būtent valstybei (CK 5.62 str. 1 d. 3 p.).Atsižvelgus į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neįtraukdamas dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, ir nuspręsdamas dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialiųjų teisių bei pareigų, šiuo atveju pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, o tai yra pripažįstama absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu. Todėl skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimas reiškia, kad nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja kitų atskirųjų skundų argumentų ir dėl jų nepasisako (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).Apeliantė O. K. prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismui neanalizavus atskirųjų skundų argumentų iš esmės ir nusprendus bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis apeliantės prašymas tapo neaktualus, todėl teismas dėl jo pagrįstumo nepasisako.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.