- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- e2S-2833-852/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16597-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- D. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei D. D. dėl priteistos skolos pripažinimo solidaria atsakovų (sutuoktinių) atsakomybe, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – V. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei D. D., kuriuo ieškovas prašo pripažinti, kad atsakovė D. D. dėl 2017 m. kovo 2 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2200-577/2017 priteistos skolos iš trečiojo asmens V. D., ieškovui D. K. atsako solidariai su sutuoktiniu (trečiuoju asmeniu) V. D..
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi tenkino ieškovo D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovei D. D. priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių, o šio turto ir (ar) turtinių teisių nepakakus, ir atsakovės piniginių lėšų, esančių pas atsakovę arba (ir) trečiuosius asmenis, įskaitant, bet neapsiribojant kredito ir mokėjimo įstaigomis, areštą 116 756,56 Eur sumai, pavedant turtą surasti ir aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui.
Šalies argumentai
3. 2022 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovės D. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsakovė pateiktu prašymu prašė leisti jai disponuoti banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“, esančiomis piniginėmis lėšomis – 1000,00 Eur suma per mėnesį. Atsakovė paaiškino, kad ji augina nepilnametę dukrą U. D., dėl ko iš savivaldybės gauna 80,00 Eur paramą, taip pat derina su sutuoktiniu V. D. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, kur preliminariai sutariama, kad V. D. skirs dukters išlaikymui po 550,00 Eur per mėnesį išlaikymą. Atsakovė taip pat turi kitų įsipareigojimų – sumokėti buto nuomos ir komunalinius mokesčius, mobilaus ryšio telefonų (savo ir dukters) mokesčius. Atsakovė taip pat turi rūpintis buitimi, tenkinti bent minimalų drabužių, maisto, vaistų, higienos reikmenų poreikį.
4. Ieškovas 2022 m. spalio 10 d. pateiktame prašyme, be kita ko, nurodė, kad sutinka, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas spręstų savo nuožiūra. Tuo tarpu 2022 m. spalio 10 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad, jo manymu, protinga suma, kurią teismas turėtų leisti disponuoti atsakovei D. D., yra 800,00 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 11 d. nutartimi atsakovės D. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies ir papildė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės D. D. atžvilgiu, nurodydamas, kad atsakovei D. D. leidžiama disponuoti banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“, esančiomis piniginėmis lėšomis – 800,00 Eur suma per kalendorinį mėnesį.
Atsiliepimas
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek prašyme pakeisti laikinąsias apsaugos priemones yra nurodžiusi, kad su ieškiniu sutinka ir jį pripažįsta bei yra pasirengusi sudaryti taikos sutartį byloje. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė elgtųsi nesąžiningai ir turėtų tikslą pažeisti ieškovo teisėtus interesus, todėl nėra pagrindo abejonėms, jog palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimo atveju atsakovė siektų jo nevykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės prašyme nėra pateikta argumentų, pagrindžiančių poreikį jai nustatyti teisę disponuoti būtent 1000,00 Eur suma. Taip pat atsakovė nedetalizavo konkrečių būtinų poreikių išlaidų ir teismas neturėjo realios galimybės įvertinti realius atsakovės poreikius bei nustatyti konkretų jų dydį. Teismas atkreipė dėmesį, kad jeigu byloje nėra konkrečių įrodymų, kokia pinigų suma yra būtina atsakovės elementariems poreikiams patenkinti, teismų praktikoje vadovaujamasi įvairiais kriterijais: teisingumo bei protingumo principais, Vyriausybės nustatytu minimalaus mėnesio atlyginimo dydžiu arba vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčio dydžiu, taip pat atsižvelgiama į galimus būtinus atsakovės bei jos šeimos poreikius. Atsižvelgiant į tai, bei siekdamas užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą bei remdamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 1 dalis), teismas nusprendė atsakovės prašymą tenkinti iš dalies ir papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, leidžiant atsakovei jos nurodomoje banko sąskaitoje disponuoti gaunama 800,00 Eur suma per mėnesį.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantas (ieškovas) D. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartį ir priimti naują motyvuotą nutartį bei ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, rezoliucinėje dalyje rašant atsakovės vardą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis nėra pakankamai motyvuota ir aiški, kad ją skaitydamas kiekvienas asmuo galėtų suprasti, kuo remiantis atsakovei buvo nustatyta 800,00 Eur, o ne 900,00 Eur, 600,00 Eur ar 400,00 Eur apribojimas. Apelianto vertinimu, skundžiama nutartis neatitinka nutarčiai keliamų reikalavimų ir veikiausiai neproporcingai pažeidžia ieškovo galimybes atgauti skolą, kurią atsakovė iš esmės jau yra pripažinusi.
8.2. Apeliantas (ieškovas) suvokia, kad šalių interesai turi būti suderinti ir atsakovei bei jos išlaikomai dukrai reikia turėti bent jau minimalias pajamas, kurios galėtų užtikrinti orų gyvenimą, tačiau ieškovas yra įsitikinęs, kad būtent teismas turi motyvuotai nustatyti reikalingą minimalią sumą išgyvenimui 2 asmenims, kad niekam nekiltų abejonių.
8.3. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad neturi kompetencijos nustatyti tokios sumos dydį ir nuomonę, kad 800,00 Eur atrodo protingai išgyventi, tačiau tai negalėjo tapti esminiu motyvu priimti skundžiamą nutartį be kitų motyvų. Skundžiama nutartimi turėjo būti įvertintas minimalus pragyvenimo lygis, reikalingas 1 pilnamečiui ir 1 nepilnamečiui asmeniui pagal Vyriausybės nustatytą tvarką ir į bylą pateiktus specialiuosius poreikius, tačiau tai nebuvo padaryta.
8.4. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės pildyti/taisyti įsiteisėjusią nutartį, o ir tokiu atveju tapo neaišku, nuo kurio momento atsakovei leidžiama naudotis sąskaitose turimais pinigais ar sukauptais nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d. ar nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo momento.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies buvo patenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Vadovaujantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys skolininko / atsakovo interesus, šis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jau taikytų priemonių mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).
14. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos, jeigu nustatoma, kad to prašantis suinteresuotas asmuo pasiūlo lygiavertį ieškovo pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą arba pagrindžia egzistuojant neabejotiną poreikį sumažinti taikytus suvaržymus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Taigi keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai, kadangi pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1411-302/2015).
15. Teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis), todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1331-178/2017).
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi patenkino ieškovo D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir areštavo 116 756,56 Eur sumai atsakovei D. D. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o šio turto ir (ar) turtinių teisių nepakakus, ir atsakovės pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba (ir) trečiuosius asmenis, įskaitant, bet neapsiribojant kredito ir mokėjimo įstaigomis, pavedant turtą surasti ir aprašyti ieškovo pasirinktam antstoliui.
17. Atsakovė D. D. 2022 m. rugsėjo 27 d. pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeitimo prašė leisti atsakovei iš banko sąskaitose areštuotų lėšų tenkinti būtinuosius poreikius, t. y. išlaikyti nepilnametį vaiką, atsiskaityti už komunalines paslaugas, įsigyti maistą ir drabužius. Taigi atsakovė iš esmės pateiktu prašymu prašė nustatyti galimybę naudoti areštuotas lėšas atsakovės ir jos šeimos būtiniesiems poreikiams tenkinti.
18. Pagal CPK 145 straipsnio 6 dalį, areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje, o antstolis įpareigotinas nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per 1 kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Taigi, teismas gali sumažinti nustatytų apribojimų mastą atsižvelgiant ir į CPK 145 straipsnio 6 dalyje numatytą galimybę.
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad areštuojant fizinių asmenų turtą turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač mažamečių vaikų) interesus, jų teisių apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016).
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad nors įstatymų leidėjas ir neįtvirtina draudimo bylą nagrinėjančiam teismui pačiam nuspręsti dėl disponavimo areštuotomis lėšomis sumos arba jos dydžio apribojimo, diskrecijos teisė nustatyti konkrečią panaudotiną teismo leistoms operacijos sumą vis tik yra pripažįstama būtent antstoliui. Tokiu atveju aptariami teismo ribojimai turėtų būti išimtiniai ir pateisinami tik išskirtinių aplinkybių buvimu. Atitinkamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto reglamentavimas teikia pagrindą aiškinimui, kad teismas savo diskreciją šioje srityje – kontroliuoti areštuotų piniginių lėšų panaudojimo galimybę – įgyvendina išduodamas ar neišduodamas leidimą atlikti kurias nors prašomas operacijas, ribodamas atliktinų iš areštuotų lėšų operacijų kiekį ar skaičių ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1508-464/2016).
21. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 (aktuali redakcija nuo 2021 m. sausio 1 d.) dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo 35 punktas nustato, kad jeigu laikinąsias apsaugos priemones pritaikęs teismas leido atlikti tam tikras operacijas su kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis ir nurodė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti, antstolis vykdomosios bylos neužbaigia ir skolininko prašymu nustato lėšų sumą ir kredito įstaigos sąskaitą, su kurioje esančiomis lėšomis leidžiama atlikti nurodytas operacijas. Patvarkymą, kuriuo nustatoma konkreti lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti, antstolis elektroniniu būdu pateikia Turto arešto aktų registrui.
22. Apeliantas (ieškovas) pateiktame atskirajame skunde nurodo, kad teismas nenurodė, kuo remiantis buvo nustatyta 800,00 Eur suma, o ir pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo teisės pildyti/taisyti įsiteisėjusią teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokia apelianto (ieškovo) pozicija.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi areštuodamas atsakovei D. D. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o šio turto ir (ar) turtinių teisių nepakakus, pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba (ir) trečiuosius asmenis, įskaitant, bet neapsiribojant kredito ir mokėjimo įstaigomis, vadovaujantis CPK 145 straipsnio 6 dalimi, taip pat turėjo nustatyti, kokias operacijas leidžiama atlikti su areštuotomis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, tačiau tokių operacijų pirmosios instancijos teismas nenurodė, o minėtą trūkumą buvo siekiama iš dalies ištaisyti būtent ginčijama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartimi, nurodant leistiną sumą, kuri gali būti panaudota, todėl nėra pagrindo pritarti apelianto teiginiams, kad teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, neturėjo teisės pildyti ar pakeisti nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
24. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas leisdamas atsakovei D. D. disponuoti į banko sąskaita gaunama 800,00 Eur suma per kalendorinį mėnesį, netinkamai aiškino ir taikė CPK 145 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi įtvirtintas teisinis reguliavimas numato teismui tik pareigą nustatyti operacijas, kurios gali būti atliekamos iš areštuotų piniginių lėšų, o ne lėšų sumą, kuri gali būti naudojama operacijoms per kalendorinį mėnesį, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tokių operacijų apskritai nenurodė. Teismų praktikoje pažymima, kad būtent teismas, o ne antstolis turi nustatyti kuriuo tikslu gali būti naudojama dalis areštuotų lėšų (nurodyti, kokias įmokas leidžiama mokėti, kokias prievoles ar sutartinius įsipareigojimus vykdyti), o areštuotų lėšų savininkai antstoliui teikiamais įrodymais turėtų pagrįsti kasmėnesinį lėšų poreikį toms operacijos atlikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nurodžius, kad atsakovė D. D. gali laisvai disponuoti 800,00 Eur suma, suteikė teisę atsakovei laisvai disponuoti lėšomis ir pačiai nuspręsti, kokioms operacijoms minėtas lėšas panaudoti, nors tokius veiksmus, įstatymo nustatyta tvarka, yra pavesta atlikti pačiam teismui ir antstoliui pagal kompetenciją. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad įrodymai apie konkrečius atsakovės ir jo šeimos poreikius turėtų būti teikiami ne teismui, o nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdančiam antstoliui. Pažymėtina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ne tik neturėjo pagrindo nustatyti laisvai disponuojamą sumą, tačiau nepagrįstai sprendė ir dėl 800,00 Eur sumos dydžio, kadangi teismui nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų minėto dydžio poreikius (CPK 178 straipsnis).
25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismui leidus iš areštuotų sumų atlikti atitinkamus mokėjimus, asmuo, kurio atžvilgiu tokie ribojimai yra pritaikyti, turi kreiptis į nutartį vykdantį antstolį su motyvuotu prašymu dėl konkrečios sumos šiems mokėjimas atlikti nustatymo, o nepakankant nustatytos sumos (padidėjus mokėjimų, kuriuos leido atlikti teismas, kaštams), ir su atitinkamu prašymu dėl jos dydžio pakeitimo. Tuo atveju, jei antstolio priimtas sprendimas, t. y. nustatyta per mėnesį leistina iš areštuotų lėšų naudoti suma, netenkina, asmuo gali skųsti tokius antstolio veiksmus. Ir tik šioje proceso stadijoje, bet ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo klausimą, į naudotinų per mėnesį piniginių lėšų dydžio klausimą gali ir turi įsikišti teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-464/2019).
26. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, bei vadovaujantis įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nustatant, kad atsakovei D. D. yra leidžiama atlikti pinigines operacijas, susijusias su būtinųjų savo ir šeimos poreikių tenkinimu, pavedant antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (CPK 145 straipsnio 6 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
27. Pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei teigia apeliantas, leidžiant atsakovei atlikti tam tikras operacijas, toks leidimas nekelia grėsmės ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kadangi nėra keičiamas taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas ar pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis, o tik nustatomos operacijos, kurias atsakovei leidžiama atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad visuotinai yra žinoma ir neginčijama aplinkybė, jog kiekvieną mėnesį asmeniui yra reikalingos lėšos maistui, komunalinėms paslaugoms apmokėti, būstui išlaikyti, taip pat vykdyti kitus mokėjimus, reikalingus būtiniausiems šeimos poreikiams tenkinti.
28. Apeliantas (ieškovas) 2022 m. lapkričio 30 d. pateiktame prašyme apeliaciniam instancijos teismui taip pat nurodė, kad atsakovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nesumokėjo 50,00 Eur žyminio mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nagrinėti prašymo ir juo labiau tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto (ieškovo) argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais. Pažymėtina, kad CPK 80 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50,00 Eur žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, nei CPK 80 straipsnio 5 dalis, nei kitos CPK nuostatos nenumato įpareigojimo mokėti žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tai atvejais, kai prašoma nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, rezoliucinės dalies papildymo (patikslinimo). Remiantis nurodytu, daroma išvada, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo įpareigoti atsakovę sumokėti žyminį mokestį už paduotą prašymą, kuria buvo prašoma papildyti (sukonkretinti) nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, rezoliucinę dalį.
29. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 – 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto (ieškovo) D. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 11 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Atsakovės D. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti, kad iš sąskaitose esančių ir areštuotų piniginių lėšų atsakovei D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) leidžiama atlikti pinigines operacijas, susijusias su būtinųjų savo ir šeimos poreikių tenkinimu.
Išaiškinti, kad konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovės D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) būtiniesiems savo ir šeimos poreikiams tenkinti, turi nustatyti antstolis.
Kitą prašymo dalį atmesti.
Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui bei šalims“.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.