- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-05
- Bylos Nr.
- e2-176-1097/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01088-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Atsakovas
- B. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Lekoda“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo B. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl nevykdomos taikos sutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lekoda“ ieškinį atsakovui B. J. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Tradeks power“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui B. J. dėl žalos atlyginimo, prašydama priteisti iš atsakovo 119 563,74 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 14 d. nutartimi ieškovė BUAB „Tradeks power“ pakeista jos teisių perėmėja UAB „Lekoda“.
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 21 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė.
Šalies argumentai
4. Ieškovė 2025 m. gruodžio 11 d. pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodydama, kad atsakovas taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdo, t. y. nesumokėjo nė vienos taikos sutartyje nustatytos įmokos, nors buvo ne kartą ragintas tai padaryti, nenurodė pateisinamų priežasčių, dėl kurių įmokos nėra mokamos, neatsiliepia į telefono skambučius. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, ieškovė teigė, kad įgijo teisę kreiptis į teismą su pareiškimu išduoti vykdomąjį raštą dėl visos nesumokėtos skolos sumos (taikos sutarties 3 punktas).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir išdavė ieškovei UAB „Lekoda“ vykdomąjį raštą dėl 13 000 Eur skolos iš atsakovo B. J. išieškojimo.
6. Teismas vykdomąjį raštą pagal Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartimi patvirtiną šalių sudarytą taikos sutartį dėl visos nesumokėtos skolos sumos išdavė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, bei į tai, jog šalys teismo patvirtintos taikos sutarties 3 punktu susitarė, kad, atsakovui netinkamai vykdant taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus (bent vieną dieną pradelsus atlikti taikos sutarties 1.1–1.5 papunkčiuose nurodytus mokėjimus), dėl visos 13 000 Eur sumos ar jos dalies ieškovė įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašo išdavimo likusiai sumai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas B. J. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą (ne)patenkinimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
7.1. Teismas, rezoliucija priimdamas ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nenurodė, kad atsakovas turi teisę pateikti atsiliepimą (paaiškinimą) dėl ieškovės pateikto prašymo, nenustatė termino atsakovui atsiliepimui į prašymą pateikti, todėl pažeidė proceso teisės normas, t. y. netinkamai taikė CPK 646 straipsnio 3 dalį, nes nesudarė atsakovui realios galimybės pasisakyti dėl ieškovės prašymo nepagrįstumo, užkirto kelią įgyvendinti teisinio reguliavimo tikslą, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto (ne)išdavimo klausimą, įvertintų abiejų šalių paaiškinimus apie taikos sutarties vykdymą. Teismas, formaliai pritaikęs CPK 646 straipsnio 3 dalį ir nesuteikęs apeliantui realios galimybės pateikti paaiškinimus dėl vykdymo termino pažeidimo priežasčių, apribojo apelianto procesines teises ir užkirto kelią visapusiškai įvertinti taikos sutarties vykdymo situaciją.
7.2. Teismo padarytas CPK 646 straipsnio 3 dalies pažeidimas nėra formalus, nes užkirstas kelias atsakovui paaiškinti, kad netinkamą taikos sutarties vykdymą lėmė iš esmės susidėjusios objektyviai nepalankios aplinkybės – taikos sutarties formuluotė bei taikos sutarties patvirtinimo teisme data (terminas). Vėlyvas nutarties įsiteisėjimas ir, atitinkamai, dėl to sutrumpėję mokėjimo terminai, o ne apelianto nenoras vykdyti įsipareigojimus, lėmė tam tikrą mokėjimų vėlavimą. Nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjo tik 2025 m. spalio 29 d., o pagal taikos sutarties 1.2 papunktį apeliantas įsipareigojo sumokėti 2 025 Eur iki 2025 m. spalio 31 d., t. y. per 2 dienas nuo įsiteisėjimo dienos ir akivaizdžiai anksčiau, negu šis vykdymo terminas šaliai tapo žinomas kaip galutinis. Pagal taikos sutarties 1.1 papunktį apeliantas įsipareigojo sumokėti dar 4 900 Eur per 7 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo, t. y. iki 2025 m. lapkričio 5 d. Tai reiškia, kad per tą patį laikotarpį apeliantas turėjo sumokėti iš viso 6 925 Eur sumą – reikšmingą finansinę naštą, kuri nebuvo planuota mokėti taip koncentruotai, šalims sudarant taikos sutartį (ši neprotinga finansinė našta atsirado dėl ginčo šalių neįvertinimo, jog taikos sutarties patvirtinimas gali užsitęsti). Jeigu teismas būtų tinkamai ištyręs taikos sutarties vykdymo ypatumus, teismas galėjo spręsti dėl proporcingesnės ir teisingesnės vykdymo tvarkos nustatymo, o ne dėl vykdomojo rašto išdavimo visai 13 000 Eur sumai.
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „Lekoda“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nepagrįstas argumentas, kad teismas netinkamai informavo atsakovą apie posėdį dėl vykdomojo rašto išdavimo. CPK nenustato pareigos teismui siųsti skolininkui pranešimą dėl atsiliepimo į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas rezoliucija, kuria priimtas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą, nustatė tinkamą atsakovo informavimą apie posėdį.
8.2. Atsakovas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato, kuris yra prijungtas prie bylos kortelės, taigi, jam žinoma (turėjo būti žinoma) apie teismo rezoliuciją, apie posėdį (apie teismo rezoliuciją šalims pranešama viešai), taip pat ir apie teisę pateikti atsiliepimą ir (ar) rašytinius paaiškinimus. Atsiliepimas ar paaiškinimai nebuvo pateikti, nes atsakovas tyčia ir piktybiškai neįvykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
8.3. Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad taikos sutartyje nurodytų sumų jis nesumokėjo, nes jam tai per didelė finansinė našta. Teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo yra įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis). Atsakovas, pasirašydamas taikos sutartį, atstovaujamas profesionalaus teisininko, žinojo ir suprato jos pasekmes, su ja sutiko. Atsakovo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis nevykdo taikos sutarties, yra deklaratyvios, nepagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje nustatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, teismo patvirtintos šalių taikos sutarties 3 punktu, išdavė vykdomąjį raštą dėl nevykdomos teismo nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
12. Ieškovė UAB „Lekoda“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – šalių atstovų susirašinėjimą (2 t., b. l. 196–199), kuris, ieškovės teigimu, patvirtina ieškovės prašyme dėl vykdomojo rašto nurodytas aplinkybes, kad atsakovas buvo ragintas vykdyti teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, tačiau piktybiškai to nedarė, iki atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo nesumokėjo nė vienos šalių taikos sutarties 1.1–1.3 papunkčiuose numatytos įmokos, nenurodė pateisinamų nemokėjimo priežasčių, neatsiliepia į telefono skambučius. Ieškovės teigimu, būtinybė pateikti naujus įrodymus iškilo, nes atsakovas pateikė nepagrįstą atskirąjį skundą.
13. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
14. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl ieškovės pateiktų papildomų įrodymų – šalių atstovų susirašinėjimo, priėmimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui pateiktas šalių atstovų susirašinėjimas gali turėti įtakos sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo (ne)pagrįstumo, pateikti rašytiniai įrodymai atsakovo atstovui žinomi, todėl jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus – šalių atstovų susirašinėjimą ir, esant poreikiui, įvertins jį kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).
Dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis
15. Nagrinėjamu atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar, civilinio proceso taisyklių taikymo ir CPK 646 straipsnio 3 dalies tikslų kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, nenustatęs atsakovui termino pateikti atsiliepimą į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties.
16. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 21 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą ir teismui civilinėje byloje 2025 m. spalio 8 d. pateiktą tvirtinti taikos sutartį, kuria atsakovas, ne kita ko, įsipareigojo 13 000 Eur įsiskolinimą ieškovei sumokėti taikos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pagal suderintą mokėjimų grafiką. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartis įsiteisėjo 2025 m. spalio 29 d. Ieškovė 2025 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gruodžio 15 d. rezoliucija prašymą priėmė, paskyrė prašymą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso 2025 m. gruodžio 22 d. 10 val. ir nurodė apie posėdį informuoti byloje dalyvaujančius asmenis. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO elektroninės bylos kortelės matyti, kad byloje dalyvaujantys asmenys apie teismo posėdį informuoti tik viešo paskelbimo būdu. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nepateikta duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo prisiimtų įsipareigojimų pagal taikos sutartį nevykdymo, vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, šalių taikos sutarties 3 punktu, skundžiama 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi išdavė vykdomąjį raštą. Nesutikdamas su šia teismo nutartimi, apeliantas atskirajame skunde argumentuoja, kad teismas netinkamai taikė CPK 646 straipsnio 3 dalį, nes nesudarė apeliantui realios galimybės pasisakyti dėl ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą nepagrįstumo, o toks proceso pažeidimas reikšmingas, nes apeliantas teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdė dėl svarbių, objektyvių aplinkybių.
17. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 17 punktas).
18. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Dėl teismo nutarties išduoti ar atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą gali būti paduotas atskirasis skundas.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468-403/2017, 24 punktas). Nustačius, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas). Teisės doktrinoje nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo, turi įvertinti pagal galimybes kiek įmanoma aktualesnius (naujesnius) duomenis. Tik įvertinus tokius (aktualius, naujus) duomenis, galima nustatyti, ar taikos sutartis yra tinkamai vykdoma (įvykdyta), ir atsižvelgiant į tai, priimti sprendimą dėl vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimo (Jokubauskas, R., Kirkutis, M., Tamošiūnienė, E., ir Višinskis, V. (2022). Vykdymo procesas: asmenų teisių ir pareigų balansas. Mykolo Romerio universitetas, p. 112).
20. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, nutarties 14 punktą). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma, vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai). Vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį ypatumai lemia ir įrodinėjimo paskirstymo naštą bei teismo pareigą pateiktų įrodymų visumos pagrindu nustatyti tam tikras aplinkybes ir jų pagrindu padaryti atitinkamas išvadas dėl įrodinėjimo dalyko.
21. Taigi, vykdomojo rašto išdavimas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį (CPK 646 straipsnio 3 dalis) yra kompleksinis procesas, kurio metu teismas turi nustatyti tiek taikos sutarties nevykdymo faktą, tiek analizuoti konkrečias taikos sutarties sąlygas (jų vykdytinumą, šalių valią ir tikruosius ketinimus, kaip šalys suvokia tam tikras sutarties sąlygas ir pan.). Tai atitinkamai suponuoja klausimą nagrinėjančio teismo pareigą atlikti išsamią faktinių aplinkybių analizę. Siekiant tokią analizę tinkamai atlikti, pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį teismas, prieš spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, įstatyme nustatyta tvarka turi informuoti apie tai taikos sutarties šalis. Tai reiškia, kad nusprendęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismas apie paskirtą teismo posėdį dalyvaujančius byloje asmenis turi informuoti (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos paneigti įstatyme nustatytą pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Be to, vykdomojo rašto išdavimas CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju pasižymi specifika, nes jis išduodamas pačių šalių sudarytos taikos sutarties, patvirtintos teismo, pagrindu. Todėl ypač svarbu suteikti šalims galimybę pasisakyti dėl taikos sutarties (ne)vykdymo aplinkybių, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, galėtų jas įvertinti ir dėl jų pasisakyti.
22. Nagrinėjamu atveju, CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir jo aiškinimo bei taikymo teismų praktikoje kontekste pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais kvestionuojamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, teismas turi pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą ir tik tada išduoti vykdomąjį dokumentą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai, atsižvelgiant į CPK 646 straipsnio 3 dalies teisinio reglamentavimo turinį bei tikslus, prieš sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, informavimas apie klausimo nagrinėjimą negali būti itin formalus, o turi būti sudaromos realios galimybės abiem šalim pasisakyti dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, (ne)pagrįstumo. Įstatyme tiesiogiai įtvirtinta, kad teismas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą.
23. Įvertinus nagrinėjamos bylos medžiagą, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo prielaidos teismui, sprendžiant dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo, ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, nėra duomenų, jog apeliantui būtų buvusi suteikta reali galimybė pateikti savo argumentus dėl pareikšto prašymo ir įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą dėl teismo patvirtintos taikos sutarties nevykdymo, netinkamai taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes itin formaliai – tik viešo paskelbimo būdu, neišsiųsdamas pranešimo apie teismo posėdį atsakovui (jo atstovui), informavo atsakovą apie klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl nevykdomos teismo patvirtintos taikos sutarties nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesudarė atsakovui galimybės ir nenustatė atsakovui termino atsiliepti (pateikti savo nuomonę dėl pareikšto prašymo ir jame išdėstytų argumentų) į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto. Atitinkamai, nebuvo sudarytos sąlygos apelianto realiam išklausymui ir jo pozicijos dėl prašymo įvertinimui. Tai lėmė, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino CPK 646 straipsnio 3 dalies tikslų, t. y. nesudarė prielaidų spręsti klausimą ištyrus abiejų šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties vykdymą, kaip nustatyta CPK 646 straipsnio 3 dalyje. Šis pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu, atsižvelgiant į tai, jog nebuvo galimybės apeliantui pateikti savo nuomonę dėl prašymo išduoti vykdomąjį dokumentą, nors pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas, esant pagrįstam atsakovo prašymui, galėtų pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
24. Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties, itin formaliai, todėl netinkamai, taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos ir dėl šio pažeidimo nagrinėjamas klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai, nes liko neatskleista nagrinėto klausimo esmė ir neužtikrinta apelianto teisė į teisingą klausimo išnagrinėjimą, ištyrus šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, kaip įtvirtinta CPK 646 straipsnio 3 dalyje; tokia procesinė klaida negali būti ištaisyta apeliacinės instancijos teismo (CPK 6, 12, 17, straipsniai, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
25. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant teismo skundžiama nutartimi spręstų klausimų apimties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
26. Ieškovė prašo priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą, tačiau kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo spręs klausimą iš naujo nagrinėsiantis teismas, atsižvelgdamas į galutinę procesinę bylos baigtį (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria: