Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Žilvinui Generauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2025 m. sausio 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, galutine bausme – 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; konfiskuojant transporto priemonę, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2025 m. lapkričio 11 d., apie 01.15 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., kai jam pirmuoju tikrinimu 2025 m. lapkričio 11 d. 01.19 val., nustatytas 1,79 prom. neblaivumas, o antruoju tikrinimu 01.38 val., jam nustatytas 1,82 prom. neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji atsakomybė už šią padarytą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. P. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 28 d. teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, būdamas supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis 2025 m. lapkričio 11 d., apie 00.19 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,79 prom. neblaivumas) vairavo transporto priemonę – automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu piktybiškai, tyčia vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamojo G. P. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, numatytas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo ir parodymų yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2025 m. lapkričio 12 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus pateiktais duomenimis, kuriuose nurodoma, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu G. P. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bauda, taip pat baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 ( dvejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario 18 d., taip pat nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio, konfiskavimas. Į Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus registrą G. P. įtrauktas 2025 m. vasario 19 d., sudarytas baudžiamojo poveikio priemonių priežiūros planas bei paštu išsiųstas pranešimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo. Nuosprendį paskelbęs teismas išaiškino nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turinį ir terminą, jos atlikimo tvarką ir sąlygas (b. l. 62–63).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamojo G. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje jokių abejonių teismui nekelia. G. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę, taip pat jis sutiko su nustatyto neblaivumo parodymais. Įvykio vietoje 2025 m. lapkričio 11 d. policijos pareigūnai G. P. pirmuoju tikrinimu nustatė 1,79 prom. neblaivumą, o antruoju tikrinimu – 1,82 prom. neblaivumą. Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. G. P. alkoholio matuokliu girtumas buvo tikrinamas du kartus. Teismas neturi pagrindo abejoti alkotesterio parodymais, nes alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 2399803, patvirtina, kad įrenginiui atlikta metrologinė patikra, alkotesteris Alcotest 7510 ARKB-0141, tinkamas naudoti.

BK 243 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, teismas pripažino G. P. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nusprendė skirti jam baudą, taip pat baudžiamojo poveikio priemones, kurių viena – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2025 m. vasario 18 d.

Pažymėtina, jog priimdamas nuosprendį, teismas G. P. išaiškinto, kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nagrinėjamu atveju, G. P. 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir šiuo nuosprendžiu paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, jis 2025 m. lapkričio 11 d., apie 00.19 val., Akmenės rajone, Papilėje, J. B. gatvėje, ties namu Nr. 22A, būdamas neblaivus (nustatytas 1,79 prom. neblaivumas), vėl vairavo transporto priemonę – automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu piktybiškai, tyčia vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-942/2021).

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020). Taigi vengimas BK 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Nagrinėjamos bylos kontekste, teismas pažymi, jog nors BK 243 straipsnyje nustatytos veikos pavojingumas sietinas veikos sistemingumu ir (ar) jos piktybiškumu, tačiau asmens, kuris vairuoja transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, veiksmai, net ir nesant sistemiškumo, vienareikšmiškai pripažintini pavojingais (piktybiškais) ir kvalifikuotini pagal BK 243 straipsnį (pvz., Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-200-354/2019, 1A-238-744/2019). Be to, kaltinamasis G. P. nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, kas suponuoja teismui išvadą, kad kaltinamasis piktybiškai nesilaiko įstatymų reikalavimų dėl transporto priemonių vairavimo, ir kelia pavojų eismo saugumui.

Bylos aplinkybės yra aiškios, G. P. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas jokių abejonių teismui nekelia – jis kaltę pripažino bei jo kaltė visiškai įrodyta anksčiau nurodytų įrodymu visetu, t. y. tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus pateiktais duomenimis, taip pat kita byloje esančia medžiaga. Kaltinamojo G. P. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį pagrįstai ir teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 243 straipsnio sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda, arba laisvės apribojimas arba areštas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Kaltinamasis G. P. padarė dvi nusikalstamas veikas - vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje. Abi nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstamos veikos yra baigtos. Kaltinamasis G. P. nuo 2025 m. spalio 20 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini), jis yra teistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, paskirtos baudos sumokėtos; duomenų, kad kaltinamasis būtų gydytas nuo priklausomybės ligų ar įtrauktas į psichiatrinio gydymo reikalingų asmenų sąrašą, byloje nepateikta.

Nors prokuroras ir neprašė pripažinti kaltinamojo G. P. recidyvistu, tačiau nurodė šią aplinkybę kaip sunkinančią kaltinamojo atsakomybę. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. G. P. anksčiau ne kartą teistas. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad šį nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas teistas už tyčinį analogišką nusikaltimą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs. Teismas dėl pripažinimo, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, vadovaujasi 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 27 straipsnio redakcija, kuri numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio redakcija švelnina asmens teisinę padėtį, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą. Nustatyta, kad G. P. buvo nuteistas 2025 m. sausio 28 d. teismo nuosprendžiu, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymą. Naują tyčinę analogišką nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis padarė nepraėjus nei dešimčiai mėnesių po teismo nuosprendžio priėmimo. Teismo vertinimu, tokie duomenys sudaro pagrindą kaltinamąjį G. P. pripažinti recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), todėl kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe taip pat laikytina tai, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė neišnykus teistumui (BK 60 straipsnis 1 dalis 13 dalis).

Teismas nustatė ir dar vieną kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad kaltinamasis BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę G. P., atsižvelgtina į nustatytą jo atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia), veikų motyvus, kaltininko asmenybę – teistas, teistumas neišnykęs. Spręsdamas dėl bausmės skyrimo G. P. teismas vertina tai, jog kaltinamasis yra teisiamas ne pirmą kartą, vieną kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką baudos bausme, kurios nemoka, teistumui neišnykus vėl padarė nesunkią tyčinę veiką, kas rodo, kad švelnesnių bausmių skyrimas kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo. Be to, iš Antstolių informacinės sistemos matyti, kad antstolių kontorose vykdomi priverstiniai piniginiai išieškojimai iš kaltinamojo, kurių bendra suma sudaro apie 10 000 Eur.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtinos BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytos arešto bausmės, kurių dydis nustatytinas didesnis nei įstatyme numatytas bausmės už padarytą nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis vengė atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, šios dvi padarytos nusikalstamos veikos, tai kaltinamojo sumanymo vieninga tąsa, be nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jis negalėtų padaryti baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, teismas tai vertina kaip idealią dviejų nusikalstamų veikų sutaptį, todėl paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2025 m. sausio 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme, jas visiškai sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir sumažintos bausmės, pridedant visą paskirtą neatliktą baudos bausmę.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo arešto bausmės pradėjimo vykdyti dienos įsiteisėjus nuosprendžiui.

Dėl paskirtos subendrintos baudos bausmės jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl nuosprendis dėl baudos priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdyti neteiktinas.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo G. P. asmenybę, nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamasis dirba, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neatliekant realios arešto bausmės, todėl kaltinamajam bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus: visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant – dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 1 dalis, 6 dalies 5, 6, 10 punktai).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. lapkričio 11 d. 01.19 val. iki 2025 m. lapkričio 11 d. 15.10 val., (1 para), ir laikytina, kad G. P. yra atlikęs vieną arešto parą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-418-222/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis G. P. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti ir būdamas neblaivus ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms teismo nuomone baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, šį kartą kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taip pat kaltinamajam 2025 m. sausio 28 d. nuosprendžiu buvo uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, didesniam nei minimalus įstatyme numatytam terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis), todėl sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant G. P. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – ketverius metus. Terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad G. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jo vardu įregistruotą ir jam priklausančią transporto priemonę, kurią nurodė nusipirkęs prieš pusę metų. Siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui ateityje, konfiskuotinas G. P. įgytas automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priemonė (BK 72 straipsnio 3 dalis).

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Nors kaltinamasis G. P. teisiamojo posėdžio metu neigė turintis problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, jog kaltinamasis G. P. pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sprendžia, jog kaltinamojo dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, gali daryti teigiamą įtaką jo elgesiui ir padėti jam spręsti alkoholio vartojimo problemą, todėl kaltinamajam G. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per šešis mėnesius sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 92–94, 96–98, 100).

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Kaltinamajam G. P. ginti paskirta advokatas Remigijus Žiubikas, kuris gynė kaltinamąjį bylą nagrinėjant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos už G. P. suteiktą teisinę pagalbą pagal 2025 m. lapkričio 18 d. pažymą Nr. APD-2025-12935 sudaro 95,83 Eur.

Nagrinėjamoje byloje gynėjas kaltinamajam G. P. buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (kadangi byla yra nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka), t. y. valstybės garantuojama teisinė pagalba G. P. buvo ne kaltinamojo iniciatyva. Teismo vertinimu, išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, šiuo atveju nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotini turto konfiskavimą vykdančiai institucijai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

– CD diskas (1 vnt.) su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, paliktinas prie bylos, kaip bylos medžiaga.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Kaltinamajam G. P. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 ir 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 432 straipsniu,

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

G. P. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir G. P. paskirti subendrintą – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. P. sumažintą – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2025 m. sausio 28 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta baudos bausme, visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę ir 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į G. P. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. lapkričio 11 d. 01.19 val. iki 2025 m. lapkričio 11 d. 15.10 val., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikyti, kad G. P. yra atlikęs vieną arešto parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5, 6, 10 punktais, G. P. paskirtos galutinės arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant – dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7, 10 punktais, 3 dalimi, 68, 72, 72⁵ paskirti G. P. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

– konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – G. P. priklausantį automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

– įpareigoti per šešis mėnesius, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Pripažinti G. P. recidyvistu.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią, vykdant šį teismo nuosprendį, G. P. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

Dėl G. P. paskirtos subendrintos baudos bausmės jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas, todėl dėl baudos priverstinio išieškojimo pakartotinai vykdyti neteikti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti G. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, panaikinti, paimtą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti G. P..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti už konfiskavimo vykdymą atsakingai institucijai;

– kompaktinį diską, su jame įrašytais pareigūno kūno kamerų vaizdo įrašais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti G. P., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti G. P., jog nuteistieji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta arešto bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus; informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Nuteistajam draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą. Kai nuteistasis yra teismo įpareigotas dalyvauti elgesio pataisos programoje, šią programą jam parenka Probacijos tarnyba. Nuteistasis gali dalyvauti Probacijos tarnybos arba kitos įstaigos, organizacijos ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose. Už dalyvavimą kitų įstaigų, organizacijų ar kitų asmenų įgyvendinamose elgesio pataisos programose susimoka pats nuteistasis. Jeigu teismas paskyrė baudžiamajame įstatyme nenumatytų draudimų ir įpareigojimų, jų vykdymo tvarką nustato Probacijos tarnyba, atsižvelgdama, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo nuomonę. Nuteistasis turi teisę tokių draudimų ar įpareigojimų vykdymo tvarką apskųsti nuosprendį priėmusiam teismui. Šio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat tokių priemonių tyčinis sugadinimas prilyginamas vengimui atlikti paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.