Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-06-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-182-606/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A15.-789-201/2019Nutarimas · 2019-04-16Klaipėdos apylinkės teismas
  2. AN2-182-606/2019Nutartis · 2019-06-14Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-14
Bylos Nr.
AN2-182-606/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00434-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Pažeidėjas
T. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-182-606/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00434-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 21.11.8 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutarimu T. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 straipsnio 2 dalį 1300 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams, pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį – 13 Eur dydžio bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos baudos subendrintos ir T. P. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 1300 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams – už tai, kad 2019 m. kovo 1 d., apie 6 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus šoninio tarpo, taip kliudė keturis stovinčius automobilius, juos apgadino ir priparkavęs automobilį iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadinti keturi stovintys automobiliai, padaryta žala virš 15 BND.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas T. P. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

2.1. Apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina, kad kompleksiškai vertinant skundžiamame nutarime aptartus įrodymus akivaizdu, kad jis įvykio ryte pasišalinti iš įvykio, kurį pats sukėlė, vietos neketino, atsakomybės nevengė, iš karto prisipažino kaltu, neneigė padarytos žalos, bendradarbiavo su pareigūnais, nesislėpė, gailėjosi. Tačiau apylinkės teismas visiškai nepagrįstai padarė priešingas išvadas ir be pagrindo bei neteisėtai pripažino jį kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

2.2. Apelianto teigimu, pagal byloje surinktus įrodymus, jis po eismo įvykio liko jo vietoje ir pasišalino dėl gamtinių reikalų, tačiau tik prisistatęs ir palikęs kaimynui J. P. savo telefono numerį bei paaiškinęs, kodėl laikinai pasišalina. Todėl, apelianto teigimu, teismo posėdyje nebuvo nustatytas pasišalinimo iš įvykio vietos faktas, priešingai, vertinant subjektyviąją pusę, buvo įrodyta, kad jis turėjo tikslą grįžti į įvykio vietą, iškart atlikęs savo gamtinius reikalus arba atvykus policijos pareigūnams, kuriems kaimynas turėjo perduoti jo mobiliojo ryšio telefono numerį. Apelianto tvirtinimu, jo veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties, t. y. ne tik kad nėra nustatyta ir įrodyta subjektyvioji administracinio nusižengimo sudėties pusė, bet priešingai, nustatyta, kad subjektyvioji pusė pasireiškė tikslu nedelsiant grįžti į eismo įvykio vietą, kai tik atvyks policijos pareigūnai.

2.3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. P. nurodo, kad dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant įrodymus, svarbus ne tik kiekvieno įrodymo patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-150/2007, Nr. 3K-3-18/2008 ir kt.). Apelianto tvirtinimu, konkrečiu atveju administracinio nusižengimo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu patvirtinti įrodymai būtent ir įrodo, kad jo veikoje nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas R. S. mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo T. P. apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutarimas paliktas galioti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas T. P. neneigė sukėlęs eismo įvykį, tačiau tvirtino, kad iš jo tyčia nepasišalino, iš eismo įvykio vietos buvo pasišalinęs tik trumpam tam, kad atliktų gamtinius reikalus ir, kol atvyks policijos pareigūnai.

7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio vietos požymius pažymėtina, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas aptariamoje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-33-2013). Teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).

9. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas T. P. pripažino, kad kliudė automobilius, tačiau neigė pasišalinęs iš įvykio vietos. Paaiškino, jog parkuodamas automobilį, atsirėmė į priešais stovintį automobilį. Su įvykį mačiusiu asmeniu persimetė keliais žodžiais, pasakė jam, kad tuoj grįš, nes bėga į tualetą, paprašė, kad perduotų jo telefono numerį automobilio savininkei, tačiau jis iškvietė policiją. Teigė, jog neketino niekur bėgti, buvo savo kieme, automobilis registruotas adresu, kuriuo jis gyvena, liudytojas buvo informuotas. Jam būnant namie atvyko policininkai, viskas įvyko labai greitai. Jis policininkams iš karto prisipažino, kad vairavo neblaivus. Įvykį mačiusio kaimyno jis nepažino, jam ir taip buvo aišku, kad jis iškvies policiją. Jei ne gamtiniai reikalai, jis būtų likęs įvykio vietoje. Viskas įvyko per 5 minutes. Paaiškinime administracinėn atsakomybėn traukiamas T. P. taip pat neneigė, kad būdamas neblaivus ir vairuodamas automobilį, kliudė kitus automobilius. Nepagalvojęs, kad reikia pranešti apie eismo įvykį, trumpam paliko įvykio vietą, nes norėjo į tualetą. Per tą laiką atvažiavo policijos pareigūnai (b. l. 14).

10. Iš (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio E. Z. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. kovo 1 d., patruliuodamas su vyriausiuoju patruliu V. K., apie 6.05 val., gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) kieme pranešėjas matė, kaip kieme asmuo automobiliu „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 6.10 val. atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas J. P., jis nurodė, jog prieš kelias minutes matė, kaip automobilio „Citroen“ vairuotojas kliudė automobilį „Volkswagen“, išlipo iš transporto priemonės, pranešėjo paprašė perduoti automobilio „Volkswagen“ savininkui jo kontaktinius duomenis ir pasišalino į gretimą laiptinę. J. P. nurodė, kad asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, kalba buvo nerišli, jis svirduliavo, tą patį nurodė ir paaiškinime (b. l. 15). Buvo nustatytas automobilio „Citroen“ savininkas ir jo gyvenamoji vieta. Nuvykus minėtu adresu, duris atidarė moteris, ji nurodė, kad automobilį galbūt vairavo jos sūnus T.. Užėjus į gyvenamąsias patalpas, ant lovos sėdėjęs vyriškis teigė, kad būdamas neblaivus, padarė eismo įvykį ir apgadino kitas transporto priemones. Automobilio „Citroen“ vairuotojui T. P. alkotesteriu buvo nustatytas 1,89 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 5, 10).

11. Teismo posėdyje liudytojas J. P. patvirtino, kad apie 6 val. išėjęs iš namų, pamatė automobilio vairuotoją, kuris atsitrenkė į kaimynės automobilį. Vairuotojas išlipo iš automobilio, paprašė apgadinto automobilio savininko kontakto, paliko savo telefono numerį, kad jis susisiektų su juo. Tačiau jis (J. P.) sugrįžo į laiptinę ir paskambino policijai, pranešė apie įvykį. Kai jis ėjo prie laiptinės, vairuotojas dar lūkuriavo apie 3-5 minutes, tačiau, kai jau surado nukentėjusią automobilio savininkę, jo jau nebebuvo. Liudytojo nuomone, eismo įvykį sukėlęs vairuotojas nenorėjo kviesti policijos, jis norėjo geranoriškai susitarti su nukentėjusiaisiais.

12. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju T. P. sukeltą eismo įvykį tiesiogiai matė liudytojas J. P., taip pat matė, kad T. P. buvo akivaizdžiai neblaivus, šią aplinkybę objektyviai patvirtina į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų alkotesteriu užfiksuoti duomenys (b. l. 10), todėl akivaizdu, kad T. P. vienareikšmiškai supratęs, jog sukėlė eismo įvykį, bei tai matė liudytojas, buvo priverstas pripažinti savo kaltę bet kokiu atveju. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek iš administracinėn atsakomybėn traukiamo T. P., tiek ir iš liudytojo J. P. parodymų nenustatyta, kad jie būtų buvę pažįstami iš anksčiau, todėl galbūt J. P. būtų turėjęs kokio nors pagrindo T. P. apkalbėti, tačiau nei iš pirminio liudytojo J. P. paaiškinimo, nei iš teismo posėdyje duotų jo parodymų nenustatyta, kad T. P. būtų jam minėjęs apie tai, jog jis eina namo į tualetą ir tuoj sugrįš į eismo įvykio vietą. Priešingai, iš liudytojo J. P. parodymų nustatyta, kad, kai jis pirmasis ėjo prie laiptinės, T. P. dar lūkuriavo apie 3-5 minutes. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad apklausti kaip liudytojai J. P. ir P. P. norėjo duoti administracinėn atsakomybėn traukiamam sūnui T. P. naudingus parodymus, tačiau ir jų parodymai nesutampa, nes liudytoja J. P. parodė, kad sūnui grįžus namo, viskas įvyko staigiai, o P. P. akcentavo, kad sūnus užtruko tualete apie 10 – 15 minučių. Tačiau pažymėtina, kad iš teismo posėdyje duotų liudytojo policijos pareigūno V. K. ir E. Z. parodymų nustatyta, kad atvykimas į įvykio vietą, sukėlusio eismo įvykį vairuotojo nustatymas užtruko apie pusvalandį, o policijos pareigūnui V. K. nuvykus į T. P. namus, T. P. surado sėdintį ant lovos. Ši aplinkybė aiškiai patvirtina, kad T. P. niekur neskubėjo, praėjus ir nemažam laiko tarpui, jis į įvykio vietą sugrįžti nesiruošė, policijos pareigūnams apie sukeltą eismo įvykį nepranešė ir grįžęs į namus, nors tai padaryti privalėjo dar prieš pasišalindamas iš eismo įvykio vietos. Šiuo atveju tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas J. P. nurodė eismo įvykį mačiusiam J. P. savo telefono numerį ir prašė surasti apgadinto automobilio savininką, o pats iš eismo įvykio vietos pasišalino, jo atsakomybės dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, nepanaikina, o tik patvirtina faktą, jog jis visgi turėjo vilčių, kad J. P. neiškvies policijos pareigūnų dėl sukelto eismo įvykio, ir taip neabejotinai norėjo ir tikėjosi išvengti jam gresiančios atsakomybės ir už vairavimą būnant neblaiviam, kai šiuo atveju buvo nustatytas net 1,89 promilės girtumas, ir dėl to jam pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 67). Be to, iš liudytojo J. P. parodymų nenustatyta, kad T. P. būtų prisipažinęs ir dėl kitų automobilių apgadinimo, t. y. jis prisipažino apgadinęs ir prašė J. P. surasti tik tą automobilio savininką, kurio apgadinimo liudytojas buvo J. P.. Tačiau iš eismo įvykio schemos, prie jos pridėtų duomenų objektyviai nustatyta, kad eismo įvykio metu T. P. apgadino ne tik automobilį „Citroen“, bet ir dar kelis automobilius (b. l. 6, 7, 8), taip padarydamas L. B. 200 Eur, E. G. 600 Eur, V. S. 250 Eur ir O. K. 400 Eur turtines žalas, tačiau pats policijos pareigūnų neiškvietė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

13. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis, kad T. P., vairuodamas automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus šoninio tarpo, taip kliudė keturis stovinčius automobilius, juos apgadino ir, neabejotinai suvokęs ir supratęs, kad sukėlė eismo įvykį, apie kurį turėjo pranešti policijai, pasielgė priešingai – policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti jam grėsusios atsakomybės, o ne sąžiningai suklydęs. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad T. P., suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, t. y. pasišalino iš įvykio vietos, todėl T. P. veiksmuose nustatyti visi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.

14. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nenaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo T. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Edita Lapinskienė