- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-16
- Bylos Nr.
- A15.-789-201/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00434-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Pažeidėjas
- T. P.
- Advokatai
- Ramūnas Kučiauskas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. P., jo atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Kučiauskui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. P. 2019 m. kovo 1 d., apie 06.00 val., Vyturio g. 5 namo kieme, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus šoninio tarpo, taip kliudė keturis stovinčius automobilius, juos apgadino ir priparkavęs automobilį iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešęs policijai. Eismo įvykio metu apgadinti keturi stovintys automobiliai, padaryta žala virš 15 BND. Šiais veiksmais T. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 126, 222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ANK 417 straipsnio 8 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas T. P. nusižengęs pripažino iš dalies. Pripažino, kad kliudė automobilius, tačiau nepripažino pasišalinęs iš įvykio vietos. Paaiškino, jog parkuodamas automobilį, atsirėmė į priešais stovintį automobilį. Su įvykį mačiusiu asmeniu persimetė keliais žodžiais, pasakė jam, kad tuoj grįš, nes bėga į tualetą, paprašė, kad perduotų jo telefoną automobilio savininkei, tačiau jis iškvietė policiją. Teigia, jog neketino niekur bėgti, buvo savo kieme, automobilis registruotas adresu, kuriuo jis gyvena, liudytojas buvo informuotas. Jam būnant namie atvyko policininkai, viskas įvyko labai greitai. Jo tėvai tuo metu buvo namie, ruošėsi vykti į darbą. Jis policininkams iš karto prisipažino, kad jis vairavo, neneigė, kad vairavo neblaivus, tačiau mano, jog jokio pasišalinimo nebuvo. Įvykį mačiusio kaimyno jis nepažino, jam ir taip buvo aišku, kad jis iškvies policiją. Jei ne gamtiniai reikalai, jis būtų likęs įvykio vietoje. Viskas vyko labai greitai, 5 minučių laikotarpiu. Prašo teismo atsižvelgti į šias aplinkybes, kadangi jis neturėjo tyčios slėptis nuo pareigūnų.
Teismo posėdžio metu liudytoja J. P. parodė, kad ryte ruošėsi į darbą, kai T. įbėgo pro duris, sakydamas, kad padarė avariją, įbėgo į tualetą. Po kelių minučių į duris paskambino policija. Viskas įvyko labai greitai, neatsimena, kad T. būtų sėdėjęs ant lovos, kai atvyko policininkai.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. P. parodė, kad apie 6 val. ryto išėjo iš namų, pamatė automobilio vairuotoją, kuris atsitrenkė į kaimynės automobilį. Vairuotojas išlipo ir paprašė automobilio savininko kontaktų, paliko savo telefono numerį, kad jis susisiektų su juo. Jis grįžo į laiptinę ir paskambino policijai, pranešė apie įvykį. Kai jis ėjo prie sekančios laiptinės, vairuotojas dar lūkuriavo apie 3-5 minutes, tačiau kai jau surado nukentėjusią automobilio savininkę, jo jau nebebuvo. Bendrame laike viskas truko apie 15-20 minučių. Mano, kad vairuotojas norėjo geranoriškai susitarti su nukentėjusiaisiais, tačiau policijos nenorėjo.
Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. parodė, jog gavo iškvietimą į įvykio vietą, kur vairuotojas apgadino kieme kelis automobilius stovinčius kieme. Į įvykio vietą atvyko apytiksliai per 20 minučių, kol nustatė vairuotoją, truko apie pusvalandį. Įvykio liudininkas paaiškino, kad matė įvykį. Iš pradžių buvo pastebėtas tik vienas apgadintas automobilis, po to pamatė ir kitus. Nustatė, kur vairuotojas gyvena, rado jį namuose, kambaryje, sėdintį ant lovos. Vairuotojas pripažino, kad vairavo, kaltės neneigė, buvo sulaikytas, patikrinus neblaivumą, kitu ekipažu nusiųstas į ligoninę kraujo mėginio patikrinimui.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. Z. prašė vadovautis jo parodymais surašytais tarnybiniame pranešime. Parodė, jog buvo gautas pranešimas, kad Vyturio gatvės kieme galimai neblaivus vairuotojas apgadino transporto priemones ir pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus į vietą pasitiko pranešėjas ir apgadintos transporto priemonės savininkė. Pranešėjas paaiškino, jog atsitrenkęs į automobilį, vairuotojas nurodė savo telefono Nr. ir pasišalino. Polis naršyklėje buvo nustatytas automobilio savininkas. Į įvykio vietą atvyko per maždaug 10 minučių, dar apie 10 minučių užtruko tapatybės nustatymas. Pastebėta, kad pasišalinusio vairuotojo transporto priemonė buvo labiau apgadinta, šalia įvykio vietos pastebėtos dar trys apgadintos transporto priemonės. Jis klausėsi liudytojo paaiškinimų, o jo kolega nuėjo pas pasišalinusį vairuotoją į namus, vėliau prisijungė ir jis pats. Vairuotojas neneigė, kad vairavo išgėręs ir kliudė automobilius, bet neigė pasišalinęs.
Teismo posėdžio metu liudytojas P. P. parodė, kad atsikėlęs ryte pamatė, jog namie nėra sūnaus, pastebėjo jog jis parkuodamas automobilį kieme, prisilietė prie kito automobilio. Jis išlipo ir iš antros laiptinės prie jo priėjo kitas žmogus. Po to, sūnus parbėgo namo susijaudinęs užir nubėgo tiesiai į tualetą, kur jis išbuvo apie 10-15 minučių. Tuomet atvyko pareigūnai. Paklausus T., kodėl nelaukė pareigūnų, jis sakė, kad norėjo į tualetą, o liudininkui paliko savo telefono numerį.
Teismo posėdžio metu T. P. atstovas advokato padėjėjas Ramūnas Kučiauskas parodė, kad pasišalinimas iš įvykio vietos yra nustatomas, kai yra tikslas išvengti atsakomybės. Tokiu atveju turi būti nustatoma kaltė dėl tyčios arba dėl neatsargumo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šiuo atveju tyčios nebuvo. Pareigūnas nurodė, jog matė, kad apgadinti 3 automobiliai, tačiau schemoje nurodyti 4. Tuo pagrindu turi būti mažintina ir žala. Kaip pats T. sakė, jis žinojo kas jo laukia kliudžius automobilius, nes jau buvo baustas. Jis galėjo išvažiuoti ir nuvažiuoti kur nors kitur, tačiau jis to nepadarė, priėjo prie kaimyno, kuriam davė savo telefono numerį, nuėjo į namus ir tuomet atvažiavo policiją. Jis neneigė, kad vairavo, nevengė pasitikrinti kraujo, tačiau tai, kad dėl fiziologinių dalykų jis užsuko namo, nereiškia, kad jis pasišalino iš įvykio vietos.
Iš T. P. 2019 m. kovo 1 d. paaiškinimo matyti, kad jis pripažįsta padaręs nusižengimus, nepagalvojo, kad reikia pranešti policijai apie įvykį, dėl įvykio gailisi.
Iš Klaipėdos AVPK vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. kovo 1 d. patruliuodamas su vyriausiuoju patruliu V. K. apie 06:05 val. gavo pranešimą jog Klaipėdoje, Vyturio g. 5 namo kieme pranešėjas matė kaip kieme asmuo su automobiliu Citroen, valst.nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį VW, vals.nr. (duomenys neskelbtini). Apie 06:10 val. atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjas J. P., kuris nurodė jog prieš keletą minučių matė kaip Citroen transporto priemonės vairuotojas Citroen, valst.nr. (duomenys neskelbtini) kliudė VW, vals.nr. (duomenys neskelbtini) ir išlipęs iš transporto priemonės pranešėjui nurodė perduoti jo kontaktinius duomenis VW transporto priemonės savininkui ir pasišalino į gretimą laiptinę. J. P. nurodė jog asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, kalba buvo nerišli, svirduliavo , tą patį nurodė ir paaiškinime. Buvo nustatytas Citroen transporto priemonės savininkas ir jo gyvenamoji vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nuvykus minėtu adresu, duris atidarė moteris kuri nurodė jog galimai vairavo jos sūnus T.. Užėjus į gyvenamąsias patalpas ant lovos sėdėjęs vyriškis teigė padaręs eismo įvykį ir apgadinęs kitas transporto priemones būdamas neblaivus. Savo kaltės neneigė. Kaip paaiškėjo Citroen transporto priemonę vairavo T. P. gim. (duomenys neskelbtini), alkotesterio pagalba jam nustatytas 1,89 prom. neblaivumo laipsnis, apie esamą situaciją informuotas Klaipėdos AVPK budėtojas ir į įvykio vietą buvo iškviesti NVRS pareigūnai nuvežė T. P. į Klaipėdos universitetinę ligoninę kraujo mėginiui paimti.
Iš 2019 m. kovo 14 d. gauto Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos vyriausiosios specialistės E. K. pranešimo matyti, kad T. P. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto PK yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Iš J. P. paaiškinimo matyti, kad T. P. 2019 m. kovo 1 d. 6.00 val. Vyturio g. 5 namo kieme Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę Citroen atsitrenkė į kitą transporto priemonę VW. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus.
Iš L. B. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. kovo 1 d. 6.00 val. į duris paskambino kaimynas, kuris matė, kad į jos automobilį VW, vals.nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis Citroen, kurį vairavo neblaivus asmuo. Automobilio žalą vertina 200 Eur.
Iš E. G. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. kovo 1 d. apie 7.10 val. kaimynas pranešė, kad kieme jo automobilį BMW, valst nr. (duomenys neskelbtini) apgadino neblaivus automobilio Citroen vairuotojas. Automobiliui padarytą žalą vertina 600 Eur.
Iš V. S. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. kovo 1 d. apie 7.05 val. priėjęs prie savo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad jis apgadintas. Iš policijos pareigūnų sužinojo, kad jį apgadino neblaivus automobilio Citroen vairuotojas. Padarytą žalą vertina 250 Eur.
Iš O. K. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. kovo 1 d. apie 8.00 val. iš policijos pareigūnų sužino, kad apgadintas jos automobilis Audi, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino neblaivus automobilio Citroen vairuotojas. Padarytą žalą vertina 400 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas ko nstatuoja:
be T. P. prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, įrodyta: pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), eismo įvykio vietos schema (b.l. 6), liudytojų J. P., L. B., E. G., V. S., O. K. paaiškinimais (b.l. 15-19), liudytojo J. P. parodymais, kitais rašytiniais duomenimis. Minėti įrodymai patvirtina, kad T. P. nepasirinko sugaus šoninio tarpo ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta ne tik pažeidėjo vairuojama transporto priemonė, bet ir dar 4 asmenų transporto priemonės.
Nors T. P. bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, t. y. jog pasišalino iš eismo įvykio vietos, teismo nuomone, jo kaltė dėl šio administracinio nusižengimo padarymo yra taip pat įrodyta Klaipėdos AVPK vyriausiojo patrulio E. Z. 2019-03-01 tarnybiniu pranešimu (b.l. 5), eismo įvykio vietos schema (b.l.6), liudytojo J. P. paaiškinimu iš karto po įvykio(b.l.15), jo parodymais duotais teismo posėdžio metu ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11/2012, 2AT-8/2013, 2AT-10/2014).
Nagrinėjamu atveju, T. P. žinodamas, kad kliudė kitą automobilį, informavo įvykio vietą mačiusį liudininką, tačiau pats iš įvykio vietos pasišalino. Liudininkui pranešus apie įvykį policijai, atvykę policijos pareigūnai Polis naršyklėje nustatę vairuotojo asmenybę, T. P. aptiko namuose, pareigūno teigimu, sėdintį kambaryje ant lovos. T. P. atvykus pareigūnams, neneigė savo kaltės, kad padarė eismo įvykį, pripažino, kad vairavo neblaivus ir kliudė automobilį, taigi neabejotinai suvokė sukėlęs eismo įvykį. Tiek pareigūnų atvykimas po iškvietimo, tiek tapatybės nustatymo veiksmai užtruko tam tikrą laiko tarpą, galimai iki pusės valandos. Duomenų, kad T. P. būtų pats pranešęs policijos pareigūnams apie įvykusį įvykį, byloje nėra. Tai, kad T. P. įvykį mačiusiam liudininkui paliko savo telefono numerį, nepašalina jo kaltės, juolab, kad įvykio metu buvo apgadinti ne vienas, o kaip nustatė į įvykio vietą atvykę pareigūnai, keturi automobiliai. Pats T. P. sutiko su eismo įvykio vietos schema ir eismo įvykio aplinkybėmis (b.l. 6). Teismo nuomone, išdėstytos aplinkybės neabejotinai rodo, kad T. P. vairuodamas automobilį Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus šoninio tarpo, taip kliudė keturis stovinčius automobilius, juos apgadino ir priparkavęs automobilį iš eismo įvykio vietos pasišalino, apie tai nepranešęs policijai. Teismo vertinimu, T. P. šioje situacijoje neabejotinai suvokė ir suprato, kad sukėlė eismo įvykį, apie kurį turėjo pranešti policijai, tačiau pasielgė priešingai – policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o ne sąžiningai suklydęs. Taigi, teismas konstatuoja, kad T. P., suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, t. y. pasišalino iš įvykio vietos. Atsižvelgiant į tai, T. P. veiksmuose nustatyti visi ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų.
ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti du administraciniai nusižengimai), į pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimą vairuojant neblaiviam, turi galiojančių nuobaudų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti T. P. paskyrus baudas, lygias 417 straipsnio 8 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytiems baudų dydžiams mažesniems už sankcijose numatytą vidurkį. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ANK 38 str.).
ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už nusižengimo, numatyto šio straipsnio 2 dalyje padarymą, vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui T. P. taikytina administracinio poveikio priemonė ir atimtina teisė vairuoti transporto priemones, nustatant terminą, nurodytą ANK 426 straipsnio 7 dalyje, mažesnį nei vidurkis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
T. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1300 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.
T. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 13 eurų baudą.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas baudas subendrinti ir T. P. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1300 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 19098207905, įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.