Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. Š. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. U., V. V., V. V. ieškinį ir patikslintus ieškinius atsakovams S. Š., V. Š. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai A. U., V. V., V. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir galutinai patikslintu ieškiniu, pareikštu atsakovams S. Š., V. Š. prašydami įpareigoti atsakovą S. Š. per septynias dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos savo jėgomis ir sąskaita pašalinti aptvarus (tvoras) esančias žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), bei žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini); atsakovui S. Š. nustatytu laiku neišmontavus aptvarų (tvorų), leisti juos ieškovams išmontuoti savo nuožiūra ir lėšomis, atsakovui S. Š. atlyginant dėl to patirtas išlaidas; leisti teismo sprendimą dalyje dėl aptvarų (tvorų) pašalinimo vykdyti skubiai; priteisti bendraieškovių naudai solidariai iš atsakovų S. Š. ir V. Š. 35 873,13 Eur nuostolių atlyginimo bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas, grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį.2015-08-13 Šalčininkų rajono apylinkės teisme buvo priimtas ieškovų A. U., V. V. ir V. V. pareiškimas dėl ieškovo A. U. 2015-04-21 ieškinio reikalavimo padidinimo, bendraieškių prisijungimo prie ieškinio, V. Š. patraukimo bendraatsakovu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau ieškovų A. U., V. V., V. V. vardu jų atstovė advokatė E. K. pateikė teismui pareiškimą dėl reikalavimo atsisakymo atsakovo V. Š. atžvilgiu, kuriame nurodė, kad atsisako reikalavimo atsakovo V. Š. atžvilgiu, reikalavimo atsisakymo teisinės pasekmės ieškovams yra žinomos. Dėl to 2016-06-16 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi priimtas ieškovų A. U., V. V., V. V. ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimų, pareikštų atsakovo V. Š. atžvilgiu atsisakymas, o civilinė byla Nr. e2-45-371/2016, dalyje, t. y. dėl ieškovų reikalavimų, pareikštų ieškinyje ir patikslintame ieškinyje atsakovui V. Š. nutraukta, nutartis įsiteisėjo 2016-06-24.Ieškovai nurodė, kad ieškovams A. U., V. V. ir V. V. nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovas S. Š. buvo informuotas apie tai, kad ieškovai įsigijo šiuos žemės sklypus, nes iki šių žemės sklypų įsigijimo nuomojosi juos iš valstybės ir ganė juose jam priklausančius gyvulius. Įsigijimo metu žemės sklypuose buvo netinkamos žemdirbystei pievos, dėl to ieškovai nutarė šiuose žemės sklypuose pagal miško želdinimo ir žėlimo projektą įveisti mišką. Pagal Europos rėmimo programą ieškovai jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose 2015 m. vasaros pradžioje įveisė hibridines drebules, vien tik paruošiamieji įveisimo darbai be medelių įsigijimo kainavo 17062,33 Eur. Medelių sodinimo metu atsakovo S. Š. sūnus V. Š. lakstė aplink, laikydamas rankose kirvį, su nudaužtu buteliu grasino kartu su atsakovu S. Š. J. U., sodinusiems sodinukus darbuotojams, trukdė dirbti, dėl to buvo samdoma saugos tarnyba, kviečiama policija. Šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų J. U. atžvilgiu. Baigus sodinimo darbus 2015 m. liepos 7-8 dienomis atvažiavusi J. U. pamatė, kad pasodinti sodinukai nugraužti, dalis jų išrauta, užkastos vagos, tokiu būdu buvo sunaikinta apie 80 procentų medelių. Šią aplinkybę patvirtina antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Tuomet sklypus aptvėrė tinkline tvora, nors pagal planą tvora turėjo būti tveriama prieš žiemą siekiant apsaugoti medelius nuo laukinių gyvūnų. Atsakovui S. Š. priklauso apie 40 karvių ir 60 avių. Žemės sklypuose matėsi tiek atsakovo, tiek jo galvijų pėdsakai, galvijų išmatos, nes karvių ir avių pėdsakai skiriasi nuo laukinių gyvūnų pėdsakų. Šalia šių žemės sklypų kitų kaimynų nėra, yra tik S. Š. namų valda. J. U. kelis kartus atvykus apžiūrėti žemės sklypus matė kaip atsakovas S. Š. atidaro aptvertų žemės sklypų vartus, įleidžia savo bandą į jiems priklausančius žemės sklypus, vėliau išleidžia ir uždaro vartus. Tai užfiksavo ir policijos pareigūnai, kurie buvo iškviesti į įvykio vietą. Drebulių įveisimas buvo vykdomas ieškovų lėšomis, prieš sodinant sodinukus reikėjo paruošti dirvą: traktoriumi padaryti vagas, šiuos darbus atlikti buvo pasamdyta UAB „Genirika“. Šiuo metu medeliai nėra atsodinti, nes atsakovas S. Š. ir toliau leidžia savo gyvulių bandą į ieškovams priklausančius laukus. Pagal 2016-02-19 UAB „Genirika“ sudarytą miško želdinimo ir žėlimo sąmatą įsigyti 80 proc. naujų hibridinių drebulių, paruošti dirvą, kuri buvo sugadinta, pasodinti hibridines drebules, įrengti priešgaisrinę mineralizuotą juostą kainuotų 23877,31 Eur, be to, reikėtų tinkamai paruošti sklypą, tai papildomai kainuotų 2000 Eur, tokiu būdu bendra suma būtų 25877,31 Eur. Išlaidos už UAB „Norgauta“ suteiktas saugos paslaugas sudaro 269,38 Eur, tvoros įrengimas kainavo 6624,75 Eur. Į patirtą žalą taip pat įskaičiuojamos ir negautos pajamos – 3101,69 Eur išmoka, kurią ieškovai gautų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros už deklaruotus plotus, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negavo, todėl prašė priteisti iš atsakovo ieškovų naudai 35873,13 Eur nuostolių atlyginimo, taip pat penkių procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad žemės sklypai iš valstybės buvo nupirkti su laikinom tvorom nedideliame plote. Dalis aptvarų yra sklypo viduje, dalis šalia tvoros apie pusės metro atstumu. Iki šių žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn, juos iš valstybės nuomojo atsakovas S. Š., kuris žemės sklypuose neteisėtai įrengė aptvarus. Šie aptvarai trukdo ieškovams netrukdomai naudotis savo nuosavybe, todėl prašė įpareigoti atsakovą per septynias dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos savo jėgomis ir sąskaita pašalinti aptvarus (tvoras) esančias žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) bei žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), atsakovui S. Š. nustatytu laiku neišmontavus aptvarų (tvorų), leisti juos ieškovams išmontuoti savo nuožiūra ir lėšomis, atsakovui S. Š. atlyginant dėl to patirtas išlaidas, leisti teismo sprendimą dalyje dėl aptvarų (tvorų) pašalinimo vykdyti skubiai. Prašė, remiantis CK 4.98 str., 6.246 str., 6.247-248 str., 6.249 str., 6.251 str., visiškai patenkinti ieškinį, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir grąžinti permokėtą žyminio mokesčio dalį.Atsakovas S. Š. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsakovo atstovas advokatas R. P. su ieškiniu ir patikslintais ieškiniais nesutiko. Paaiškino, kad ieškovams nėra žinoma, kam priklauso jiems nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose esanti tvora. Ieškovai iš valstybės įsigijo žemės sklypus kartu su tvora, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad tvoros likučiai priklauso būtent atsakovui S. Š., dėl to jis neprivalo jos išmontuoti. Atsakovo gyvuliai negalėjo padaryti ieškovams žalos, nurodytos ieškinyje, nes apsauginė tvora buvo statoma sodinukų sodinimo metu, tai patvirtino ieškovų atstovė advokatė E. K. teismo posėdžio metu. Be to, nėra nustatyta, kad būtent atsakovo gyvuliai padarė ieškovams žalą. Laukiniai gyvūnai iš miško, esančio netoli ieškovams priklausančių žemės sklypų galėjo įeiti į ieškovams priklausančius žemės sklypus ir suniokoti pasodintas hibridines drebules. Neginčijamų įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl ieškovams padarytos žalos byloje nėra, dėl to prašė ieškinį ir patikslintus ieškinius atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016-09-15 sprendimu ieškinį ir patikslintus ieškinius tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo S. Š. solidariai ieškovų A. U., V. V., V. V. naudai 23726,69 Eur nuostolių atlyginimo bei 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015-04-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje dėl nuostolių atlyginimo reikalavimų netenkino; įpareigojo atsakovą S. Š. per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo jėgomis ir sąskaita pašalinti aptvarus (tvoras), esančias žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), bei žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), atsakovui S. Š. nustatytu laiku neišmontavus aptvarų (tvorų), leido juos ieškovams išmontuoti savo nuožiūra ir lėšomis, išieškant iš atsakovo S. Š. dėl to patirtas išlaidas; priteisė iš atsakovo S. Š. ieškovo A. U. naudai 518,10 Eur žyminio mokesčio, 2468 Eur išlaidų dėl advokatų paslaugų, 479 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų; netenkino ieškovų prašymo leisti teismo sprendimą visą ir jo dalyje dėl aptvarų (tvorų) pašalinimo vykdyti skubiai.Teismas nustatė, kad ieškovams priklausančiuose nuosavybės teise žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ieškovai įveisė hibridinę drebulę. Atsakovas S. Š. gyvena ir turi namų valdą (duomenys neskelbtini), t. y. kaimynystėje su ieškovams priklausančiais žemės sklypais. Šiuos ieškovų įsigytus iš valstybės žemės sklypus atsakovas 2008-2013 m. nuomojo iš valstybės. Atsakovui priklauso įregistruota galvijų banda, jis turi 25 galvijus ir 61 avį, šiuos gyvulius jis prižiūri netinkamai, dėl to ne kartą buvo baustas administracine tvarka, kaimynystėje kitų asmenų, laikančių galvijus nėra. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieškovų pateiktus byloje įrodymus, kad žala apželdintuose žemės sklypuose padaryta būtent dėl atsakovo S. Š. tyčinių veiksmų ir dėl jo veiksmų, susijusių su netinkama gyvulių priežiūra. Teismas atsakovo atstovo pateiktus paaiškinimus, jog žalą galėjo padaryti laukiniai gyvūnai vertino, kaip jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstą prielaidą. Teismas nurodė, kad 2016-02-19 UAB „Genirika“ miško želdinimo ir žėlimo sąmatoje paskaičiavo, kad bendra suma žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 80 proc. ( 2,52+14, 14=16.66 ha) plotams miško želdinimą atkurti yra 23877,31 Eur, iš šios sumos sodinukų įsigijimas kainuotų 19792,08 Eur, dirvos ruošimas – 1666,00 Eur, sodinimas – 1999,20 Eur, priešgaisrinės mineralizuotos juostos įrengimas 420,00 Eur. Teismas, nustatydamas padarytų ieškovams nuostolių dydį, vadovavosi šia sąmata, tačiau iš šios sumos minusavo 420,00 Eur sumą už priešgaisrinės mineralizuotos juostos įrengimą, nes pagal projektą ši juosta turi būti atnaujinama kiekvieną metų rudenį ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas suniokojo šią juostą. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas V. V. turėjo sumokėti 269,38 Eur už apsaugos darbuotojų paslaugas pagal sudarytą sutartį. Teismas konstatavo, kad ieškovai šias išlaidas patyrė būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl ieškovų reikalavimą šioje dalyje tenkino. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovą pašalinti aptvarus, esančius jų sklypuose, kadastrinių Nr. (duomenys neskelbtini), laikė pagrįstu, todėl tenkino. Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog delsimas įvykdyti sprendimą dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo ir aptvarų pašalinimo gali padaryti ieškovams didelę žalą arba pasunkėti sprendimo įvykdymas, dėl to ieškovų reikalavimo leisti visą teismo sprendimą arba jo dalį dėl aptvarų pašalinimo nukreipti vykdyti skubiai netenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas S. Š. prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-09-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Ieškovai žemės sklypus įsigijo iš valstybės ir tvora juose jau buvo. Atsakovas S. Š. tvoros nepastatė.Priteista nuostolių suma nepagrįsta. Ieškovų nurodomų nuostolių sumą sudaro tik tikėtini nuostoliai. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl neteisėtų atsakovo S. Š. veiksmų ieškovai šiuos nuostoliu patyrė.Atsakovo gyvuliai negalėjo padaryti ieškovams žalos, nurodytos ieškinyje, nes apsauginė tvora buvo statoma sodinukų sodinimo metu, tai patvirtino ieškovų atstovė. Nesant pakankamų įrodymų, kad atsakovo gyvuliai padarė žalą, nebuvo pagrindo jos priteisti iš atsakovo. Ieškovai A. U., V. V. ir V. V. atsiliepimu prašo atsakovo S. Š. apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai sprendė, jog būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovams buvo padaryta žala – sunaikintos žemės sklypuose pasodintos hibridinės drebulės. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų suabejoti aplinkybe, kad žala ieškovams buvo padaryta ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.Pirmosios instancijos teismo ieškovų naudai priteistos nuostolių sumos yra pagrįstos ir patvirtintos byloje esančiais įrodymais.Pirmosios instancijos teismas savo sprendime teisingai nurodė, jog iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2.-41-181/2015 (kuri prijungta prie nagrinėjamos civilinės bylos) matyti, kad 2014-12-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius atsakovui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 43AT-(14.43.78.)-10 pagal ATPK 45 str. 1 d. dėl to, kad 2014-11-04 žemės naudojimo patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). iIeškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plote (t. y. viename iš Žemės sklypų) atsakovas nenustatytu laiku įrengdamas tris medinius aptvarus bei 2014 metais aptvertame plote atlikęs arimo darbus savavališkai, be žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų – ieškovų sutikimo užėmė ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kurios plotas – apie 2,2870 ha, ir tokiu būdu nevykdė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytų pareigų. 2015-02-09 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimu atsakovas pripažintas padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d., jam skirta 289 Eur bauda, nutarimas įsiteisėjo. Administracinėje byloje įrodyta, kad šiuos aptvarus įrengė atsakovas nenustatytu laiku. Atsakovas šių aptvarų po baudos skyrimo nepašalino ir nėra pašalinęs šiuo metu. Ieškovai yra žemės sklypų savininkai. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas turi šiuos aptvarus pašalinti.Atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nevykdė savo procesinių pareigų bei piktnaudžiavo procesu. Pateiktu apeliaciniu skundu atsakovas siekia tik dar labiau užvilkinti bylos nagrinėjimą ir jam atsirandančių neigiamų pasekmių atsiradimą, o ne realiai ginti savo interesus. Vadovaujantis tuo, atsakovo apeliacinis skundas neturėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 straipsniai). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis).Apeliantas (atsakovas S. Š.) ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes: teismo nustatyta faktą, kad žala ieškovams buvo padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais bei pirmosios instancijos teismo nustatytą ir priteistą žalos atlyginimo dydį, t.y. apeliaciniame skunde keliama įrodymų pakankamumo problema.Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (Lietuvos Aukščiausiojo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika, kt.).Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagristai sprendė, kad žalą padarė apeliantas – atsakovas S. Š.. Byloje surinkti įrodymai - 2015 m. liepos 8 d. miško želdinimo projektų rengėjo G. D. pažyma dėl galvijų nuniokoto žemės sklypo (pažymoje fiksuoti galvijų kanopų pėdsakai), 2015 m. liepos 9 d. antstolės T. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2015 m. lapkričio 9 d. antstolio A. N. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (kuriose nustatyti analogiški faktai - sodinukai sutrypti galvijų, galvijų pėdsakų, mėšlo buvimas žemės sklypuose), 2016 m. sausio 13 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šalčininkų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštas su papildymu (kuriuose konstatuota, kad atsakovui priklausančios ganyklos yra nepatvertos, gyvūnų buvimo vieta nekontroliuojama, dėl ko atsakovui buvo taikytos administracinės priemonės), 2016 m. vasario 4 d. Šalčininkų rajono administracijos protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo, 2016 m. vasario 24 d. VĮ “Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro” raštas dėl informacijos apie atsakovo įregistruotų galvijų skaičių – patvirtina, kad ieškovų žemės sklypuose įveistas miškas (hibridinių drebulių sodinukai) 2015 m. vasarą buvo suniokotas (sunaikinta apie 80 proc. medelių) dėl atsakovo S. Š. neteisėto neveikimo: jis, kaip galvijų ir avių bandos savininkas, neužtikrino jų tinkamo laikymo. Atsakovas iš visų aplink ieškovams priklausančią žemę esančių kaimų gyventojų vienintelis buvo įsiregistravęs galvijų ir avių laikytoju. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovams priklausančiuose nuosavybės teise žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ieškovai įveisė hibridinę drebulę. Atsakovas S. Š. gyvena ir turi namų valdą (duomenys neskelbtini), t.y. kaimynystėje su ieškovams priklausančiais žemės sklypais. Atsakovui priklauso įregistruota galvijų banda, jis turi 25 galvijus ir 61 avį, šiuos gyvulius jis prižiūri netinkamai, dėl to ne kartą buvo baustas administracine tvarka, kaimynystėje kitų asmenų, laikančių galvijus nėra. Žala ieškovų žemės sklypuose padaryta būtent dėl atsakovo S. Š. tyčinių dėl jo veiksmų, susijusių su netinkama gyvulių priežiūra (LR 6.267 straipsnio 1 dalis).Esant tokioms bylos aplinkybėms, skundo argumentas, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kad atsakovo gyvuliai padarė žalą, kad mišką galėjo suniokoti atėję iš netoli esančio miško laukiniai gyvūnai, atmetamas, kaip pagrįstas subjektyviomis prielaidomis.Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta aplinkybė, kad tarp ieškovų ir atsakovo S. Š. buvo konfliktas dėl naudojimosi žemės sklypais. 2008 – 2013 m. atsakovas žemės sklypus nuomojosi iš valstybės, tačiau nuoma nebuvo pratęsta ir žemės sklypai buvo perleisti ieškovams. Tarp atsakovo ir ieškovų dėl Atsakovas neleisdavo ieškovams įvažioti į žemės sklypus, trukdė atlikti miško sodinimo darbus, grasino fiziniu susidorojimu ieškovams, dėl ko ieškovai buvo priversti sudaryti fizinės apsaugos ir materialinių vertybių (statinių) apsaugos sutartį su UAB „Norgauda“. Ieškovų nurodytos konfliktų aplinkybės patvirtintos Šalčininkų rajono policijos komisariato medžiaga.Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu įpareigoti jį per 7 dienas savo jėgomis ir sąskaita pašalinti ieškovų žemės sklypuose esančius aptvarus, motyvuodamas, kad jis tvoros nepasistatė, ieškovai žemės sklypus įsigijo iš valstybės ir tvora jose jau buvo. Minėta, kad ieškovų įsigytus iš valstybės žemės sklypus atsakovas 2008-2013 m. nuomojo iš valstybės, tačiau įrodymų, kad aptvarai buvo pasatyti žemės sklypuose iki 2008 m., byloje nėra.Priešingai, iš prijungtos prie šios bylos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.A2.2.-41-181/2015 matyti, kad 2014 m. gruodžio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyrius S. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 43AT-(14.43.78.)-10 pagal LR ATPK 45 str. 1 d. dėl to, kad 2014 m. lapkričio 4 d. žemės naudojimo patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. U., V. V. ir V. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plote (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas S. Š. nenustatytu laiku įrengdamas tris medinius aptvarus bei 2014 metais aptvertame plote atlikęs arimo darbus savavališkai, be žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų A. U., V. V. ir V. V. sutikimo užėmė A. U., V. V. ir V. V. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kurios plotas – apie 2,2870 ha, ir tokiu būdu nevykdė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytų pareigų. 2015 m. vasario 9 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimu S. Š. pripažintas padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 45 str. 1 d., jam skirta 289 Eur bauda, nutarimas įsiteisėjo, t.y administracinės bylos medžiaga nustatyta kad visa nurodyta teritorija aptverta iš medinių lentų tvora. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje įrodyta, jog šiuos aptvarus įrengė pats atsakovas nenustatytu laiku.Apeliantas taip pat nurodo, kad priteista nuostolių atlyginimo suma yra nepagrįsta, hipotetinė. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo S. Š. 35873,13 Eur nuostolių atlyginimo, teismas patenkino ieškinį (su patikslinimais) iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovų naudai 23726.69 Eur (23457.31 Eur+269.38 Eur) nuostolių atlyginimo bei procesines palūkanas. Žalai įrodyti ieškovai pateikė 2016 m. vasario 19 d. UAB „Genirika“ miško želdinimo ir žėlimo sąmatą, kuriuos duomenimis 80 proc. (16.66 ha) plotams miško želdinimą atkurti reikia 23877,31 Eur (sodinukų įsigijimas kainuotų 19792.08 Eur, dirvos ruošimas-1666.00 Eur, sodinimas –1999.20 Eur, priešgaisrinės mineralizuotos juostos įrengimas 420 Eur). Teismas sprendė, kad priešgaisrinės mineralizuotos juostos įrengimas negali būti būti priskiriamas prie suniokoto miško atstatymo darbų, todėl sumažino žalos atlyginimą 420 Eur). Teismas taip pat pripažino pagrįstomis ir susijusiomis su atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovų išlaidas apsaugai - 269,38 Eur suma, sumokėta UAB „Norgauta“ 2015-07-31 išrašytos PVM sąskaitos faktūros pagrindu už apsaugos darbuotojų paslaugas.Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos išvadomis sutinka. Žalos padarymo faktas byloje nustatytas ir įrodytas, palyginus ieškovų sumokėta pinigų sumą už faktiškai atliktus miško sodinimo darbus pagal 2015 m. liepos 9 d. PVM sąskaitą-faktūrą ir 2016 m. vasario 19 d. miško želdinimo ir žėlimo sąmatą, sprendžiama, kad sąmatoje nurodyta suma yra reali išlaidų, reikalingų suniokoto turto (miško) atstatymui pinigų suma.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010;2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl apeliacinės instancijos teismas ieškovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-15 sprendimą nepakeistą.Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.