Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovui R. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovės M. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. K., kuriuo prašė pakeisti 2014 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-34964-859/2014 iš R. K. priteistą išlaikymo dydį šalių nepilnametei dukrai G. K., padidinat išlaikymą iki 225 Eur per mėnesį nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pinigus sumokant vaiko motinai M. M., kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais; priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovė M. M. pareikštą ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais ir motyvais ir prašė jį tenkinti.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą dėl nepilnametės G. K. Išvadoje nurodoma, kad teismo pavedimu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) darbuotoja apsilankė ieškovės bei vaiko gyvenamojoje vietoje ir surašė 2019 m. gegužės 10 d. buities tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad nepilnametė G. K. kartu su mama M. M. ir mamos sutuoktiniu T. M. gyvena trijų kambarių su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Butas priklauso T. M., yra švarus, tvarkingas. Mergaitė turi atskirą kambarį, apstatytą reikiamais baldais bei daiktais, jai sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, ugdytis. G. mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos 1 klasėje, lanko baseiną (20 Eur per mėnesį). Apsilankymo metu mergaitės namuose nebuvo, todėl su ja nepabendrauta. M. M. dirba (duomenys neskelbtini) prekybos finansavimo specialiste. Ieškovė nurodė, kad jos darbo pajamos - apie 950 Eur per mėnesį. Ieškovės teigimu, atsakovas reguliariai teikia 170 Eur per mėnesį išlaikymą, tačiau papildomai prie vaiko išlaikymo neprisideda, ji daugiausiai rūpinasi G., ją išlaiko ir ugdo. Pasak M. M., šiuo metu atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, su dukra bendrauja telefonu bent kartą per savaitę, planuoja praleisti su ja atostogas. Tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) vyr. specialistas apsilankė atsakovo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Būstas tvarkingas, erdvus. Pasak R. K., jis neseniai grįžo iš Didžiosios Britanijos, kol kas nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsakovo teigimu, jis moka dukters išlaikymui po 170 Eur per mėnesį, sutiktų daugiau vaikui ką nors nupirkti (drabužių, avalynės, mokymosi priemonių). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis numato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, vaiko poreikiai. Tarnybos nuomone, G. augant, didėja jos poreikiai ir 2014 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytas išlaikymas nebeatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, susiformavusios teismų praktikos, negali užtikrinti net minimalių, būtiniausių vaiko poreikių, todėl didintinas, atsižvelgiant į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą (b. l. 24-27).

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Iš į bylą pateiktų įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą G. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). 2014 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-34964-859/2014 buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina, o vaiko tėvas R. K. įsipareigoja dukters išlaikymui skirti po 550 Lt (kas atitinkamai sudaro 159,29 Eur) per mėnesį iki vaiko pilnametystės (b. l. 6-8).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikui reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais įrodymais.

Teismu pateiktame ieškinyje M. M. nurodė, jog per mėnesį šalių nepilnametės dukters poreikių patenkinimui yra reikalinga apie 511 Eur suma. Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė šią sumą sumažino iki 508 Eur per mėnesį, nurodydama, jog būstas, kuriame šiuo metu ieškovė gyvena kartu su nepilnamete dukra ir sutuoktiniu, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovės sutuoktiniui. Šis būstas ieškovės sutuoktinio buvo įsigytas pasinaudojant banko kreditu, kurio įmokos per mėnesį sudaro apie 210 Eur, todėl dukrai tenkanti šių įmokų dalis sudaro apie 75 Eur per mėnesį. Būsto komunaliniai mokesčiai (dukters dalis) sudaro apie 60 Eur per mėnesį, transporto išlaidos (kuro išlaidos kelionei į mokyklą, pas gydytojus, pas senelius, kartais papildoma dukters vilniečio kortelė), sudaro apie 20 Eur per mėnesį, pramogos (filmai spektakliai, parodos, draugų gimtadieniai) – apie 25 Eur per mėnesį, edukacija mokykloje (spektakliai, lavinamieji užsiėmimai, ekskursijos) – apie 5 Eur per mėnesį, įmokos į klasės fondą – apie 4 Eur per mėnesį, pratybos, užduočių knygelės- apie 5 Eur per mėnesį, kanceliarinės prekės – 7 Eur per mėnesį, maistas namuose – 100 Eur per mėnesį, maistas mokykloje (2 maitinimai per dieną x 2,60 Eur/dienai) – 60 Eur per mėnesį, vaistai, vitaminai, žuvų taukai – apie 15 Eur per mėnesį, higienos reikmenys – 6 Eur per mėnesį, drabužiai ir avalynė – 55 Eur per mėnesį, išlaidos atostogoms/stovykloms – 35 Eur per mėnesį, dukters gimtadienio šventė (organizuojama boulinge, vaikų žaidimo kambaryje ar pan.) – 18 Eur per mėnesį, išlaidos telefono ryšiui (t. y., išlaidos, susiję su reikalingu interneto ryšiu dukrai naudojant išmanųjį laikrodį „Gudrutis“) – 3 Eur per mėnesį.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad sutinka šiomis su ieškovės nurodomomis išlaidomis: transportui - apie 20 Eur per mėnesį, edukacijai mokykloje – apie 5 Eur per mėnesį, įmokoms į klasės fondą – apie 4 Eur per mėnesį, pratyboms, užduočių knygelėms- apie 5 Eur per mėnesį, kanceliarinėms prekėms – 7 Eur per mėnesį, maistui namuose – 100 Eur per mėnesį, maistui mokykloje (2 maitinimai per dieną x 2,60 Eur/dienai) – 60 Eur per mėnesį, higienos reikmenims – 6 Eur per mėnesį, drabužiams ir avalynei – 55 Eur per mėnesį. Tarp šalių nesant ginčo dėl šių išlaidų dydžio ir pagrįstumo (t. y., teismo posėdžio metu atsakovui šias išlaidas pripažinus), jos pripažintinos nustatytomis ir papildomai neįrodinėtinomis.

Atsakovas visiškai nesutiko su ieškovės nurodomomis išlaidomis būsto kreditoriniams įsipareigojimams dengti, nes būstas yra įgytas trečiojo asmens (ieškovės sutuoktinio) nuosavybėn bei išlaidomis dukters mobiliojo ryšio paslaugoms, kadangi vaikui nesudaromos galimybės telefonu bendrauti su tėvu. Dėl likusių ieškovės nurodomų išlaidų atsakovas nurodė, jog jo manymu, išlaidos būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti (dukters dalis) neturėtų viršyti 40 Eur per mėnesį, išlaidos pramogoms, atsižvelgiant į aplinkybę, kad kas antrą savaitgalį šalių nepilnametė dukra praleidžia su tėvu, neturėtų būti didesnės, nei 15 Eur per mėnesį, išlaidos vaistams, vitaminams turėtų būti sumažintos iki 15 Eur per mėnesį, išlaidos dukters atostogoms galėtų sudaryti apie 100 Eur per metus, tačiau šią sumą atsakovas pageidautų išleisti pats savo nuožiūra, dukters atostogų su juo metu, išlaidos stovykloms, pasak atsakovo, turėtų būti skiriama apie 200 Eur per metus, o dukters gimtadienio šventę kas antrais metais atsakovas norėtų organizuoti pats ir tokiu būdu jam turėtų tekti tų metų gimtadienio šventės organizavimo išlaidos.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių nepilnametės dukters amžių (mergaitei šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai, (duomenys neskelbtini) sukaks (duomenys neskelbtini) metai), taip pat į visuotinai žinomas prekių iš paslaugų kainas, ieškovės nurodomas 25 Eur per mėnesį išlaidas nepilnametės dukters pramogoms (kinui, teatrams, draugų gimtadieniams, taip pat įvairiems žaislams, lavinimo priemonėms, reikalingoms tokio amžiaus vaikui) pripažįsta būtinomis bei atitinkančiomis protingas, visiems žinomas prekių ir paslaugų kainas.

Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus apie įsigytus du išmaniuosius GPS laikrodžius (pasak ieškovės, pirmajam laikrodžiui sugedus, teko įsigyti antrąjį GPS laikrodį; juo šiuo metu ir naudojasi šalių nepilnametį dukra – b. l. 96, 97), kurių bendra vertė 126,62 Eur, kas atitinkamai sudaro 10,55 Eur per mėnesį, bei atsižvelgiant į aplinkybę, jog tokio pobūdžio laikrodžių veikimui yra reikalingas nuolatinis telefono/interneto ryšys, kurio kaina vadovaujantis viešai teikiamais skirtingų operatorių duomenimis, sudaro apie 3-3,5 Eur per mėnesį (ieškovė nurodė, jog už dukters GPS laikrodžiui reikalingas interneto/telefono ryšio paslaugas moka 3 Eur per mėnesį), teismas būtinomis, įrodytomis bei atitinkančiomis protingas, visiems žinomas prekių ir paslaugų kainas, pripažįsta 13,55 Eur išlaidas per mėnesį (10,55 Eur išlaidas GPS laikrodžiui ir 3 Eur išlaidas telefono/interneto ryšiui). Teismo vertinimu, vaikui augant, iš esmės analogiška suma yra reikalinga vaiko mobiliojo telefono įsigijimui bei išlaidoms už teikiamas telekomunikacijos paslaugas apmokėti.

Teismui pateiktoje dukters poreikių lentelėje ieškovė nurodė, jog išlaidos dukters vaistams, vitaminams, žuvų taukams, kurie yra perkami dukrai kiekvieną mėnesį ištisus metus, sudaro 30 Eur per mėnesį, kas atitinkamai sudarytų 360 Eur per metus. Siekiant pagrįsti šias išlaidas, ieškovė teismui pateikė vaistų, žuvies papildų, skiepų išlaidas, patirtas 2019 m. balandžio mėn. (skiepai), rugsėjo – spalio mėnesiais (vaistai, žuvų taukai) patvirtinančius mokėjimų kvitus (b. l. 79-81) iš viso 161,83 Eur sumai. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovės patirtos išlaidos minėtais 2019 m. balandžio, rugsėjo ir spalio mėnesiais (t. y., per tris mėnesius) sudaro 161,83 Eur, o vaikai peršalimo ar įvairiomis sezoninėmis bei virusinėmis ligomis paprastai serga visais metų laikais, teismas pripažįsta nustatytu, jog šalių nepilnametės dukters sveikatos poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga ieškovės nurodoma 30 Eur suma.

Ieškovė nurodė, jog išlaidos būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti (dukters dalis) per mėnesį vidutiniškai sudaro 60 Eur. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus apie tai, jog šildymo sezono laikotarpiu ieškovės šeimos patiriamos išlaidos būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti sudaro apie 172,70 Eur (21,30 Eur + 21,40 Eur + 19,49 Eur + 110,51 Eur – b. l. 101-104), o kitus 6 mėnesius išlaidos šildymui, vidutiniškai sudarančios apie 78,72 Eur (b. l. 104), nėra patiriamos (172,70 Eur - 78,72 Eur = 93,98 Eur), teismas ieškovės nurodomas išlaidas būsto komunaliniams mokesčiams apmokėti (dukters dalį) sumažina iki 45 Eur ((172,70 Eur x 6 mėn., šildymo sezono laikotarpiu) + (93,98 Eur x 6 mėn., vasaros sezono laikotarpiu, kai nėra reikalingos šildymo paslaugos) / 12 mėn. / 3 asmenų).

Teismas sutinka su atsakovo bei jo atstovės teismo posėdžio metu nurodytais argumentais, jog šiuo metu ieškovė nuomojamame būste negyvena, nuomos mokesčio nemoka. Būstas, kuriame gyvena ieškovės šeima, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovės sutuoktiniui. Jis buvo įsigytas pasinaudojus banko kreditu (t. y., ieškovės sutuoktinis turi asmeninę prievolę kreditoriui už jo asmeninės nuosavybės teise įsigytą būstą), todėl šalių nepilnametei dukrai neturėtų būti priskiriama ieškovės sutuoktinio mokamos būsto kredito paskolos dalis.

Teismui pateiktoje poreikių lentelėje ieškovė nurodė, jog dukters atostogoms bei vasaros stovykloms per mėnesį reikalinga suma vidutiniškai sudaro 35 Eur, kas atitinkamai sudarytų 420 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į kiekvienos iš šalių teisę bendrauti su vaiku švenčių, atostogų metu, organizuoti vaiko poilsį pagal kiekvienos iš šalių finansines galimybes, pasirinkti jo praleidimo būdus, teismas išlaidų dukters atostogoms nepripažįsta būtinomis vaiko poreikių tenkinimo išlaidomis. Pasisakydamas dėl išlaidų šalių nepilnametės dukters stovyklos, teismas vertina, jog 12 Eur per mėnesį arba atitinkamai 240 Eur per metus suma šioms išlaidoms pripažintina protinga ir pagrįsta.

Vadovaujantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, jog 2016 m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-39741-1044/2016 buvo patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, kurioje šalys susitarė dukters gimimo dieną (nepriklausomai nuo nustatytos bendravimo tvarkos) lyginiais metais su dukra bendrauja motina, o nelyginiais – tėvas, paimdamas dukrą iš šalių sutartos vietos nuo 17.30 val., jei gimimo diena yra darbo dieną, ir grąžindamas dukrą iki 20 val. Jei gimimo diena yra nedarbo diena, paimdamas dukrą nuo 10 val., išeiginių dieną ir grąžindamas dukrą į šalių sutartą vietą iki 18 val. Ši šalių susitarta atsakovo bendravimo su dukra tvarka, patvirtinta 2016 m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-39741-1044/2016, numato atsakovo teisę kas antrus metus bendrauti su dukra jos gimimo dieną, tačiau joje nėra pasisakoma ir sprendžiama dėl dukters gimtadienio šventės organizavimo ir dėl to susijusių išlaidų pasidalijimo. Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko gimtadienio šventė paprastai yra organizuojama kiekvienais metais, tačiau gimtadienio šventės organizavimo data nebūtinai sutampa su tikrąja vaiko gimtadienio data, esančia (duomenys neskelbtini). Galimi atvejai, kai šventė perkeliama į savaitgalį ar kitą artimiausią nedarbo dieną, todėl siekiant užtikrinti šalių nepilnametei dukrai galimybę kasmet paminėti savo gimtadienį, teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos (18 Eur per mėnesį) pagrįstai įtrauktos į dukters poreikių skaičiavimą.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog šiuo metu dukra lanko baseiną, kurio užsiėmimai kas mėnesį kainuoja 20 Eur (b. l. 81), atsakovas šiam dukters lankomam užsiėmimui neprieštaravo. Pasisakydamas šiuo aspektu, teismas pažymi, jog nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami protingi vaiko gabumai, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Atsižvelgiant į tai, jog dalis papildomo ugdymo veiklų, būrelių (įskaitant ir baseiną) yra mokami, teismas 20 Eur per mėnesį išlaidas, skiriamas nepilnametės dukters būreliams (nagrinėjamu atveju – lankomiems plaukimo užsiėmimas baseine) apmokėti, vertina kaip pagrįstas bei atitinkančias protingumo kriterijų.

Remdamasis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, nustatytomis vertinant vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametės dukters G. K. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 450 Eur suma.

Nuo 2014 m. rugsėjo 4 d., kuomet šalių dukrai buvo (duomenys neskelbtini) metai ir kuomet teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nustatytas vaiko išlaikymo dydis – 550 Lt (159,29 Eur per mėnesį), šalių nepilnametė dukra pradėjo lankyti mokyklą, dėl ko atsirado papildomas mokymosi priemonių poreikis, patiriamos kitos susijusios išlaidos. Vaikui augant taip pat atsirado išlaidų jo papildomo ugdymo veiklai, turiningam, lavinančiam laisvalaikiui. Atsižvelgiant į pasikeitusią ekonominę situaciją, kylančias kainas, pagrįstai tikėtina, kad išaugo ir kiti vaiko poreikiai, daugiau išlaidų nei 2014 metais patiriama vaiko maistui, aprangai, kanceliarinėms, higienos priemonėms.

Teismas daro išvadą, kad 2014 metais nutraukiant santuoką nustatytas vaiko išlaikymo dydis nebėra pakankamas vaiko poreikiams patenkinti, jiems tenkinti reikalinga apie 450 Eur per mėnesį suma.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenimis ieškovė yra sveika, darbingo amžiaus, vadovaujantis Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, iki 2019 m. spalio 18 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Jai priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, 2019 m. sausio – spalio mėnesiais sudarė apie 1500 Eur, tačiau 2019 m. rugsėjo – spalio mėnesiais sumažėjo iki 1283-1232 Eur (b. l. 128-147, 191-193). Nuo 2019 m. spalio 22 d. M. M. dirba (duomenys neskelbtini), kur jai priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, sudaro 1275 Eur (b. l. 191-193). Pasak ieškovės, šiuo metu jos gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro apie 950 Eur per mėnesį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso 6/25 dalys žemės sklypo bei jame esančių statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 156-162). VĮ Regitra duomenimis, ieškovei nuosavybės teise priklauso automobilis (duomenys neskelbtini) 2010 m. gamybos (b. l. 164-166). Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovės vardu nėra registruotų juridinių asmenų akcijų (b. l. 170). Ieškovė nurodė, jog šiuo metu finansinių įsipareigojimų neturi. Duomenų apie ieškovės turimus įsiskolinimus Hipotekos, turto arešto aktų bei antstolių informacinės sistemos registruose nėra (b. l. 172, 174, 176). Ieškovė be šalių nepilnametės dukters, kitų išlaikytinių neturi.

Bylos duomenimis atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. V. S. draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas iki 2019 m. gruodžio mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini) (b. l. 188-190). Apklaustas teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog šioje darbovietėje jo gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudarė apie 600 Eur per mėnesį, tačiau šiuos darbo santykius atsakovas nutraukė savo iniciatyva. Nuo 2020 m. sausio 3 d. atsakovas verčiasi veikla pagal individualios veiklos pažymą, yra plataus profilio statybininkas, todėl tikisi iš to užsidirbti, kadangi turi gebėjimų šiai veiklai, panašia veikla yra vertęsis prieš penkerius metus. Atsakovas paaiškino, jog šiuo metu persikraustė gyventi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), gyvena nuomojamame būste (iš draugo nuomojasi kambarį).

Vadovaujantis teismo išreikalautais viešųjų registrų duomenimis, atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 34, 163), VĮ Regitra duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso automobilis CITROEN XSARA, 2000 m. gamybos (b. l. 167-169). Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovo vardu nėra registruotų juridinių asmenų akcijų (b. l. 171). Duomenų apie atsakovo turimus įsiskolinimus Hipotekos, turto arešto aktų bei antstolių informacinės sistemos registruose nėra (b. l. 173, 175, 177). Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė turįs 1200 Eur finansinį įsipareigojimą trečiajam asmeniui. Be šalių nepilnametės dukters, kitų išlaikytinių atsakovas neturi.

Spręsdamas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas atsižvelgia į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimu patvirtinant šalių sutartą išlaikymo vaikui dydį, nebuvo įrodinėjama ir tiriama šalių turtinė padėtis, finansinės galimybės ir nepilnamečio vaiko poreikiai, nebuvo nustatyta, jog išlaikymas nustatytas nukrypstant nuo lygių dalių. Bylos nagrinėjimo metu šalys iš esmės neginčijo aplinkybės, jog ir šiuo metu jos lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie šalių nepilnametės dukters išlaikymo. Teismo vertinimu, tai leidžia ir abiejų šalių turtinė padėtis. Atsakovui pradėjus nuo 2020 m. sausio 3 d. verstis individualia veikla, šiuo metu dar nėra žinomos tikslios atsakovo gausimos pajamos, tačiau atsižvelgiant į teismo posėdžio metu duotus R. K. paaiškinimus, jog jis jau turintis pirmųjų užsakymų, taip pat įvertinus statybos sektoriuje gaunamus darbuotojų atlyginimus, teismas pripažįsta, kad šiuo metu abiejų šalių turtinė padėtis leidžia joms lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnametės dukters G. K. išlaikymo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Atsakovas, turėdamas aukštąjį universitetinį miškų inžinieriaus išsilavinimą, turintis gebėjimų verstis rinkoje paklausia statybos darbų veikla, būdamas sveikas ir darbingas, privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, gauti didesnes pajamas, siekdamas pagerinti savo ir nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas.

Teismas pažymi, kad tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo padidinti iš atsakovo priteistą nepilnametės dukters išlaikymą iki 255 Eur per mėnesį. Nustačius, kad šalių nepilnametės dukters poreikiai išaugo iki 450 Eur per mėnesį, teismas sprendžia, jog abu tėvai lygiomis dalimis turėtų prisidėti šių poreikių tenkinimo ir šalių nepilnametės dukters išlaikymo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus tėvams teikiamos išmokos vaikui dydį, kuri savo esme yra skirta vaiko poreikių tenkinimui, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies, pakeičiant 2014 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį ir nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2019 m. balandžio 18 d.) iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai G. K., sudarantį po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Į šią sumą įskaitytinos ginčo laikotarpiu iškovei atsakovo sumokėtos išlaikymo nepilnametei dukrai sumos bei ieškovo atsakovei sumokėta 215 Eur suma, kompensuojant dalį dukters stovykloms patirtų išlaidų.

Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė M. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Tėvai privalo suteikti vaikams tokias gyvenimo ir gydymo sąlygas, kurios jų nežalotų nei einamuoju gyvenimo periodu, nei atsirastų pasekmių ateityje. Tėvų pareigos vaikams yra lygios, abu tėvai turi dalyvauti vaikų ugdyme, auklėjime, sudaryti nepilnamečiams vaikams tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, tame tarpe ir sąlygas sveikatai (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-873-221/2016). Teismas esant būtinybei gali priteisti išlaikymą keliomis CK 3.196 straipsnio 1 dalies įtvirtintomis formomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009). Vienkartine pinigų suma yra atlyginamos papildomos laikino pobūdžio, nekasdienės gydymo išlaidos, kai jos yra reikalingos vaikui, bei kurios, vaikui pagijus, nebebus patiriamos ateityje arba kurios nėra patiriamos periodiškai ir jų kaštus būtų sudėtinga apskaičiuoti ir įvertinti nustatant išlaikymą periodinėmis išmokomis. Periodinis išlaikymas šių išlaidų nepadengia, todėl jos gali būti priteisiamos tvirta pinigų suma greta kasdienio išlaikymo periodinėmis išmokomis, taip pat atskiroje civilinėje byloje gali būti reiškiami savarankiški reikalavimai dėl patirtų papildomų išlaidų atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, jog dukra turi (duomenys neskelbtini) problemų, kurias ateityje (dukrai išdygus atitinkamiems dantims) gali tekti gydyti dantų plokštelės pagalba. Preliminari tokio gydymo kaina gali sudaryti iki 800 Eur (b. l. 82). Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė taip pat paaiškino, jog 2019 m. liepos – spalio mėnesiais dukrai buvo taikytas dantų gydymas, kuris šiuo metu yra pilnai baigtas. M. M. paaiškino, jog šis gydymas kainavo 302 Eur ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 76-78). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog sutinka ½ dalį šių išlaidų padengti, tačiau atsakovo atstovė pažymėjo, kad vadovaujantis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, bendra ieškovės patirtų išlaidų suma turėtų būti sumažinta 51 Eur, kadangi šią sumą patvirtinantis mokėjimo kvitas į bylą pateiktas du kartus (b. l. 76-77).

Atsižvelgiant į vienkartinį šių išlaidų pobūdį, aplinkybę, jog jos yra susiję su vaikų būtinųjų poreikių patenkinimu bei aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, teismas vienkartine pinigų suma iš atsakovo priteisia ½ dalį ieškovės patirtų išlaidų nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini) gydymui apmokėti, sudarančią 125,50 Eur (251,00 Eur/2 = 125,50 Eur). Šias išlaidas sudaro: 1) 2019 m. liepos 22 d. mokėjimas – 27 Eur; 2) 2019 m. rugpjūčio 9 d. mokėjimas – 20 Eur; 3) 2019 m. rugsėjo 9 d. mokėjimas – 27 Eur; 4) 2019 m. rugsėjo 16 d. mokėjimas – 45 Eur; 5) 2019 m. rugsėjo 27 d. mokėjimas – 45 Eur; 6) 2019 m. spalio 14 d. mokėjimas – 51 Eur; 7) 2019 m. spalio 28 d. mokėjimas – 36 Eur.

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė, pateikdama ieškinį dėl išlaikymo padidinimo, žyminio mokesčio už šį reikalavimą nemokėjo, kadangi ieškovai šios kategorijos bylose yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovas yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinos.

Ieškovė taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 120 Eur užmokestis už dokumentų parengimą (b. l. 119-120). Pažymėtina, jog iš šio pinigų priėmimo kvito turinio nėra galimybės identifikuoti, kam buvo sumokėtos lėšos, tačiau matyti, jog jos nebuvo sumokėtos advokatui ar advokato padėjėjui, užpildant Lietuvos Advokatų tarybos patvirtintos formos pinigų priėmimo kvitą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 str. nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą. Atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios atstovavimo išlaidos civilinio proceso dalyviui negali būti priteistos. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 – 8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos. Tokiomis išlaidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų būti pripažintos bylai būtinų dokumentų gavimo, kelionės ir panašios išlaidos, tačiau ne atstovavimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte. (2015 m. balandžio 15 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-212-219/2015). Atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (2015 m. gegužės 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015). Nagrinėjamu atveju prašomos priteisti 120 Eur dokumentų parengimo išlaidos ieškovės naudai negali būti priteistos, kadangi šios išlaidos nepriskirtinos prie kitų būtinųjų išlaidų, be to, sumokėtos ne ieškovę atstovaujančiam advokatui.

Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, byloje sudaro 17,27 Eur, o išlaidos atsakovui teikiamai valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti byloje sudaro 500 Eur (b. l. 202). Ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, t. y., 42,53 proc. (ieškovė reiškė reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo 95,71 Eur (255 Eur – 159,29 Eur), teismas išlaikymą padidino 40,71 Eur (200 Eur – 159,27 Eur)), iš atsakovės valstybės naudai priteistina 9,91 Eur (57,47 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir 287,35 Eur (57,47 proc.) išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 – 260 straipsniais, 263-267 straipsniais, 268-270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2014 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-34964-859/2014 patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y., nuo 2019 m. balandžio 18 d.) iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdant ieškovei M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti ieškovės M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 125,50 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 50 euro centų) nepilnamečio vaiko gydymo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 9,91 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš ieškovės M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 287,35 Eur išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti.

Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.