Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei V. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovo reikalavimų ir atsakovės atsikirtimų į ieškinį esmė

1. Ieškovas T. G. (atsakovės sūnus) ir atsakovė V. G. – buvę nekilnojamojo turto: 0,0888 ha žemės sklypo ir 541,14 kv. m ploto prekybos pastato, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kuriems nuosavybės teise priklausė po ½ dalį šio turto. Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimu (sprendimas įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d. iš dalies jį keitusia Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-3-260/2020), priimtu civilinėje byloje Nr. e2-946-800/2016, šalys pagal V. G. ieškinį buvo atidalintos iš bendrosios dalinės nuosavybės, V. G. paliekant nekilnojamąjį turtą natūra, o T. G. – priteisiant iš V. G. už jam tenkančią ½ dalį turto 244 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

2. Ieškovas 2020 m. gegužės 15 d. kreipėsi teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 57 924 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki prekybinės paskirties pastatą teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas savo reikalavimus grindė tokiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. su atsakove žodžiu susitarė ant jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo statyti prekybinės paskirties pastatą, jį pastačius – išnuomoti tretiesiems asmenims, o iš statinio nuomos gaunamas pajamas dalintis lygiomis dalimis. Šio susitarimo įgyvendinimui šalims 2009 m. liepos 28 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 38-4 NS 70-56, o su statybų bendrove UAB „AKS Projektai“ 2009 m. spalio 1 d. buvo pasirašyta statybos rangos sutartis Nr. 2009/10/01-1. Prekybinės paskirties pastato statyba buvo baigta 2010 m. birželio 30 d., pasirašius atliktų darbų aktą Nr. 06/30.

2.2. Pagal statybos rangos sutartį darbai kainavo 400 000 Lt (115 848 Eur). Kadangi dalį pastato statybai reikalingų statybinių medžiagų įgijimą finansavo ieškovas, sumokėdamas už medžiagas (sienų plokštę) 35 451,19 Lt (1026,37 Eur) pagal 2010 m. sausio 12 d. medžiagų perdavimo aktą, galutinė pastato darbų kaina buvo 364 548,81 Lt (105 580,63 Eur), kuriuos ieškovas sumokėjo darbų vykdytojui UAB „AKS Projektai“ grynaisiais pinigais pagal statytojo išduotus kasos pajamų orderių kvitus, t. y. 1) 2009 m. lapkričio 3 d. sumokėdamas 66 250 Lt (19 187,33 Eur); 2) 2010 m. sausio 29 d. sumokėdamas 14 520 Lt (4 205,28 Eur); 3) 2010 m. gegužės 18 d. sumokėdamas 183 778,81 Lt (53 226,02 Eur); 4) 2010 m. birželio 30 d. sumokėdamas 100 000 Lt (28 962 Eur).

2.3. Atsižvelgiant į tai, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbai, kuriuos apmokėjo ieškovas iš nuosavų lėšų, kainavo 115 848 Eu (400 000 Lt), o atsakovė yra šio turto ½ dalies savininkė, ji turi pareigą sumokėti ieškovui kainos dalį, proporcingą jos nuosavybės daliai, t. y. prašomą priteisti 57 924 Eur skolą, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo vadovaujantis CK 6.5–6.9 straipsnių, 6.50 straipsnio ir 6.37 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

2.4. Ieškovas prašo atmesti kaip nepagrįstus atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus dėl praleisto bendrojo 10 metų ieškinio senaties termino skolai išieškoti, kadangi ieškovo reikalavimams šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2010 m. birželio 30 d., t. y. nuo 2010 m. birželio 30 d. atliktų darbų akto Nr. 06/30 pasirašymo dienos, ir kuris šiuo atveju nėra praleistas. Be to, ieškovas nesutinka su atsakovės argumentais dėl įrodinėjimo naštos, nustatant už kieno lėšas buvo statomas pastatas, paskirstymo, kadangi ieškovo pateikti į bylą kasos pajamų orderių kvitai yra pakankami daryti išvadą, kad statybą finansavo ieškovas iš nuosavų lėšų. Atsakovei teigiant priešingai, būtent jai teko pareiga įrodyti, kaip ir kokia apimtimi ji prisidėjo prie statinio statybos finansavimo.

3. Atsakovė (jos atstovė) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydama savo procesiniuose dokumentuose ir teisme tokius pagrindinius nesutikimo su ieškiniu argumentus:

3.1. Atsakovė yra ieškovo motina, todėl puikiai žino jo finansinę padėtį, buvusią nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 3 d. iki 2010 m. birželio 30d. Tuo metu ieškovas buvo 31– 32 metų amžiaus ir neturėjo bei negalėjo turėti tokios didelės pinigų sumos statinio statybai. Ieškovas leistinomis priemonėmis neįrodė, kad statinio statyba buvo finansuojama iš jo asmeninių lėšų, o ieškovo pateikti į bylą kaip įrodymai kasos pajamų orderio kvitai patvirtina tik ūkinės operacijos atlikimą, t. y. kad už atliktus darbus buvo atsiskaityta, tačiau neįrodo pinigų nuosavybės ir nepatvirtina, jog kvituose nurodytos lėšos buvo ieškovo nuosavybė. Priešingai, anot atsakovės, būtent jos lėšomis buvo atsiskaitoma už pastato – parduotuvės statybą, kurias ji perduodavo ieškovui. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės pateikti įrodymai apie jos turtinę padėtį, t. y. 2008 m. balandžio 7 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, iš kurio matyti, kokios apimties ir vertės turtą ji paveldėjo po savo sutuoktinio mirties. Be to, ieškovas ir atsakovė yra šeimos nariai (mama ir sūnus), kuriuos siejo abipusis pasitikėjimas, todėl atsakovė, perduodama ieškovui pinigus už statinio statybos darbus, pinigų perdavimo fakto rašytiniais dokumentais neįformindavo, nes tai buvo atliekama konkliudentiniais veiksmais ( CK 1.71 str. 1 d.). Todėl ieškovui siekiant įrodyti, kad už statybos darbus buvo atsiskaityta jo, o ne atsakovės lėšomis, ieškovui teko pareiga įrodyti, kad tokias pinigines lėšas jis turėjo.

3.2. Ieškovas veikė atsakovės 2008 m. rugpjūčio 5 d. išduoto įgaliojimo pagrindu, kuriuo ieškovui buvo suteikta ne tik teisė atsakovės vardu sudaryti sutartis su rangovais dėl statybos, užsakyti statybines medžiagas, vykdyti statybos, griovimo darbus, bet ir atsiskaityti už atliktus darbus, kas reiškia, jog atsakovės valia buvo suteikti ieškovui tokios apimties įgaliojimus, kurie leistų ieškovui vykdyti atsakovės vardu prisiimtas prievoles, t.y. atlikti mokėjimus. Tai, kad visi mokėjimai rangovui buvo atlikti grynaisiais pinigais tik patvirtina atsakovės teiginius, kad ji buvo perdavusi ieškovui pinigines lėšas, kurias jis panaudojo atsiskaitymams už statybos rangos darbus.

3.3. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-3-260/2020 ieškovui iš atsakovės už ½ dalį atidalijamo turto – žemės sklypo ir pastato– parduotuvės, esančių (duomenys neskelbtini), buvo priteista 244 500 Eur piniginė kompensacija, į kurią buvo įtrauktos ir pastato – parduotuvės statybos išlaidos. Todėl, anot atsakovės, ieškovas nagrinėjamu atveju nepagrįstai dar kartą prašo priteisti pastato – parduotuvės sukūrimo išlaidas, kurios jau buvo jam atlygintos šalims atsidalinus bendrąja daline nuosavybe ginčo turtą.

3.4. Atsakovės nuomone, daliai ieškovo prašomos priteisti skolos taikytina ieškinio senatis, nes ieškovo reikalavimams priteisti 66 250 Lt (19 187,33 Eur) skolą pagal 2009 m. lapkričio 3d. Kasos pajamų orderio kvitą Nr. AKS 090019; 14 520 Lt (4 205,28 Eur) skolą pagal 2010 m. sausio 29 d. Kasos pajamų orderio kvitą Nr. AKS 100001 ir 35 451,19 Lt (10 267,37 Eur) skolą už pirktas medžiagas pagal 2010 m. vasario 19 d. kvitą Nr. SAD02023 atitinkamai ieškinio senaties terminai suėjo 2019 m. lapkričio 3 d., 2020 m. sausio 29 d. ir 2020 m. vasario 19 d. Be to, nors mokėjimai buvo atlikti 2009 m. lapkričio, 2010 m. sausio, gegužės ir birželio mėnesiais, tačiau ieškovas nė karto iki šio ieškinio pateikimo nesikreipė į atsakovę dėl pinigų grąžinimo.

II. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo santykių kvalifikavimo

4. Siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pirmiausia svarbu tinkamai kvalifikuoti ginčo santykius ir nustatyti, kokios materialiosios teisės normos turi būti taikomos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016; kt.). Be to, ieškovui tenka pareiga nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012, 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016; 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017; kt.). Pažymėtina, kad sutartiniams santykiams taikomas CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis sutarčių laisvės principu, šalims yra užtikrinta teisė laisvai sudaryti tiek CK numatytas, tiek ir CK nenumatytas sutartis bei savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, svarbiausia, kad jos neprieštarautų įstatymui (imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei) (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 straipsnyje. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.)

5. Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2008 m. įgijo asmeninėn nuosavybėn po ½ dalį (po 444/888 dalis) 0,0888 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė siekė 289 725 Lt (83 910,16 Eur). Tais pačiais metais šalys susitarė kooperuodamos savo turtą bendromis pastangomis statyti ant įsigyto žemės sklypo prekybinės paskirties pastatą, o užbaigus statybą – išnuomoti pastatą tretiesiems asmenims ir tokiu būdu gauti iš turto pajamas. Tuo tikslu atsakovė 2008 m. rugpjūčio 5 d. išdavė ieškovui Kauno m. 5-ajame notarų biure patvirtintą įgaliojimą, pavesdama ieškovui, be kita ko, naudoti ir valdyti (be teisės parduoti) jai nuosavybės teise priklausančią minėtą žemės sklypo dalį; atstovauti atsakovę sudarant sutartis su rangovais dėl statybos, užsakyti statybines medžiagas, vykdyti statybos ir griovimo darbus, atsiskaityti už atliktus darbus ir kt. Kauno miesto savivaldybės administracija 2009 m. liepos 28 d. išdavė šalims statybos leidimą, suteikiantį teisę statyti (duomenys neskelbtini) prekybos pastatą. Šalys, atstovaujamos ieškovo, 2009 m. spalio 1 d. sudarė su UAB „AKS Projektai“ statybos rangos sutartį, kuria rangovas įsipareigojo iki 2010 m. gegužės 1 d. pastatyti (duomenys neskelbtini) 541,14 kv. m bendro ploto savitarnos parduotuvę, o ieškovas ir atsakovė – sumokėti rangovui už atliktus darbus 400 000 Lt (115 848 Eur). Objekto statybos darbai užsakovams buvo priduoti 2010 m. birželio 30 d., pasirašius rangovui ir ieškovui atliktų darbų aktą. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 17 d. sprendimu (sprendimas įsiteisėjo 2020 m. vasario 6 d. iš dalies jį keitusia Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-3-260/2020), priimtu civilinėje byloje Nr. e2-946-800/2016, pagal atsakovės ieškinį atidalino šalis iš bendrosios dalinės nuosavybės, V. G. palikdamas nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą ir prekybos pastatą, esančius Kleboniškio g. 27B, Kaune) natūra, o T. G. – priteisdamas iš V. G. už jam tenkančią ½ dalį nekilnojamojo turto 244 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją.

6. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės skolą, savo procesiniuose dokumentuose nenurodė prievolės rūšies ir konkretaus materialinio teisinio santykio, iš kurio kildina savo reikalavimą, taip pat į šio sprendimo 4 punkte aptartą teismo pareigą kvalifikuoti ginčo santykį ir 5 punkte konstatuotas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai remiantis žemiau aptartais motyvais.

Dėl jungtinės veiklos

7. Pagal CK 6.969 straipsnio 1 dalyje pateikiamą jungtinės veiklos sampratą, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.

8. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017 26 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

9. Skiriamasis jungtinės veiklos sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių, – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai), nepasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai dalyviai neturi teisinio pagrindo vienas iš kito reikalauti įnašų grąžinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013, kt.).

10. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad šalys, kooperuodamos savo turtą ir veikdamos bendrai, nutarė siekti bendro tikslo – pastatyti ant ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis priklausančio žemės sklypo prekybinės paskirties pastatą, vėliau jį išnuomoti tretiesiems asmenims, o gautas iš nuomos pajamas dalintis lygiomis dalimis.

11. Pagal CK 6.970 straipsnio 1 dalį partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Šio straipsnio 2 dalis nustato prezumpciją, kad parnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Įnašas įvertinamas pinigais visų partnerių susitarimu. Todėl pagal bendrąją įrodymų naštos paskirstymo taisyklę paneigti minėtą įstatyminę prezumpciją nagrinėjamu atveju teko ieškovui (CPK 178 straipsnis).

12. Atsižvelgiant į jungtinės veiklos specifiškumą, teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad nesant šalių susitarimo (rašytinės sutarties) dėl nelygių dalių įnašų į bendrą jungtinę veiklą, ieškovui nepateikus į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių jo turtinę padėtį aktualiu laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d. ir priešingai, į atsakovės suteiktus įgaliojimus ieškovui dėl bendro turto sukūrimo, tame skaičiuje ir ieškovo teisę atsakovės vardu atsiskaityti už darbus, bei jos turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus (2008 m. balandžio 7 d. nuosavybės teisės liudijimą; 2005 m. rugpjūčio 29 d., 2008 m. lapkričio 7 d. nekilnojamojo turto pardavimo sandorius; seifo nuomos sutartį SEB banke nuo 2007 m. gruodžio 4 d. iki 2010 m. rugsėjo 5 d.) aptartu laikotarpiu, yra pagrindas išvadai, kad ieškovo nurodyti įrodymai – kasos pajamų orderių kvitai, patvirtina ūkinės operacijos, t. y. pinigų sumokėjimo darbų rangovui faktą, tačiau nepatvirtina nuosavybės teisės į minėtas lėšas fakto.

13. Dar daugiau, ieškovo nurodomą aplinkybę, kad šalių įnašai į pastato statybą buvo nelygūs paneigia ne tik ieškovo ir atsakovės valiniai veiksmai įregistruojant ginčo turtą lygiomis dalimis (po ½ dalį) Nekilnojamojo turto registre (2010 m. rugsėjo 13 d. registro išrašas), bet ir teismų 2018 m. spalio 17 d. ir 2020 m. vasario 6 d. procesiniuose sprendimuose dėl turto atidalinimo konstatuotos aplinkybės. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad šiose civilinėse bylose ieškovas neginčijo šalių lygių dalių į ginčo turtą principo, neprašė perskaičiuoti nuosavybės dalis atsižvelgiant į nagrinėjamojoje byloje keliamus reikalavimus, o nesutikimas su atsakovės reikalavimais dėl turto atidalijimo iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad ieškovė siūlė per mažą kompensaciją už ieškovui priklausančią nekilnojamojo turto dalį (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, kaip teisingai nurodė atsakovė, po turto atidalinimo ieškovas už savo dalį gavo 244 500 Eur dydžio piniginę kompensaciją, t. y. žymiai didesnę dalį, nei jis įnešė į šalių jungtinę veiklą, netgi ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas sutikti su ieškovo argumentais, kad pastato statybai panaudotos 400 000 Lt (115 848 Eur) lėšos buvo jo asmeninė nuosavybė.

14. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovo teisės nebuvo pažeistos, todėl ginti jas ieškovo nurodytu būdu nėra pagrindo (CPK 5 straipsnis).

15. Kita vertus, kaip minėta, vienai iš šalių (partneriui) kreipusis į teismą dėl bendrąja parnerių nuosavybe esamo turto padalijimo (atidalijimo), laikytina, kad jungtinė veiklos sutartis pasibaigė. Todėl įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-946-800/2016 dėl turto atidalinimo, ieškovo pretenzijos dėl turto perdalinimo, reiškiamos neva atsiradusios skolos pagrindu, laikytinos nepagrįstomis (CK 6.978 straipsnio 4 dalis).

16. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu jungtinės veiklos tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, t. y. kai sutartis sudaroma tik tam tikram baigtiniam tikslui pasiekti, pavyzdžiui, pastatyti tam tikrą pastatą, įrengti kelią ir pan., tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystė) vadinama asociacijos sutartimi ir tokiai sutarčiai nekeliami specialūs formos reikalavimai (CK 6.969 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai, sudarytos pelno siekimo tikslu ( kvalifikuota partnerystė), keliami formos reikalavimai, numatyti CK 6.969 straipsnio 4 dalyje. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, tokia sutartis yra negaliojanti.

17. Kaip jau minėta, šalys sudarė žodinę jungtinės veikslo sutartį, siekdamos ateityje iš to gauti pelną, todėl tokia sutartis, vadovaujantis aptarta CK 6.969 straipsnio 4 dalies norma, yra negaliojanti. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 1.93 straipsnio 5 dalis).

18. Šio sprendimo 13, 15 punktuose minėta, kad jungtinės veiklos sutartis yra nutraukta ir turtas šalių pasidalintas dar iki šios bylos iškėlimo, todėl taikyti sprendimo 17 punkte numatytas priemones nėra pagrindo, kadangi tai neturės teisinės reikšmės galutiniam šios bylos rezultatui, taip pat šalių teisėms bei pareigoms ateityje.

19. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad tenkinti ieškovo ieškinį jame nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Teismui nusprendus ieškovo ieškinį atmesti, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21. Pagal pateiktus į bylą duomenis, atsakovės civilinėje byloje turėtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos siekia 2770 Eur, kurios susideda iš 180 Eur už konsultacijas gavus ieškovo ieškinį (trukmė 2 val.), 1000 Eur už atsiliepimo į ieškinį surašymą, 135 Eur už konsultacijas gavus dubliką, 600 Eur už tripliko parengimą, 80 Eur už konsultacijas ir papildomų įrodymų rinkimą 2020 m. rugsėjo 2 d. (40 min.), 100 Eur už prašymo teismui dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimą 2020 m. rugsėjo 9 d. (1 val.), 135 Eur už konsultaciją dėl teismo posėdžio (1 val.), 270 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui (2 val.), 270 Eur už atstovavimą teismo posėdyje.

22. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).

23. Vadovaujantis Rekomendacijų 2, 5, 8.2, 8.3, 8.19, 9. punktais, teismas sprendžia, kad atsakovės atstovavimo išlaidos teisme neviršija minėtose Rekomendacijose nustatytų dydžių, nes pagal Rekomendacijas maksimali už atsiliepimo į ieškinį 2020 m. birželio mėnesį parengimą priteistina suma yra 3396,50 Eur (1358,60 Eur (bruto) x 2,5 (Rekomendacijų 8.2 p.); už tripliko 2020 m. rugpjūčio mėnesį parengimą, priteistina suma yra 2071,50 Eur (1381 Eur (bruto) x 1,5 (Rekomendacijų 8.3 p.); už advokato konsultacijas, pasirengimo teismo posėdžiui, kurių bendra trukmė apie 7 val., maksimali priteistina suma yra 1104,80 Eur (1381 (bruto) x 8 val. x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.), atsakovės tokių išlaidų suma siekė 900 Eur, už advokato dalyvavimą teismo posėdyje, kurio trukmė apie 3 val., maksimali priteistina suma yra 414,30 Eur (1381 (bruto) x 0,1 (Rekomendacijų 8.19 p.) x 3 val.).

24. Atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, todėl jos priteistinos iš ieškovo (CPK 93, 98 straipsniai).

25. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos – 1,86 Eur, kurios yra mažesnės, nei numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai. Todėl teismo turėtos pašto išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2770 Eur (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.