- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2A-3-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00558-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- T. G.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui T. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo atidalyti iš jos ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės – bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir statinių – ir priteisti ieškovei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), atsakovui iš ieškovės priteisiant ½ turto vertės piniginę kompensaciją – 159700 Eur, kompensaciją išmokant per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Jiems priklauso po ½ dalį šio turto. Dėl šio turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo tarp bendraturčių kyla ginčai. Šalys nesugeba susitarti dėl turto naudojimo arba atsidalijimo, dėl ko ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl turto atidalijimo. 2016 m. spalio 27 d. buvo atliktas Nekilnojamojo turto Turtinio komplekso vertinimas, kuriuo nustatyta, kad šalių valdomo turto vertė yra 306 000 Eur. VĮ „Registrų centras“ duomenimis nuo 2017 m. sausio 1 d. viso turtinio vieneto vertė yra 319 400 Eur. Siekiant išvengti ginčų dėl turto vertės, ieškovė remiasi didesne turto verte. Šiuo atveju nei statinio, nei žemės sklypo atidalijimas natūra be neproporcingos žalos padarymo nėra įmanomas, jis būtų labai ekonomiškai nenaudingas abiem šalims. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė teikia prašymą dėl kito subsidiaraus turto padalijimo būdo, t. y. priteisti vienai šaliai turtinį vienetą, o kitai – kompensaciją pinigais. Turimas turtas yra žemės sklypas ir ant jo pastatytas didelio ploto prekybos pastatas. Padalinus pastatą lygiomis dalimis, jo vertė ženkliai kristų. Šiuo metu pastatą galimą naudoti kaip vieną didelę parduotuvę.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nors turtas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau jokių iniciatyvų dėl jo atidalijimo iš ieškovės pusės iki šiol nebuvo pateikta, ir nėra buvę tarp šalių jokių ginčų, kurie būtų susiję su šiuo turtu. Šalys sėkmingai turtą nuomojo, buvo sudaryta ilgalaikė nuomos sutartis su patikimu nuomininku ir jos pagrindu buvo gaunamos pastovios pajamos. Šiuo metu tiek atsakovas, tiek ieškovė ieško naujų nuomininkų, aktyviai domisi rinka. Todėl ta aplinkybė, kad pastatas (parduotuvė) nėra išnuomotas, susijusi su rinkoje susidariusia situacija ir paklausa tokio pobūdžio turtui, tačiau ne su ginčais. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad turto valdymas yra apsunkintas ar kitokiu būdu suvaržytas. Tai, kad nerandamas potencialus nuomininkas turtui, visiškai nereiškia tarp šalių susiklosčiusių santykių dėl bendros nuosavybės konfliktiškumo ar kitų su tuo susijusių aplinkybių. Ieškovė nevykdo tokios veiklos, kurios pagrindu galėtų pati asmeniškai naudotis pastatu – parduotuve. Turtas, dėl kurio pareikštas ieškinys, skirtas tiek ieškovės, tiek atsakovo investicijai, kuri naudą gali duoti gaunant pajamas iš nuomos, kaip buvo daroma anksčiau, ši kryptis tęsiama aktyviai ieškant nuomininkų. Ieškovė siūlo išpirkti jo dalį pastate sumokant už ją 159700 Eur, tačiau už tokią sumą nieko panašaus pajamų požiūriu įsigyti rinkoje nėra galimybės. Statybų kainos yra ženkliai pakilę, tokiu būdu, perkant kitą turtą tai aiškiai būtų susiję su jo praradimais. Statybinė pastato vertė yra ne mažesnė kaip 427479,00 Eur ir iš esmės skiriasi nuo ieškovės siūlomos kainos. Ieškinyje ieškovės pateikiama kaina šių galimybių aiškiai nesiekia ir atidalinus pastatą taip, kaip siūloma ieškinyje, jo interesai būtų iš esmės pažeisti protingumo bei teisingumo požiūriais bei toks atidalinimo būdas vertintinas kaip savininko teisių pažeidimas atsižvelgiant į tai, kad jis yra ½ dalies pastato ir žemės sklypo savininkas, aktyviai rūpinasi statiniu, jį prižiūri, atlieka remontus ir kitus aptarnavimo bei eksploatacijos veiksmus, jo atžvilgiu elgiasi kaip realus ir tikras turto savininkas, nepriklausomai nuo to, kad dalis turto priklauso jo mamai ieškovei V. G.. Ieškovė nurodo kad nei statinio, nei žemės sklypo atidalinimas natūra be neproporcingos žalos padarymo nėra įmanomas, nes ieškovės nuomone, jis būtų labai ekonomiškai nenaudingas abiem šalims, jo vertė ženkliai kristų, padalinus kiemo aikštelę neįmanoma būtų sukontroliuoti lankytojų. Teigia, kad atidalinant turtą natūra, jo paskirtis apskirtai nesikeistų. Pastatas yra didelio ploto, bendrai jį sudaro 541 kv. m. Tokį plotą padalinti į du vienetus yra techniškai ir teisiškai įmanoma. Atidalinus pastatą natūra, jo atskirų dalių paskirtis nesikeistų, ir toliau galima būtų naudoti pagal paskirtį. Toks atidalinimo būdas yra prioritetinis, ir šioje situacijoje geriausiai atitiktų ne tik įstatymo nuostatas, tačiau ir faktiškai susiklosčiusius santykius, šalių interesus, užtikrintųjų balansą ir lygiateisiškumą. Dėl nurodytų priežasčių mano, jog ieškovės ieškinys bei jos prašomas turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės neatitinka įstatymo reikalavimų, faktinės situacijos, pažeidžia jo, kaip savininko teises bei interesus, faktinę naudojimosi tvarką. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu, kad ieškovei būtų priteistas turtas, tačiau nesutinka su turto vertės suma. Apie pusantrų metų prekybinis pastatas yra nenaudojamas. Anksčiau pajamos iš prekybinio pastato nuomos buvo pagrindinės jo šeimos su dviem nepilnamečiais vaikais pajamos (70-80 procentų gaunamų pajamų). Šiuo metu jis yra suradęs statybininkus pastato rekonstrukcijai, surado nuomininkus pusei pastato. Darė viską, kad galėtų pastatą išsaugoti ir gauti pajamas iš jo. Tačiau ieškovė nesutinka su jokioms kitomis sąlygomis, išskyrus jos sąlygas. Paaiškino, jog pageidauja gauti 250000,00 Eur kompensaciją už jam priklausančią turto dalį, pats jis šiuo metu finansiškai negali išpirkti turto dalies iš ieškovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – atidalijo iš ieškovės V. G. ir atsakovo T. G. bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – prekybos pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisdamas nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – prekybos pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės V. G., nuosavybėn, taip pat priteisdamas atsakovui T. G. iš ieškovės V. G. 249500 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt devynių tūkstančių penkių šimtų eurų) kompensaciją už ½ dalį atidalinto turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – prekybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant kompensaciją sumokėti per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taip pat teismas priteisė atsakovui T. G. iš ieškovės V. G. 1250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priteisė iškovei V. G. iš atsakovo T. G. 865,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
5. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas pateikdamas atsiliepimą į ieškinį paaiškino, jog atidalijus pastatą natūra, jo atskirų dalių paskirtis nesikeistų, ir toliau galima būtų naudoti turtą pagal paskirtį, tačiau bylos nagrinėjimo metu sutiko su ieškinio reikalavimu, kad ieškovei būtų priteistas turtas, bet nesutiko su ieškovės nurodyta turto verte. Pasisakydamas dėl atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo, teismas pastebėjo, jog tokio atidalijimo būdo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016, 26 punktas). Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, kasacinis teismas išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nesutiko su ieškovės nurodyta atidalijamo turto verte, kadangi ieškovė rėmėsi ne individualiu būtent šioje byloje dalinamo turto vertinimu, o masinio vertinimo būdu Registrų centro nustatyta vidutinės rinkos verte, padarė išvadą, kad ieškovės pateikta valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo nekilnojamojo turto turinio komplekso (žemės sklypo ir prekybinio pastato) (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita (e. b. l. 14-74, t. 1), kurioje turtinio komplekso rinkos vertė nustatyta 2016-09-19 lyginamuoju metodu ir sudarė 306000,00 Eur, neatitinka teisingos turto vertės nustatymo principų, nes turto vertė buvo nustatyta ne bendrosios dalinės nuosavybės pabaigoje (bylos nagrinėjimo metu), o prieš du metus.
7. Atsakovui byloje pateikus žemės sklypo ir jame esančio prekybos pastato (duomenys neskelbtini) vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktą (e. b. l. 103-133, t. 1), kuriame nurodyta, jog ekspertizės objekto – žemės sklypo 0,0888 ha bendro ploto ir jame esančio prekybos pastato 3069 m³ tūrio su priklausiniais: 2 vnt. kiemo aikštelėmis vertė vertinimo dieną (2017-03-22) buvo 501292,78 Eur, teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus įrodymus apie turto vertę, kuri itin skyrėsi, paskyrė teismo ekspertizę turto vertei nustatyti. Teismo ekspertui V. Č. atlikus ekspertizę, pateikus turto ekspertizės aktą (e. b. l. 198-198, t. 1), kurio išvadoje nurodyta, kad žemės sklypo ir jame esančio prekybos pastato esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė teismo ekspertizės atlikimo dienai yra 499000,00 Eur, teismas vertino, kad ieškovės ir atsakovo turto vertė yra 499000,00 Eur. Įvertinęs tai, teismas patenkino ieškovės reikalavimą atidalyti turtą, priteisdamas visą turtą ieškovei ir iš ieškovės atsakovui kompensaciją už ½ dalį turto –249500 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo paskirti pakartotinę arba papildomą nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, ją pavedant atlikti kitam teismo ekspertui ir jam užduoti klausimą: „Kokia yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančio pastato – Prekybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė ekspertizės atlikimo dienai“; taip pat panaikinti 2018-10-17 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-946-800/2018 dalį, kuria atsakovui T. G. iš ieškovės V. G. buvo priteista 249 500 Eur dydžio kompensacija už ½ dalį atidalinto turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – prekybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei šioje ieškinio dalyje priimti naują sprendimą – atsakovui T. G. už jam tenkančią ½ turto dalį priteisti 159 700 Eur kompensaciją; taip pat priteisti ieškovei V. G. iš atsakovo T. G. visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais :
2.1. Nepagrįstai teismas vertino, jog teisinga ginčo turto rinkos vertė yra 499 000 Eur, kadangi ją, vertinant turtą pajamų metodu, pagrįstai ir teisėtai 2017-12-12 ekspertizės aktu nustatė ekspertas V. Č.. Ieškovės įsitikinimu, teismas nepaisė ir nukrypo nuo savo paties pacituotos kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos bylose, kuriose kilo bendraturčių ginčas dėl turto vertės nustatymo, kurioje yra išaiškinta, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis: i) viešų registrų duomenimis; ii) ekspertų išvadomis bei iii) bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Teismas taip pat nepaisė savo paties nurodyto principo, kad esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kad ji būtų teisinga, tai yra, kad ji atitiktų daikto rinkos vertę. Byloje nagrinėjamu atveju teismas priėmė visiškai neteisingą, nepagrįstą ir iš esmės ieškovės teises pažeidžiantį sprendimą, kadangi nustatė neracionaliai didelę turto rinkos vertę, t.y. 499 000 Eur, kuri yra net 56% didesnė už tą, kurią nurodo patikimas šaltinis – valstybės įmonė „Registrų centras“ ir net 63% didesnė už tą, kurią nustatė tos pačios nešališkos institucijos valstybės įmonės „Registrų centras“ darbuotojai.
2.2. Nepagrįstas teismo sprendimo teiginys, kad VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo nekilnojamojo turto turinio komplekso (žemės sklypo ir prekybinio pastato) Kleboniškio g. 27B, Kauno m., vertinimo ataskaita, sudaryta 2016-09-19 dieną lyginamuoju metodu, kurioje nurodyta turto rinkos vertė 306 000 Eur, neatitinka teisingos turto vertės nustatymo principų. Teismo motyvai kad turto vertė buvo nustatyta ne bendrosios dalinės nuosavybės pabaigoje (bylos nagrinėjimo metu), o prieš du metus, taip pat nepagrįstas. Nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. turtas tikrai negalėjo ženkliai pabrangti, o ypač 63%, t.y. iki 499 000 Eur, kaip nurodyta eksperto V. Č. išvadoje.
2.3. Ekspertas V. Č. nustatė neadekvačiai didelę turto kainą, kadangi atliko turto vertinimą pajamų gavimo metodu, tai yra, ekspertas neteisingai ekspertizės akte pritaikė vieną svarbiausių pajamų metodo elementų – nekilnojamojo turto kapitalizavimo normą, kurią nurodė šiam turtui esant 5,9 procento. Daugiametė vidutinė kapitalizacijos norma Kauno mieste vertinamo turto teritorijoje yra 9 procentai. Kad eksperto nustatyta kapitalizavimo norma yra klaidinanti, patvirtina tiek Lietuvos, tiek ir tarptautinių nekilnojamojo turto ekspertų komercinių bankų užsakymu parengtos nekilnojamojo turto apžvalgos. Ieškovė yra pateikusi į bylą VĮ „Registrų centras“ visų didžiųjų Lietuvos miestų masinio vertinimo ataskaitas ir taisykles kaip jos yra rengiamos, šiame dokumente įtvirtinta kapitalizacijos norma visuose miestuose svyruoja nuo 8 iki 10.
Šalies argumentai
2.4. Ieškovė bylą nagrinėjant teisme 2018-04-19 teikė prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jeigu ekspertinis tyrimas atliktas netinkamai, byloje dalyvaujantys asmenys gali prašyti teismą skirti pakartotinę ekspertizę bei prašė skirti pakartotinę teismo ekspertizę, pavedant ją atlikti kitam teismo ekspertui. Tačiau 2018-06-25 dienos teismo posėdžio metu teismas be jokių motyvų nutarė atmesti prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Akivaizdu, kad tokiu teismo sprendimu buvo suvaržyta ieškovės procesinė teisė, įtvirtinta CPK 219 straipsnyje „Papildoma ir pakartotinė ekspertizė“, gauti antrąją nešališką nuomonę dėl ginčo dalyko. 219 str. 1 d. įtvirtinta, kad jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę, tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.
2.5. Kadangi akivaizdu, jog nei ekspertizės akte, nei apklausiant ekspertą teismo posėdyje nebuvo atsakyta į klausimą kokiu būdu ir į ką atsižvelgdamas ekspertas daro išvadą, kad ginčo turto kaina nuo 320 000 Eur padidėjo iki 499 000 Eur, ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo paskirti pakartotinę arba papildomą ekspertizę (CPK 219 straipsnis), kurią pavesti atlikti teismo ekspertui Š. V.. Ieškovės įsitikinimu atlikęs byloje ekspertizę ekspertas arba dėl savo nekompetencijos, arba dėl šališkumo, padarė esminę ir labai didelę klaidą, kurią gali pašalinti tik pakartotinė ekspertizė.
2.6. Pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą sprendimą, susidaro kuriozinė situacija, kad ji (ieškovė) būtų sutikusi perleisti turtą už 159 700 Eur sumą, o dabar pati privalo mokėti 249 500 Eur atsakovui. Ji sutiktų su apeliacinės instancijos teismo sprendimu pakeisti atidalinimo tvarką, taip, kad iš atsakovo jai būtų priteista 249 500 Eur.
Atsiliepimas
10. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės V. G. apeliacinį skundą atmesti bei palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 spalio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-946-800/2018, taip pat atmesti ieškovės prašymą dėl pakartotinės ar papildomos teismo ekspertizės skyrimo, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsiliepime nurodomi šie argumentai :
Šalies argumentai
4.1. Nepagrįstai ieškovė skunde nurodo, jog nepagrįsta teismo išvada, kad turto rinkos vertė yra 499000 Eur. Apeliantė teigia, jog teismas nukrypo nuo savo paties cituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje išaiškinta, jog turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis. ekspertų išvadomis ir bet kuriais kitais įrodymais. Tačiau pažymėtina, kad teismo išvados dėl turto rinkos vertės yra pagrįstos byloje surinktų įrodymų visuma ir jų visapusišku vertinimu. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl kiekvieno įrodymo ir juos aptarė. Todėl suprantama, kad vadovautis masinio vertinimo būdu, kaip to reikalavo ir apeliaciniame skunde reikalauja ieškovė, nustatyta turto verte nėra jokio pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad šia verte galima vadovautis, tačiau individualaus vertinimas yra tikslesnis, nes jame įvertintos visos reikšmingos turto rinkos vertei nustatyti aplinkybės, atliekamas rinkos vertės tyrimas ir analizė. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog ekspertizės aktas vertintinas kaip tikslesnis turto vertės įrodymas.
4.2. Vadovautis ieškovės pateiktu 2016 spalio 27 d. individualiu turto vertinimu, pagal kurį 2016 metais buvo nustatyta, kad turto rinkos vertė yra 306 000 Eur, nebuvo pagrindo, nes pati ieškovė prašė priteisti kompensaciją kurios dydį ji siejo su masinio vertinimo būdu nustatyta turto verte. Teisingai sprendime teismas nurodė, kad vadovaujamasi verte, kuri nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės pabaigoje. Vertinant apeliantės motyvus dėl vertinimo, jog turtas turėtų būti vertinamas ne pajamų metodu, o lyginamuoju, pažymėtina, kad ekspertas vertinimą atliko visais trimis vertinimo metodikoje leidžiamais metodais – tiek išlaidų (kaštų) metodu, tiek lyginamuoju, tiek pajamų. Tokiu būdu, teismo paskirta ekspertizė atsakė į visus klausimus, kuriuos ir šiuo atveju kelia ieškovė. Vertinant turtą lyginamuoju metodu ekspertas nustatė 491 000 Eur. Taigi, ši vertė irgi yra nustatyta atlikus ekspertizę. Pažymėtina, kad ji atitinka pajamų metodu nustatytai vertei, kurią ekspertas ir teismas vertina kaip teisingą, kadangi turtas yra komercinės paskirties ir skirtas pajamoms generuoti. Priešingai nei ieškovė nurodo skunde, skirtumas tarp eksperto nustatytos vertės nustatytos lyginamuoju metodu sudaro tik 0,6 procento.
4.3. Nepagrįstai apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog teismo ekspertas V. Č., nustatydamas turto vertę pajamų metodu, neteisingai nurodė jo kapitalizacijos normą. Kaip teigia ieškovė, ekspertas nustatė 5,9 kapitalizacijos normą, tuo tarpu ieškovės įsitikinimu, kapitalizacijos norma (duomenys neskelbtini) turėjo būti 9. Pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę ištyrė, ekspertas buvo apklaustas ir teismo posėdyje, jis pateikė paaiškinimus, kad kapitalizacijos norma apskaičiuota vidutinės svertinės kapitalo kainos pagrindu, kuri taikoma vadovaujantis tarptautiniais ir LR Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, šiais teisės aktais vertintojui yra privalu vadovautis, šio metodo taikymą rekomenduoja geroji tarptautinė praktika.
4.4. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai prašo teismo paskirti pakartotinę arba papildomą turto, esančio Kleboniškio g. 27B, Kaunas turto vertės ekspertizę. Tačiau pažymėtina, kad remiantis LR CPK 219 str. papildoma ekspertizė gali būti skiriama, jeigu eksperto išvada nepakankamai aiški ar neišsami. Pakartotinė ekspertizė gali būti skiriama, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų. Šiuo atveju, iš bylos aplinkybių matyti, jog nei pagrindo skirti papildomą ekspertizę, nei skirti pakartotinę ekspertizę nėra, ieškovės prašymas dėl ekspertizės skyrimo grindžiamas jos nepasitenkinimu dėl nustatytos turto rinkos vertės, tačiau ne LR CPK 219 str. nustatytais pagrindais.
4.5. Prieš paskiriant teismo ekspertizę nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas teismui pateikė teismo eksperto J. U. atliktą įvertinimą ir ekspertinę išvadą, pagal kurią ekspertas atlikęs tyrimą nustatė, jog turto, (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 501 292,78 Eur. Vertė buvo nustatyta individualiu vertinimo būdu. Ekspertas J. U. įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, turi ilgametę darbo patirtį, puikiai išmano Kauno regiono nekilnojamojo turto rinką. Nors ieškovė pradžioje sutiko, tačiau vėliau pareiškė abejojanti dėl šios išvados pagrįstumo. Būtent ieškovės iniciatyva, kad patikrinti šios eksperto J. U. išvados pagrįstumą, pagal jos pateiktą prašymą teismas ir skyrė teismo ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, paskyrė teismo ekspertą šiam darbui atlikti. Teismo paskirtam ekspertui atlikus vertinimą ir paaiškėjo, kad turto rinkos vertė yra 499 000 Eur.
4.6. Nors ieškovė apeliaciniame skunde ir nurodo, jog sutiktų su apeliacinės instancijos teismo sprendimu pakeisti atidalijimo tvarką taip, kad iš atsakovo jai būtų priteista 249 500 Eur, atsakovas finansinių galimybių išpirkti turtą neturi. Tą jis yra nurodęs nuo pat bylos pradžios, ši aplinkybė atsakovei yra puikiai žinoma. Šiuo metu dėl ieškovės pateikto ieškinio ir aplinkybės, jog jis negali išpirkti pastato, atsakovas yra priverstas iš nuosavybės santykių pasitraukti, nors ne tokie jo planai buvo statant pastatą. Dabar planai koreguojasi atsiradus ieškovės norui vienai visą turtą perimti pasinaudojant atsakovo situacija ir negalėjimu visą turtą įsigyti. Tačiau šios korekcijos yra priverstinės ir ieškovei tai žinoma. Be to pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, jog asmuo, kuris kreipiasi dėl turto atidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės ir pareiškia ieškinį, tuo pačiu žino, kad iš jo bus priteista kompensacija pinigais, tuo pačiu prisiima riziką dėl teismo nustatytos teisingos kompensacijos dydžio. Pareikšdamas ieškinį dėl tokio atidalinimo būdo, ieškovas negali nežinoti, kad šios kompensacijos dydis gali skirtis nuo jo nurodytos siūlomos priteisti kompensacijos dydžio. Tokia išvada grindžiama dispozityvumo principu. Atsakovas pasirinkimo neturi.
12. Nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi paskyrė byloje pakartotinę nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, ekspertu paskyrė teismo ekspertę I. K.. Ši ekspertė, atlikusi nurodytą ekspertizę, pateikė byloje išvadą, kad vertinamo 0,0888 ha bendro ploto kitos paskirties (naudojimo būdas: komercinės paskirties objektų teritorijos) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir 541,97 m² bendro ploto prekybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta vertės nustatymo dienai (2019-03-29), yra 489 000 (keturi šimtai aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai) eurų.
13. Nagrinėjant bylą 2019 m. sausio 9 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė apeliacinį skundą prašo patenkinti iš dalies, sumažinti iš jos atsakovui T. G. priteistos kompensacijos dydį iki 244 500 Eur, įpareigojant ją šią sumą sumokėti per 4 mėnesius, likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo nekeisti. Atsakovo atstovas šiame teismo posėdyje prašė Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.
15. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės V. G. atsakovui T. G. pateiktą ieškinį, kuriame ji prašė atidalyti iš jos ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės – bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir statinių – ir priteisti jai žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovui iš ieškovės priteisiant ½ turto vertės piniginę kompensaciją – 159700 Eur, ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – atidalijo iš ieškovės V. G. ir atsakovo T. G. bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – prekybos pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisdamas nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą – prekybos pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės V. G., nuosavybėn, taip pat priteisdamas atsakovui T. G. iš ieškovės V. G. 249500 Eur kompensaciją už ½ dalį atidalinto turto.
16. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria, jos nuomone, buvo atsakovui priteista per didelė kompensacija, ieškovė pateikė apeliacinį skundą, jame prašė panaikinti 2018-10-17 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-946-800/2018 dalį, kuria atsakovui T. G. iš ieškovės V. G. buvo priteista 249 500 Eur dydžio kompensacija už ½ dalį atidalinto turto, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovui T. G. už jam tenkančią ½ turto dalį priteisti 159 700 Eur kompensaciją. Ieškovė teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė turto, iš kurio prašoma atidalyti, vertę.
17. Nagrinėdamas bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas patenkino ieškovės prašymą ir paskyrė pakartotinę nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, ekspertu paskyrė teismo ekspertę I. K.. Ši ekspertė, atlikusi ekspertizę, pateikė byloje išvadą, kad vertinamo 0,0888 ha bendro ploto kitos paskirties (naudojimo būdas: komercinės paskirties objektų teritorijos) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 541,97 m² bendro ploto prekybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta vertės nustatymo dienai (2019-03-29), yra 489 000 (keturi šimtai aštuoniasdešimt devyni tūkstančiai) eurų.
18. Ieškovės atstovė, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, sutiko su pakartotinės nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės metu nustatyta turto verte, t. y. kad ieškovei ir atsakovui priklausančių žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 489 000 Eur, prašė atidalijant iš bendro turto sumažinti iš jos priteistą atsakovui piniginę kompensaciją iki 244 500 Eur, šios kompensacijos išmokėjimą atidėti 4 mėnesiams.
19. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės ieškinį, priimdamas apskųstąjį sprendimą, pagrįstai nusprendė, kad galimas ieškovės turto dalies atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant bendraturčiui kompensaciją pinigais, ir kad ši kompensacija yra pusės teismo eksperto nustatytos turto rinkos kainos, o ne viešųjų registrų duomenimis nustatytos turto kainos. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teismo ekspertas nustatė, kad žemės sklypo ir prekybos pastato, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė teismo ekspertizės atlikimo dienai (2017 m. spalio mėnesį) yra 499 000 Eur. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlikus pakartotinę nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, teismo ekspertė nustatė, kad šio turto rinkos vertė jos nustatymo dienai (2019-03-29) yra 489 000 Eur. Netikėti teismo ekspertų pateiktais duomenimis apie turto vertę teisėjų kolegija pagrindo neturi, todėl sprendžia, kad pilnai patenkinti ieškovės apeliacinį skundą, jai neįrodžius, kad turto, iš kuriuo ji prašo atidalyti, vertė yra 319 400 Eur, pagrindo nėra.
20. Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Aiškindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008; 2011 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2011). Šie su turto vertės nustatymu susiję išaiškinimai, nors jie buvo priimti teismams sprendžiant dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo, aktualūs ir taikytini sprendžiant ir dėl bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo atidalijant bendraturčių dalis.
21. Kadangi nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismui priimant dėl atidalijimo procesinį sprendimą, kuris iškart įsigalioja, žemės sklypo ir prekybos pastato, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 489 000 Eur, yra pagrindas iš dalies patenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir iš jos pirmosios instancijos teismo priteistą atsakovui piniginę kompensaciją sumažinti iki 244 500 Eur. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija iš dalies pakeičia apskųstąjį Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
22. Ieškovės atstovės nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareikšto prašymo atidėti iš ieškovės atsakovui priteistinos piniginės kompensacijos sumokėjimą keturiems mėnesiams, teisėjų kolegija netenkina. Toks prašymas nebuvo reiškiamas apeliaciniame skunde, reikšdama tokį prašymą teismo posėdyje ieškovės atstovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių sprendimo vykdymo atidėjimo būtinumą.
23. Ieškovė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą priteisti jai iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Paduodama apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį. 2019 m. sausio 30 d. ieškovė pateikė prašymą priteisti jai 1011,10 Eur už advokatų suteiktas paslaugas, taip pat ji į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 2000 Eur už ekspertų darbą, apeliacinės instancijos teismui byloje paskyrus pakartotinę ekspertizę. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme viso ieškovė patyrė 3049,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prašymą priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. 2019 m. sausio 30 d. atsakovas pateikė prašymą priteisti jam 1200 Eur už advokato teisinę pagalbą. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme viso atsakovas patyrė 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų.
25. Civilinio proceso kodekso 93 ir 98 straipsniai nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė apeliaciniu skundu iš esmės prašė sumažinti iš jos priteistą piniginę kompensaciją 89800 Eur suma. Išnagrinėjus jos apeliacinį skundą priteista kompensacija sumažinama 5000 Eur suma. Todėl laikytina, kad jos reikalavimai buvo patenkinti 6 procentais.
26. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 183 Eur bylinėjimosi išlaidos (6 procentai nuo 3049,10 Eur). Atsakovui iš ieškovės priteistinos 1128 Eur bylinėjimosi išlaidos (94 procentai nuo 1200 Eur). Teisėjų kolegija šias priteistinas iš atsakovo ieškovei ir iš ieškovo atsakovei sumas tarpusavyje įskaito ir galutinai priteisia iš ieškovės atsakovui 945 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimą iš dalies pakeisti – priteistą atsakovui T. G. iš ieškovės V. G. 249500 Eur kompensaciją už ½ dalį atidalijamo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – prekybos pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sumažinti iki 244500 (dviejų šimtų keturiasdešimt keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų.
Likusias Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš ieškovės V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui T. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 945 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.