Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-902-264/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-06-28
Bylos Nr.: 2A-902-264/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-20-3-01961-2015-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė
Ieškovas: D. J.
Atsakovas: M. J.

Kategorijos

2.6.15pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-902-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01961-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.15; 2.6.8.12; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-334-359/2016 pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui M. J. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje prašė panaikinti CK 6.472 str. 1 d. pagrindu tarp jos ir atsakovo M. J. 2015-07-29 sudarytą 3/8 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Kauno m. (duomenys neskelbtini) -ojo notarų biuro notarės A. P.; taikyti restituciją – grąžinti ieškovei 3/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); iš atsakovo priteisti visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dovanojimo Sutarties 3.1 punkte nurodyti šalių pareiškimai yra neatitinkantys tikrovės, kadangi žemės sklype yra neregistruotas pastatas – sodo namelis. Statinio buvimo žemės sklype faktą patvirtina 2015-11-04 žemės sklypo ribų ženklinimo – parodymo aktas, kurio 8 punkte nurodyta, kad pastatas yra neregistruotas ir 2015-11-10 parengtas 753 m² ploto Žemės sklypo planas M 1:500, kuriame pažymėtas tiek pastatas „MG”, tiek metalinis garažas. Dėl sklype esančio statinio naudojimo prasidėjo tarp šalių nesutarimai, atsakovas neleidžia ieškovei naudotis sodo nameliu, jai grasina, kad perims iš jos visą turtą, priverstinai ją iškeldins, tokie atsakovo veiksmai smerktini geros moralės požiūriu.

Atsiliepimas

Atsakovas M. J. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po tėvo A. J. mirties atsakovas paveldėjimo pagal testamentą pagrindu, 2015-06-25 paveldėjo ½ dalį 0,0723 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Priėmęs palikimą, jis tapo žemės sklypo bendrasavininkis su ieškove. Ieškovė sodo namelio rekonstrukcijai neprieštaravo. 2015-07-29 ieškovės iniciatyva su atsakovu buvo sudaryta 3/8 dalių žemės sklypo dovanojimo sutartis. Nėra faktinių ir teisinių pagrindų tenkinti ieškovės ieškinį, nes jis neatliko jokių veiksmų, kurie prieštarautų gerai moraliei, sudarančių pagrindą naikinti dovanojimo sandorį.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškovės D. J. ieškinį atsakovui M. J. dėl dovanojimo sutarties panaikinimo atmetė. Priteisė atsakovui M. J. iš ieškovės D. J. 2 134 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės D. J. valstybei 8,34 Eur pašto išlaidų. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-02-22 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į atsakovui M. J. priklausantį turtą – 3/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo, paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, konstatavo, kad ieškovės nurodyti atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip neabejotinai griežtai smerkiami veiksmai geros moralės požiūriu.

Teismas nustatė, kad ieškovė dėl netinkamo atsakovo elgesio jos atžvilgiu patvirtinančių įrodymų nepateikė, o atsakovas minėtus ieškovės teiginius paneigė.

Apklaustų liudytojų parodymus teismas vertino kaip abstrakčius, neinformatyvius bei konstatavo, kad nei vienas liudytojas nenurodė pats girdėjęs ar matęs apie atsakovo netinkamą elgesį prieš ieškovę. Teismas nustatė, kad ieškovė laisva valia, savo iniciatyva, neatlygintinai padovanojo atsakovui jai priklausantį turtą.

Teismas konstatvęs, kad byloje nenustačius ir ieškovei nenurodžius tokių atsakovo veiksmų, kurie rodytų ypatingą nedėkingumą, nepagarbą ieškovei, padarė išvadą, kad dovanojimo sutarties naikinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.472 str. 1 d. nuostatomis ir taikyti restituciją nėra pagrindo.

Atsiliepimas

Teismas, įvertinęs bylos apimtį, trukmę, posėdžių skaičių, bylos sudėtingumą, ieškinio kainą, advokato dalyvavimą procese, tiek rengiant atsiliepimą į ieškinį, tiek ir atstovaujant teisme, taip pat atsižvelgiant į Teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nuostatas, darė išvadą, kad atsakovo prašoma priteisti suma yra pagrįsta ir protinga, todėl iš ieškovės atsakovui priteisė 2 134 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė D. J. prašo panaikinti skundžiamą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti; prijungti Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarės patvirtintus liudytojos O. Ž. parodymus; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko buvo neatskleista bylos esmė, ko pasėkoje buvo neteisingai išspręsta byla, be to, nepagrįstai priteistos visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Ginčo situacijoje šalis sieja šeimos teisiniai santykiai, nes sutartis, kurią prašoma panaikinti, yra sudaryta tarp motinos ir sūnaus, todėl atsakovo geros moralės požiūriu smerktini veiksmai turėjo būti pripažinti esantys pakankamais panaikinti sutartį LR CK 6.472 str. 1 d. pagrindu, tačiau teismas, vertindamas šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, padarė nepagrįstą išvadą, kadangi pažeidė įrodymų vertinimo taisykles

Teismo išvada, kad ieškovė dėl jos nurodytų aplinkybių dėl atsakovo netinkamo elgesio patvirtinančių įrodymų nepateikė, o atsakovas minėtus ieškovės teiginius paneigė, prieštarauja civilinėje byloje pateiktiems įrodymams – liudytojų parodymams. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojų M. Š., B. R., J. D., S. J. parodymai.

Nesutiktina su teismo išvada, kad liudytojų duoti parodymai vertinami kaip abstraktūs, jų paaiškinimai nėra informatyvūs, kad nė vienas liudytojas nenurodė pats girdėjęs ar matęs apie atsakovo netinkamą elgesį prieš ieškovę. Liudytojas M. S. paliudijo, kad yra matęs atsakovo sūnaus nepagarbų elgesį ieškovės atžvilgiu, o kiti liudytojai yra girdėję ieškovės nusiskundimus

Negalima sutikti su teismo išvada, kad byloje nenustačius ir ieškovei nenurodžius tokių atsakovo veiksmų, kurie rodytų ypatingą nedėkingumą, nepagarbą ieškovei, dovanojimo sutarties naikintis vadovaujantis LR CK 6.4 72 str. I d. nuostatomis ir taikyti restituciją nėra pagrindo. Byloje nustatyti tokie gerai moralei prieštaraujantys atsakovo veiksmai prieš ieškovę: 1) neleido ieškovei naudotis sodo nameliu, kuris buvo ieškovei itin brangus, nes buvo kartu statytas su jos mirusiu vyru A. J.; 2) ieškovei grasino ir liepė nedaryti problemų, teigė, jog jai niekas nebepriklauso; 3) ėmėsi prieš ieškovę psichologinio smurto, duodamas suprasti, kad ieškovė turi prieš savo valią išsikelti iš žemės sklypo; 4) prieš ieškovę buvo nuteiktas net jos anūkas, iš kurio pasisakymų ieškovė suprato, kad yra nepageidaujama ginčo žemės sklype, kad negali patekti į sodo namelį ir net pasiimti atsigerti gėlo vandens ar pasidėti savo daiktų; 5) neleido naudotis sandėliuku, dėl ko ieškovei teko prašytis nakvynės pas kaimynę; 5) pasisavino ir neleido naudotis šiltnamiu, kuriuo iki tol ieškovė naudojosi. Visi atsakovo veiksmai subjektyviu ieškovės požiūriu buvo itin skaudūs, buvo jaučiamas gėdos jausmas, didelis pažeminimas. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu paklausus atsakovo, ar ieškovės nurodyti veiksmai - nepavežimas jos su sunkiais nešuliais, nedavimas atsigerti, savavališkas sandėliuko užrakinimas ir kiti jos nurodyti veiksmai, yra suderinami su gera morale, atsakovas pripažino, kad tokie veiksmai nėra suderinami su gera morale.

Atsakovui nepagrįstai priteistos visos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Byloje vyko tik trys posėdžiai, iš kurių pirmasis užtruko mažiau nei 30 min, todėl vadovaujantis Rekomendacijų 9 str., šios teisinės paslaugos negali būti skaičiuojamos į bendrą teisinių paslaugų trukmę. Be to, civilinės bylos apimtis yra nedidelė, joje tėra tik du procesiniai dokumentai - ieškinys ir atsiliepimas į ieškinį, o pati byla negalėtų būti vertinama kaip sudėtinga, šalių atstovams nereikėjo gilintis į jokias specifines, specialiųjų žinių reikalaujančias sritis. Ieškovei gali kilti itin neigiami padariniai, dėl to, kad atsakovas sutiko mokėti didelę kainą už teiktas advokato paslaugas.

Vadovaujantis LR CPK 314 str., atsižvelgiant į tai, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė atsirado vėliau, prašo prie bylos prijungti naują įrodymą - liudytojos O. Ž. 2016-12-28 Kauno miesto 19-ojo notaro biure patvirtintus parodymus, kuriuose liudytoja parodė, jog pati asmeniškai yra dalyvavusi viename konflikte (kuomet atsakovas neįleido ieškovės ne tik į sodo namą, bet į sandėliuką, ieškovė atėjo pas liudytoją prašydama leisti pernakvoti). Be to, liudytoja taip pat paliudijo, jog 2016 m. pavasarį atsakovas pasisavino ir šiltnamį, kuris stovi žemės sklype, nuo to laiko ieškovė negali juo naudotis. Taip pat po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo ieškovė savo mobiliajame telefone rado susirašinėjimą su atsakovu apie jos nurodytą įvykį, kuomet atsakovas nepalaukė, kol ji pasiims savo daiktus ir nepavežė iki stotelės, o po to dar nurodė, jog ieškovė neva elgiasi nežmoniškai, todėl ir su ja elgiamasi nežmoniškai, o ji galinti prašyti pavežti kitų dviejų savo sūnų.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Sodo namelio teisinė registracija neatlikta, apleistas sodo namelis rekonstruotas atsakovo šeimos lėšomis ir darbu. Ieškovė prie sodo namelio rekonstrukcijos niekaip neprisidėjo, jame negyveno ir pretenzijų dėl sodo namelio nereiškė. Ginčo dėl sodo namelio nuosavybės nėra. Norint teisiškai įregistruoti sodo namelį bendraturčių žemės sklype, būtina suderinti vietovėje žemės sklypo ribas. Ieškovė atsisako pasirašyti UAB „GEOERA“ paruoštą 2015-11-04 žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą. Bendraturčiams nesuderinus žemės sklypo ribas negalima nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių ir atlikti sodo namelio teisinės registracijos. Šių veiksmų esmę ir prasmę atsakovas išaiškino ieškovei, tačiau ji atsisakė derinti sklypo ribas, gal kas nors ją neteisingai pakonsultavo, kad dėl to keisis jai priklausanti nuosavybės dalis. Tai galėjo ją paskatinti užvesti dovanojimo sutarties panaikinimo bylą.Ieškovės nurodytų ir geros moralės požiūriu smerktinų veiksmų ieškovės atžvilgiu atsakovas neatliko. Jos atsivesti į teismą liudytojai nepatvirtino aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog atsakovas su ieškove elgėsi blogai, atliko jos atžvilgiu veiksmus, kurie geros moralės požiūriu būtų neabejotinai griežtai smerkiami. Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtino, jog atsakovas po dovanojimo sutarties sudarymo pradėjo su ieškove elgtis nepagarbiai, rodyti jai ypatinga nedėkingumą.Nei liudytojas M. Š., nei liudytoja B. R. nematė atsakovo netinkamai elgiantis, jie tik ieškovės prašymu perpasakoja, neva, atsakovo atliktus ieškovės atžvilgiu veiksmus bei pasakytus žodžius, todėl jų parodymai nepatvirtina ieškovės teiginių. Liudytojas M. Š. „girdėjo“ ne mano, o mano sūnaus žodžius. M. Š. nurodytu laiku atsakovo sūnaus sode nebuvo, jis buvo išvykęs pas gimines į (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę teisme paliudijo S. J., o jo „girdėti“ atsakovo priekaištai dėl bylos užvedimo, negalėtų būti vertinami kaip moralei priešingas elgesys, bylinėtis su motina iš tikrųjų nemalonu. Atsakovo žiniomis liudytoją M. Š. ir ieškovę sieja artimi ryšiai, jis su ieškove gali turėti bendrų į ateitį nukreiptų turtinių interesų. Tai rodo ir jo agresyvus elgesys po 2016-11-14 posėdžio, girdint pašaliniams asmenims jis pareiškė, kad dabar jis viskuo užsiims ir mes pasigailėsime. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės liudytojų parodymai nėra informatyvūs ir nepatvirtina ieškovės teiginių.Liudytojai J. M., J. D., D. M., J. P., S. J. nepatvirtino atsakovo neigiamo elgesio ieškovės atžvilgiu.Ieškovė klaidina teismą teigdama, jog neturi kito nekilnojamojo turto. Jai nuosavybės teise priklauso dalis garažo su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis trijų kambarių buto su rūsiu, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei 1/8 dalis ginčo žemės sklypo.Ieškovės pateikti ir prašomi prijungti prie bylos įrodymai (Kauno 19-ojo notarų biuro notarės užfiksuoti liudytojos O. Ž. parodymai; antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopija) negali būti priimti ir vertinami kaip įrodymai. Notaro fiksuoti parodymai negali būti vertinami kaip įrodymas, nes notaras negali patvirtinti faktinių aplinkybių, notaras tvirtina tik asmens surašiusio parodymus asmenybę ir jo parašą, tačiau jis netvirtina surašytų duomenų turinio tikrumo. Ieškovė nepateikė išimtinio atvejo aplinkybių, trukdžiusių liudytoją apklausti teismo posėdyje. Visi ieškovės teikiami priedai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad įvyko tik trys teismo posėdžiai. Posėdžiai vyko ne advokato gyvenamojoje vietoje, advokatas papildomai gaišo laiką vykdamas į teismą, turėjo kelionės išlaidų, be to, dėl ieškovės ir jos atstovų kaltės, kurių buvo net trys neatvykimo į teismą, dar trys teismo posėdžiai buvo atidėti, įvyko du mediacijos posėdžiai. Atsakovo patirtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.), todėl teismo priteistos pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.

LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

Apeliantė (ieškovė) apeliaciniame skunde prašo prijungti prie bylos teikiamus dokumentus, patvirtinančius jos nurodytas aplinkybes dėl atsakovo netinkamo elgesio su ieškove: liudytojos O. Ž. 2016-12-28 Kauno miesto 19-ojo notaro biure patvirtintus parodymus bei savo mobiliajame telefone rasto susirašinėjimo su atsakovu žinutę, užfiksuotą 2017 01 13 antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.

Atsižvelgiant į tai, jog prašomus prijungti dokumentus apeliantė pateikė kartu su apeliaciniu skundu, t. y. savalaikiai, dokumentai nėra didelės apimties bei į tą aplinkybę, jog atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pasisakė dėl prašomų dokumentų įrodomosios reikšmės, teisėjų kolegija sprendžia, jog proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus.

Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl dovanojimo sutarties panaikinimo CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu, restitucijos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė D. J. yra atsakovo M. J. motina. 2015-06-25 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu po tėvo A. J. mirties bei ieškovės D. J. 2015-07-29 dovanojimo sutarties, kuria ji padovanojo atsakovui 3/8 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,0723 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)9, pagrindu atsakovas yra 7/8 dalies, o ieškovė 1/8 dalies minėto žemės sklypo, kuriame yra neįteisintas sodo pastatas, bendraturčiai. Ieškovė ieškinyje teigė, kad po dovanojimo sutarties sudarymo, atsakovas su ja elgiasi netinkamai, todėl atsižvelgiant į griežtai smerktiną moralės požiūriu atsakovo elgesį prieš ją, prašė 2015-07-29 dovanojimo sutartį panaikinti ir taikyti vienašalę restituciją.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Šį sprendimą teismas grindė tais argumentais, jog ieškovė neįrodė nė vienos iš ieškinio aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti atsakovą atlikus prieš ieškovę veiksmus, neabejotinai griežtai smerkiamus geros moralės požiūriu.

Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovė, esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Apeliantė mano, kad byloje apklausti liudytojai M. Š., B. R., J. D. bei S. J. patvirtino apeliantės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo M. J. netinkamo elgesio su ieškove, jo daromo psichologinio spaudimo, trukdymo naudojantis sodu ir jame esančiu nameliu. Prie apeliacinio skundo taip pat pateikė liudytojos O. Ž. paaiškinimus, 2016-12-28 Kauno miesto 19-ojo notaro biure patvirtintus, teigdama, kad ši liudytoja pati asmeniškai yra dalyvavusi viename konflikte ir matė kai atsakovas neleido ieškovei naudotis patalpomis. Taip pat papildomai įrodinėja, kad savo mobiliajame telefone rasta žinutė, užfiksuota 2017 01 13 antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, įrodo atsakovo netinkamo elgesio su ja faktą, kuomet atsakovas nepalaukė, kol ji pasiims savo daiktus ir nepavežė iki stotelės, o po to dar nurodė, jog ieškovė neva elgiasi nežmoniškai, todėl ir su ja elgiamasi nežmoniškai, o ji galinti prašyti pavežti kitų dviejų savo sūnų.

CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį –neabejotinai griežtą smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje bylojeNr.3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku,

egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009).

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiajame apeliacine tvarka teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, teismas atmeta ieškovės ieškinį. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog surinktų įrodymų visuma nepagrindžia ieškovės įrodinėjamos pozicijos, kad atsakovas atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, jog jie sudaro išimtinį teisinį pagrindą numatytą CK 6.472 straipsnio 1 dalyje panaikinti dovanojimo sutartį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ieškinį grindė aplinkybe, jog dėl sklype esančio statinio naudojimo prasidėjo tarp šalių nesutarimai, kad atsakovas neleidžia ieškovei naudotis sodo nameliu, jai grasina, kad perims iš jos visą turtą, priverstinai ją iškeldins ir kad tokie atsakovo veiksmai smerktini geros moralės požiūriu, tačiau nei bylos nagrinėjimo metu, nei kartu su apeliaciniu skundu nėra pateikta leistinų įstatymo reikalavimus atitinkančių įrodymų šiems teiginiams pagristi.

Apeliantė neginčija atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, jog Sodo namelio teisinė registracija neatlikta, apleistas sodo namelis rekonstruotas atsakovo šeimos lėšomis ir darbu, kad norint teisiškai įregistruoti sodo namelį bendraturčių žemės sklype, būtina suderinti vietovėje žemės sklypo ribas, o ieškovė atsisako pasirašyti UAB „GEOERA“ paruoštą 2015 11 04d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą, o to bendraturčiams neatlikus, nėra galimybės įteisinti statybą bei nustatyti naudojimosi turtu tvarką. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, šalių veiksmai turi būti vertinami bylos šalių kilusio konflikto kontekste.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog teismas netinkamai vertinio byloje apklaustų liudytojų parodymus. Išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašus, nustatyta, kad ieškovės nurodyti liudytojai M. S., B. R. girdėjo tik ieškovės nusiskundimus, jog atsakovas su ja elgėsi netinkamai, tačiau patys nematė atsakovo netinkamai elgiantis. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės liudytojų parodymai nėra informatyvūs ir nepatvirtina ieškovės teiginių. Apeliantės pateikti liudytojos O. Ž. paaiškinimai taip pat negali būti tinkamu įrodymu, kadangi liudytojo apklausa galima tik CPK 192 str. nustatyta tvarka, jį iškvietus į teismo posėdį išklausant jo parodymus teisme, tačiau apeliantė tokio prašymo apeliaciniame skunde nereiškė, nenurodė aplinkybių, dėl kurių ši liudytoja nebuvo pakviesta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Kaip matyti iš atsakovo pakviestų liudytojų parodymų, jie paliudijo priešingai, jog atsakovas su ieškove elgiasi tinkamai. Liudytojos J. M. ir J. D. (ieškovės seserys) parodė, kad ieškovė konfliktiško būdo, nematė ir negirdėjo atsakovo netinkamai elgiantis su motina (ieškove). Liudytojai D. M. ir J. P. parodė, kad jie yra sodo kaimynai, kurie patvirtino, kad atsakovas yra mandagus, jokių ginčų tarp atsakovo ir ieškovės nėra matę ir girdėję. Liudytoja S. J. parodė, kad jos santykiai su ieškove buvo geri iki 2014 metų, kad konfliktas įvyko dėl ieškovės netinkamo elgesio su jų mažamečių sūnumi, kad atsakovas naudotis žemės sklypu netrukdo.

Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymų visumą, nenurodo tai patvirtinančių konkrečių aplinkybių ir faktų, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardintos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei Kaišiadorių rajono

apylinkės teismo 2016 12 14 sprendime. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau šioje nutartyje nurodomi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl jame nurodomų proceso teisės normų pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas priteisė iš ieškovės nepagrįstai dideles - 2 134 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas atsakovui, nors įvyko tik trys posėdžiai, iš kurių pirmasis užtruko mažiau nei 30 min, todėl vadovaujantis Rekomendacijų 9 str., šios teisinės paslaugos negali būti skaičiuojamos į bendrą teisinių paslaugų trukmę. Be to, civilinės bylos apimtis yra nedidelė, joje tėra tik du procesiniai dokumentai - ieškinys ir atsiliepimas į ieškinį, o pati byla negalėtų būti vertinama kaip sudėtinga, šalių atstovams nereikėjo gilintis į jokias specifines, specialiųjų žinių reikalaujančias sritis. Dėl to ieškovei gali kilti itin neigiami padariniai.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, numatanti, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad atsakovas išlaidas advokato pagalbai apmokėti patyrė dėl apeliantės inicijuoto teisminio proceso dėl sandorio panaikinimo, ieškinys netenkintas, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam turėtų būti kompensuotos. Kita vertus, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su atsakovui priteistų atstovavimo išlaidų dydžiu bei pagrįstumu (būtinumu), detaliai aptaria atsakovui kompensuotinų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu, t. y. bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos bei kt. (2. p.). Taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

Atsakovas, pateikęs teismui 2016-03-01 atstovavimo sutarties kopiją (t. 1, b. l. 77), prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, 4 pinigų priėmimo kvitus (t. 2, b. l. 8-12), prašė priteisti 2 134 Eur dydžio advokato teisinės pagalbos išlaidų. Nustatyta, kad atsakovo atstovas (advokatas) byloje atliko šiuos procesinius veiksmus: pateikė 2016 03 09 atsiliepimą į ieškinį, 2016 06 03

prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, dalyvavo 2 teismo posėdžiuose (2016 11 10, 2016 11 29), kurių bendra trukmė – 3 val. ,taip pat vyko į 3 parengiamuosius teismo posėdžius, iš kurių 2 buvo atidėti ieškovės atstovės prašymu bei užtruko trumpiau nei po 30 min., Atsižvelgiant į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei nustatytus koeficientus (taikant nuo 2015-03-20 galiojančią Rekomendacijų redakciją), kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), iš jų – už 2016-03-01 atsiliepimo į ieškinį parengimą -1892,25 Eur (Rekomendacijų 8.2. p., 2,5 x 756,9 Eur), už 2016 06 03 prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą - 302,76 Eur (Rekomendacijų 8.16 p., 0,4 x 756,9 Eur) bei 231, 57 Eur už atstovavimą teisme (Rekomendacijų 8.19., 9 p., 1 val. x 0,1 x 771,90 Eur), pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatė, kad atsakovo 2 134 Eur dydžio atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų nustatytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgė į bylos sudėtingumą, apimtį. Nors pirmosios instancijos teismas atstovavimo išlaidų atlyginimo dydžio detaliau neaptarė, tačiau kaip matyti iš bylos nagrinėjimo eigos bei atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą, atsakovo atstovas turėjo vykti į kitą vietovę, net 3 kartus parengiamieji posėdžiai buvo atidėti ieškovės atstovės prašymu, dėl ko buvo patirtos kelionės išlaidos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus apeliacinį skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Atsakovas apeliacinėje instancijoje patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 t. b. l. 65-67). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas to paties advokato, kuris atstovavo atsakovą pirmosios instancijos teisme, atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės atkartojama atsiliepime į ieškinį išdėstyta pozicija, mano, jog egzistuoja teisinis pagrindas sumažinti atsakovo turėtų išlaidų dydį, kad bylą pralaimėjusiai ieškovei nebūtų perkelta atsakovo nepagrįsto išlaidavimo kompensavimo našta (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.)). Taikant CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytas taisykles spręstina, kad atsakovui iš ieškovės priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Laikytina, kad ši suma yra pagrįsta ir realiai atitinka atsakovo už jam suteiktas atstovavimo paslaugas patirtas išlaidas.

Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė patyrė 6,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš apeliantės (CPK 92 str.), (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovės D. J. (asmens kodas - (duomenys neskelbtini) priteisti 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atsakovui M. J. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)

Iš ieškovės D. J. priteisti 6,82 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėDalė BurdulienėRaimondas Buzelis