Kauno apylinkės teismo sprendimas

Ieškovės ir atsakovo ginčas, atsižvelgus į 2016-06-03 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovės advokatės Astos Kakoškinos prašymą ir pasiūlymą dėl bylos perdavimo teisminei mediacijai, o atsakovui M. J. ir atsakovo atstovui advokatui Albertui Trumpuliui sutikus su ieškovės atstovės siūlymu, 2016-06-03 nutartimi perduotas spręsti teisminei mediacijai. Šalims nepavykus susitarti ir atsakovui atsisakius dalyvauti mediacijos procedūroje, civilinė byla grąžinta Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė D. J. ir atsakovas M. J. 2015-07-29 sudarė dovanojimo sutartį (toliau – Sutartis), reg. Nr. 1-2002, patvirtintą Kauno m. 15-ojo notarų biuro notarės Astos Panavienės. Sutartimi ieškovė atsakovui padovanojo 3/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad „dovanotojas pareiškia ir patvirtina, kad dovanojamose dalyse žemės sklypo statinių bei pastatų priklausančių jam arba kitiems savininkams nėra. Apdovanotasis pareiškia, kad jam tai yra žinoma“, tačiau šie Sutarties šalių pareiškimai yra neatitinkantys tikrovės, nes po Sutarties sudarymo, būtent dėl žemės sklype esančio neregistruoto pastato – sodo namelio naudojimo prasidėjo nesutarimai – atsakovas neleidžia ieškovei naudotis pastatu, kurį pastatė ieškovė su savo sutuoktiniu A. J., tai patvirtina 2015-11-04 žemės sklypo ribų ženklinimo – parodymo aktas, kurio 8 punkte nurodyta, kad pastatas yra neregistruotas ir 2015-11-10 parengtas 753 m² ploto Žemės sklypo planas M 1:500, kuriame pažymėtas tiek pastatas „MG”, tiek metalinis garažas. Po Sutarties sudarymo tarp šalių prasidėjo konfliktai, atsakovas neleidžia ieškovei naudotis sodo nameliu, jai grasina, kad būdamas didesnės Žemės sklypo dalies savininku, perims iš jos visą turtą, iš sodo pastato ieškovę priverstinai iškeldins, nors minėtas turtas ieškovei reiškia itin daug, nes ji su savo sutuoktiniu minėtu Žemės sklypu naudojasi nuo 1992 m., be to, kito nekilnojamojo turto neturi. Ginčo situacijoje šalis sieja šeimos santykiai, nes Sutartis, kurią prašoma panaikinti, yra sudaryta tarp motinos ir sūnaus, todėl atsakovo geros moralės požiūriu smerktini veiksmai pripažintini pagrindu panaikinti Sutartį.

Teismo posėdžio metu ieškovė D. J. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, kad iki dovanojimo sutarties sudarymo nesutarimų tarp jos, atsakovo ir jo sutuoktinės nebūdavo, sūnui M. J. 3/8 žemės sklypo dalis dovanojo manydama, kad sūnus jai bus dėkingas, minėtą turtą padovanojo savo nuožiūra, tačiau sudarius dovanojimo sutartį, prasidėjo nesutarimai. Atsakovas pradėjo elgtis netinkamai – jai būnant sode, neduodavo jai atsigerti vandens, tai draudė daryti ir ieškovės anūkui (atsakovo sūnui). Atsakovas taip pat savo sūnų nuteikinėja prieš ją, neleidžia su ja bendrauti. Ieškovei būnant sode, atsakovas liepė išvažiuoti iš sodo, kad jos sode grįžusi nerastų atsakovo žmona. Pagal šalims priklausančias žemės dalis, atsakovas sode sukalė kuoliukus, kad ieškovė naudotųsi tik jai priklausančia žemės dalimi. 2015 m. lapkričio mėn. ieškovė sode prisirinko obuolių, paprašė atsakovo pavežti ją iki stotelės, tačiau jai nubėgus pasiimti striukės, atsakovas išvažiavo ir jos iki stotelės nepavežė. Lapkričio mėn. pabaigoje atvykusi į sodą, ieškovė neberado rakto nuo įrankių būdelės. Tokį atsakovo elgesį ieškovė vertina neigiamai, jaučiasi žeminama, mano, kad su ja atsakovas elgiasi nepagarbiai ir netinkamai.

Trečiasis asmuo Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarė Asta Panavienė į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas bylą nagrinėti trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. Š. nurodė, kad pažįsta ieškovę D. J., pažinojo ieškovės vyrą A. J. bei žino atsakovą M. J.. Ieškovė jam skųsdavosi, kad jos sūnus M. J. ir jo sutuoktinė su ieškove elgiasi netinkamai, daro jai psichologinį spaudimą, tarp jų kyla nesutarimai. Kartą matė, kaip ieškovės anūkas, ieškovei atvažiavus į sodą, liepė ieškovei iš sodo išvažiuoti, nes tuoj grįšianti mama, kitą kartą girdėjo, kaip ieškovei būnant sode, atsakovas jai žodžiais išreiškė nepasitenkinimą dėl to, kad ši kreipėsi į teismą.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja B. R. nurodė, kad ieškovę ir atsakovą pažįsta. Ieškovė iki 2015 m. jai apie savo šeimą kalbėdavo gražiai, niekada nekalbėdavo apie jokius nesutarimus šeimoje, tačiau po 2015 m. pradėjo skųstis sūnaus M. J. elgesiu, kad sūnus jai trukdo naudotis sodu ir jame esančiu sodo nameliu, kad jai būnant sode, neduoda net atsigerti vandens, paprašius sūnaus pavežti, nepavežė. Ieškovė jai skundėsi ne kartą. Pati netinkamo M. J. elgesio nematė.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. M. nurodė, kad ieškovę ir atsakovą pažįsta, nes šalys yra jos artimi giminaičiai – ieškovė – sesuo, atsakovas – sesers sūnus ir jos krikšto sūnus. Ieškovė ir atsakovas po dovanojimo sutarties sutarė dėl žemės sklypo dalies naudojimosi, ieškovei atsakovas naudotis minėtu žemės sklypu netrukdė, priešingai, padėjo dirbti žemės darbus. Kiek jai yra tekę matyti, tarp ieškovės ir atsakovo jokių konfliktų nebuvo. Ieškovė pati yra konfliktiško elgesio, tačiau jai niekada nesiskųsdavo dėl atsakovo netinkamo elgesio.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. M. nurodė, kad ieškovę ir atsakovą pažįsta, nes yra sodo sklypo kaimynai. Atsakovas sode gyvena apie 10 metų. Atsakovas yra geranoriškas, mandagus. Ieškovę sode mato maždaug tris kartus per savaitę, ieškovė sode dirba sodo darbus. Atsakovo ir ieškovės ginčų nėra mačiusi.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. J. , atsakovo sutuoktinė nurodė, santykiai su ieškove buvo geri iki 2014 m., kuomet tarp jos ir ieškovės įvyko konfliktas dėl jos mažamečio sūnaus. Atsakovo santykiai su ieškove po dovanojimo sutarties sudarymo nepasikeitė. Sodas yra neaptvertas, šulinys neužrakintas, ieškovė gali sodu naudotis netrukdomai. Atsakovas niekada nėra atsisakęs padėti ieškovei, niekada su ja nesielgė nepagarbiai.

Byloje esančiais rašytiniais duomenimis ir ieškovės bei atsakovo teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovė D. J. yra atsakovo M. J. motina (1 t., b. l. 45). Ieškovės sutuoktinis ir atsakovo tėvas A. J. 2008-02-29 testamentu jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su sodo pastatu, esantį SB (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 193, (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 25-26)), paliko savo sūnui M. J. (1 t., b. l. 20). Ieškovė D. J. atsakovui M. J. 2015-07-29 dovanojimo sutartimi padovanojo 3/8 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,0723 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutarties 8.1. p. šalys pareiškė, kad sutartį sudarė niekieno neverčiamos, be smurto ir apgaulės, laisva abiejų šalių valia, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, kad visos sutarties sudarymo aplinkybės šalims yra žinomos. Sutarties 8.2. p. šalys pareiškė ir patvirtino, jog sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad pilnai suprato savo veiksmų prasmę ir esmę, nėra suklydusios iki sutarties sudarymo ir nėra suklydusios pasirašant šią sutartį, sutartis nėra apsimestinė, šalys notarui atskleidė tikrąją savo valią ir ją išreiškė sutartyje (1 t., b. l. 45-51). Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuo 2015-08-04 1/8 dalis priklauso ieškovei D. J., 7/8 dalys – atsakovui M. J. (1 t., b. l. 52-53). Ieškovė teigia, kad po dovanojimo sutarties sudarymo, atsakovas su ja elgiasi netinkamai, todėl atsižvelgiant į griežtai smerktiną moralės požiūriu atsakovo elgesį prieš ją, prašo pripažinti negaliojančia 2015-07-29 dovanojimo sutartį.