Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. J. S., jos atstovei advokatei D. V., atsakovui E. S., jo atstovui advokatui D. V., institucijos atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. J. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir iš to kylančių pasekmių, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo santuoką, (duomenys neskelbtini) įregistruotą Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp I. J. – S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinio kaltės; nustatyti nepilnametės dukros E. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama I. J. – S.; iš atsakovo E. S. priteisti E. J., po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus mokant kiekvieno mėnesio 1 d. už einamąjį mėnesį, lėšas pervedant į I. J. – S. banko sąskaitą, pavedant ieškovei tvarkyti lėšas uzufrukto teise; iš atsakovo E. S., nepilnametės dukros E. J. naudai priteisti išlaikymo įsiskolinimą 10 800 Eur, susidariusį už trejus metus, t. y. nuo 2022-03-25 iki ieškinio teismui pateikimo dienos po 300 Eur už kiekvieną mėnesį, lėšas pervedant j I. J. – S. banko sąskaitą, pavedant ieškovei tvarkyti lėšas uzufrukto teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Institucija pateikė išvadą, kad su ieškiniu sutinka.

Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė prašo ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad teismo nutartimi atsakovas, nors ir būdamas nepakaltinamas, pripažintas terorizavęs sutuoktinę, grasinęs ją nužudyti. Atsakovui skirtas priverstinis gydymas, todėl jam neleistina bendrauti su dukra. Atsakovui nuosavybės teise priklauso pusė namo, todėl iš jo nuomos gali gauti pajamas ir teikti išlaikymą vaikui.

Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas papildomai paaiškino, kad šiuo metu teikti daugiau kaip 200 Eur išlaikymą vaikui negali, pageidauja su dukra bendrauti ryšio priemonėmis, o baigus gydymą – bendrauti su vaiku savaitgaliais.

Institucijos atstovas palaiko ieškinio reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio, mano, kad atsakovo bendravimas telefonu su dukra nepažeistų vaiko interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos iširimo priežasčių.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 14 punktas).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas grasino ją nužudyti, gadino jai priklausantį turtą ir yra pripažintas įvykdęs šias veikas. Dėl to jai teko patirti dvasinių išgyvenimų, atsirado baimės jausmas dėl savo sveikatos ar gyvybės ir tai atitinka žiauraus elgesio su sutuoktiniu sampratą.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas 2025 m. spalio 30 d. teismo nutartimi yra pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas LR BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamas. Konstatuota, kad jis ilgą laiką terorizavo ieškovę tyčia siekdamas sukelti nerimą, baimę, nesaugumo jausmą grasindamas padaryti pavojingas veikas jos gyvybei, sveikatai ar turtui, baugino naudodamas psichinę prievartą. Nustatyta, kad E. S. ne kartą pabėgęs iš gydymo įstaigų, savavališkai nutraukia medikamentinį gydymą, vartoja alkoholį.

Teismo vertinimu atsakovas savo elgesiu – nesigydymu, alkoholio vartojimu pats sukėlė sau tokią būseną, kuri pasireiškė ilgalaikiu psichologiniu smurtu, baimės dėl gyvybės ar sveikatos sutrikdymo sukėlimo sutuoktinės atžvilgiu, todėl tokie veiksmai laikytini žiauriu elgesiu jos atžvilgiu, ir pripažintina, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė – J., o atsakovui – S. (CK 3.69 straipsnis).

Dėl vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, gyvenamosios vietos nustatymo

Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

Vaikas teisę į išlaikymą turi nuo gimimo momento, todėl tėvai jį privalo teikti nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o ne nuo registravimo kaip tėvo (motinos) momento. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

Šioje byloje ieškovė teigia, kad dukros išlaikymui per mėnesį yra reikalinga apie 1 100 Eur suma. Pateikė išlaidų paskaičiavimo lentelę. Iš atsakovo prašo priteisti vaiko išlaikymui po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Institucijos išvadoje nurodoma, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui dydis atitinka minimalių vaiko poreikių tenkinimą.

Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktas).

Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad išlaidas vaiko išlaikymui per mėnesį pateikė atsižvelgdama į rugsėjo mėn. turėtas išlaidas, kurios buvo didesnės. Teismo vertinimu, priteisiant išlaikymą iš atsakovo, turėtų būti mažinamos išlaidos (150 Eur) už darželio lankymą, nes vaikas ugdymo įstaigą lanko apie 10 mėn., labiau tikėtina, kad vasaros atostogų metu nebus papildomo anglų k. mokymo (45 Eur per mėnesį), nebus 150 Eur išlaidų vaiko drabužiams, avalinei įsigyti, 45 Eur išlaidų vaiko daliai tenkančiu išlaidų už komunalines paslaugas ir pan. Laikytina, jog 5-6 metų vaikui minimaliems poreikiams tenkinti būtų pakankama 600-700 Eur per mėnesį suma.

Minimali mėnesinė alga nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1 038 Eur (po mokesčių – 777 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. 709 „Dėl 2025 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti mažiau nei pusę šios sumos, atsakovas vaiko poreikių neginčija, tačiau teigia, kad tokios išlaikymo sumos negali teikti dėl sunkios savo materialinės padėties – yra iš dalies darbingas, priverstinai gydomas, jo socialinė išmoka yra apie 180 Eur per mėnesį.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis (šiuo metu 122,50 Eur) ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

Taigi, atėmus vaikui mokamą valstybės išmoką, šalių dukros poreikiams tenkinti būtų reikalinga 500-600 Eur suma, kuria turėtų teikti tėvai.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad šiuo metu ieškovės per mėnesį gaunamos pajamos iš darbinės ir individualios veiklos sudaro 1000-1300 Eur. Nekilnojamojo turto ji neturi, su vaikais gyvena motinai priklausančiame bute.

Atsakovas šiuo metu gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, ilgą laiką jam nebuvo mokamos jokios išmokos. Atsakovas nurodo, jog socialinės išmokos (apie 180 Eur per mėnesį) jam turėtų būti atnaujintas. Atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis namų valdos: žemės sklypo, namo, ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad atsakovui priklausančio turto vertė yra apie 158 600, 00 Eur.

Nustatant vaikui teiktino išlaikymo dalis taip pat atsižvelgtina į tai, kad ieškovė viena augina vaiką, jai tenka kasdieniai vaiko auklėjimo, priežiūros rūpesčiai, todėl iš atsakovo priteistina didesnė dalis vaiko išlaikymo išlaidų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, taip pat laikantis teismų praktikos, ieškovės ieškinys dėl išlaikymo dydžio tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas šiuo metu atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaikų išlaikymui ir daugiau lėšų.

Šalims išlieka teisė kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 10 800,00 Eur išlaikymo vaikui įsiskolinimą už 3 metus.

Minėta, kad vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

Išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai)

Esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar tėvas (motina) išlaikymą vaikui teikė, o ne tai, kada vaikui atstovaujantis asmuo ar vaikas kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus negali būti tenkinamas pilna apimtimi. Dėl išlaikymo priteisimo ieškovė anksčiau į teismą nesikreipė, neneigia, jog atsakovas duodavo pinigų, todėl laikytina, kad jis prisidėjo prie dukros išlaikymo. Jei ieškovė teikė didesnę dalį vaiko išlaikymui reikalingos sumos, tai laikytina jos nuostoliais, tačiau byloje ji tokio reikalavimo nereiškė ir įrodymų neteikė.

Nesant kitokių įrodymų, teismo vertinimu labiau tikėtina, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikė nuo 2024 m. vasario mėn., todėl už laikotarpį nuo 2024 m. vasario mėn. iki buvo priimta teismo nutartis (2025 m. kovo 27 d.) dėl laikino išlaikymo priteisimo, t. y. už 14 mėn. iš atsakovo priteistina 200 Eur išlaikymo skola per mėnesį, viso – 2 800 Eur.

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių vaikas nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, atsakovas vaiko gyvenime šiuo metu nedalyvauja. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad duomenų, jog ieškovė netinkamai prižiūrėtų ir auklėtų vaikus Skyrius neturi, neprieštarauja dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos.

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kuri turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus. Todėl skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia tik jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvai užtikrina šią vaiko teisę.

Teismo vertinimu, siekiant išlaikyti bent minimalų tėvo ir vaiko ryšį, atsižvelgiant į vaiko amžių, kol atsakovas yra gydomas, jam leistina su dukra bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu) per „Viber“, „Messenger“ ar kitas programėles vieną kartą per savaitę po 10 min.

Atsakovui baigus gydymą ir išreiškus norą dažniau ar kitais būdais bendrauti su dukra, jei šalys nesutars dėl bendravimo tvarkos, vaiko interesus turės padėti įgyvendinti valstybės ir savivaldybės institucijos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje yra įrodymai apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas ieškovei – 487,50 Eur, kurios priteistinos iš atsakovo valstybei proporcingai tenkintų reikalavimų daliai. Pilnai buvo tenkinti trys ieškovės reikalavimai, o reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą patenkintas 26%. Bendrai patenkinta apie 80% ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo priteistina 390 Eur valstybei.

Atsakovas įrodymų apie turėtas atstovavimo išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259-260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką tarp I. J. – S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl E. S. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes – J. ir S..

Nustatyti nepilnametės dukros E. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama I. J..

Iš E. S. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai E. J. po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus mokant kiekvieno mėnesio 1 d. už einamąjį mėnesį, lėšas pervedant į I. J. banko sąskaitą.

Priteisti iš E. S. nepilnametės dukros E. J. naudai išlaikymo įsiskolinimą 2 800 Eur.

Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti I. J..

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš E. S. 390 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2025 m. kovo 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą.