Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-42-875/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-29
Bylos Nr.
1A-42-875/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26931-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjai
Gražvydas Poškus, Vidmantas Mylė, Nerijus Masiulis
Nuteistasis
R. G.
Advokatai
Sofija Kručienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-42-875/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26931-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės ir Gražvydo Poškaus,

sekretoriaujant Rasai Jančauskienei,dalyvaujant prokurorui V. B.,nuteistojo R. G. gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. gynėjos advokatės V. P. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, R. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 27 d. ir turto konfiskavimas, konfiskuojant iš jo automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 13 330 Eur valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. R. G. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2019 m. birželio 27 d. 3.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo keleivinį automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytojas yra V. A. L., būdamas neblaivus, kai jam 2019 m. birželio 27 d. 3.50 val. alkoholio matuokliu „Alkotest 6810“, Nr. ARYE – 0397, nustatytas 1,76 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. G. gynėja advokatė V. P. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones ir vietoje trejiems metams nustatyto termino, nustatyti terminą vieneriems metams, skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 27 d. Taip pat, panaikinti nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo.

2.1. Nurodo, kad apylinkės teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones trims metams dėl trukmės dydžio yra per griežta, neproporcinga ir neadekvati nuteistojo asmenybei, jo padarytai nusikalstamai veikai, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės laikotarpis yra neproporcingas bausmės tikslams pasiekti, nesilaikyta teisingumo principo. Teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat nustatydamas jos trukmę, neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių: padaryto KET pažeidimo pavojingumo (nustatyta 1,76 promilės etilo alkoholio koncentracija, kurios riba artima administracinio nusižengimo kvalifikavimui), nuteistojo asmenybės (neteistas), neturi galiojančių administracinių nuobaudų, padaryti administraciniai Kelių eismo taisyklių pažeidimai mažareikšmiai, Kelių eismo taisyklių pažeidimas padarytas atsitiktinai, nesant pasikartojimo apraiškų, pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kritiškai vertina savo poelgį dėl padaryto KET pažeidimo, nenustatyta sunkinančių aplinkybių, jo veiksmai nesukėlė jokių neigiamų padarinių, vairavo nakties metu, nesant intensyviam transporto eismui, nėra duomenų, kad jis būtų linkęs piktnaudžiauti alkoholiu.

2.2. Skunde nurodo ir tai, kad automobilis „Audi A4 Avant“ 2019 m. birželio 5 d. išperkamosios nuomos sutarties pagrindu perduotas valdyti V. A. L.. Teismas sprendė, kad nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilio, iš R. G. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma - 13 330 Eur. Laikytina, kad 13 330 Eur turto vertės konfiskavimas neužtikrina sąžiningos pusiausvyros tarp teisės į nuosavybę, kaip vienos pagrindinių žmogaus teisių ir viešo intereso, perkeliant neproporcingą naštą R. G.. Transporto priemonės „Audi A4 Avant“ konfiskavimas, atsižvelgiant į automobilio vertę - 13 330 Eur - beveik virš penkių kartų viršija paskirtos galutinės bausmės dydį. Tokia situacija atsižvelgiant į R. G. asmenybę charakterizuojančią medžiagą neatitiktų teisingos pusiausvyros tarp viešojo interesų poreikio ir asmeninių teisių bei protingumo kriterijų, dėl to BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė netaikytina.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3.1. Nuteistojo gynėja advokatė palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas netenkinamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja advokatė V. P. R. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos neginčija, o nesutinka tik su paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis – teisės vairuoti transporto priemones uždraudimu 3 metams ir automobilio konfiskacija, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.

Žemesnės instancijos teismas

5. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis (bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

6. Kaltininko asmenybė yra viena iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas. Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).

7. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.

Žemesnės instancijos teismas

8. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis asmeniui specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas R. G. uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemones trijų metų laikotarpiui. Skirdamas BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad R. G. padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2019 m. birželio 27 d. 3.34 val. R. G. nustatytas 1,81 promilės neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 3.50 val. nustatytas 1,76 promilių neblaivumas (1 t. b. l. 25, 26)). Toks pažeidimas, nors ir įvykdytas laiku, kuomet nėra intensyvaus eismo, visgi neabejotinai kelia itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Ir nors jokia žala neteisėtais apelianto veiksmais padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams.

9. Minėta, kad BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama nuo vienų iki penkerių metų terminui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės termino, išsamiai ir objektyviai įvertino aptartas nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį apibūdinančias aplinkybes, jam nustatytą apsvaigimo laipsnį, todėl padarė motyvuotą išvadą, kad uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas, kurio trukmė lygi vidutiniam šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui – trejiems metams, yra tinkamas BK 41 straipsnyje nurodytiems bausmės tikslams pasiekti. Uždraudimu naudotis teise vairuoti transporto priemones nuteistojo patiriami tam tikri suvaržymai ir nepatogumai nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo principui, o nuteistojo skundo argumentai, jog jis pirmą kartą teisiamas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, nesudaro pagrindo trumpinti pirmosios instancijos teismo nustatyto šios poveikio priemonės taikymo termino. Analogiškos praktikos laikosi ir Kauno apygardos teismas baudžiamosiose bylose: Nr. 1A-102-919/2020, Nr. 1A-732-485/2019, Nr. 1A-588-813/2019; Panevėžio apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-246-531/2019; Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019.

10. Pastebėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemonę terminas atitinka BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyto šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkį, be to, net už panašaus pobūdžio, tačiau mažesnio pavojingumo, teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalis, yra privalu vairuotojui skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Taigi nuteistajam nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas nevaržo jo teisių daugiau nei to reikalauja siekiami tikslai.

11. Kaip nepagrįstas atmetamas ir kitas skundo argumentas, kad R. G. neturėtų būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

12. Pagal BK 72 straipsnio 1–2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą.

13. Taigi nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), vadovaujantis BK 72 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, tokiais atvejais įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilio „Audi A4 Avant“, kaip nusikalstamos veikos priemonės, o šiuo atveju jo vertės, konfiskavimo privalomumas nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nekelia abejonių. Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-183-942/2018).

14. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje, nurodžius, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, t. y. su savo turtu elgėsi apdairiai, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą, pabrėžta, kad toks teisinis reguliavimas užtikrina, kad kaltininkui nėra sudaromos galimybės sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-262-489/2017). Teisinis reguliavimas, kai visiškai nebūtų išieškoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė, būtų ydingas ir sudarytų prielaidas kaltininkams sąmoningai daryti nusikalstamas veikas naudojant kitiems asmenims priklausantį turtą, žinant, kad jis nebus konfiskuojamas. Asmenys, kurie padarė nusikalstamą veiką, vairuodami jiems priklausančią transporto priemonę, būtų baudžiami griežčiau nei tie, kurie vairavo tretiesiems asmenims priklausančias transporto priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

15. Taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat turėtų būti įvertinamas tokio išieškojimo (tiek viso, tiek dalies turto) proporcingumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-6-489/2019, 2K-315-303/2018, 2K-7-304-976/2016). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, vertintinos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

16. Be to, nagrinėjamo apeliacinio skundo argumento kontekste atkreiptinas nuteistojo gynėjos advokatės dėmesys į tai, kad nors baudžiamojo poveikio priemonės savo esme ir turiniu yra labai panašios į bausmes, tačiau nėra tapačios joms, nes yra skirtingi jų skyrimo pagrindai, teisių ir laisvių apribojimo apimtys, teisiniai jų nevykdymo padariniai ir pan. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų, turinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-183-942/2018). Taigi, nors nusikalstamai veikai daryti naudojamo turto konfiskavimas turi nubaudimo elementų, šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nereiškia dvigubo nubaudimo, nedubliuoja kaltininkui paskirtos bausmės – baudos.

17. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

18. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, R. G. padarė vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“ ir kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančio automobilio registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „Audi A4 Avant“ priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. b. l. 37), tačiau pagal turto išperkamosios nuomos sutartį perleistas naudotis V. A. L. (1 t. b. l. 41-44). VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „Audi A4 Avant“ vidutinė rinkos kaina yra 13 300 Eur (1 t. b. l. 39). Atkreiptinas dėmesys, kad R. G. nusikalstamą veiką padarė, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – alkoholio matuokliu 1,76 promilės girtumas. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tokiais savo veiksmais R. G. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad R. G. požiūris į nustatytas teisės normas yra aplaidus, tokiu savo elgesiu R. G. parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, todėl teigti, kad transporto priemonės konfiskavimas neproporcingai suvaržytų jo teises, teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka teisingą pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju taikant transporto priemonės konfiskavimą bus išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo praktiką konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo atlikto automobilio įvertinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi VšĮ „Emprekis“ pažyma ir nutarė išieškoti iš nuteistojo R. G. automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 13 330 Eur.

19. Pažymėtina, kad jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo (Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 32). Kas ir buvo padaryta šiuo atveju, t. y., skunde nurodomi teigiamai R. G. asmenybę charakterizuojantys duomenys buvo pagrindas teismui skirti švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą bausmės rūšį – minimalaus dydžio baudą, tačiau tai nereiškia, kad šie duomenys gali nusverti šiuo atveju reikšmingą visuomenės interesą, susijusį su tinkamu ir efektyviu saugumu keliuose užtikrinimu. R. G. padarė pavojingą nusikaltimą, todėl netaikant BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir nekonfiskavus nusikaltimo padarymo priemonės, būtų sudaromos prielaidos asmens nebaudžiamumui ir nebūtų realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019). Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikaltimą padariusiam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

20. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo teigti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimas šioje situacijoje būtų aiškiai neproporcingas (R. G. yra dirbantis, bei nei apylinkės nei apygardos teismui nepateikė duomenų apie sunkią jo materialinę padėtį, ar kitus duomenis, kurie būtų svarbūs nagrinėjant konfiskuotino turto vertę). Priešingai – transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo panaikinimas, kaip prašo apeliantas, vertinant sprendimą visumoje, reikštų aiškiai neteisingą sprendimą, kuris būtų netgi švelnesnis nei galima administracinė atsakomybė už panašaus pobūdžio, bet mažiau pavojingą veiką. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis bei padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą, neįžvelgia pagrindo konstatuoti išimtines aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą panaikinti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą.

21. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad R. G. taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėminas ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas yra proporcingos (adekvačios) jo padaryto nusikaltimo pavojingumui ir paskirtos laikantis teisminės praktikos šios kategorijos bylose. Įvertinusi visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. G. gynėjos advokatės V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Nerijus MasiulisVidmantas MylėGražvydas Poškus