Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-246-531/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-09-27Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-12Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-12
Bylos Nr.
1A-246-531/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26986-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Nutartis: Apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjai
Valdas Ciesiūnas, Evaldas Vanagas, Sigitas Bagdonavičius
Nuteistasis
D. Ž.
Advokatai
Laimutis Zaukevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-246-531/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26986-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 12 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,gynėjui advokatui Laimučiui Zaukevičiui,nuteistajam D. Ž.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ str. 1 d. ir, vadovaujantis BK 40 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. Ž. atsakomybei be užstato, nustatant 2 metų terminą, o baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 68 str. 2 d. D. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2019 m. birželio 28 d.

Vadovaujantis BK 72 str. 5 ir 6 d., D. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir iš D. Ž. konfiskuota 1070 Eur suma, atitinkanti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinę vertę.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. Ž. pripažintas kaltu už tai, kad 2019 m. birželio 27 d., apie 11 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,18 prom. etilo alkoholio koncentracija.

Šalies argumentai

2. D. Ž. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2019 m. rugsėjo 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendį ir paskirti jam teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams bei netaikyti turto konfiskavimo arba taikyti dalinį – 350 Eur automobilio vertės. Teigia, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtis yra siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos. Mano, kad jam apylinkės teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės varžo jo teises daugiau nei tai yra būtina. Pažymi, kad jis nusikalto pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis ir vienkartinis. Pagal teismų praktiką, asmenims, padariusiems BK 281¹ str. įtvirtintus nusikaltimus, baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas yra skiriamas nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į D. Ž. apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti, o prokurorė – atmesti. Nuteistasis nurodė, kad kuo greičiau atgautų vairuotojo pažymėjimą, tuo greičiau pradėtų dirbti.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi apeliantas D. Ž. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam taikytu turto konfiskavimu bei nustatytu uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminu, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiais klausimais.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo nuostatų taikymo bei uždraudimo naudotis specialia teise termino nustatymo aspektais, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – pagrįstai taikė turto konfiskavimą ir iš D. Ž. konfiskavo 1 070 Eur sumą, kuri atitinka automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinę vertę bei nustatė teisingą teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

8. Kaip minėta, D. Ž. apeliaciniu skundu prašo jam netaikyti turto konfiskavimo arba taikyti dalinį – 350 Eur automobilio vertės. Šie apelianto prašymai atmetami.

9. Pagal BK 72 str. 1 d. turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 d. numato, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t.y., kai yra pakeista jo paskirtis ar savybės. Nusikaltimo priemone turtas gali būti pripažįstamas ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas daryti nusikaltimams, tačiau jis buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamai veikai daryti, jei veikos padarymas be tokios priemonės negalimas.

Žemesnės instancijos teismas

10. BK 72 str. 5 d. nustato, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio BK 72 str. 4 d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

11. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad apeliantas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokdamas, jog automobilio vairavimas esant tokiai būsenai yra neteisėtas, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tokiais savo veiksmais padarė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Taigi, akivaizdu, kad be šios transporto priemonės, minėto nusikaltimo apeliantas nebūtų galėjęs padaryti, todėl jis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Pažymėtina, kad minėtas automobilis, priklauso ne D. Ž., o (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad automobilio savininkas žinojo ar galėjo žinoti apie juo daromą nusikaltimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė automobilio nekonfiskuoti ir iš D. Ž. valstybės naudai priteisti šio automobilio vidutinę vertę atitinkančią pinigų sumą.

12. Įvertinus nagrinėjamoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad šiuo atveju turto konfiskavimo taikymas D. Ž. yra ne tik galimas, bet ir būtinas, siekiant priversti asmenį suvokti jo padarytų neteisėtų veiksmų pavojingumą ir užkirsti kelią naujų įstatymų pažeidimų padarymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad D. Ž. padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu KET pažeidimu, jo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, apeliantas buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad aptarta baudžiamojo poveikio priemonė jam turėtų būti netaikoma, arba turėtų būti taikoma itin švelniai - kaip dalinis turto konfiskavimas, atitinkantis 350 Eur sumą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis apie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinę kainą Lietuvoje ir sąlyginę rinkos vertę bei nustatė iš apelianto konfiskuotiną pinigų sumą – 1 070 Eur. Apeliacinės instancijos teismo manymu, tokios baudžiamojo poveikio priemonės D. Ž. taikymas atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, yra mažesnis už 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) šalies ūkyje dydį, kuris 2019 m. III ketv. bruto sudarė 1317,6 Eur (duomenys iš Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapio https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai). Aplinkybės, jog jis nusikalto pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis ir vienkartinis, minėtos teismo išvados nekeičia.

13. D. Ž. taip pat prašo sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones – terminą iki 1 metų 6 mėnesių, motyvuodamas tuo, kad kuo greičiau atgautų vairuotojo pažymėjimą, tuo greičiau pradėtų dirbti.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu 3 metų minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminu nėra objektyvaus pagrindo.

15. Baudžiamojo poveikio priemonė yra teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 d. teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų.

16. Nagrinėjamu atveju, įvertinus D. Ž. nusikaltimo pavojingumą ir aplinkybes – D. Ž. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su šiurkščiu KET pažeidimu – vasarą, darbo dieną, pietų metu, kuomet automobilių ir pėsčiųjų srautas yra didesnis nei įprastai, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,18 prom. neblaivumo laipsnis, tokiais savo veiksmais sukeldamas grėsmę ne tik savo bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ir gyvybei, tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, taip pat jo asmenybę – neteistas, nebaustas administracine tvarka, spręstina, kad apylinkės teismo nustatytas 3 metų specialiosios teisės atėmimo terminas, yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, todėl nėra pagrindo jo švelninti.

17. Apelianto teiginiai, kad kuo greičiau jis atgautų vairuotojo pažymėjimą, tuo greičiau galėtų pradėti dirbti, nėra priežastis trumpinti BK 67 str. 2 d. 1 p. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, nes kaltininko asmeniniai interesai negali būti vertinami aukščiau nei valstybės ir visuomenės interesai. Pagrindo trumpinti nustatytą terminą nesudaro ir tokie D. Ž. argumentai, jog jis nusikalto pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis ir vienkartinis, o pagal teismų praktiką teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas yra skiriamas nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. Pažymėtina, kad teismų praktikos nagrinėjamu klausimu visiškai suvienodinti iš esmės neįmanoma, nes kiekvienos bylos aplinkybės yra skirtingos ir tik nuo jų priklauso koks bus nustatytas uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas. Be to, atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojus BK 68 str. 2 d. pakeitimui, teismas gali uždrausti naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, nuo 1 iki 5 metų. Iki šio pakeitimo, minėta baudžiamojo poveikio priemonė galėjo būti skiriama nuo 1 iki 3 metų. Taigi akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užkardyti nusikalstamų veikų, kurios padaromos naudojantis viena ar kita turima specialia teise padarymą, sąmoningai griežtina šios baudžiamojo poveikio priemonės sąlygas. Taip pat, teisėjų kolegija pabrėžia, kad įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas D. Ž. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų – kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.

18. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusValdas CiesiūnasEvaldas Vanagas