Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1070-1086/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-09-27Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-12-12Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-27
Bylos Nr.
1-1070-1086/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26986-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidas Steckys
Kaltinamasis
D. Ž.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-1070-1086/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26986-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.4.3.; 2.3.4.13.; 2.3.6.4.2; 2.4.1.3 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 27 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidas Steckys,sekretoriaujant Žydrei Kabelienei,dalyvaujant prokurorui P. J.,laiduotojai R. Ž.,kaltinamajam D. Ž., jo gynėjui advokatui L. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Ž. 2019 m. birželio 27 d., apie 11.45 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. 21, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „F. M.“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,18 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis D. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. 2019 m. birželio 26 d. buvo nuvykęs pas draugą, kur išgėrė alkoholinių gėrimų. 2019 m. birželio 27 d. turėjo vykti į (duomenys neskelbtini) atlikti tarnybinių pareigų. Iš ryto su tuo pačiu draugu dar išgėrė alaus. Jausdamasis pakankamai negerai ir blogai, bet nesuvokdamas, kad gali būti tiek apsvaigęs nuo alkoholio, nenumatydamas pasekmių, vyko į (duomenys neskelbtini). Tarnybinį automobilį pasiėmė iš savo namų garažo. Važiavo su tarnybiniu automobiliu „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo sustabdytas policijos pareigūnų, likus 200-300 metrų iki siekiamybės objekto. Pareigūnai tikrino girtumą du kartus. Patikrino vieną kartą ir kažkur po 10-15 minučių tikrino antrą kartą. Antrą kartą tikrinant girtumą alkoholio koncentracija buvo šiek tiek didesnė. Tikrinimo rezultatus pripažįsta. Labai dėl savo elgesio gailisi. Dėl to neteko darbo, yra bedarbis. Negali gauti darbo, nedarbo išmokos, negalės dirbti švietimo srityje, eiti pareigų viešajame sektoriuje tris metus. Yra baigęs viešąjį administravimą, ne tik pedagogiką. Prisiima visą atsakomybę. Interneto „Facebook“ paskyroje pripažino savo kaltę, atsiprašė kolegų, mokinių. Šiuo metu žmona dirba viena, sūnus studentas, dukra lanko mokyklą. Patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Palaiko prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sutinka, kad žmona būtų laiduotoja.

D. Ž. visiškai prisipažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką ir davus išsamius parodymus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorui, kaltinamajam sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. Ž. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

Kaltinamasis D. Ž. ikiteisminiame tyrime parodė, kad 2019 m. birželio 27 d. jis su draugais, kurių įvardinti nenori, vartojo alkoholinius gėrimus. 2019 m. birželio 26 d. vakare gėrė viskio, o 2019 m. birželio 27 d. ryte išgėrė apie porą skardinių alaus. Alus buvo 6 laipsnių stiprumo. Apie 12 val., jam reikėjo važiuoti darbo reikalais. Važiavo iš Biržų į (duomenys neskelbtini)., kur jį, jau būnant (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai. Vairavo darbovietės automobilį ,,F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo vienas. Kai jį sustabdė policijos pareigūnai, jiems iš karto kilo įtarimas, kad jis yra neblaivus. Patikrino girtumą, į alkotesterį pūtė du kartus, pripūtė vieną kartą mažiau, o antrą kartą net daugiau, 2,26 promilių. Jis labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 63-65).

Liudytojas T. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 27 d. pagal tarnybos užduotį dirbo kartu su Lietuvos policijos mokyklos kursantu M. P., kai apie 11.31 val. buvo gautas pranešimas, kad nuo (duomenys neskelbtini) miestelio link važiuoja pilkos spalvos automobilis „F. M.“, kurio vairuotojas galimai neblaivus, vingiuoja po kelią. Jie su M. P. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)., tačiau tokios markės automobilio nepastebėjo. Nusprendė, kad reikia važiuoti tolyn ir važiavo keliu (duomenys neskelbtini), kol nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) miestelio. Važiuojant miestelio (duomenys neskelbtini), apie 11.45 val. pastebėjo važiuojantį automobilį „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)ir jį sustabdė (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Jis išlipo iš tarnybinio automobilio ir nuėjo prie automobilio „F. M.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių. Jas atidarė pats automobilio vairuotojas. Automobilyje buvo vienas žmogus - vairuotojas. Vairuotojui atidarius dureles, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, todėl esant akivaizdiems neblaivumo požymiams, pažeidėjui liepė išlipti iš automobilio. Išlipus jam iš automobilio, jo judesiai buvo nekoordinuoti, jis nepastovėjo ant kojų, svirduliavo. Paklausė, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholį, jis atsakė, kad alkoholį vartojo apie 6 val. ryto. Vairuotojui sutikus, 2019 m. birželio 27 d. 11.47 val. alkotesteriu, kurio tikslūs duomenys surašyti tarnybiniame pranešime, automobilio vairuotojui buvo nustatytas virš dviejų promilių girtumas. Pagal vairuotojo asmens dokumentus, nustatė, kad automobilį „F. M.“ vairavo D. Ž.. Nustatė, kad automobilis priklauso (duomenys neskelbtini). Pagal nustatytą tvarką, naudodamas tą patį alkotesterį, tik uždėjus naują vamzdelį 12.08 val. D. Ž. atliktas pakartotinis blaivumo patikrinimas, jam nustatytas didesnis alkoholinis girtumas. D. Ž. neneigė vairavęs išgėręs alkoholio, buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas. Abu alkotesterio parodymai įtraukti į alkotesterio registracijos žurnalą, kur įrašus D. Ž. patvirtino savo parašu. Apie patikrintą automobilį ir jo vairuotoją informavo Panevėžio AVPK budėtoją. Automobilis „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). D. Ž. buvo sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio AVPK areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo neblaiviam (b. l. 39-41a).

Liudytoja R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos vyras yra D. Ž.. Susituokę yra 21 metai, turi du vaikus, sūnus pilnametis, tačiau dar yra studentas, todėl jų pagalba jiems yra reikalinga. Dukra yra nepilnametė, lanko vidurinę mokyklą. D. kaip žmogus yra geras, pavyzdys savo vaikams. Tai, kad jis buvo sulaikytas policijoje dėl vairavimo neblaiviam, ji žino, tačiau šios situacijos komentuoti nelabai norėtų. D. alkoholį vartoja retai, todėl, kad taip nutiko, tikrai staigmena. D. dėl visko labai gailisi. Ji kaip žmona jį stengiasi palaikyti ir palaiko. Yra dirbanti, charakterizuojama darbe teigiamai, yra neteista, administracine tvarka nebausta. Šeimoje tiek vaikams, tiek vyrui rodo tik teigiamą pavyzdį ir ateityje tai darys. Pažada, kad jis daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Todėl prašo D. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Ji sutinka būti jo laiduotoja (b. l. 98-99).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. birželio 27 d. apie 11.31 val. buvo gautas pranešimas iš Panevėžio apskr. VPK budėtojo, kad (duomenys neskelbtini)., link važiuoja automobilis „F. M.“, kurio vairuotojas vingiuoja po kelią, galimai neblaivus. Apie 11.45 val. automobilis „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėtas (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis buvo sustabdytas ties gyvenamuoju namu Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad automobilį vairavo D. Ž.. Nuo minėto asmens sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. 11.47 val. patikrinus alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0447, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), D. Ž. nustatytas 2,18 promilių girtumas. Pakartotinis tikrinimas buvo atliktas 12.08 val. tuo pačiu alkotesteriu ir jam nustatytas 2.26 promilių girtumas. Automobilis „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1-4).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. ties Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtu gyvenamuoju namu, matomas stovintis pilkos spalvos automobilis „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio spidometro rodmenys - 373 360 km. Ant automobilio jokių žymių apgadinimų nėra. Iš įvykio vietos paimtas automobilio „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis vilkiku nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (b. l. 10-17).

Iš automobilio registracijos liudijimo kopijos matyti, kad automobilis „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso (duomenys neskelbtini) (b. l. 20a).

Iš pakvitavimo matyti, kad automobilis „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas (duomenys neskelbtini) l. e. direktoriaus pareigas R. Č. (b. l. 27).

Iš internetinės svetainės http://www.emprekis.lt/ duomenų, matyti, kad pagal transporto priemonės techninius duomenis, nustatyta transporto priemonės automobilio „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje - kaina su PVM 1340 Eur, be PVM - 1107 Eur (b. l. 28-30a).

Iš (duomenys neskelbtini) pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sąlyginė rinkos vertė nustatyta 800 Eur (b. l. 30B).

Iš 2019 m. birželio 27 d. 11.46 val. surašyto neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. Ž. - nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 6 valandas, prietaisu ,,Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0447, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo tikrinimo metu 11.47 val. nustatytas 2,18 promilių, antro tikrinimo metu 12.08 val. - 2,26 promilių girtumas. Nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 33).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. birželio 27 d. 11.47 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0447, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), patikra galioja iki 2019 m. liepos 23 d., automobilio vairuotojui D. Ž. buvo nustatytas 2,18 promilių girtumas. 12.08 val. D. Ž. atliktas pakartotinis blaivumo patikrinimas, jam nustatytas 2,26 promilių girtumas (b. l. 34-36c).

Bylos proceso metu surinkti duomenys patvirtina, jog alkotesteriu ,,Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0447, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), kurio patikra galiojo iki 2019 m. liepos 23 d., D. Ž. buvo nustatytas vidutinis, t. y. 2,18 promilių, neblaivumas. Kaltinamasis neginčijo alkoholio vartojimo fakto bei alkotesterio duomenų pagrįstumo.

Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies padarymo. Kaltinamasis 2019 m. birželio 27 d., apie 11.45 val., (duomenys neskelbtini)., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys bei paties kaltinamojo kaltės pripažinimas. Šių duomenų pakanka jo kaltei dėl padaryto nusikaltimo pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai pagal BK 281¹ straipsnio 1dalį.

D. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo D. Ž. žmona R. Ž. pateikė teismui prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-221-693/2017).

Esant R. Ž. prašymui perduoti D. Ž. jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kadangi D. Ž. teisiamas pirmą kartą, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, darytina išvada, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoja R. Ž. yra kaltinamojo žmona, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba MB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhaltere, teigiamai charakterizuojama darbdavio. Laiduotoja teismo posėdyje paaiškino, kad apie padarytą nusikaltimą sužinojo iš pačio kaltinamojo, su kuriuo kartu gyvena. Tą dieną jis jai paskambino ir pasakė, kad sulaikė policija ir veža į Panevėžį. Žinojo, kad vyras iš vakaro su draugu truputį vartojo alkoholio. Nežinojo, kad iš ryto jis gėrė alkoholio. Žinojo, kad jam reikia į darbą. Išeidama į darbą vyrą paliko namuose. Į darbą išvažiavo prieš 8 valandą. Turi du vaikus: dukra nepilnametė, sūnus studentas. Šis įvykis paveikė visą šeimą. Vyrui tai didelė pamoka. Ji sutinka būti laiduotoja. Stengsis daryti teigiamą įtaką vyrui, prižiūrės, kad jis nepiktnaudžiautų alkoholiu, sutuoktinis jos nuomonės paiso. Įvertinus laiduotojos asmenybę, asmenines savybes, veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, darytina išvada, kad R. Ž. yra verta teismo pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti R. Ž., kaip laiduotoja, byloje nėra. Byloje dalyvaujantis prokuroras sutiko dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas daro išvadą, kad jo vairavimas transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio buvo atsitiktinis poelgis, dėl ko yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš kaltinamojo paaiškinimų ir elgesio teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad pats jo nusikalstamos veikos konstatavimo faktas ir po to vykęs procesas kaltinamajam turi jau pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį, todėl kaltinamasis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį perduodant pagal laidavimą laiduotojos R. Ž. atsakomybei dviejų metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo teigiamai charakterizuojamą asmenybę, laiduotojos R. Ž. teigiamai charakterizuojamą asmenybę ir galimą teigiamą jos poveikį kaltinamajam bei daro išvadą, jog laidavimas dviejų metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.

Kaltinamajam išaiškintinos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytos teisinės pasekmės.

Laiduotojai išaiškintina BK 40 straipsnio 6 dalyje numatyta teisė atsisakyti laidavimo ir šio veiksmo teisinės pasekmės.

Net ir atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą saugumui keliuose, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, taikymo.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiama to paties rezultato, kaip ir kriminaline bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nustačius, kad D. Ž. transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,18 promilės). Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad D. Ž. neteistas, administracine tvarka nebaustas, savo kaltę pripažino, neginčijo veikos padarymo aplinkybių, kritiškai vertino savo veiksmus ir nuoširdžiai gailėjosi, jo veika nesukėlė žalos žmonių sveikatai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise termino vidurkis, per kurį D. Ž. uždraudžiama naudotis specialia teise – vairuoti kelių eismo transporto priemones – tris metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo ir specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo, t. y. nuo 2019-06-28 (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nors prokuroras prašė skirti kaltinamajam uždraudimą naudotis specialia teise dvejiems, o gynėjas – vieneriems metams, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) už nusižengimus susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais vairuotojams esant neblaiviems ar panašaus pobūdžio nusižengimuose, kai kurių jų sankcijose numatytas specialiosios teisės – vairuoti kelių eismo transporto priemones atėmimas nurodytas minimalus nuo trijų metų. Be to, įstatymų leidėjas griežtino teisinį reguliavimą už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, dėl ko nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (vėliau nuo 2019 m. balandžio 1 d. – kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas) atsirado ir baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme (BK 281 straipsnio 7 dalis, vėliau - BK 281¹ straipsnio 1 dalis), kas šiuo atveju ir rodo ne tik kaltinamojo didesnį veiksmų pavojingumą, galėjusį lemti sunkių pasekmių atsiradimą, tačiau ir pačios padarytos nusikalstamos veikos didelį pavojingumą bei siekį užtikrinti visuomenės saugumą, dėl ko tiek prokuroro, tiek ir gynėjo prašymai skirti trumpesnį uždraudimo terminą naudotis specialia teise, negali būti laikomi proporcingais ir teisingais padarytai nusikalstamai veikai.

Byloje nustatyta, kad D. Ž. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Šiuo atveju atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jis iš esmės nepatirs padarinių susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, jam nebus paskirta bausmė, jis neturės teistumo. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, tokia priemonė atitinka pusiausvyrą tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltininkui, o (duomenys neskelbtini). Iš internetinės svetainės http://www.emprekis.lt/ duomenų, matyti, kad pagal transporto priemonės techninius duomenis, nustatyta transporto priemonės automobilio „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM - 1340 Eur, be PVM - 1107 Eur (b. l. 28-30a). Iš 2019 m. liepos 3 d. (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad automobilio „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sąlyginė rinkos vertė nustatyta 800 Eur (b. l. 30 b). Teismas, įvertinęs susiklosčiusią situaciją, kad automobilio savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti apie automobiliu daromą nusikalstamą veiką, sprendžia, kad automobilis nekonfiskuotinas, o iš D. Ž. konfiskuotina pinigų suma – 1070 Eur, atitinkanti automobilio vidutinę vertę paskaičiuotą pagal byloje pateiktus duomenis ((1340 Eur + 800 Eur):2 = 1070 Eur) (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamajam D. Ž. 2019 m. birželio 28 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 75-76), kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 78-82a), bei kardomoji priemonė - specialios teisės sustabdymas (b. l. 83-85), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos, D. Ž. vairuotojo pažymėjimas perduotinas jį išdavusiai institucijai – VĮ ,,Regitra“.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo D. Ž. išieškotinos 3,36 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti į valstybės pajamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

D. Ž., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. Ž., atsakomybei be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi paskirti D. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui, poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2019 m. birželio 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5, 6 dalimis paskirti D. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš D. Ž. konfiskuoti pinigų sumą – 1070 Eur (vieno tūkstančio septyniasdešimties eurų), atitinkančią automobilio „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinę vertę.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus D. Ž. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ ,,Regitra“.

Išaiškinti D. Ž., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai R. Ž., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išieškoti iš D. Ž. 3,36 Eur (trijų eurų 36 ct) proceso išlaidas į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.

Teisėjas Vaidas Steckys