Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. G. skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Dainius Šidlauskas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Dėl pareiškėjos rašytinių paaiškinimų-prašymo pridėjimo prie bylos

9. Atsižvelgiant į tai, kad šalys turi teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, šie pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kita byloje esančia medžiaga (CPK 42 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

10. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad antstolio Dainiaus Šidlausko kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0178/24/01750 vykdomas 2024 m. rugpjūčio 14 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimas Nr. (23.31-08) 483-131269 administracinių nusižengimų byloje, tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu, dėl 180 Eur išieškojimo iš skolininkės I. G. trečios eilės išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Baudos sumokėjimo terminas – 2024 m. birželio 29 d. Antstolis 2024 m. rugpjūčio 28 d. patvarkymu Nr. S-24-178-19287 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti.

11. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nustatyta tvarka priimti nutarimai skirti baudas priverstine tvarka vykdomi pagal ANK 676 straipsnyje nustatytas procedūras. ANK 675 straipsnio 2 dalyje ir 676 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos (apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos), taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka antstoliams, kurie baudą priverstinai išieško Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.

12. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018). Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 20, 21 punktai). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).

13. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir taip išvengti priverstinio vykdymo priemonių ir jų lemiamų papildomų išlaidų.

14. Tačiau CPK 661 straipsnyje nurodyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Vienas iš tokių įstatyme įtvirtintų atvejų yra tada, kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. Tokiu atveju antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog toks teisinis reguliavimas atitinka šalių interesų pusiausvyros, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CPK 3, 17 straipsniai), nes tuo atveju, jei įvykdymo terminai yra aiškiai įtvirtinti ir skolininkui žinomi, skolininkas turi visas galimybes vykdyti reikalavimą iki įtvirtinto termino pabaigos arba jį ginčyti. Papildomas antstolio raginimas įvykdyti žinomas prievoles būtų perteklinis, nes tokiais atvejais nėra reikalo nei papildomai informuoti skolininką apie prievolę, nei nustatyti naujus vykdymo terminus, tai apsunkintų bei užtęstų vykdymo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2010).

15. Nagrinėjamu atveju antstolio Dainiaus Šidlausko kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0178/24/01750 dėl baudos išieškojimo iš skolininkės I. G. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolis surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Bylos duomenys patvirtina, jog antstoliui pateiktame vykdomajame dokumente nurodytas baudos sumokėjimo terminas – 2024 m. birželio 29 d., tačiau skolininkė baudos nesumokėjo.

16. ANK 675 straipsnyje yra nustatytas administracinės baudos sumokėjimo terminas, todėl, remiantis CPK 661 straipsnio 1 dalimi, antstolis neturėjo pareigos pareiškėjai siųsti raginimo įvykdyti sprendimą geruoju, o privalėjo iš karto taikyti CPK 624 straipsnyje nustatytas priverstinio poveikio priemones.

17. Pareiškėja teismui 2024 m. spalio 31 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose savo nesutikimą su antstolio veiksmais papildomai grindžia tuo, kad nebuvo informuota apie jai paskirtą baudą. Tačiau ši aplinkybė nekeičia teismo vertinimo, kadangi, kaip jau buvo aptarta, įstatymas baudos sumokėjimo terminą sieja su nutarimo skirti baudą išsiuntimu pažeidėjui, o ne su jo įteikimo momentu (ANK 675 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos argumentus, teismui taip pat nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjai paskirta bauda būtų buvusi panaikinta.

19. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad jei teismas konkrečioje byloje neabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi Konstitucijai, tai taiko šį teisės aktą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja.

20. Nagrinėjamu atveju teismui nekilo abejonių pareiškėjos nurodyto teisinio reglamentavimo atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisė yra pažeista, garantuojama ir teisminė gynyba. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra įstatyme nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pareiškėja, nesutikdama su jai paskirta bauda, turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis skųsti institucijos nutarimą skirti baudą ir tokiu būdu pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą. Todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkintinas.

21. Apibendrinant šioje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad antstolis pradėjęs priverstinį vykdymo procesą ir iš karto taikydamas priverstinio išieškojimo priemones iš skolininkės I. G., nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

priimti pareiškėjos I. G. 2024 m. spalio 31 d. teismui pateiktus rašytinius paaiškinimus-prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjos I. G. prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atmesti.

Pareiškėjos I. G. skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.