Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-01-07 · Civilinė byla Nr. 2S-93-883/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-07
Bylos Nr.
2S-93-883/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06565-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Stasiūnienė
Pareiškėjas
U. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-93-883/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06565-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.3.2.5.; 3.5.2.; 3.5.20.2 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 7 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) U. U. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-13569-1051/2019 pagal pareiškėjos U. U. skundą dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja U. U. (toliau – ir pareiškėja; skolininkė) 2019 m. spalio 16 d. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės V. Š. (toliau – ir antstolės) veiksmų, prašydama: 1) skirti pareiškėjai priklausančio areštuoto turto nepriklausomo vertintojo ekspertizę; 2) sustabdyti varžytines iki kol bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas.

2. Nurodė, kad 2019 m. spalio 1 d. gavo antstolės patvarkymą, kurio pagrindu turėjo būti paskelbtos antrosios pareiškėjai priklausančio buto su bendro naudojimo patalpomis (duomenys neskelbtini) varžytinės; pradinė pardavimo kaina turėjo būti 9 000 Eur, varžytinių pradžios data 2019 m. spalio 1 d., pabaigos – 2019 m. spalio 31 d. Pareiškėjos nuomone, Radviliškio mieste nekilnojamasis turtas kainuoja daugiau, nei kad antstolė įvertino, nes pradinė pardavimo kaina neatitinka rinkos kainų.

3. Antstolė V. Š. 2019 m. spalio 14 d. patvarkymu dėl atsisakymo patenkinti skundą nurodė, kad pareiškėja nepateikė objektyvių duomenų, jog areštuoto turto vertė neatitinka rinkos kainų, t. y. pareiškėja nepateikė paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų – patvirtinančių neteisingą turto vertės nustatymą. Pažymėjo, kad objektyvi turto rinkos vertė nustatoma varžytinių metu, nes nepriklausomai nuo turto įvertinimo, varžytinėse parduodamo turto realią kainą nustato pirkėjai. Be to, pareiškėja nepasiūlė iš varžytinių parduodamo turto pirkėjo. Atkreipė dėmesį, kad antstolė buvo areštavusi 3 pareiškėjai priklausančius butus, kiekvienas butas buvo įvertintas po 15 000 Eur (2 butai parduoti iš varžytinių po 12 000 Eur); antrosios varžytinės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka, kaip ir pirmosios varžytinės, tačiau antrosiose varžytinėse parduodamo turto pradinė kaina sudaro 60 procentų CPK 681straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos ir yra 9 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolei nekilo abejonių dėl turto vertės, todėl ji nepaskyrė turto vertės nustatymo ekspertizės. Nagrinėtinu atveju, antstolė pasinaudojusi įstatymo leidėjo suteikta diskrecijos laisve ekspertizės neskyrė ir įvertindama turto vertę rėmėsi Nekilnojamojo turto registro pateikiamomis vidutinėmis rinkos vertėmis.

6. Be to, pareiškėja skundą dėl areštuoto nekilnojamojo turto įkainojimo pateikė tik po to, kai butas nebuvo parduotas iš pirmųjų varžytinių ir jau yra paskelbtos antrosios šio buto pardavimo varžytinės. Teismas darė išvadą, jog būtent su antstolės buto įkainojimu pareiškėja vis dėl to sutiko, nes pareiškėjai buvo tinkamai išaiškintos teisės pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo.

7. Teismas sprendė, kad pareiškėja nėra pateikusi įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad įvertinto turto rinkos vertė yra didesnė nei buvo antstolės nustatyta (CPK 185 straipsnis). Be to, pareiškėja nepateikė argumentų bei įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad 2019 m. spalio 1 d. patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo Nr. S-19-71-60610, kuriuo skelbiamos pareiškėjos areštuoto turto antrosios varžytynės, neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų ar pažeidžia skolininkės teisės bei teisėtus interesus.

8. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėja galėjo savo iniciatyva atlikti turto vertinimą ir pateikti antstolei ar teismui objektyvius įrodymus apie turto rinkos vertę, tačiau to neatliko. Nagrinėjamu atveju subjektyvi pareiškėjos nuomonė dėl turto vertės negalėtų būti laikoma pakankamu pagrindu naikinti vykdymo metu atliktus vykdymo veiksmus.

9. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, sutiko su antstolės padarytomis išvadomis dėl pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertės nustatymo ir kartu pabrėžė, kad antstolės įkainojimas atitinka galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkina tiek išieškotojo, tiek skolininkės interesus (CPK 185 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) U. U. prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-13569-1051/2019 ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo arba paskirti iš varžytinių parduodamo turto vertinimo ekspertizę. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Antstolė įkainodama turtą vadovavosi Valstybinės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ nurodyta turto verte, tačiau šie duomenys yra tik rekomendacinio pobūdžio, nes turto vertinimai atliekami masinio vertinimo būdu (nėra atlikti tiesiogiai apžiūrint konkretų objektą). Masinis vertinimas neatspindi realios turto būklės, nes atlikus namo renovaciją turto vertė VĮ „Registrų centras“ nepasikeičia, nors turto rinkos vertė padidėja.

10.2. Nagrinėjamu atveju antstolė įkainojo ir pardavinėjo specifinį nekilnojamojo turto objektą, t. y. butą daugiabutyje, kuriame atlikta pilna renovacija, todėl antstolė privalėjo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę.

10.3. Varžytinėse dažniausiai dalyvauja nekilnojamojo turto agentai ir perpardavinėtojai, kurių tikslas kuo pigiau nupirkti turtą ir jį kuo pelningiau perparduoti. Atlikus ekspertizę būtų pašalintos abejonės dėl turto vertės, be to didesnė pardavimo kaina sudarytų prielaidas kreditoriui atgauti didesnę skolos dalį.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. Š. prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti 2019 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Apeliantė po antstolės raginimo nesikreipė ir neteikė pasiūlymų dėl galimų skolos išieškojimo būdų bei neteikė prašymų skolą mokėti dalimis, t. y. apeliantė pasyviai vykdė skolininkės pareigas.

11.2. Įvykusių varžytinių kaina atspindi realią parduodamo turto kainą, kuri nesiskiria nuo masiniu būdu atlikto turto vertinimo pagal VĮ „Registrų centras“.

11.3. Apeliantė nepateikė objektyvių duomenų, kad areštuoto turto vertė neatitinka rinkos kainų; nepateikė paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų patvirtinančių neteisingą turto vertės nustatymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Atskirojo skundo objektas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.

14. Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teisės ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis).

15. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami plečiamai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; kt.).

17. Antstolė V. Š. skolininkės atžvilgiu. vykdo 4 vykdomąsias bylas (duomenys neskelbtini) Vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų vykdomąjį raštą (duomenys neskelbtini) dėl 36 978,15 Eur išieškojimo (skolos ir palūkanų) iš skolininkės U. U. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Radviliškio būstas“ naudai 2019 m. spalio 1 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo, kuriuo paskelbė antrąsias skolininkei priklausančio turto varžytines (pradinė pardavimo kaina 9 000 Eur; varžytinės vyksta elektroniniu būdu; varžytinių pradžios data 2019 m. spalio 1 d.; pabaigos data 2019 m. spalio 31 d.; varžytinių (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 17 d. nutartimi sustabdė visus veiksmus vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini), susijusius su skolininkės U. U. nekilnojamojo turto (buto) varžytinėmis (duomenys neskelbtini) iki šioje byloje bus priimtas (sprendimas) ir jis įsiteisės.

18. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos medžiaga nustatyta, kad 2019-06-20 buvo priimtas patikslinantis turto arešto aktas (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta areštuoto turto vertė 15 000 Eur. Šis raštas registruota pašto siunta pareiškėjai buvo išsiųstas 2019-06-21, 2019-07-08. Vadovaujantis CPK 604 straipsnio nuostatomis, patikslinantis turto arešto aktas pareiškėjai yra įteiktas 2019-06-27.

20. Apeliantė (skolininkė) atskirajame skunde argumentuoja, kad antstolė įkainodama skolininkės turtą vadovavosi VĮ „Registrų centras“ nurodyta turto verte, nors šie turto vertės duomenys, apeliantės nuomone, yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. vertinimai atliekami masinio vertinimo būdu ir nėra atlikti tiesiogiai apžiūrint konkretų objektą.

21. CPK 681 straipsnis nustato, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

22. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas, turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė areštuoto turto vertę nustatė pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis ir skolininkės turto vertinimo ekspertizės neskyrė. Skolininkė nesutinka su turto vertinimo pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis, tačiau argumentų, kad ši kaina nustatyta netinkamai ar kad ji esmingai neatitinka rinkos kainos, nepateikė. Pagrindinis skolininkės argumentas buvo tas, kad areštuotam turtui atlikta pilna renovacija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rinka nėra pastovi, tad, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, turto paklausa bei kainos rinkoje nuolat kinta. Antstolė, vykdydama išieškojimą, turi imtis priemonių, kad kiek galima greičiau nustatytų areštuoto turto vertę ir, ją nustačius, turtą realizuotų, kad nebūtų pažeista išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kai turto vertės skirtumas susidaro dėl laiko, rinkos pokyčių, turto nusidėvėjimo ir panašių aplinkybių.

24. Proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę, kurioje nustatyta vertė yra laikoma turto verte (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014; 2012 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2012).

25. Antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolis savo iniciatyva turėtų skirti ekspertizę to prašiusiam asmeniui nesumokėjus ekspertizės išlaidų – jei to asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo. Tokių abejonių galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkės argumentai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis realiais skaičiavimais, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir/ar jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti turto vertinimo ekspertizę. Pažymėtina, kad kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolė turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau.

27. Nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininkės turto įkainojimas – visų pirma antstolės pareiga, kurią vykdyti ji privalo nepaisydama to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai)

28. Be to, tiek skolininkas, tiek išieškotojas turi būti suinteresuoti teisingos turto vertės nustatymu, todėl turi aktyviai dalyvauti turto vertės nustatymo procese. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prieštaravimo dėl turto vertės CPK 681 straipsnio nustatyta tvarka nėra pareiškusi, o antstolės veiksmus apskundė tada, kai antstolė paskelbė antrąsias varžytines. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie veiksmai verčia abejoti apeliantės suinteresuotumu kiek galima operatyviau nustatyti arčiausiai rinkos esančią areštuoto turto vertę ir jį realizuoti.

29. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolė tinkamai vykdė savo pareigas nustatant areštuoto turto vertę, o apeliantė nepateikė motyvuotų prieštaravimų, dėl ko būtų galima abejoti turto vertės atitikčiai arčiausiai rinkos kainai turto vertinimo metu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Irena Stasiūnienė