- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- 2YT-13569-1051/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06565-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Pareiškėjas
- U. U.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos U. U. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja U. U. kreipėsi į antstolę V. Š. su skundu dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė: 1) skirti jai priklausančio areštuoto turto nepriklausomo vertintojo ekspertizę; 2) sustabdyti varžytines iki kol bus išnagrinėtas skundas.
2. Pareiškėja U. U. skunde nurodė, kad gavo patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo 2019 m. spalio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma - paskelbti antrąsias jai priklausančio turto: buto su bendro naudojimo patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynes. Nesutinka su parduodamo turto kaina. Vadovaudamasis teismų praktika, teigė, kad vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainojamas objektyviai, maksimaliai artima esančiai rinkoje turto rinkos kaina. Pareiškėjai nėra suprantama, kuo vadovaujantis buvo nustatyta parduodamo turto kaina ir kodėl nebuvo atlikta parduodamo turto rinkos vertinimo ekspertizė, bei kodėl nebuvo atsiklausta jos nuomonės. Antstolė įvertindama turtą net neapžiūrėjo buto ir neprašė pareiškėjos jokių duomenų apie jį, todėl mano, kad toks įvertinimas tik turint dokumentus yra niekinis ir neatitinka rinkos kainų.
3. Tai pat pareiškėja nurodė, kad ji tinkamai negavo antstolės siunčiamų pranešimų. Jei antstolei buvo sunkumų pristatant pašto korespondenciją namų adresu, visada juos galima perduoti per pareiškėjos darbovietę.
4. Antstolė V. Š. 2019 m. spalio 14 d. patvarkymu pareiškėjos skundą atsisakė patenkinti. Dėl areštuoto turto įkainojimo nurodė, kad antstolis turi diskrecijos teisę ir visišką laisvę pasirinkti, kokiu būdu jis įkainos skolininko turtą: antstolis gali vadovautis Nekilnojamojo turto registro pateikiamomis vidutinėmis rinkos vertėmis (masinis vertinimas), gali skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti arba pasinaudoti kitais būdais. Taigi, įstatyme nėra imperatyviai nustatyta, kad kiekvienu atveju būtinai turi būti skiriama ekspertizė. Tuo atveju, jeigu skolininkas ar išieškotojas nesutinka su antstolio nustatyta turto verte ir pageidauja, kad būtų skirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, prieš skiriant ekspertizę turi į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Akcentuotina, kad visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010). Turto pardavimo iš varžytynių tikslas - parduoti turtą už kuo didesnę kainą, taip apsaugant tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Todėl, net jeigu ir susidarytų situacija, kad antstolis turtą įvertintų per maža nei rinkos kaina, varžytynių mechanizmas šią klaidą lengvai galėtų ištaisyti, t. y. pirkėjams didinant kainą. Antstoliui turtą įvertinus akivaizdžiai per maža kaina, susidarytų situacija, kuomet atsirastų daug pirkėjų, pageidaujančių turtą įgyti. Pažymėjo, kad įvykusių varžytynių kaina (du butai po 12000,00 Eur) ir atspindi realią parduodamo turto kainą (kas nesiskiria nuo masiniu būdu atlikto turto vertinimo pagal VĮ Registrų centrą). Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad areštuoto turto vertė neatitinka rinkos kainų. Pareiškėja nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto vertės nustatymą, savo nesutikimą dėl iš varžytynių parduodamo turto vertės grindžia iš esmės remdamasi tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Taip pat pažymėjo, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, ir pirkėjų konkurencija nustatys varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Kita vertus, jei pareiškėja yra įsitikinusi, kad turto rinkos vertė yra kitokia, ji gali CPK 704 str. nustatyta tvarka pati pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, kas iki šiol nėra padaryta, nors ši teisė buvo išaiškinta (2019-06-20 pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-07-17 pranešime Nr. (duomenys neskelbtini)). Į vykdomąją bylą nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, jog antstolės atliktas nekilnojamojo turto įkainojimas yra netinkamas, neatitinkantis esamų nekilnojamojo turto rinkos sąlygų, nepateikta įrodymų apie tai, jog nekilnojamojo turto kaina yra per žema. Byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėja neturėjo galimybių laiku sužinoti apie vykdomojoje byloje antstolio atliekamus veiksmus, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 644 straipsnio 4 punkte įtvirtintą skolininko pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga.
5. Atkreipė dėmesį į tai, kad vykdomosios bylos vykdymo metu buvo areštuoti trys pareiškėjai priklausantys butai (su priklausiniais iš bendro naudojimo patalpų), kiekvienas butas įvertintas po 15000,00 Eur. Kaip matyti iš Registrų centro pateikiamos informacijos (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų), butai vieno kambario, pirmame aukšte, (duomenys neskelbtini) kv. m, dujų atvesta į namą nėra. Į visas šias aplinkybes bei į masinio vertinimo pateikiamas vertes buvo atsižvelgta įkainojant turtą. Patikslinantis turto arešto aktas, kuriame nurodytos vertės, pareiškėjai buvo siųstas ne kartą tiek registruotu laišku, tiek el. paštu. Jokių skundų, prieštaravimų dėl vertės nustatymo gauta nebuvo. Priešingai, prieš surašant turto pardavimo iš varžytynių aktus, telefonu buvo kalbėta su pareiškėja, kuri patvirtino, kad parduoto turto kainą ją tenkina ir ji prieštaravimų dėl kainos neturi. Kiekvienas iš butų buvo įkainotas po 15000,00 Eur. Du butai parduoti iš pirmųjų varžytynių po 12000,00 Eur, o vieno buto pirmosios varžytynės neįvyko, todėl buvo paskelbtos antrosios šio buto varžytynės. CPK 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos, t. y. 15000,00 Eur x 60 proc., pradinė antrųjų varžytynių kaina yra 9000,00 Eur.
6. Dėl procesinių dokumentų siuntimo pareiškėjai nurodė, kad informaciją, jog pareiškėjos atžvilgiu yra užvesta vykdomoji byla, pareiškėja žinojo. Po raginimo gavimo pareiškėja nesikreipė į antstolės kontorą, neteikė jokių pasiūlymų, kokiu būdu būtų galima išieškoti skolą, neteikė prašymų skolą mokėti dalimis, t. y. visą laiką pasyviai vykdė savo, kai skolininkės, pareigas. Pareiškėja U. U. buvo tinkamai informuojama apie visus priimamus procesinius dokumentus. Be to, visi procesiniai dokumentai pareiškėjai papildomai buvo siunčiami elektroniniu paštu ir per Antstolių informacinę sistemą. Norint perskaityti dokumento turinį, reikia prisijungi prie Antstolių informacinės sistemos (per elektroninę bankininkystę). Procesiniai dokumentai pareiškėjai buvo siunčiami visais žinomais adresais, kai kurie iš jų buvo siunčiami po kelis kartus. Taigi, antstolė dėjo visas pastangas, kad pareiškėja žinotų apie kiekvieną procesinį veiksmą, atliekamą vykdomojoje byloje. Iš vykdomosios bylos duomenų, darytina išvada, kad pareiškėjai buvo žinoma apie atliekamus vykdymo veiksmus. Be to, atkreipė teismo dėmesį į tai, kad skundą pareiškėja atsiuntė iš el. pašto (duomenys neskelbtini), o skunde pareiškėja nurodo savo adresą - (duomenys neskelbtini) r.
7. Pareiškėja, antstolė ir suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimą informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 17).
8. Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
9. Remiantis vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje 2019 m. gegužės 28 d. patvarkymu buvo priimtas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. vykdomasis raštas, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės U. U. išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) naudai (v. b. l. 1, 2, 6-7). Antstolė, vykdydama priverstinio vykdymo veiksmus, geruoju ragino skolininkę padengti kreditoriui skolą (v. b. l. 8-9, 15-16, 28-29), tačiau skola nebuvo padengta. Antstolė tęsdama priverstinio skolos išieškojimo veiksmus nustatė, jog pareiškėja (skolininkė) turi registruoto nekilnojamojo turto (v. b. l. 32-34, 35-36, 37-38, 39-40), 2019 m. gegužės 28 d. priėmė patvarkymą dėl arešto ir areštavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 48-50, 51-52, 54-55, 56-58, 66-68, 69-70). Šiame turto arešto akte pareiškėjai išaiškinta CPK 681 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta skolininko, nedalyvavusio areštuojant turtą, teisė pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Minėtus dokumentus skolininkė gavo 2019 m. gegužės 30 d. (v. b. l. 64).
10. Be to, nustatyta, kad antstolė V. Š. įvertinusi areštuotų butų vidutinę rinkos vertę, esančią užfiksuotą VĮ Registrų centre, 2019 m. birželio 20 d. priėmė patikslintą Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame areštuotus butus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įvertino kiekvieną iš jų 15000,00 Eur verte (v. b. l. 92-93, 94, 95-96, 97, 98-99, 100, 102-104, 115-117). Šiame patikslintame turto arešto akte dar kartą pareiškėjai buvo išaiškinta CPK 681 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta skolininko, nedalyvavusio areštuojant turtą, teisė pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog minėti dokumentai registruota pašto siunta pareiškėjai buvo siųsti analogišku adresu, kaip ir prieš tai siųsti dokumentai, t. y. adresu (duomenys neskelbtini) r. (v. b. l.101, 109), tačiau šių dokumentų pareiškėja neatsiėmė (v. b. l. 113). Taip pat antstolė pakartotinai analogišku adresu šiuos dokumentus siuntė skolininkei dar vieną kartą, t. y. 2019 m. liepos 8 d. (v. b. l. 119). Antstolė, pasinaudodama CPK 604 straipsnyje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo vykdymo proceso metu tvarka, pripažino, kad patikslintas turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) U. U. yra įteiktas 2019 m. birželio 27 d. (v. b. l. 122).
11. Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 604 ir 605 straipsniuose reglamentuojama procesinių dokumentų įteikimo vykdymo proceso metu ir antstolio patvarkymų išsiuntimo tvarka. Pagal šiuos straipsnius antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. Pagal CPK 679 straipsnį turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu šis yra sudarytas, įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai, o jeigu įteikti turto arešto aktą ar turto aprašą nėra galimybės, jis siunčiamas registruotąja pašto siunta. Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų nenustatyta, kad antstolė nepažeidė turto arešto akto ir patvarkymų išsiuntimo bei procesinių dokumentų įteikimo tvarkos. Taip pat pastebėtina, jog kaip nurodė antstolė savo patvarkyme, jog telefonu susiekta su U. U. bei pasidomėta, kokiu adresu ji priims jai siunčiamus procesinius dokumentus. U. U. informavo, kad procesinius dokumentus galima atsiųsti el. paštu (duomenys neskelbtini), todėl turto arešto aktas (patikslinantis) Nr. S(duomenys neskelbtini) kartu su nauju pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai 2019 m. liepos 17 d. buvo išsiųsti el. paštu (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina faktą, jog pareiškėjai procesiniai dokumentai įteikti tiek įstatymų nustatyta tvarka, tiek pareiškėjai priimtinu būdu, t. y. elektroniniu paštu. Remiantis vykdomojoje byloje nustatytoms aplinkybėms bei remiantis nurodytam teisiniam reglamentavimu, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, jog, neva, tinkamai negavo antstolės siunčiamų pranešimų, laikytinos kaip nepagrįstos.
12. Pareiškėja skunde teigė, jog jai nesuprantama, kodėl antstolė įkainodama turtą neskyrė ekspertizės, kodėl nebuvo atsiklausta jos nuomonės, kodėl neatsižvelgė į konkrečias aplinkybes, namo, buto būklę, vietovę ir t. t., todėl mano, kad toks įvertinimas yra niekinis ir neatitinka rinkos kainų.
13. Antstolė 2019 m. birželio 20 d. priėmusi ir tinkamai įteikusi skolininkei patikslintą Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 1 d. priėmė patvarkymą dėl areštuotų butų pardavimo, kuriuo informavo pareiškėją (skolininkę) ir išieškotoją, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. bus skelbiamos pirmosios įkeisto Turto varžytynės, kurių metu bus parduodamas pareiškėjos turtas, butai, esantys adresais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurių pradinė kaina nustatyta kiekvienas po 12000,00 Eur (v. b. l. 143-145, 152-154, 161-163). Įvykus pirmosioms varžytinėms, buvo parduoti 2 butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 173, 174).
14. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalį turto rinkos vertė – tai apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Pažymėtina, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010).
16. Visų pirma pažymėtina, kad CPK išvardinti trys pagrindai, kuriems esant vykdymo procese atliekama ekspertizė: 1) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis); 2) jei skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 2 dalis); 3) jei negalima įvertinti turto jo arešto metu (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Antstolis, areštuodamas turtą, preliminariai įvertina areštuoto turto mąstą, kurio, jo manymu, galėtų užtekti pilnai įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Prieštaravimus dėl turto įkainojimo asmenys gali pareikšti ne vėliau kaip per tris dienas nuo turto arešto gavimo, jeigu nedalyvavo areštuojant turtą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolei nekilo abejonių dėl turto vertės, todėl ji nepaskyrė turto vertės nustatymo ekspertizės ir ji nebuvo atlikta. Antstolė pažymėjo, kad nagrinėtinu atveju, antstolė pasinaudojusi įstatymo leidėjo suteikta diskrecijos laisve ekspertizės neskyrė ir įvertindama turto vertę rėmėsi Nekilnojamojo turto registro pateikiamomis vidutinėmis rinkos vertėmis.
17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Pažymėtina, kad CPK 643 straipsnyje apibrėžtos skolininko teisės vykdymo procese, o 644 straipsnyje nustatytos skolininko pareigos. Dėl areštuoto nekilnojamojo turto įkainojimo pareiškėja skundą pateikė tik po to, kaip butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo parduotas iš pirmųjų varžytinių ir jau yra paskelbtos antrosios šio buto pardavimo varžytinės. Nagrinėtinu atveju akivaizdu, jog pareiškėjai buvo tinkamai išaiškintos jos teisės pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, tačiau pati skolininkė U. U. nebuvo aktyvi ir delsė pasinaudoti ir nepasinaudojo jai suteikta teise. Toks pareiškėjos neveikimas, leidžia daryti išvadą, jog būtent su tokiu butų įkainojimu, ji vis dėl to sutiko, ir jau nebeturint tam tikros turto dalies (pradavus du butus iš pirmųjų turto varžytinių), siekia išsaugoti likusį, neparduotą turtą.
18. Teismas taip pat pastebi, kad pareiškėjos pateikti argumentai dėl galimai netinkamai nustatytos turto įvertinimo sumos ir reikalingumo skirti ekspertizę yra nemotyvuoti, t. y. nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais jos teiginius. Pareiškėja nėra pateikusi įrodymų, kiek iš tiesų turimas turtas gali kainuoti/kainuoja, kokia šio būsto vidinė būklė ir pan., o tik reiškia savo nuomonę, pastebėjimus, kurie nėra niekaip pagrįsti dėl galimai didesnės turto vertės. Teismas sprendžia, kad pareiškėja nėra pateikusi įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, kad įvertinto turto rinkos vertė yra didesnė nei buvo antstolės nustatyta (CPK 185 straipsnis). Be to, pareiškėja nepateikė jokių argumentų bei įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad 2019 m. spalio 1 d. patvarkymas dėl varžytinių paskelbimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skelbiamos pareiškėjos areštuoto turto antrųjų varžytynių paskelbimo neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų, ar pažeidžia skolininkės teisės bei teisėtus interesus.
19. Taip pat teismas nesutikdamas su pareiškėjos U. U. nurodytomis aplinkybėmis, jog turto įkainojimas yra niekinis ir neatitinka rinkos kainų, pažymi, kad varžytynių metu nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertina parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog įvykus pirmosioms varžytinėms, buvo parduoti butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kiekvienas už 12000,00 Eur (v. b. l. 173, 174, 200, 201, 202, 203), todėl negalima teigti, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris įkainotas 15000,00 Eur verte, yra įkainotas netinkamai ir neatitinka tikrosios rinkos kainos. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja galėjo savo iniciatyva atlikti turto vertinimą ir pateikti antstolei ar teismui objektyvius įrodymus apie turto rinkos vertę, tačiau to neatliko. Šiuo atveju subjektyvi pareiškėjos nuomonė dėl turto vertės negali būti laikoma pakankamu pagrindu naikinti vykdymo metu atliktus vykdymo veiksmus.
20. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs pareiškėjos skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su antstolės padarytomis išvadomis dėl pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto vertės nustatymo ir kartu pabrėžtina, kad toks įkainojimas atitinka galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkina tiek išieškotojo, tiek skolininkės interesus (CPK 185 straipsnis).
21. Taip pat paminėtina, kad pagal CPK 643 straipsnį skolininkas turi teisę dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymą apie vykdymo eigą, apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, nušalinimus ir kitas CPK nustatytas teises. Vykdymo veiksmai atliekami laikantis nuoseklios jų atlikimo tvarkos ir užbaigiami visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą arba kitais CPK 632 straipsnyje nurodytais pagrindais. Dėl to skolininkė turi naudotis jai įstatymo suteikiamomis teisėmis laiku, vykdymo veiksmų atlikimo metu, priešingu atveju ji netenka galimybės ginti savo interesus dėl tų vykdymo veiksmų, kurie jau yra atlikti.
22. Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju antstolė veikė pagal įstatymus, nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, areštuoto turto realizavimas leis užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą, todėl tenkinti skundo nėra pagrindo.
23. Atsižvelgiant į tai, kad antstolės veiksmai vykdomojoje byloje (duomenys neskelbtini) yra atlikti pagal antstolei suteiktus įgalinimus, nepažeidžiant vykdymo proceso normų, yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas.
24. Skundo netenkinus, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, šiai nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu – 292 straipsniu, 510 straipsniu, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
Skundą atmesti.
Nutartį išsiųsti byloje dalyvaujantiems byloje asmenims.
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Nutarčiai įsiteisėjus, antstolei grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.