Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

4. Nors tarp šalių – mirusiojo T. Š. ir ieškovės nebuvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, tačiau buvo atlikti mokėjimų pavedimai, T. Š. pervedant 7 000 Eur pinigų sumą, pavedime nurodant, pinigų pervedimo paskirtį- paskola . Ieškovė nurodė, jog egzistuoja faktas, kuris patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nurodė, jog tarp šalių buvo sudaryta tikslinė paskolos sutartis. Šią aplinkybę gali patvirtinti T. Š. mama J. Š..

6. Jos atstovė palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais, kurį prašė patenkinti. Nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai santykiai. Pinigai T. Š. buvo pervesti į jo sąskaitą, nurodant pinigų pervedimo paskirtį (paskola). Jis jais naudojosi. Sunkiai susirgus T. Š. ieškovė nedrįso iš paskolos gavėjo reikalauti grąžinti paskolintus pinigus. Po T. Š. mirties ieškovė prašė grąžinti paskolintus pinigus iš abiejų jo turto paveldėtojų, atsakovo V. Š. ir trečiojo asmens J. Š.. J. Š. 2023-03-06 grąžino jai 3 500 Eur skolos. Atsakovas V. Š. atsisakė pripažinti skolą ir grąžinti likusią jos dalį sumoje 3 500 Eur.

8. Tretysis asmuo K. Č.-Č. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkami. 2023-09-17 teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kur nurodė, kad jam yra žinoma, kad jo sutuoktinė L. Č.-Č. 2018-03-16 T. Š. paskolino 2 000 Eur. Pinigai dviem pavedimais (iš Swedbanko- 1 200 Eur, iš SEB banko- 800 Eur) buvo pervesti į T. Š. sąskaitą. Pinigai buvo skolinami garažo vartų remontui. 2020-12-21jo sutuoktinė T. Š. paskolino dar 5 000 Eur automobilių įsigijimui. Pinigai buvo pervesti iš L. Č.-Č. sąskaitos Swedbanke į T. Š. sąskaitą. T. Š. iki mirties skolos negražino.

9. T. Š. palikimą priėmė jo tėvai: J. Š. ir V. Š.. J. Š. niekuomet neneigė skolos L. Č.-Č., apie ją žinojo ir skolą pripažino. , o teisminio proceso metu jai tenkančią dalį 3 500 Eur gražino L. Č.-Č. Mano, kad atsakovas nepripažindamas skolos elgiasi nesąžiningai, nes jo sutuoktinė norėjo padėti atsakovo sūnui ir jam padėjo. Prašė L. Č.-Č. ieškinį tenkinti pilnai.

13. Nors tarp šalių – mirusiojo T. Š. ir ieškovo nebuvo sudarytos rašytinės paskolos sutartys, tačiau buvo atliktas mokėjimo pavedimas, T. Š. pervedant 108 839 Norvegijos kronas, kas atitinka 10 000 Eur pinigų sumą. Ieškovas nurodė, jog egzistuoja faktas, kuris patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nurodė, jog tarp šalių buvo sudaryta tikslinė paskolos sutartis. Šią aplinkybę gali patvirtinti T. Š. mama J. Š..

18. Atsakovo vertinimu, ieškovė negali remtis liudytojų parodymais įrodinėdami paskolos sutarties sudarymą, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką tai yra neleistina įrodinėjimo priemonė, jeigu nebuvo laikytasi privalomos sandoriui sudaryti formos. Taip pat palikimo apyraše nėra įtrauktas ieškovės skolinis įsipareigojimas, todėl atsakovui neaišku, ar ieškovės įrodinėjamas skolinis įsipareigojimas egzistuoja, ar buvo sudaryta būtent paskolos sutartis, ar toks įsipareigojimas nebuvo įvykdytas, ar ieškovei nebuvo grąžintos lėšos. Iš banko sąskaitos matyti, kad T. Š. išsigrynino 26000 Eur laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 22 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini) mieste buvusiuose bankomatuose, iš kurių grąžino skolas ir galimai buvusią skolą, jeigu tokia buvo, ieškovei.

23. Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

24. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 14 punktą).

25. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą; 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktą).

26. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (4 dalis).

27. Byloje ginčas kilo dėl paskolos sutarties, kuri pagal įstatymą turi būti sudaroma paprasta rašytine forma, sudarymo fakto. Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).

28. Išimtis dėl draudimo remtis liudytojų parodymais įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią draudimo remtis liudytojų parodymais teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (1 punktas); arba sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės (2 punktas); arba, atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu (3 punktas); arba, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018, 39 punktas).

29. Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad banko mokėjimo pavedimas savaime nepatvirtina buvus paskolos teisinius santykius. Pinigų pervedimas yra tik tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau pačios prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu (pvz., bendro verslo, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 17 punktą).

36. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog T. Š. siejo kiti – ne paskolos teisiniai santykiai. Ieškovės teigimu, ji ginčo sumą T. Š. paskolino, šią sumą jis ieškovei vėliau, pareikalavus, pažadėjo grąžinti. Būtent to ir tikėjosi ieškovė iš T. Š., tačiau jis susirgo ir mirė. Ieškovė patikino teismą, jog kitokie teisiniai santykiai su T. Š. tikrai nesiejo. Nors atsakovas su tuo nesutinka, tačiau jis konkrečių įrodymų nesutikimui pagrįsti teismui nepateikė ir tokiu atveju, teismas laiko atsakovo atsikirtimus neįrodytais. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ginčo sumą ieškovė T. Š. būtų dovanojusi ar atsiskaičiusi už kokį tai iš jo įsigytą turtą (pvz. dėvėtą automobilį), nes (bankinių) pavedimų paskirtyje ieškovė aiškiai nurodė, jog minėtą pinigų sumą ji perduoda/perveda T. Š. kaip paskolą.

37. Atsakovas abejoja, ar ieškovė skolino pinigus vien tik T. Š., jo nuomone, ieškovė pinigus skolino T. Š. ir trečiajam asmeniui J. Š., nes pastaroji neturėjo „legalių“ pinigų įsigyti namui (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), nes surinkęs 70 000 Eur T. Š.. pervedė namo pardavėjui. Su tokia atsakovo pozicija teismas, nesutinka, nes Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.870 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata reiškia, jog paskolos sutartis yra realinė, t.y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (LAT 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, LAT 2018-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 ir kt.). Bylos duomenimis tarp paskolos davėjos, t. y. ieškovės ir T. Š. susiklostė paskolos teisiniai santykiai (2020 m. gruodžio 21 d. ieškovės pinigų pervedimas į T. Š. sąskaitą, ketinimas parduoti turtą (namas) ir grąžinti ieškovei paskolintus pinigus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė paskolos gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

38. Atsakovo atstovas teigė, kad atsakovo ir trečiojo asmens prievolė ieškovei yra solidari. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenustatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidiariai, o tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos, o CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad jei yra keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 straipsnis). Tokiu atveju, kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju išimtinai teisę pasirinkti reikšti reikalavimus vienam ar abiem įpėdiniams tik turi kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 03 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2011; 2013 11 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2013).

39. Dėl pasakytų argumentų, teismas konstatuoja, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo, kuris yra paveldėtojas pagal įstatymą mirusio T. Š. ½ dalies turto, turtinių teisių ir prievolių, priteisti ½ dalies paskolintos sumos, t.y. 3 500 Eur (CK 6.873 straipsnis). Atsakovas išreiškė abejones dėl to, kad ginčo pinigai ieškovei visgi galėjo būti grąžinti, taip pat abejoja, kad trečiasis asmuo J. Š. yra ieškovei grąžinusi pusę sumos – 3 500 Eur jos nurodytomis aplinkybėmis. Į bylą nepateikta rašytinių įrodymų (rašytinės formos kreditoriaus pakvitavimo ar kitokio kreditoriaus surašyto/pasirašyto dokumento, kuriame būtų patvirtintas paskolos dalies (dalių) grąžinimo faktas), kad ieškovės paskolintą 7 000 Eur sumą T. Š. būtų jai grąžinęs, todėl teismo vertinimu, yra laikytina, kad jis būdamas dar gyvas, ginčo skolos nebuvo grąžinęs ir po mirties ieškovei paliko tokio dydžio įsiskolinimą. Trečiasis asmuo J. Š. (jos atstovas) teismui 2023 m. kovo 6 d. pateikė rašytinius įrodymus (pakvitavimą, sąskaitos išrašą), kad trečiasis asmuo pagal ieškovės pareikalavimą, kaip paveldėtoja pagal įstatymą mirusio T. Š. ½ dalies turto, turtinių teisių ir prievolių, ieškovei grąžino ½ dalies paskolintos sumos, t.y. 3 500 Eur. Ieškovė teisme patvirtino, kad J. Š. jai už T. Š. grąžino ½ dalį paskolintų pinigų ir jai pretenzijų dėl to nebeturi, ką ieškovė patvirtino ir savo veiksmais - ieškinio reikalavimo dėl išreikalautinos paskolos jos atžvilgiu nesuformulavo. Iš trečiojo asmens išrašo iš banko sąskaitos matyti, jog ji banke turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškove, dalį lėšų trečiasis asmuo periodiškai nusiimdavo nuo sąskaitos. Visa tai šalina kokias tai kilusias abejones, kad J. Š. su ieškove neatsiskaitė.

41. Atsakovas pagal ieškovės pareikalavimą praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 22d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

43. Trečiasis asmuo J. Š. nurodė, jog yra ieškovo pusėje, prašė ieškinį patenkinti. Ji mano, kad ieškovas savo draugui, gyvenusiam kaimynystėje, nuo mažens bendravusiam T. Š. 2020 m. gruodžio 29 d. atlikęs pavedimą Norvegijos kronomis, tokiu būdu jam paskolino 10 000 Eur sumą. Trečiojo asmens J. Š. teigimu, ji žinojo, kad sūnus skolinosi pinigų iš K. B., ketino skolą gražinti pardavęs savo namą.

45. Remiantis CK 6.870 straipsnio 1 dalimi, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

46. Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 14 punktą; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 14 punktą).

47. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą; 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 58 punktą).

48. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (4 dalis).

49. Byloje ginčas kilo dėl paskolos sutarties, kuri pagal įstatymą turi būti sudaroma paprasta rašytine forma, sudarymo fakto. Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau, kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).

50. Išimtis dėl draudimo remtis liudytojų parodymais įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią draudimo remtis liudytojų parodymais teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (1 punktas); arba sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės (2 punktas); arba, atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu (3 punktas); arba, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018, 39 punktas).

51. Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad banko mokėjimo pavedimas savaime nepatvirtina buvus paskolos teisinius santykius. Pinigų pervedimas yra tik tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau pačios prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu (pvz., bendro verslo, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015; 2021 m. spalio 20 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 17 punktą).

52. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, nurodo, kad, ieškovui šioje byloje pareiškus reikalavimą grąžinti skolą, įrodinėjimo dalyką byloje sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: kad pinigai 2020m. gruodžio 29d. buvo perduoti ieškovo ir kad jie buvo perduoti T. Š., mirusiam (duomenys neskelbtini), būtent kaip paskola.

53. Šioje byloje ieškovas teigė, kad jis mirusiam T. Š. į banko sąskaitą 2020 m. gruodžio 29 d. kaip paskolą pervedė 108 839 Norvegijos kronų, kas atitinka 10 000 Eur. T. Š. minėjo, kad pinigai reikalingi namo pirkimui ar kažkam kitam trūko pinigų, į tai ieškovai nesigilino. Sakė, kad ankstesnės skolos negrąžino, nes dar nepardavė automobilių. Jis T. Š. pasitikėjo, nes žinojo, kad jam finansiškai padeda jo motina J. Š. ir neabejojo, kad vėliau pinigus jis jam tikrai grąžins. Kai T. Š. susirgo, žadėjo parduoti namą ir pinigus ieškovui vėliau grąžinti. Aplinkybę, kad pinigai buvo perduoti T. Š., ieškovas įrodinėjo (bankiniu) mokėjimo pavedimu.

59. Dėl pasakytų argumentų, teismas konstatuoja, kad ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo, kuris yra paveldėtojas pagal įstatymą mirusio T. Š. ½ dalies turto, turtinių teisių ir prievolių, priteisti ½ dalies paskolintos sumos, t.y. 10 000 Eur (CK 6.873 straipsnis). Atsakovas išreiškė abejones dėl to, kad ginčo pinigai ieškovui visgi galėjo būti grąžinti, taip pat abejoja, kad trečiasis asmuo J. Š. yra ieškovams grąžinusi pusę sumos – 5 000 Eur jos nurodytomis aplinkybėmis. Į bylą nepateikta rašytinių įrodymų (rašytinės formos kreditoriaus pakvitavimo ar kitokio kreditoriaus surašyto/pasirašyto dokumento, kuriame būtų patvirtintas paskolos dalies (dalių) grąžinimo faktas), kad ieškovo paskolintą 10 000 Eur sumą T. Š. būtų jam grąžinęs, todėl teismo vertinimu, yra laikytina, kad jis būdamas dar gyvas, ginčo skolos nebuvo grąžinęs ir po mirties ieškovui paliko tokio dydžio įsiskolinimą. Trečiasis asmuo J. Š. (jos atstovas) teismui pateikė rašytinius įrodymus (pakvitavimą, 2022 m. gruodžio mėnesio sąskaitos išrašą), kad trečiasis asmuo pagal ieškovo pareikalavimą, kaip paveldėtoja pagal įstatymą mirusio T. Š. ½ dalies turto, turtinių teisių ir prievolių, ieškovams grąžino ½ dalies paskolintos sumos, t.y. 7500 Eur tame 5 000 Eur 2020m. gruodžio 29d. pavedimu 10 000 Eur paskolintos sumos. Ieškovas ir teisme patvirtino, kad J. Š. jam už T. Š. grąžino ½ dalį paskolintų pinigų ir jai pretenzijų dėl to nebeturi, ką ieškovas patvirtino ir savo veiksmais - ieškinio reikalavimo dėl išreikalautinos paskolos jos atžvilgiu nesuformulavo. Iš trečiojo asmens išrašo iš banko sąskaitos matyti, jog ji banke turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su ieškovais, dalį lėšų trečiasis asmuo periodiškai nusiimdavo nuo sąskaitos. Visa tai šalina kokias tai kilusias abejones, kad J. Š. su ieškovu neatsiskaitė.

60. Atsakovas pagal ieškovo pareikalavimą praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

61. Ieškovas K. B. teigia, kad 2020 m. lapkričio mėnesį, savo draugo T. Š. prašymu, paskolino 5 000 Eur ir susitarė, kad minėtus pinigus T. Š. grąžins iki 2021m. birželio 1d. Pinigus savaitės bėgyje perdavė T. Š. į rankas per du kartus lygiomis dalimis po 2 500 Eur. T. Š. vertėsi naudotų automobilių prekyba, prašė pinigų paskolinti, nes rado pirkti automobilį ir trūko pinigų. Jo žiniomis, už paskolintus pinigus T. Š. įsigijo du automobilius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šioms aplinkybėms pagrįsti, ieškovas pateikė 2023-08-28 Antstolio Artūro Auglio faktinių aplinkybių konstavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad ieškovas K. B. atvyko į antstolio Artūro Auglio kontorą ir pateikė mobilaus ryšio telefoną iPhone X, modelio Nr. NQAD2ZD/a, serijos Nr. GHLYD9U0JCLJ,kuriam suteiktas pavadinimas (duomenys neskelbtini) iPhone, bei kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Telefone yra įdiegta MESSENGER programėlė. Šioje programėlėje yra duomenys, kad per ją 2020-08-11, 2020-12-24, 2020-12-26, 2020-12-27, 2020-12-208 ir 2020-12-29 vyko susirašinėjimas su adresatu, kuris yra sukūręs paskyrą „T. Š.“. Iš prie minėto protokolo esančių momentinių telefono nuotraukų matyti, kad 2020-12-26 ir 2020-12-27 žinutėse T. Š. pripažįsta, kad ieškovui yra skolingas už automobilius, „...jei skolintu 30k, ...iki birželio 1d. atiduodu 37-38 k“, „... jei 30k tai atiduodu 32 k, nes ant kurso prarandi ir 2k už paskolinimą duodu, tai grąžinsiu 34k+ ten už tas auto kur buvo ...“.

62. Pastarąją aplinkybę iš dalies patvirtino ir atsakovas, kad sūnus T. Š. važinėjosi (duomenys neskelbtini) ir turėjo automobilį (duomenys neskelbtini).

63. Pagal ginčo skolos sumą paskolos sutartis turėjo būti sudaryta raštu (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties, tačiau pinigai buvo perduoti į rankas. Nagrinėjamu atveju teismas šioje civilinėje byloje konstatuoja, kad nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių kad T. Š. iš ieškovo gavo 5 000 Eur paskolos ir buvo įsipareigojęs grąžinti paskolą ar paskolos grąžinimo datą, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių visuma suteikia pakankamą pagrindą konstatuoti šalių paskolos teisinius santykius. Tokią išvadą teismas daro remdamasis įrodymų visetu – ieškovo ir ir T. Š. susirašinėjimu MESSENGER programėlėje, kur T. Š. pripažįsta, kad už iš ieškovo paskolintus pinigus yra įsigijęs automobilius, paskolos nėra gražinęs, ieškovo ir trečiojo asmens, kuri žinojo, kad T. Š. paskolinimo pinigų iš K. B., paaiškinimais teisme, liudytojos T. M. parodymais, kuri teisme nurodė, jog žino, kad jos buvęs draugas (draugavo apie 6 metus) T. Š. skolinosi pinigus iš savo draugo K. B., t.y. ieškovo, T. su K. buvo susitarę, kad gražins 1 000 Eur daugiau. Šie įrodymai neprieštarauja vieni kitiems, bet vieni kitus papildo ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

64. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog T. Š. siejo kiti – ne paskolos teisiniai santykiai. Ieškovo teigimu, jis ginčo sumą T. Š. paskolino, šią sumą jis iki 2021-06-01 pažadėjo grąžinti. Būtent to ir tikėjosi ieškovas iš savo draugo T. Š., tačiau jis susirgo ir mirė. Ieškovas patikino teismą, jog kitokie teisiniai santykiai su T. Š. tikrai nesiejo.