Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

pareiškimą dėl administracinės teisenos pradėjimo pateikusio asmens G. N. (toliau – ir pareiškėjas) atstovui advokatui Justinui Borevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje pagal pareiškėjo G. N. atstovo advokato Justino Borevičiaus pareiškimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Kretingos raj., iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, nepateikė bendrovės akcininkui G. N. pagal jo 2024-12-20 elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).eu pateiktą reikalavimą Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2020 metų laikotarpį, Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ir kiti dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai už ankstesnius laikotarpius. Tokiais veiksmais (neveikimu) M. K. pažeidė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 18 straipsnio 1 dalį ir 37 straipsnio 12 dalies 16 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Administracinio nusižengimo požymiai (sudėtis) yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo požymių (sudėties) kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, ir už įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas.

Dėl ANK 119 straipsnio taikymo pažymėtina, kad tai yra blanketinė teisės norma, todėl administracinio nusižengimo sudėties minėtas objektyviojo požymio turinys, apimtis, pažeidėjo veika (veikimas/neveikimas), turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkui įgyvendinimo būdas (-ai) ir tvarka detalizuojami kituose teisės aktuose. Nagrinėjamos bylos atveju šio administracinio nusižengimo dalyko – informacijos nepateikimo – kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo nustatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdai ir tvarka, bendrovės akcininkų teisių turinys detalizuojami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e2AT-11-628/2024).

ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta akcininkų neturtinė teisė – gauti to paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės vadovybės ataskaitos, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvadų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina siekiant įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.

Akcininkų neturtinė teisė gauti apie bendrovę ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją įgyvendinama tokia tvarka: 1) akcininkas ar jo įgaliotas atstovas kreipiasi raštu dėl jo pageidaujamos gauti informacijos; 2) bendrovė privalo sudaryti galimybę susipažinti su prašoma informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas; 3) bendrovė tai privalo padaryti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos; 4) atsisakymą pateikti dokumentus bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Gavus prašymą dėl informacijos pateikimo, bendrovės direktoriaus teisėto elgesio alternatyvos yra šios: 1) išsiųsti akcininkui ar jo įgaliotam atstovui jų prašomą informaciją (dokumentus) paštu arba 2) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus sudaryta galimybė susipažinti su prašoma informacija (dokumentais), ir, jiems atvykus, sudaryti tokią galimybę, arba 3) informuoti akcininkus apie tai, kur ir kada jiems bus pateiktos dokumentų kopijos, ir, jiems atvykus, pateikti dokumentų kopijas, arba 4) aiškiai išreikšti atsisakymą pateikti prašomą informaciją (dokumentus). Nustačius, kad asmuo neįvykdė nė vieno iš alternatyvių pareigos realizavimo variantų dėl bent vienos iš įstatymo nurodytos informacijos, yra pagrindas konstatuoti, kad toks neveikimas atitinka ANK 119 straipsnyje nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021, 2AT-3-387/2022).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2024-12-20 elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).eu pateikė bendrovei reikalavimą iki 2024-12-31 pareiškėjui pateikti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų (tiek galiojančią, tiek ir ankstesnių redakcijų) kopijas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2020 - 2023 metų laikotarpius kopijas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių ataskaitų audito ataskaitų ir auditoriaus išvadų už 2020 - 2023 metų laikotarpius kopijas (jei tokie dokumentai atitinkamu laikotarpiu buvo rengiami); UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybės ataskaitų už 2020 - 2023 metų laikotarpius kopijas (jei tokie dokumentai atitinkamu laikotarpiu buvo rengiami); UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ir kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, už 2020 - 2024 metų laikotarpius kopijas; UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašą su istorija. Dokumentų kopijas prašė pateikti elektroniniu paštu (b. l. 13). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. K. 2024-12-27 elektroniniu paštu pateikė G. N. atsakymą, kad dėl šventinio periodo ir kai kurių kolegų atostogų visus dokumentus susipažinimui paruoš iki sausio galo (b. l. 14), o 2025-02-03 elektriniu laišku pranešė pareiškėjui, kad prieš pateikiant informaciją pagal reikalavimą, pareiškėjas turi pasirašyti konfidencialumo sutartį (b. l. 15-17). Be to, M. K. 2025-03-14 elektroniniu paštu G. N. informavo, kad nesulaukiant pasirašytos konfidencialumo susitarimo, buvo priimtas sprendimas pateikti tik dalį prašomų dokumentų ir nebus teikiama informacija apie įmonės naudos gavėjus ir akcininkų protokolus, kurie bus pateikti tik po konfidencialumo susitarimo pasirašymo (b. l. 18). Pareiškėjui buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, pažyma apie UAB įstatinio kapitalo didinimo, Metinių finansinių ataskaitas už 2021-01-01 – 2021-12-31, 2022-01-01– 2022-12-31, 2023-01-01 – 2023-12-31 (b. l. 19-35). Taip pat papildomai pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2024-07-31 sprendimas, duomenų apie juridinio asmens naudos gavėjus išrašą su istorija, duomenis apie naudos gavėjus, Registrų centro išplėstinį išrašą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio matyti, kad bendrovė įsteigta 2020-03-04 pagal steigimo sutartį, M. K. bendrovės direktoriaus pareigas eina nuo 204-08-13, taip pat, kad Registrų centrui buvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2020-04-03 – 2020-12-31, 2021-01-01 – 2021-12-31, 2022-01-01– 2022-12-31, 2023-01-01 – 2023-12-31 (b. l. 38-57). Tai reiškia, kad M. K. nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 m. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ visų visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų už 2020 - 2024 metų laikotarpius kopijų ir kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai už 2020-2023 m.

Šiame kontekste pažymėtina, kad atsakomybė už neveikimą kyla esant papildomoms sąlygoms – esant asmens pareigai ir turint galimybę veikti. Be to, traukiamas atsakomybėn asmuo turi veikti tyčia, t. y. žinodamas, kad turi įstatyme nustatytą pareigą veikti, ir galėdamas ją įvykdyti sąmoningai jos nevykdo. Taigi, spręsdami dėl atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, teismai turi išanalizuoti asmens neveikimo priežastis ir motyvuotai pasisakyti dėl jų reikšmės asmeniui nevykdžius savo pareigos. Atsakomybė neturėtų kilti, jeigu savo pareigos asmuo nevykdo dėl objektyvių priežasčių. Teismai turėtų išnagrinėti asmens neveikimo priežastis ir pasisakyti dėl jų reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-654/2024).

ABĮ 37 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą. Šio straipsnio 12 dalies 16 punkte nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už informacijos pateikimą akcininkams.

G. N. reikalavimo pateikti informaciją metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo M. K., taigi, vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 16 punktu, būtent jis yra atsakingas už informacijos pateikimą bendrovės akcininkams. Be to, iš Registrų centro išrašo matyti, kad registrui buvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už laikotarpį nuo 2020-04-03 iki 2020-12-31, vadinasi finansinių ataskaitų rinkiniai už šį laikotarpį buvo parengti ir perduoti Registrų centrui, dėl ko M. K., kaip bendrovės vadovas, turėjo galimybę juos gauti ir pateikti akcininkui susipažinti jo kopiją.

Kita vertus, atsakyme G. N. dėl dokumentų pateikimo, nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog iš jo nesulaukta pasirašyto konfidencialumo susitarimo, priimtas sprendimas iš dalies tenkinti jo prašymą ir įmonės naudos gavėjų ir akcininkų susirinkimų protokolai bus pateikti tik po to, kai akcininkas pasirašys konfidencialumo susitarimą (b. l. 18). Taigi, M. K. G. N. prašomų dokumentų nepateikė ne dėl to, kad jų neturėjo, o dėl to, kad šis nepasirašė konfidencialumo susitarimo.

Ir nors M. K. teisus, kad akcininko teisė gauti informaciją nėra absoliuti ir gali būti ribojama, siekiant apsaugoti bendrovės ir kitų akcininkų interesus, tačiau pabrėžtina tai, kad iš ABĮ 18 straipsnio 1 dalies matyti, jog informacija, kurią akcininkas turi teisę gauti, skirstoma į 1) bendro pobūdžio įstatyme konkrečiai įvardytą informaciją; 2) kitą bendrovės įstatuose nurodytą informaciją ir dokumentus; 3) informaciją ir dokumentus, kurie akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pastaroji informacija apima ir informaciją, ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi bei konfidencialia informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021). Bendro pobūdžio informacija laikytina tokia, kurią kiekvienas akcininkas turi teisę gauti be papildomų apribojimų ar sąlygų ir tai yra: bendrovės įstatai, metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai, bendrovės metiniai pranešimai, auditoriaus išvados ir audito ataskaitos, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai ar kiti dokumentai, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymai ar atsiliepimai visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašai, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašai, kiti bendrovės dokumentai, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolai ar kiti dokumentai, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jei šie dokumentai nesusiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. O specifinio pobūdžio informacija – tokia, kuri yra reikšminga bendrovės ūkinei veiklai ir kuriai gauti akcininkas privalo įvykdyti tam tikras nustatytas sąlygas, atitikti tam tikrus reikalavimus (Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. ATP-226-300/2014).

Šiuo atveju pareiškėjas G. N. prašė leisti susipažinti su bendro pobūdžio informacija, kuri pagal ABĮ 18 straipsnį konfidencialia negali būti. Akcininko teisė susipažinti su tokia informacija numatyta ir bendrovės įstatų 19 punkte. Byloje nėra jokių duomenų, kad šiai informacijai bendrovė buvo suteikusi komercinės paslapties statusą, nepateiktas ir sprendimas atsisakyti pateikti prašomus nepateiktus dokumentus nepasirašius konfidencialumo susitarimo.

Įvertinęs tai, kas nustatyta, teismas konstatuoja, jog M. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, privalėjo per įstatymo numatytą 7 dienų terminą pagal pareiškėjo bendrovės akcininko G. N. 2024-12-20 reikalavimą pateikti jam, kaip bendrovės akcininkui, viešų bendrovės dokumentų kopijas, o to nepadarydamas net per ilgesnį paties akcininko nustatytą terminą, šiurkščiai pažeidė akcininko teises. Objektyvių aplinkybių, dėl kurių M. K. negalėjo įvykdyti įstatymo nustatytos pareigos, nenustatyta. Todėl, remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis pripažįstama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje (neveikime) yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, sudėtis ir jam taikytina administracinė atsakomybė.

Byloje M. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą kaltininkui teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ANK 34 straipsnyje.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – padarytas tyčinis formalios sudėties nusižengimas, duomenų, kad M. K. būtų baustas administracine tvarka nėra, inkriminuoto pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, dirba, kaltės nepripažino, dalis dokumentų buvo pateikta, kitokių neigiamai pažeidėją charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. K. paskyrus ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžiui baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pripažinti M. K. padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 480 EUR (keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime bylos Nr. A6.-72-549/2025, įmokos kodą 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 2 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.