- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- ATP-226-300/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03360-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Advokatai
- Aldevinas Ščigla
- Kategorijos
- 41.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarimo, kuriuo J. D. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalyje, padarymą (dėl 2013 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo) pripažintas kaltu ir nubaustas 5000 Lt dydžio bauda.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. kovo 13 d. ir 2013 m. gegužės 16 d. reikalavimų) J. D. nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013 m. lapkričio 13 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas „E. C. A. A. LTD“ pareiškimas taikyti administracinę atsakomybę J. D. pagal ATPK 50⁵ straipsnį dėl to, kad J. D., kaip įmonės vadovas, neteikė pareiškėjui, kaip įmonės akcininkui, informacijos apie įmonę, t. y. „ECAA E.“. 2013-03-13 reikalavimu dėl informacijos pateikimo pareiškėjas, vadovaujantis 2011-11-24 įmonės įstatų 6.1 punktu ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, J. D. prašė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo šio reikalavimo gavimo dienos sudaryti pareiškėjui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas visos įmonės dokumentacijos, įskaitant metinius ir tarpinius finansinių ataskaitų rinkinius, visą įmonės finansinę dokumentaciją (įskaitant įmonės mokėjimų / bankinių pavedimų dokumentus kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, nurodant mokėjimo paskirtį), įmonės metinius ir tarpinius pranešimus, auditoriaus išvadas ir audito ataskaitas, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymus ar atsiliepimus visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašus, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašus, stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių įmonės organų sprendimai, kopijas. Tačiau J. D. per nustatytą terminą pareiškėjui jokios prašytos pateikti informacijos nepateikė. 2013-05-16 ir 2013-08-16 raštais tai pat buvo prašoma pateikti dokumentų kopijas, t. y. įmonės metinės finansinės atskaitomybės ataskaitas, įmonės veiklos ataskaitas, auditoriaus išvadas bei audito ataskaitas, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus ar kitus dokumentus, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, akcininkų sąrašus, valdybos narių sąrašus, valdybos posėdžių protokolus ar kitus dokumentus, kuriais įforminti šių įmonės organų sprendimai, tačiau J. D., nepaisydamas šių iš pareiškėjo gautų reikalavimų, per nustatytą terminą (po pirmo reikalavimo pateikė tik dalį reikalaujamų dokumentų), po paskesnių reikalavimų nepateikė pareiškėjui jokios prašytos pateikti informacijos.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. kovo 12 d. nutarimu J. D. pripažino kaltu padarius ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (dėl 2013 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo) ir skyrė jam 5000 Lt dydžio baudą. Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį dėl 2013 m. kovo 13 d. ir 2013 m. gegužės 16 d. reikalavimų J. D. nutraukė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui J. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarimo dalį, kuria jam skirta 5000 Lt dydžio bauda už ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalies pažeidimą ir priimti naują nutarimą – pareiškėjo „E. C. A. A. L.“ pareiškimą atmesti.
Skunde nurodo, kad pareiškėjas, kaip „ECAA E. UAB“ akcininkas, privalo protingai, ekonomiškai ir pagrįstai naudotis savo kaip akcininko teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, todėl tos pačios informacijos apie įmonę prašyti ne nuolat ir ne bet kada, o tik tuomet, kai tai yra būtina ir objektyviai reikalinga bei tik tą, kurios pareiškėjas iš tiesų neturi ir turi teisę gauti, o ne vėl ir vėl prašyti tokios pačios informacijos, kuri akcininkui jau buvo pateikta. Atkreipia dėmesį, kad ABĮ 18 straipsnio 1 dalis numato, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti atitinkamų dokumentų kopijas. Atitinkamai, iš tokios teisės normos formuluotės konstatuotina, kad įstatymų leidėjas numatė galimybę (būtinybę) pateikti akcininkui tik dokumentų kopijas, o pareigos leisti akcininkui lyginti kopijas su dokumentų originalais (kaip, kad tai savo pareiškime nurodė pareiškėjas) nei numato įstatymas, nei tokia pareiga atitinka protingumo ir ekonomiškumo principus. Pažymi, kad įstatymų leidėjas nereglamentuoja ir to, kokių būdu, kokia forma, kokiame kontekste ir kokioje vietoje suteikti informaciją akcininkui. Vadinasi, tai, jog, pavyzdžiui, informaciją akcininkas gavo dėl to, kad bendrovė (vadovas) ją jau pateikė akcininkui kartu su procesiniu dokumentu į civilinę bylą, kurioje dalyvauja ir pats pareiškėjas (akcininkas) (taigi, kai pateiktas atskiras komplektas dokumentų tai šaliai) ar kitokiu būdu ir pateikė bendrovės antspaudu ir kopiją tvirtinančio įgalioto asmens parašu patvirtiną dokumento kopiją – tai laikytina, kad bendrovė savo pareigą (privalomumą) pateikti informaciją įvykdė ir tai padarė tinkamai. Todėl, apelianto įsitikinimu, vėl ruošti, atrinkti, sukomplektuoti, šviesti tuos pačius dokumentus ir vėl pateikinėti akcininkui tą pačią informaciją (dokumentus, duomenis) yra neekonomiška, neprotinga ir svarbiausia – neprivaloma. Be to, nurodo ir tai, kad jis ne kartą informavo (tai matyti ir pareiškėjo 2013-08-16 rašte dėl informacijos suteikimo, teksto pabaigoje nurodant net penkis pareiškėjo atstovus), kad absoliučiai visi klausimai būtų derinami su „E. C. A. A. L.“ įgaliojimą pateikusiu pil. Ž. A., atstovavimo sutartį pateikusiu advokato padėjėju D. V., advokatu A. Š., advokatu G. P., advokato padėjėju M. B.. Mano, kad, pagal skundžiamo nutarimo dalies logiką, įmonės vadovas turi toleruoti akcininko piktnaudžiavimą ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta teise susipažinti su dokumentais ir gauti informacija bei atitinkamai, kaskart atrinkti, atšviesti, sukomplektuoti, išsiųsti tuos duomenis / dokumentus akcininkui. Apeliantui akivaizdu, jog tokia situacija prieštarauja protingumo kriterijams, tai kardinaliai sutrikdytų bei faktiškai trikdo ir pačios įmonės veiklą, o tai pareiškėjas šiuo atveju ir siekia padaryti „ECAA E. UAB“, kurios vadovu yra jis, atžvilgiu. Pastebi, kad įstatymo leidėjas ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje „tiesioginio įteikimo“ būdo nėra nurodęs ir nedetalizavęs, kadangi faktas, kad informaciją / dokumentus / duomenis akcininkas gavo, leidžia teigti, kad ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatyta įmonės vadovo pareiga teikti informaciją įvykdyta, o kokiu būdu tai padaryta – didelės reikšmės neturi. Atsižvelgdamas į tai mano, kad esminiai skundžiamo nutarimo dalies motyvai yra nepagrįsti. Taip pat nurodo, kad teismas ignoravo tą aplinkybę, kad visa informacija, kurią 2013-08-16 raštu pageidavo gauti pareiškėjas, jam jau buvo pateikta ir ją pareiškėjas turėjo, todėl teigia, kad jį bausti dėl esą informacijos neteikimo nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Pabrėžia, kad jis visiškai pripažįstą savo pareigą ABĮ 18 straipsnyje numatyta tvarka teikti informaciją akcininkui ir tai vienareikšmiškai daro. Be to, nurodo ir tai, kad skundžiamo nutarimo dalyje, teismas visiškai nedetalizavo, kokios informacijos jis esą nepateikė pareiškėjui. Akcentuoja, kad tarp pareiškėjo ir jo bei „ECAA E. UAB“ vyksta dešimtys civilinių bylų (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme, (duomenys neskelbtini) apygardos teisme, (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme, (duomenys neskelbtini) apygardos teisme, (duomenys neskelbtini) apygardos teisme, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme ir net (duomenys neskelbtini) arbitražo teisme dėl maždaug 1,4 mln. litų sumos priteisimo pareiškėjui, dėl priverstinio pareiškėjui priklausančių akcijų pardavimo, dėl vykdomojoje byloje nepagrįstai atliekamų vykdymo veiksmų taikant laikinąsias apsaugos priemonės ir t. t. Taigi apeliantui akivaizdu, jog pareiškėjo tikslas yra civilinių bylų vedimas, siekis, kad suinteresuotam asmeniui būtų pritaikyta administracinio teisės pažeidimo nuobauda, tai pareiškėjas neabejotinai siekia panaudoti civilinėse bylose tarp pareiškėjo ir „ECAA E. UAB“. Dėl to mano, kad veikiant nesąžiningai ir neetiškai, pareiškėjas imituoja informacijos trūkumą, siekia klaidinti teismą ir atlieka kitus nesąžiningus veiksmus, šmeižia tiek „ECAA E. UAB“, tiek jį patį, nors faktiškai visi pareiškėjo teikiami ieškiniai yra atmetami arba apskritai nepriimami. Taip pat apeliantui akivaizdu, jog vien dėl to, kad pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) apylinkės teismą su pareiškimu kreipėsi vos 2013-11-13 (t. y. net jau ir po 2013-08-16 rašto nurodyto 7 dienų termino, t. y. po 2013-08-23 praėjus beveik trim mėnesiams) – konstatuotina, kad pareiškėjas tinkamai ir rūpestingai anksčiau nesinaudojo teise kreiptis į teismą dėl neva jo padaryto administracinio teisės pažeidimo, atitinkamai tiek pirminis pareiškimas, tiek vėlesni pareiškėjo procesiniai dokumentai pateikti pareiškėjui piktnaudžiaujant savo teisėmis. Todėl mano, kad skiriant net 5000 Lt baudą įmonės vadovui, kai akcininkas piktnaudžiauja savo teisėmis ir klaidina teismus, o vėliau prašo teisėjus nušalinti, yra mažų mažiausiai neteisinga. Be kita ko, nurodo ir tai, kad nėra pažeidimo sudėties (LR ATPK 250 str. 1 p.). Teigia, kad nei pirminiame pareiškime, nei skundžiamame nutarime neatskleidžiama ATPK 50⁵ straipsnyje numatyto reikalavimo pažeidimo sudėtis, t. y. visiškai neatskleidžiama objektyvioji ir subjektyvioji administracinio pažeidimo pusė, neatskleidžiama, kokiais savo kaltais veiksmais ar kaltu neveikimu, kokiais neteisėtais veiksmais ar kokiu neteisėtu būdu, kokiu priežastiniu ryšiu tarp neva padaryto pažeidimo ir neva padarytų neteisėtų veiksmų yra atsakingas jis. Taip pat mano, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad jis yra atsakingas už neva informacijos neteikimą pareiškėjui. Taip pat nurodo, kad šiuo atveju pagrįstai teigtina, kad jis nesuprato, jog yra veikiama priešingai teisei (nes tai ir nebuvo daroma); nenumatė žalingų pasekmių, kadangi tam nebuvo objektyvaus pagrindo, nebuvo pagrindo manyti, kad jis pažeidžia ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, nes informaciją pareiškėjui teikė tiek iki 2013-08-16 rašto dėl informacijos suteikimo gavimo, tiek ir vėliau, kol pareiškėjas 2013 m. lapkričio mėnesį sugalvojo kreiptis į teismą dėl jo nubaudimo, tiek ir po to. Pabrėžia, kad savo teiginius pareiškėjas grindžia tokiais deklaratyviais motyvais kaip, kad prašymas buvo teikiamas dėl daugybės aplinkybių, kurios paaiškėjo tik bylų tarp pareiškėjo ir „ECAA E. UAB“ nagrinėjimo metu; paaiškėjo daug galbūt neteisėtų „ECAA E. UAB“ ir jos vadovo veiksmų; akcininką paskatino dar labiau abejoti, kilo abejonės, ar nebuvo sušaukti kiti visuotiniai akcininkų susirinkimai ir galbūt priimti kiti sprendimai ir pan. Be to, apeliantas nurodo ir tai, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija arba, kaip yra šiuo atveju – pareiškėjas, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tai Šiaulių apylinkės teismas taip pat nepagrįstai visiškai ignoravo. Dėl smulkiojo akcininko teisės gauti informaciją ribojimo nurodo, kad pareiškėjas yra tik smulkusis „ECAA E. UAB akcininkas“, t. y. pareiškėjui priklauso tik 35 proc. „ECAA E. UAB” akcijų. O dėl informacijos smulkiesiems akcininkams teikimo ribojimo nuodugniai pasisakoma kasacinio teismo praktikoje, į tai, pasak apelianto, Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas skundžiamo nutarimo dalį, taip pat visiškai neatsižvelgė. Pažymi, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl akcininko teisės į informaciją teisinio reglamentavimo, yra pažymėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartis c.b. Nr. 3K-3-654/2013), kad ABĮ apibrėžia galimybę riboti akcininkui gauti informaciją apie bendrovę, atsižvelgiant į jo turimų akcijų skaičių bei pasižadėjimą neatskleisti konfidencialios informacijos. ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčą dėl akcininko teisės gauti informaciją, taigi ir dėl atsisakymo pateikti informaciją pagrįstumo sprendžia teismas. CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atitinkamai akcininkams, neturintiems akcijų daugumos, suteikiančios teisę priimti bendrovėje sprendimus, informacija apie bendrovę ribojama, siekiant užtikrinti bendrovės apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-654/2013). Taigi teigia, kad smulkieji akcininkai, kaip pareiškėjas, turi teisę susipažinti ne su visais bendrovės dokumentais, o tik su tam tikra jų grupe, nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad, kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, pareiškėjas vykdo konkurencingą – analogišką veiklą (prekybą automobilių detalėmis ir net tame pačiame regione) „ECAA E. UAB“ atžvilgiu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, „ECAA E. UAB“ siūlė sudaryti konfidencialumo susitarimą pareiškėjui, jeigu jis reikalauja gauti absoliučiai visą ir bet kokią informaciją apie „ECAA E. UAB“, įskaitant konfidencialią įmonės informaciją. Konfidencialumo susitarimo pareiškėjas atsisakė sudaryti ir nesudarė, todėl ir šios aplinkybės reikšmingos, vertinant pareiškėjo tikruosius ketinimus, t. y. kad siekiama ne gauti informaciją (nes smulkiajam akcininkui teiktiną aktualią informaciją pareiškėjas turėjo ir turi), tačiau nubausti „ECAA E. UAB“ vadovą – jį. Atitinkamai, įvertinus kasacinio teismo formuojamą praktiką, apeliantui akivaizdu, kad smulkiojo akcininko teisė gauti informaciją yra ne absoliuti, o teismas, būdamas nepriklausomas ir nešališkas arbitras, privalo objektyviai įvertinti ar ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta akcininko teisė gauti informaciją užtikrinama, ar ne. Dėl nuobaudos už administracinio teisės pažeidimo padarymą tikslų ir paskirties nurodo, kad jam paskyrus net 5000,00 Lt baudą iš esmės nebūtų leidžiama pasiekti administracinės nuobaudos tikslų, kadangi jam skirta bauda nepagrįstai, o taip pat ir nepagrįsto dydžio, kadangi jo darbo užmokestis nuo 2013-03-01 sudaro vos 150 Lt per mėnesį, nes dirbama vos 1 val. per darbo dieną (darbo sutarties kopija pridedama). Be to, jis teikė ir šiuo metu teikia visą teiktiną informaciją „ECAA E. UAB“ akcininkams, laikosi įstatyme įtvirtintų reikalavimų, todėl šiuo atveju auklėjamoji funkcija šiuo atveju neįmanoma, kadangi jokio pažeidimo jis nėra padaręs.
Atsiliepimu į J. D. apeliacinį skundą „E. C. A. A. LTD“ atstovas advokatas Aldevinas Ščigla prašo J. D. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.
Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Šiaulių apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir juo remiantis padarytomis išvadomis. Skundžiamo nutarimo turinys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas dėl jų, ir dėl to pagrįstai apeliantą pripažino kaltu ir nubaudė pagal jam inkriminuotą pažeidimą.
Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato akcininkų teisę gauti šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Aptariamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. Akcininkas arba akcininkų grupė, turintys ar valdantys 1/2 ir daugiau akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos, turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas J. D. 2013 m. rugpjūčio 16 d. pateikė prašymą su reikalavimu pateikti prašomus dokumentus ir informaciją – bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ataskaitas, bendrovės veiklos ataskaitas, auditoriaus išvadas bei audito ataskaitas, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus ar kitus dokumentus, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, akcininkų sąrašus, valdybos narių sąrašus, valdybos posėdžių protokolus ar kitus dokumentus, kuriais įforminti šių įmonės organų sprendimai (25 b. l.). Nagrinėtinoje situacijoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats apeliantas apylinkės teismo posėdžio metu pripažino, kad pareiškėjo prašomų dokumentų pastarajam nepateikė ir nurodė tokias savo veiksmų paskatas: pirma, jie buvo pateikti anksčiau, antra, dokumentus pateikė per teismą, todėl nurodė manantis, kad dokumentai buvo įteikti per teismą ir pareiškėjo reikalavimas yra įvykdytas, kadangi teismas turėjo siųsti juos pareiškėjui, ir tai jis laiko tinkamu įteikimu, nes ABĮ nenumato dokumentų įteikimo būdo (157–158 b. l.).
Tačiau šioje situacijoje pažymėtina tai, kad įvertinus Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, matyti, jog vis dėlto yra numatyti du alternatyvūs susipažinimo su dokumentais būdai – tiek darant kopijas, tiek susipažįstant su bendrovės dokumentais tiesiogiai. Taigi, įstatymas nenumato tokio susipažinimo su dokumentais būdo kaip jų davimas ar perdavimas trečiajam asmeniui, ir, priešingai, įstatymas konkrečiai nurodo tik du anksčiau nurodytus alternatyvius susipažinimo su dokumentais būdus. Todėl ta aplinkybė, kad pareiškėją dominantys dokumentai buvo pateikti teismui, apelianto atsakomybės pateikti prašomos dokumentus vienu iš Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytų būdų pareiškėjui nepaneigia.
Kartu pažymėtina ir tai, kad ne tik Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, tačiau ir „ECAA E. UAB“ įstatų 6.1. punktas numato akcininkų teisę susipažinti su Bendrovės veiklos dokumentais ir gauti apie ją informaciją. Taigi ši akcininkų teisė negali būti nepagrįstai varžoma.
Ir nors apeliantas teisingai nurodo, kad akcininko teisė gauti informaciją nėra absoliuti ir gali būti ribojama, priklausomai nuo turimų akcijų skaičiaus ir reikalaujamos iš bendrovės informacijos pobūdžio, tačiau pabrėžtina tai, kad iš ABĮ 18 straipsnio matyti, jog informacija, kurią akcininkas turi teisę gauti, skirstoma į bendro ir specifinio pobūdžio. Bendro pobūdžio informacija laikytina tokia, kurią kiekvienas akcininkas turi teisę gauti be papildomų apribojimų ar sąlygų ir tai yra: bendrovės įstatai, metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai, bendrovės metiniai pranešimai, auditoriaus išvados ir audito ataskaitos, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolai ar kiti dokumentai, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymai ar atsiliepimai visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašai, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašai, kiti bendrovės dokumentai, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolai ar kiti dokumentai, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jei šie dokumentai nesusiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija. O specifinio pobūdžio informacija – tokia, kuri yra reikšminga bendrovės ūkinei veiklai ir kuriai gauti akcininkas privalo įvykdyti tam tikras nustatytas sąlygas, atitikti tam tikrus reikalavimus. Šiuo atveju, pažeidžiant akcininko teisę iš anksto žinoti, kokia įmonės veiklos informacija yra konfidenciali ir kokie jam keliami reikalavimai norint su tokia informacija susipažinti, „ECAA E. UAB“ įstatuose (12–21 b. l.) nėra numatyta, kokia informacija priskiriama konfidencialiai, ir kokie keliami reikalavimai norint su tokia informacija susipažinti. Taigi apeliantas iš esmės visą informaciją laiko konfidencialia, o dokumentus, kuriuose ji užfiksuota, slaptais. Be to, įvertinus pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 16 d. prašymą su reikalavimu pateikti prašomus dokumentus ir informaciją (25 b. l.), matyti, kad pareiškėjas prašė leisti susipažinti ne, kaip teigia apeliantas, su konfidencialia informacija, bet su bendro pobūdžio, kuri pagal ABĮ 18 straipsnį konfidencialia negali būti, t. y. bendrovės metinėmis finansinės atskaitomybės ataskaitomis, bendrovės veiklos ataskaitomis, auditoriaus išvada bei audito ataskaitomis, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolais ar kitais dokumentais, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, akcininkų sąrašu, valdybos narių sąrašu, valdybos posėdžių protokolais ar kitais dokumentais, kuriais įforminti šių įmonės organų sprendimai.
Įvertinęs tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog J. D., būdamas UAB „ECAA E.“ vadovu, privalėjo per įstatymo numatytą 7 dienų terminą pagal pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimą sudaryti galimybę akcininkui susipažinti su viešais bendrovės dokumentais – arba darant kopijas, arba sudarant galimybę susipažįstant su bendrovės dokumentais tiesiogiai, o to nepadarydamas, šiurkščiai pažeidė akcininko teises, todėl atsakomybėn pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį jis patrauktas visiškai pagrįstai.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens, J. D., apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, dėl kurių reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, todėl pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantui pirmosios instancijos teismo paskirtu baudos dydžiu ir sprendžia, kad J. D. už jo padarytą pažeidimą skirta 5000 Lt dydžio bauda yra aiškiai per didelė. Apelianto padarytas ir ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Šioje byloje J. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apeliantas anksčiau nėra baustas pagal ATPK 50⁵ straipsnį. Esant aptartoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas yra tos nuomonės, kad J. D. už jo padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje, sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 2000 Lt bauda, įvertinus jo padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą ir jo asmenį apibūdinančius duomenis, būtų proporcinga, sąžininga ir pakankama priemonė. Todėl ši apylinkės teismo nutarimo dalis keistina, o J. D. apeliacinis skundas, mažinant jam skirtos nuobaudos dydį, tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutarimą pakeisti:
J. D., už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje, padarymą, (dėl 2013 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimo) skirtą administracinę nuobaudą sumažinti iki 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų).
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.