Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui T. P. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1 nustatyti nepilnamečių vaikų J. P., A. P., ir T. P. gyvenamąją vietą su ieškove;

1.2 priteisti iš atsakovo 439 Eur dydžio išlaikymą dukrai J. P., 321 Eur dydžio išlaikymą sūnui A. P., 282 Eur dydžio išlaikymą sūnui T. P. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo 2022-03-01 iki vaikų pilnametystės;

1.3 priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022-06-01 iki 2023-03-01;

1.4 priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Jungtinėje Karalystėje 2021-09-17 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Ištuoka į apskaitą įtraukta 2022-06-29 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos nutraukimo įrašo Nr. 1005. Ieškovei ir atsakovui nutraukiant santuoką, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo klausimas nebuvo sprendžiamas;

2.2. nuo 2022-06-01 ieškovė su vaikais persikėlė nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą. Nuo vaikų persikėlimo gyventi į Lietuvą atsakovas jų neišlaiko;

2.3. J. P., A. P. bei T. P. gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaikų interesus. Vaikai nuo 2022-06-01 gyvena Lietuvoje vien tik su ieškove. Vaikams čia sudaromos jų poreikius užtikrinančios bei interesus atitinkančios gyvenimo sąlygos. Nuo 2022 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje vaikai lanko ugdymo įstaigas, popamokinio ugdymo užsiėmimus;

2.4. dukros J. poreikiams užtikrinti eikalinga 1 006 Eur suma per mėnesį, ieškovė gauna 127,88 Eur dydžio išmoką vaikui, todėl tėvai turi skirti 878 Eur. Sūnaus A. poreikiams užtikrinti yra reikalinga 770 Eur suma per mėnesį, ieškovė gauna 127,88 Eur Eur dydžio išmoką vaikui, todėl tėvai turi skirti 641 Eur. Sūnaus T. poreikiams užtikrinti yra reikalinga 691 Eur suma per mėnesį, ieškovė gauna 127,88 Eur Eur dydžio išmoką vaikui, todėl tėvai skirti 563 Eur;

2.5. ieškovė nedirba, gauna tik 420 Eur / mėn. piniginę socialinę paramą iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Ieškovė neturi nuosavybės teise jai priklausančio gyvenamojo būsto, todėl jį nuomojasi. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, jo gaunamų pajamų dydį ieškovė neturi, nežinomos aplinkybės, dėl kurių atsakovas negalėtų padengti pusės vaikų išlaikymui reikalingos sumos. Prievolė išlaikyti vaikus dalintina lygiomis dalimis;

2.6. per laikotarpį nuo 2022-06-01 iki ieškinio pareiškimo teismui dienos atsakovas vaikų poreikiams sumokėjo 800 Eur, kas sudaro po 266 Eur kiekvienam vaikui. Per laikotarpį nuo 2022-06-01 iki 2023-03-01 atsakovo įsiskolinimas dukters išlaikymui yra 3 370 Eur, įsiskolinimas A. išlaikymui yra 2 479 Eur, įsiskolinimas T. išlaikymui yra 2 197 Eur;

2.7. prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną dukters J. P. išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis 439 Eur dydžio išmokomis, laikiną sūnaus A. P. išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis 321 Eur dydžio išmokomis bei laikiną sūnaus T. P. išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis 282 Eur dydžio išmokomis, pervedant jas į nurodytą ieškovės sąskaitą iki įsiteisės sprendimas nagrinėjamoje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovės J. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo T. P. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikams J. P., A. P. ir T. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023-03-29) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Paskyrė ieškovę J. P. priteisto iš atsakovo T. P. nepilnamečiams vaikams laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodė, kad:

3.1 nėra duomenų, jog atsakovas skiria lėšas vaikų išlaikymui. Yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Byloje dar nesurinkti išsamūs duomenys apie šalių turtinę padėtį, jų galimybes teikti konkretaus dydžio išlaikymą, nėra duomenų apie atsakovo darbovietę ir gaunamas pajamas. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali nustatyti proporcijų, kuriomis šalys turi teikti vaikui reikalingą išlaikymą, nustatyti vaikui reikalingų lėšų dydžio;

3.2 praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Laikytina, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 547,25 Eur suma, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažesne nei 274 Eur suma. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaikai turi specialiųjų poreikių, kurių tenkinimui būtinas didesnis išlaikymas. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas ieškovės prašymą tenkina iš dalies, nustatydamas 250 Eur laikino išlaikymo dydį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovas T. P. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 53,33 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023-03-29) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Nurodo, kad:

4.1. teismas turėjo pareigą pranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Teismui turėjo sukelti abejonių ieškovės nurodytos aplinkybės, kad 2021-09-17 nutraukiant ieškovės ir atsakovo santuoką Jungtinėje Karalystėje, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jų išlaikymo klausimas nebuvo sprendžiamas. Ieškovė nepateikė Jungtinėje Karalystėje teismų priimtų procesinių sprendimų;

4.2. 2021-12-09 Durhamo šeimos teisme buvo priimtas įsakymas vaikams gyventi pas tėvą, tačiau ieškovė, pažeisdama minėtą įsakymą, be atsakovo žinios ir sutikimo apie 2022-05-30 išsivežė vaikus į Lietuvą, dėl ko atsakovas kreipėsi į Jungtinės Karalystės Aukštąjį Teisingumo Teismą dėl vaikų pagrobimo ir grąžinimo. Šis teismas preliminariai įsitikinęs, kad vaikai buvo neteisėtai išvežti iš Anglijos ir Velso, vaikai buvo išvežimo dieną gyvenantys Anglijoje ir Velse ir Anglijos teismams ir Velso jurisdikcijai priklauso tėvų atsakomybės už vaikus klausimai, 2022-07-11 sprendimu nusprendė, kad J. P. privalo grąžinti vaikus į Anglijos ir Velso jurisdikciją iki 2022-07-15 16 val. Teismas turės spręsti jurisdikcijos klausimą šioje byloje;

4.3. ieškovė žinojo, kokia yra atsakovo sveikatos būklė, jo galimybės dirbti, gauti pajamas, tačiau tai nuslėpė nuo teismo. Atsakovas negali mokėti po 250 Eur kiekvienam vaikui, nes neturi tokių turtinių galimybių. Atsakovas nuo gimimo yra fiziškai neįgalus, jam nustatytas spazminis cerebrinis paralyžius, iki 2047-12-13 nustatytas 60 proc. netektas darbingumas. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto nei Lietuvoje, nei Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas turi automobilį „Volvo“, kurio vertė yra apie 2 000 GBP, šį automobilį atsakovas naudoja individualioje vežėjo veikloje. Atsakovas vidutiniškai per mėnesį gauna 977,54 GBP pajamų (iš darbinės veiklos ir gaunamos pašalpos). Iš gaunamų pajamų atskaičius išlaidas, atsakovui lieka 370,88 GBP, iš kurių jis kiekvieną mėnesį vaikams moka 160 GBP (t. y. kiekvienam vaikui po 53,33 GBP), pragyvenimui atsakovui lieka apie 210 GBP. Atsakovas dėl sveikatos būklės ir turtinės padėties neišgali mokėti po 250 Eur kiekvienam vaikui;

4.4. šiuo metu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl ieškovės ir jos dabartinio sugyventinio sūnaus mirties aplinkybių, kadangi jų kūdikis mirė nuo patirtos galvos traumos. Atsakovo duomenimis pradėtas tyrimas dėl smurto prieš šalių sūnų A. P.;

4.5. atsakovo duomenimis, ieškovė vykdo psichoterapeuto-konsultanto veiklą, nuotoliniu būdu teikia konsultacijas užsienyje gyvenantiems lietuviams ir gauna nemažas pajamas. Mokėjimai už paslaugas galimai atliekami į ieškovės banko sąskaitą, atidarytą Didžiojoje Britanijoje. Kitaip sunku įsivaizduoti, kaip ieškovė sugeba ne tik sumokėti 1 200 Eur nuomos mokestį už butą, bet ir nurodytomis sumomis tenkinti vaikų poreikius;

4.6. vaikai turi būti grąžinti tėvui, kur jiems bus užtikrinta rami ir sveika gyvenimo aplinka. Kol vaikai yra su ieškove, atsakovas pripažįsta, kad turi pagal savo galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo, tačiau mokėti daugiau nei 160 Eur visų vaikų išlaikymui (t. y. po 53,33 Eur kiekvienam vaikui) atsakovas negali.

5. Ieškovė J. P. prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą. Nurodo, kad:

5.1. atsakovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo mažinti vaikams priteisto išlaikymo dydžio. Atsakovas manipuliuoja duomenimis apie savo sveikatos būklę. Atsakovo sveikatos būklė nebuvo kliūtis įgyti išsilavinimą, dirbti įvairaus pobūdžio, net ir reikalaujančius fizinės jėgos, darbus. Ieškovės žiniomis, atsakovui yra suteikti teisės bakalauro, turizmo ir sportinių rekreacijų bakalauro kvalifikaciniai laipsniai, atsakovas turi gido ir kelionių vadovo pažymėjimą;

5.2. iki persikeliant gyventi į Jungtinę Karalystę, atsakovas dirbo mokytoju, mokyklos raštinės darbuotoju, teisininku, ledainės gamybos vadovu, internetinės parduotuvės vadybininku. Persikėlus gyventi į Jungtinę Karalystę, atsakovas dirbo mėsos fabrike šaldytuvo operatoriumi, maisto produktų kroviku, kokybės inspektoriumi automobilių gamyklose, inžinieriumi-sandėlininku fabrike, kokybės inspektoriumi karinių lėktuvų gamykloje, Amazon kurjeriu, greito maisto išvežiotoju. Atsakovo darbinė patirtis patvirtina, jog atsakovo sveikatos būklė nesudaro kliūčių įsidarbinti bei gauti stabilias pajamas, kurios būtų pakankamos paties pragyvenimui ir vaikų išlaikymui. Atsakovas nepateikia oficialaus dokumento, kokie ribojimai darbinėms funkcijos taikytini dėl sveikatos būklės, kas leistų įvertinti atsakovo galimybes dalyvauti darbo rinkoje;

5.3. atsakovas nenurodo, kokio dydžio netekto nedarbingumo pensija jam yra mokama, nepateikia pilnos apimties duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadas apie jo realią finansinę padėtį. Atsakovas pateikia duomenis apie savo darbines pajamas bei gaunamas išmokas tik už 2 mėnesius. Iš tokio trumpo laikotarpio pagrįstos išvados apie atsakovo finansinę padėtį negali būti daromos. Atsakovas nepateikia paaiškinimo, kodėl jo pajamos iš vykdomos veiklos tik minimalios. Jeigu atsakovo darbinių pajamų dydį lemia minimalus išdirbtų valandų skaičius, tokios aplinkybės negali būti pagrindas atleisti atsakovą ar mažinti jo dalį prievolėje išlaikyti vaikus. Atsakovas nepateikia paaiškinimo, kodėl jis renkasi tokią darbinės veiklos formą, kuri negarantuoja jam pakankamų pajamų, ir kodėl nesirenka dirbi samdomo darbo, kuris garantuotų reguliarų, stabilų ir ne mažesnį nei minimali alga darbo užmokestį. Ieškovės žiniomis, atsakovas visuomet dirbo pilnu etatu ir jo uždarbis nebuvo mažesnis nei minimali alga;

5.4. vertinant atsakovo pateiktus skaičiavimus dėl jo darbinių pajamų ir patiriamų išlaidų santykio kyla pagrįstų įtarimų, jog atsakovas šalia apskaitomų pajamų gauna / turi ir neoficialių pajamų arba neatskleidė visų savo pajamų šaltinių. Nėra logiško paaiškinimo, kodėl atsakovas, atsižvelgiant į jo darbinę patirtį, turimas galimybes gauti bent jau minimalios algos dydžio atlygį, dirbtų nuostolingai. Asmeniniams atsakovo poreikiams per mėnesį turėtų likti apie 90 GBP, iš kurių atsakovas sugeba pragyventi, išlaikyti automobilį ir susitaupyti kelionėms į Lietuvą. Atsakovo nuomojamas butas yra didesnis nei jam reikalinga, kas kelia abejones ar atsakovas sąžiningai atskleidė duomenis apie savo pajamas, nes mažai tikėtina, jog asmuo, kuris visiems savo poreikiams per mėnesį turi tik maždaug 90 GBP, nuomotųsi didesnį būstą nei jam reikalinga;

5.5. atsakovas leistinais įrodymais neįrodė, jog dėl savo sunkios finansinės padėties negali teikti vaikams priteisto laikino išlaikymo. Vertinant atsakovo siūlomo mokėti vaikams išlaikymo dydį – po 53,33 Eur kiekvienam vaikui, akivaizdu, jog atsakovas siekia nusišalinti nuo pareigos išlaikyti vaikus vykdymo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatant laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Kadangi apeliantas (atsakovas) su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, turi būti išspręstas į bylą pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimas. Atsakovas pateikė 2007-07-03 Darbingumo lygio pažymos kopiją, informaciją apie pašalpą ir pajamas už 2023 m. vasario ir kovo mėnesius, 2022-07-11 Jungtinės Karalystės Aukštojo Teisingumo Teismo sprendimo kopiją, J. P. skelbimus dėl paslaugų, dienraščio „Kauno diena“ ištrauką, nuomos sutarties kopiją, VĮ Registrų centro paieškos kopiją.

10. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo klausimas sprendžia, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su byloje esančiais duomenimis, juolab, kad naujai pateikti įrodymai gali būti reikšmingi bylą nagrinėjant iš esmės.

12. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiamas tik šalių nepilnamečių vaikų laikino išlaikymo klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.

Dėl laikino išlaikymo priteisimo

13. Skundžiama nutartimi iš atsakovo T. P. nepilnamečiams vaikams J. P., A. P. ir T. P. priteisė kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023-03-29) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, paskiriant ieškovę J. P. laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

14. Atsakovas nesutinka su priteistu išlaikymu, nurodo, kad jis nuo gimimo yra fiziškai neįgalus, jam nustatytas spazminis cerebrinis paralyžius, iki 2047-12-13 nustatytas 60 proc. netektas darbingumas. Atsakovas vidutiniškai per mėnesį gauna 977,54 GBP pajamų (iš darbinės veiklos ir gaunamos pašalpos). Iš gaunamų pajamų atskaičius išlaidas, atsakovui lieka 370,88 GBP, iš kurių jis kiekvieną mėnesį vaikams moka 160 GBP (t. y. kiekvienam vaikui po 53,33 GBP), pragyvenimui atsakovui lieka apie 210 GBP.

15. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovas manipuliuoja duomenimis apie savo sveikatos būklę. Atsakovo sveikatos būklė nebuvo kliūtis įgyti išsilavinimą, dirbti įvairaus pobūdžio, net ir reikalaujančius fizinės jėgos, darbus. Atsakovas nenurodo, kokio dydžio netekto nedarbingumo pensija jam yra mokama, nepateikia pilnos apimties duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti objektyvias ir pagrįstas išvadas apie jo realią finansinę padėtį, pateikia duomenis apie pajamas bei gaunamas išmokas tik už 2 mėnesius, todėl pagrįstos išvados apie atsakovo finansinę padėtį negali būti daromos. Atsakovas nepaaiškina, kodėl jo pajamos iš vykdomos veiklos tik minimalios. Jeigu atsakovo darbinių pajamų dydį lemia minimalus išdirbtų valandų skaičius, tokios aplinkybės negali būti pagrindas atleisti atsakovą ar mažinti jo dalį prievolėje išlaikyti vaikus. Atsakovas nepaaiškina, kodėl jis renkasi tokią darbinės veiklos formą, kuri negarantuoja jam pakankamų pajamų, ir kodėl nesirenka dirbi samdomo darbo, kuris garantuotų reguliarų, stabilų ir ne mažesnį nei minimali alga. Atsakovas visuomet dirbdavo pilnu etatu ir jo uždarbis nebūdavo mažesnis nei minimali alga. Ieškovė kelia abejones ar atsakovas sąžiningai atskleidė duomenis apie savo pajamas.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė 250 Eur išlaikymo dydį, įvertinęs, jog vaikų būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 547,25 (633 – 85,75) Eur suma.

17. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš vieno sutuoktinio (tėvo) laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

18. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje 3K-3-209-916/2016). Todėl kiekvienu atveju dėl išlaikymo priteisimo yra vertinama pagal konkrečių vaikų poreikius ir jų tėvų galimybes, vertinamos konkrečioje byloje nustatytos faktinės aplinkybes.

20. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nustatomas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

21. Ieškovė nurodo, kad kiekvieną mėnesį dukros J. išlaikymui skiria 1 006 Eur: maistui – 300 Eur; apranga – 65 Eur; higienos prekės – 13 Eur; patalynė, rankšluosčiai, indai, valymo, skalbimo priemonės ir t.t. – 4 Eur; laisvalaikis – 50 Eur; vaiko gimimo dienos šventė – 25 Eur; lavinimosi priemonės – 10 Eur; komunaliniai mokesčiai – 45 Eur; sveikatos priežiūros paslaugos – 13 Eur; popamokinio ugdymo užsiėmimai – 30 Eur; buto nuoma – 240 Eur; telefono paslaugos, internetas – 31 Eur; mokyklinės prekės – 30 Eur; kuras – 150 Eur. Sūnaus A. poreikiams užtikrinti skiria 770 Eur: maistui – 200 Eur; apranga – 58 Eur; higienos prekės – 13 Eur; patalynė, rankšluosčiai, indai, valymo, skalbimo priemonės ir t.t. – 4 Eur; laisvalaikis – 30 Eur; vaiko gimimo dienos šventė – 25 Eur; lavinimosi priemonės – 10 Eur; komunaliniai mokesčiai – 45 Eur; sveikatos priežiūros paslaugos – 13 Eur; popamokinio ugdymo užsiėmimai – 45 Eur; buto nuoma – 240 Eur; telefono paslaugos, internetas – 27 Eur; mokestis už darželį – 50 Eur; kuras – 9 Eur. Sūnaus T. poreikiams užtikrinti skiria 691 Eur: maistui – 200 Eur; apranga – 50 Eur; higienos prekės – 13 Eur; patalynė, rankšluosčiai, indai, valymo, skalbimo priemonės ir t.t. – 4 Eur; laisvalaikis – 30 Eur; vaiko gimimo dienos šventė – 20 Eur; lavinimosi priemonės – 10 Eur; komunaliniai mokesčiai – 45 Eur; sveikatos priežiūros paslaugos – 13 Eur; popamokinio ugdymo užsiėmimai – 45 Eur; buto nuoma – 240 Eur; telefono paslaugos, internetas –7 Eur; mokestis už darželį – 50 Eur; kuras – 9 Eur. Apeliantas teigia, jog laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis mažintinas iki 53,33 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Svarbu tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, tad jai tenka rūpintis nuolatine kasdiene vaiko priežiūra, būtinomis išlaidomis papildomiems nenumatytiems vaikų poreikiams patenkinti. Nors apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl laikino išlaikymo dydžio nustatymo, tačiau pats atitinkamų įrodymų nepateikė, lentelės su paskaičiavimais dėl vaiko išlaidų ir poreikių – nepateikė. Atsakovas priteistos išlaikymo sumos atskirajame skunde neginčija, nenurodo, kad priteistas laikinas išlaikymas neatitinka vaikų poreikių. Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad šalių vaikų būtiniausiems poreikiams užtikrinti pakankama konkreti mažesnė suma. Akivaizdu, jog 53,33 Eur išlaikymo dydis yra itin mažas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė sprendimą vaikų laikinam išlaikymui priteisti didesnę pinigų sumą, nei šiuo metu moka atsakovas.

22. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje dar nesurinkti išsamūs duomenys apie šalių turtinę padėtį, jų galimybes teikti konkretaus dydžio išlaikymą, nėra duomenų apie atsakovo darbovietę ir gaunamas pajamas. Šios aplinkybės bus nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

24. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji nedirba, gauna tik 420 Eur / mėn. piniginę socialinę paramą iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Ieškovė neturi nuosavybės teise jai priklausančio gyvenamojo būsto, todėl jį nuomojasi. Ją pačią bei šalių vaikus išlaiko dabartinis jos draugas.

25. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas nuo gimimo yra fiziškai neįgalus, jam nustatytas spazminis cerebrinis paralyžius, iki 2047-12-13 nustatytas 60 proc. netektas darbingumas. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto nei Lietuvoje, nei Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas turi automobilį „Volvo“, kurio vertė yra apie 2 000 GBP. Atsakovas vidutiniškai per mėnesį gauna 977,54 GBP pajamų (iš darbinės veiklos ir gaunamos pašalpos). Iš gaunamų pajamų atskaičius išlaidas, atsakovui lieka 370,88 GBP, iš kurių jis kiekvieną mėnesį vaikams moka 160 GBP (t. y. kiekvienam vaikui po 53,33 GBP), pragyvenimui atsakovui lieka apie 210 GBP. Atsakovas dėl sveikatos būklės ir turtinės padėties neišgali mokėti po 250 Eur kiekvienam vaikui.

26. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovo sveikatos būklė nesudaro kliūčių įsidarbinti bei gauti stabilias pajamas, kurios būtų pakankamos paties pragyvenimui ir vaikų išlaikymui, taip pat kelia abejones, jog atsakovas šalia apskaitomų pajamų gauna / turi ir neoficialių pajamų arba neatskleidė visų savo pajamų šaltinių.

27. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

28. Ieškovė kelia abejones, atsakovas šalia apskaitomų pajamų gauna / turi ir neoficialių pajamų arba neatskleidė visų savo pajamų šaltinių, tikslu neprarasti gaunamų išmokų. Spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra jaunas, todėl gali dirbti ir užsidirbti savo paties ir vaikų išlaikymui. Tai, jog apeliantas šiuo metu gauna santykinai nedideles pajamas, yra jo subjektyvus pasirinkimas. Apeliantas neatskleidžia savo turtinės padėties, nenurodo, kokio dydžio netekto nedarbingumo pensija jam yra mokama, ieškovei pagrįstai kyla klausimai kodėl atsakovas turėdamas galimybes gauti bent jau minimalios algos dydžio atlygį, dirba nuostolingai ir dėl kokių priežasčių jo pajamos iš vykdomos veiklos yra tik minimalios bei kodėl atsakovas renkasi tokią darbinės veiklos formą, kuri negarantuoja jam pakankamų pajamų, ir kodėl nesirenka dirbi samdomo darbo, kuris garantuotų reguliarų, stabilų ir ne mažesnį nei minimali alga darbo užmokestį. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nors ir nurodo, kad iki 2047-12-13 nustatytas 60 proc. netektas darbingumas bei pateikė darbingumo lygio pažymą, tačiau nepateikė oficialaus dokumento kuriame būtų nurodyta, kokie konkretūs ribojimai darbinėms funkcijos atlikti jam taikytini dėl sveikatos būklės, kas leistų objektyviai ir pagrįstai įvertinti atsakovo galimybes dalyvauti darbo rinkoje.

29. Pažymėtina, kad atsakovas taip pat kelia abejones dėl ieškovės pajamų ir nurodo, jog ieškovė vykdo psichoterapeuto-konsultanto veiklą, nuotoliniu būdu teikia konsultacijas užsienyje gyvenantiems lietuviams ir gauna nemažas pajamas, o mokėjimai už paslaugas galimai atliekami į ieškovės banko sąskaitą, atidarytą Didžiojoje Britanijoje. Nors ieškovė nurodo, kad ją bei šalių vaikus išlaiko dabartinis jos draugas, tačiau nesant byloje duomenų, kad ieškovės draugas gauna / turi pakankamas pajamas, jog galėtų tenkinti vaikų poreikius ieškovės ieškinyje nurodytomis sumomis ir mokėti 1 200 Eur nuomos mokestį už butą bei atsižvelgus į apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus dėl ieškovės teikiamų paslaugų, kyla pagrįstų abejonių, jog ieškovė teismui taip pat neatskleidžia savo turtinės padėties.

30. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nesurinkti išsamūs duomenys apie šalių turtinę padėtį, jų galimybes teikti konkretaus dydžio išlaikymą ir, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali nustatyti proporcijų, kuriomis šalys turi teikti vaikams reikalingą išlaikymą. Tačiau netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.). Pagrindinis kriterijus, apskaičiuojant nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį, yra vaiko poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1dalis), kurio esmė yra ta, kad, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus. Apeliaciniame procese nesant ginčo dėl teismo nustatyto išlaikymo dydžio neatitikimo vaikų poreikiams, šios aplinkybės papildomai neaptariamos. Pirmosios instancijos teismas nustatė gana nedidelį išlaikymo dydį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra priežasčių spręsti, kad vaikams nustatyto išlaikymo dydžio apeliantas negali teikti dėl objektyvių priežasčių.

31. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.

Dėl procesinių pažeidimų

32. Atsakovas nurodo procesinius pažeidimus, kad teismas turėjo informuoti atsakovą apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

33. Nustatyta, kad gavusi ieškinį, teisėja uždėjo rezoliuciją „Priimti. Siųsti ieškinį atsakovui, nustatant 20 d. terminą atsiliepimui pateikti. Išvadą teikiančią instituciją įpareigoti pateikti išvadą per 30 dienų. Dėl LAP taikymo spręsti CPK 147 straipsnyje 1 dalyje nustatyta tvarka“. Ieškinys atsakovui kartu su pranešimu ir nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsiųstas 2023-03-30 adresu (duomenys neskelbtini). Laikytina, kad skundžiama nutartis 2023-04-04 atsakovui (jo atstovei) buvo įteikta.

34. CPK 147 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Iš aptarto įstatyminio reglamentavimo matyti, kad įstatymas neįpareigoja apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą privalomai pranešti atsakovui. Galimybė apsispręsti dėl pranešimo palikta teismui.

35. Teismas neinformavo atsakovo apie procesą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas galėjo pasinaudoti procesine teise visus savo argumentus pateikti atskirajame skunde, todėl laikytina, kad nesavalaikio informavimo pasekmės buvo pašalintos procese, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo kausimą pagal atsakovo atskirąjį skundą.

36. Sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo T. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.