Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1988-967/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-15
Bylos Nr.: e2A-1988-967/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-35140-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Liuda Uckienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Rita Kisielienė
Ieškovas: F. R.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1988-967/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35140-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal F. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. B., Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarė A. P., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas F. R. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė pripažinti atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – atsakovė) 2008 m. liepos 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, atitinkantį visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, negaliojančiu nuo sudarymo momento, atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu būtų laikoma, kad terminas praleistas.

2. Nurodė, kad ieškovas yra atsakovės akcininkas. Atsakovė su AB banku „Snoras“ 2008 m. birželio 27 d. sudarė kredito sutartį Nr. 031-03220, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 3 243 744,21 Eur (11 200 000 Lt) kreditas. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius įkeitimu. 2018 m. spalio 24 d. paskelbtos nurodyto turto varžytynės. Ieškovas, susipažinęs su viešai prieinamais duomenimis apie turto realizavimą, nustatė, kad jis, kaip pagrindinis atsakovės akcininkas, nebuvo pritaręs ginčo turto įkeitimui. Atsakovės 2008 m. liepos 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame išdėstytas sprendimas įkeisti turtą, yra suklastotas – ieškovas jo nepasirašė. Pagal atsakovės įstatų 5 straipsnio 5.1 dalies 10 punkto nuostatas visuotiniam įmonės akcininkų susirinkimui priklausė išimtinė teisė priimti sprendimą dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 įmonės įstatinio kapitalo, hipotekos.

3. Apie 2008 m. liepos 15 d. sprendimą ieškovas sužinojo 2018 m. rugpjūčio 17 d., kai gavo kito atsakovės akcininko United Engineering & Consulting Capital AG pranešimą. Be to, dėl suklastoto sprendimo gali būti prarastas didelės vertės nekilnojamasis turtas, priklausantis atsakovei. Atsižvelgiant į ginamos vertybės svarbą, galimą didelę žalą, viešąjį interesą – drausti dokumentų klastojimą – ieškovo pažeista teisė turi ginama ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas.

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį tenkinti. Savo poziciją atsakovė motyvavo tuo, kad 2008 m. liepos 15 d. visuotinio akcininkų surinkimo protokolo suklastojimo faktas yra labai svarbus, gali sukelti rimtas teisines pasekmes. Tiek ieškovas, tiek atsakovė dėl įkeitimo sandorio, kuris tikėtinai gali būti sudarytas nesąžiningai, suklastotų dokumentų pagrindu, gali netekti brangaus nekilnojamojo turto.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas yra praleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Ieškovo argumentai, kad protokolo pagrindu atsakovė gali prarasti didelės vertės turtą, kai pats ieškovas nesidomėjo įmonės veikla daugiau nei dešimt metų, yra prieštaringi. Ieškovas buvo absoliučiai neatidus, nerūpestingas ir dėl to neturi teisės ieškinio senaties atnaujinimui.

Žemesnės instancijos teismas

6. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2772-467/2018 nurodyti argumentai sudaro pagrindą išvadai, kad 2014 metais parduodant atsakovės akcijas United Engineering & Consulting Capital AG buvo atliekamas atsakovės veiklos įvertinimas. Tai reiškia, kad ieškovui neabejotinai buvo žinomi protokolo ir hipotekos faktai.

7. Į teismą ieškovas kreipėsi siekdamas ne tariamai pažeistų teisių gynybos, o nesąžiningai siekdamas sustabdyti atliekamus išieškojimo iš ginčo nekilnojamojo turto veiksmus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-309-1089/2020 ieškinį atmetė, priteisdamas iš ieškovo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarei A. P. 1 005,81 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“ – 10 382,61 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9. Teismas nurodė, kad ieškovas, kaip Kanados pilietis, skirtingais laikotarpiais registravo Kanadoje verslo pavadinimus, kuriose vartoti žodžiai: R., Consulting ir Engineering. Byloje kartu su ieškiniu yra pateiktas F. 2013 m. gegužės 1 d. vienasmenis sprendimas paskirti save (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)), kaip individualios įmonės, vadovu. Teismas, įvertinęs tai, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra juridiniai asmenys ir neturi atskiro teisinio subjektiškumo, taip pat aplinkybę, jog į bylą yra pateikti dokumentai pagrindžiantys tokių (ar itin panašių) verslo pavadinimų registraciją F. R. vardu, sprendė, jog būtent ieškovas, o ne juridiniai asmenys, kurių pavadinimai būtų (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), tiek šiuo metu, tiek bylai aktualiais 2008 metais buvo atsakovės akcininkas.

10. Teismas pažymėjo, jog savaime aplinkybė, kad 2008 m. liepos 15 d. protokolą pasirašė ne asmeniškai ieškovas, o kitas asmuo, negali būti pagrindas išvadai, jog protokolas yra suklastotas. Labiau tikėtina, kad protokole buvo išreikšta ieškovo, kaip atsakovės akcininko, valia, o pats protokolas parengtas su jo žinia. Nors protokolą pasirašė ne ieškovas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis jam turėjo būti žinomas tiek paties protokolo sudarymo faktas, tiek kitos su jo panaudojimu civilinėje apyvartoje susijusios aplinkybės. Kitaip tariant, ieškovas konkliudentiniais veiksmais ar kitu būdu turėjo išreikšti sutikimą tiek dėl protokolo parengimo, tiek dėl jo panaudojimo (CK 1.71 straipsnio 1 dalis, 2.94 straipsnis).

11. Teismas nurodė, kad, įvertinus suderintą ieškovo ir atsakovės poziciją, ieškovo procesinį elgesį prisidengiant juridinio asmens statusu, nedetalizuojant savo teiginio apie teisių pažeidimą turinio, panašu, jog ieškinys pareikštas siekiant ne realaus pažeistų teisių apgynimo, o kitokių tikslų (pavyzdžiui, nesąžiningai išvengti atsakovės prievolių pagal kredito sutartį Nr. 031-03220 įvykdymo iš hipoteka įkeisto turto, trikdyti priverstinio išieškojimo procesą ar perkelti dėl prievolių neįvykdymo kilusių pasekmių naštą tretiesiems asmenims), kurie negali būti ginami teismine tvarka, o tai yra atskiras pagrindas netenkinti ieškinio.

12. Teismas sprendė, kad tikimybių pusiausvyros aspektu yra labiau tikėtina, jog ieškovui buvo žinoma apie protokolą nuo jo sudarymo momento. Net ir laikantis kitokios pozicijos, nekyla abejonių, kad taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą apie protokolo parengimą ir hipotekos sandorio sudarymą nurodytą standartą atitinkantis asmuo būtų sužinojęs vėliausiai po to, kai buvo patvirtintas hipotekos sandoris (2008 m. liepos 18 d.). Jeigu trečiasis asmuo R. B. neatskleidė ieškovui informacijos apie kredito sutarties Nr. 031-03220 sudarymą, vykdymą, tai tik patvirtina, kad ieškovas – nesidomėdamas atsakovės veiklos finansiniais rodikliais, elgėsi akivaizdžiai aplaidžiai ir nepateisinamai. Juolab, kad atsakovės įsipareigojimai pagal kredito sutartį Nr. 031-03220 privalėjo būti įtraukti į įmonės finansinę apskaitą.

13. Teismas konstatavo, kad ieškovas yra praleidęs bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, reikalauti, jog būtų pripažinta, kad atsakovės 2008 m. liepos 15 d. visuotinio akcininko susirinkimo sprendimas nebuvo priimtas, o jį įforminęs protokolas buvo suklastotas, taigi ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami ir dėl praleisto ieškinio senaties termino. Teismas pažymėjo, jog priežasčių, kurios būtų užkirtusios kelią ieškovui anksčiau kreiptis į teismą su ginčo reikalavimu, nenustatyta, todėl nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-309-1089/2020 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Egzistuoja absoliutus pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas, bylą išnagrinėjus nesuteikiant galimybės ieškovui būti išklausytam.

14.2. Kadangi protokolas – suklastotas, ką patvirtina 2019 m. liepos 19 d. ekspertizės aktas, laikytina, jog jis prieštarauja atsakovės steigimo dokumentams (įstatams), imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, yra neteisėtas ir negaliojantis.

14.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pirmenybę skyrė subjektyviems byloje dalyvavusių trečiųjų asmenų samprotavimams.

14.4. Ieškovui buvo žinoma apie derybas su AB banku SNORAS, nes jis pats jas vedė. Nepaisant to, abi šalis tenkinantis kompromisas nebuvo pasiektas, nes AB bankas SNORAS reikalavo mokėti ženklaus dydžio palūkanas. Dėl to ieškovas negalėjo įtarti, kad kredito sutartis su AB banku SNORAS visgi buvo pasirašyta, apie kurią ieškovui tapo žinoma tik 2018 m. rugpjūčio 17 d., pranešus kitam atsakovės akcininkui United Engineering & Consulting Capital AG.

14.5. Atsakovė nuosavybės teise valdė ir šiuo metu tebevaldo labai didelį skaičių nekilnojamojo turto objektų, bendradarbiauja ne su viena kredito įstaiga. Dėl tos priežasties ieškovas, priešingai nei skundžiamame sprendime nurodo pirmosios instancijos teismas, iš tiesų galėjo nežinoti apie kredito sutarties sudarymą.

14.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas yra ne Lietuvos Respublikos gyventojas, todėl jo galimybės žinoti apie bendrovės veiklą – ribotos. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu buvo nurodęs, kad nereikalavo atsakovės vadovo pateikti konkrečius finansinės atskaitomybės dokumentus, gaudamas tik apibendrinto pobūdžio informaciją.

14.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti ieškovo prašymą atnaujinti senaties terminą. Nagrinėjamu atveju protokolo suklastojimo faktas patvirtintas 2019 m. liepos 19 d. ekspertizės aktu, todėl civilinėje apyvartoje likus galioti neteisėtiems sandoriams, sudarytiems suklastoto dokumento pagrindu, gali būti prarastas didelės vertės nekilnojamasis turtas, priklausantis atsakovei, dėl ko nukentėtų ir ieškovas kaip jos akcininkas. Dėl nurodytos priežasties ieškinio senaties terminas turi būti atnaujintas.

14.8. Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“ iš ieškovo priteista 10 382,61 Eur bylinėjimosi išlaidų suma – nepagrįsta ir turi būti mažinama. Ieškovas ieškinį pareiškė siekdamas pažeistų interesų apsaugojimo, todėl pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad ieškinys pareikštas siekiant ne realaus pažeistų teisių apgynimo, o kitokių tikslų – nukreiptų prieš trečiuosius asmenis, negali būti laikoma pakankama priteisiant tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“ suteiktų paslaugų pobūdį, maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma galėjo būti 4 200,00 Eur. Byla nėra sudėtinga, joje neteiktos kompleksiškos teisinės paslaugos, taip pat nebuvo reikalingos ir specialios žinios. Be to, bylos nagrinėjimas užsitęsė iš esmės tik dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“ nesavalaikio procesinio elgesio, kuomet paskirti teismo posėdžiai buvo atidedami šiai teikiant naujus prašymus dėl dokumentų išreikalavimo ar pridedant naujus įrodymus.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“ prašo jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-309-1089/2020 palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. Pirmosios instancijos teismas pagri?stai netenkino ies?kovo atstove?s D. H. pras?ymo atide?ti teismo pose?di?, konstatavęs, kad nurodytos neatvykimo į teismo posėdį priez?astys negali bu?ti pripaz?i?stamos svarbiomis.

15.2. Nors ies?kovas ir nepasiras?e? protokolo, tac?iau jam apie jo sudarymo faktą bei turinį buvo z?inoma. Ieškovas, virs? 10 metu? nepries?taraudamas dėl protokolo parengimo, tokiais savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino kredito sutarties sudaryma? su AB bankas SNORAS bei turto i?keitima?.

15.3. Atsakovės direktorius teismo posėdyje nurodė, jog visus finansine?s atskaitomybe?s dokumentus teigdavo ies?kovui, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad neva dėl to, jog jis gyvena užsienyje, galimybės gauti informaciją apie bendrovę buvo apsunkintos, o detalių finansinės atsakomybės duomenų jis nereikalavo – nepagrįsti. Akivaizdu, jog ies?kovas apie protokola? z?inojo ir jam nepries?taravo nuo sudarymo momento, todėl yra praleide?s ies?kinio senaties termina?.

15.4. Ies?kovas nei?rode?, jog teismo priteistos byline?jimosi is?laidos virs?ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) numatytą maksimalų dydį. Teiginiai, jog neva ture?jo bu?ti priteista ne daugiau kaip 4 200,00 Eur – nepagri?sti, nepateikus jokių skaic?iavimų. Atsiz?velgiant i? Rekomendacijose nurodytus dydz?ius, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“ ne?ra priteista maksimali leistina byline?jimosi is?laidų suma. Nagrinėjamu atveju byla buvo sude?tinga vien tuo, kad turėjo būti nustatytas tinkamas ieškovas, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“ turėjus imtis aktyviu? veiksmu?, kreipiantis į atsakingas Kanados institucijas bei susipažįstant su jos teisiniu reglamentavimu. Pries?ingai negu teigė ies?kovas, de?l jo paties procesinio elgesio uz?site?se? bylos nagrine?jimas, kilus klausimas, kas yra tikrasis atsakovės akcininkas bei gali bu?ti tinkamu ies?kovu byloje. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“ byloje buvo pateikusi tik viena? pras?yma? atidėti teismo posėdį dėl to, jog Lietuvos Respublikos mastu paskelbta ekstremali pade?tis bei i?vestas karantinas. Tuo tarpu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“ teikti i?rodymai bei pras?ymai buvo susije? su paties ies?kovo neveikimu, atsižvelgiant į kurį, galima spręsti, jog ies?kovo tikrasis tikslas nebuvo paz?eistu? teisiu? gynyba.

16. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notare? A. P. prašo jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-309-1089/2020 palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

16.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ies?kovo atstove?s nurodytos neatvykimo i? teismo pose?di? priez?astys negali bu?ti pripaz?i?stamos svarbiomis, tode?l pras?ymas de?l teismo pose?dz?io atide?jimo buvo pagri?stai netenkintas. Ies?kovo pozicija byloje buvo is?samiai is?de?styta procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo pose?dz?iuose atstovo, iki tol atstovavusio ies?kovo interesams teisme. Vien tai, kad ies?kovas ar jo naujai paskirta atstove? de?l nepateisinamu? priez?asc?iu? nedalyvavo 2020 m. rugse?jo 3 d. teismo pose?dyje, kuriame buvo uz?baigtas bylos nagrine?jimas, nereis?kia, jog buvo paz?eista ies?kovo teise? bu?ti is?klausytam ir de?l to ture?tu? bu?ti panaikintas skundz?iamas sprendimas.

16.2. Pirmosios instancijos teismas, i?vertine?s byloje surinktu? i?rodymu? visuma?, skundžiamame sprendime pagri?stai konstatavo, kad savaime aplinkybe?, jog protokola? pasiras?e? ne asmenis?kai ies?kovas, o kitas asmuo, negali bu?ti pagrindas is?vadai, jog protokolas yra suklastotas. Labiau tike?tina, kad protokole buvo is?reiks?ta ies?kovo, kaip atsakove?s akcininko, valia, o pats protokolas parengtas su jo z?inia. Nors protokola? pasiras?e? ne ies?kovas, tac?iau pagal byloje surinktus duomenis jam ture?jo bu?ti z?inomas tiek paties protokolo sudarymo faktas, tiek kitos su jo panaudojimu civiline?je apyvartoje susijusios aplinkybe?s. Kitaip tariant, ies?kovas konkliudentiniais veiksmais ar kitu bu?du ture?jo is?reiks?ti ir is?reis?ke? sutikima? tiek de?l protokolo parengimo, tiek de?l jo panaudojimo. Ies?kovas savo apeliaciniame skunde is? esme?s nepateike? jokiu? teisis?kai reiks?mingu? argumentu?, paneigiančių pirmosios instancijos teismo padarytu? is?vadu? teisinguma?.

16.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagri?stai konstatavo, kad tikimybiu? pusiausvyros aspektu yra labiau tike?tina, jog ies?kovui buvo z?inoma apie protokola? nuo jo sudarymo momento, de?l ko is? esme?s ir yra atmestas reikalavimas de?l jo pripaz?inimo negaliojanc?iu. Net ir laikantis kitokios pozicijos, nekyla abejoniu?, kad taikant protingo, ru?pestingo bei atidaus asmens standarta? apie protokolo parengima? ir hipotekos sandorio sudaryma? nurodyta? standarta? atitinkantis asmuo bu?tu? suz?inoje?s ve?liausiai po to, kai buvo patvirtintas hipotekos sandoris (2008 m. liepos 18 d.). Ies?kovas apeliaciniame skunde nenurode? jokiu? teisis?kai reiks?mingu? argumentu?, kurie paneigtu? pirmosios instancijos teismo is?vadu? teisingumą, tode?l šie atmestini kaip nepagrįsti.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo jį tenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-309-1089/2020 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Atsakovės 2008 m. liepos 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 07-15 prieštarauja jos steigimo dokumentams bei imperatyvioms įstatymo normoms būtent dėl jo suklastojimo. Pirmosios instancijos teismas padarė prieštaringas išvadas, kad net ir esant protokole suklastotam parašui, jis nelaikytinas suklastotu, jų nemotyvuodamas ir nepaaiškindamas, kokiais motyvais remiantis laiko galiojančiu protokolą, kuris nėra pasirašytas ieškovo ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Kadangi 2008 m. liepos 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas dėl pritarimo sudaryti hipotekos sandorį yra suklastotas, ką vienareikšmiškai patvirtina 2019 m. liepos 19 d. ekspertizės aktas, yra savarankiškas pagrindas pripažinti jį neteisėtu ir negaliojančiu.

17.2. Atsakovė nuosavybės teise valdė ir tebevaldo didelį skaičių nekilnojamojo turto objektų bei bendradarbiauja ne su viena kredito įstaiga. Ieškovas, kaip Lietuvos Respublikoje negyvenantis asmuo, negalėjo žinoti apie 2008 m. liepos 15 d. protokolo priėmimą, nes valdo didžiąją dalį akcijų, turi sprendžiamąjį balsą ir negalėjo įtarti, kad apie vyksiantį akcininkų susirinkimą jis nebus informuotas, o akcininkų susirinkime nedalyvaujant bus priimami svarbūs sprendimai dėl atsakovės didelės vertės turto, suklastojant ieškovo, kaip akcininko parašą. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvadų, kad ieškovas galėjo ir turėjo žinoti apie ginčijamo protokolo egzistavimą civilinėje apyvartoje.

17.3. Pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą ieškinio senatį taikydamas ex officio (savo nuožiūra), kai ginčo šalis, t. y. atsakovė, jos taikyti neprašė. UAB „Intrum Lietuva“ ir Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarė A. P. byloje dalyvavo kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų. Šiuo atveju trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“ ne tik neturėjo teisės pareikšti prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, bet ir veikti prieš šalies, kurios pusėje ji dalyvauja, interesus. Byloje apskritai nebuvo aiškiai išreikšta trečiųjų asmenų valia dėl to, kurios šalies (ieškovo ar atsakovės) pusėje jie dalyvauja. Iš trečiųjų asmenų išreikštų pozicijų matyti, jog jos prieštarauja tiek ieškovo, tiek atsakovės pozicijai ir faktiškai dalyvauja kaip savarankiški tretieji asmenys. Esant tokiai procesinei situacijai, tretieji asmenys turėjo teisę ir galimybę teikti teismui prašymą įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, tačiau šia teise nepasinaudojo ir negalėjo procese veikti prieš ieškovo ir / ar atsakovės (neaišku, kurios šalies pusėje tretieji asmenys dalyvauja byloje) interesus ir reikšti prašymus / savarankiškus reikalavimus, priešingus ieškovo ir atsakovės pozicijai. Taigi, pirmosios instancijos teismo padaryta teisės taikymo klaida dėl ieškinio senaties taikymo, kai tokį prašymą pareiškia netinkamas subjektas, šiuo atveju, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“, lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

19. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

20. Remiantis bylos medžiaga, tarp atsakovės, atstovaujamos direktoriaus R. B., veikiančio pagal 2008 m. birželio 2 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 06-02 bei pagal bendrovės įstatus, ir AB banko SNORAS 2008 m. birželio 27 d. sudaryta kredito sutartis Nr. 031-03220, kuria atsakovei suteiktas 11 200 000,00 Lt kreditas nuosavoms lėšoms, panaudotoms atsiskaitymams už atliktus prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos darbus, refinansuoti (sutarties 3.1, 3.2 papunkčiai). Visiškas sutarties sąlygų įvykdymas užtikrintas pastato – parduotuvės su vaistinės patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), prekybos paviljonų, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, hipoteka; žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius nuomos teisės įkeitimu (sutarties 6.1-6.1.6, 6.2-6.2.4 papunkčiai, 2008 m. liepos 18 d. papildomų susitarimų Nr. 1 1 punktai).

21. 2008 m. liepos 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 07-15, kuriame dalyvavo akcininkės Kanados bendrovė (duomenys neskelbtini), atstovaujama ieškovo, kaip direktoriaus, (30 350 balsų) ir UAB „VERANTAS“, atstovaujama direktoriaus A. B., 1 darbotvarkės klausimu nutarta užtikrinant 11 200 000,00 Lt paskolos grąžinimą bei kitų įsipareigojimų pagal kredito sutartį tinkamą įvykdymą, įkeisti AB bankui SNORAS pastatą – parduotuvę su vaistinės patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), prekybos paviljonus, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (baseiną, stotinę, kiemo aikštelę, tvorą), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, hipoteka; teisę į žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius nuomą; reikalavimo teises pagal patalpų adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius nuomos sutartis; esamas ir būsimas lėšas bendrovės sąskaitose ir pavesti bendrovės direktoriui R. B. tvarkyti visus reikalus, susijusius su turto įkeitimu, taip pat pasirašyti turto įkeitimo sutartis (lakštus), jų pakeitimus bei kitus su tuo susijusius dokumentus.

22. 2008 m. liepos 18 d. atsakovė, atstovaujama direktoriaus R. B., veikiančio pagal bendrovės įstatus, 2007 m. liepos 24 d. atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, 2008 m. liepos 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą (protokolo Nr. 07-15), 2008 m. liepos 18 d. atsakovės direktoriaus įsakymą, ir AB bankas SNORAS sudarė hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini).

23. 2015 m. liepos 31 d. BAB bankas SNORAS ir UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria BAB bankas SNORAS pardavė, perdavė, perleido ir suteikė UAB „Baltijos kredito sprendimai“, o UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pirko, perėmė ir priėmė iš BAB banko SNORAS reikalavimus, teises ir turtą pagal turto sutartis ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones (sutarties 2.1.1 a) papunktis).

24. 2016 m. spalio 24 d. pranešimu Nr. SL-1012 „Dėl sutarties sąlygų nevykdymo“ atsakovė, atsižvelgiant į tai, kad nepaisė pakartotinių Lindorff Oy filialo Lietuvoje, veikiančio UAB „Baltijos kredito sprendimų“ vardu, raginimų vykdyti mokėjimus pagal 2008 m. birželio 27 d. kredito sutartį Nr. 031-03220, informuota, jog remiantis 2008 m. birželio 27 d. kredito sutarties Nr. 031-03220 14.4.3 papunktyje nustatytu pagrindu, ši be pakartotinio atsakovės informavimo, bus nutraukta 2016 m. lapkričio 24 d.

25. Antstolis D. K. 2018 m. birželio 27 d. paskelbė pirmąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. spalio 24 d. – pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) prekybos pastato su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir nuomos teisės į valstybinės žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

26. 2019 m. rugpjūčio 8 d. tarp UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“ sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria perleistos reikalavimo teisės pagal sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytas paskolas, tame tarpe ir atsakovės.

27. Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriaus vyriausiosios ekspertės J. K. ir N. J., atlikusios pateikto 2008 m. liepos 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 07-15 tyrimą, 2019 m. liepos 9 d. ekspertizės akte Nr. 11-1163 (19) nustatė, kad 2008 m. liepos 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. 07-15, prie spausdintinio įrašo ,,Susirinkimo pirmininkas – F. R.“, pasirašė ne ieškovas.

28. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog šiuo atveju byloje ginčas yra kilęs dėl 2008 m. liepos 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 07-15 pripažinimo negaliojančiu kaip prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymų normoms ir juridinio asmens steigimo dokumentams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

29. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodęs, kad egzistuoja absoliutus pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindas, bylą išnagrinėjus nesuteikiant galimybės ieškovui būti išklausytam, pasakyti baigiamąją kalbą bei pateikti paaiškinimus dėl jo interesų pažeidimo.

30. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustatęs vieną iš CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas taikytinas esant šioms sąlygoms: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2014).

32. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. 12.15 val. gautas ieškovo atstovės advokato padėjėjos D. H. prašymas suteikti prieigą prie elektroninės bylos Nr. e2-309-1089/2020 kortelės ir atidėti 2020 m. rugsėjo 3 d. 13.00 val. teismo posėdį dėl svarbių priežasčių – ieškovo atstovės advokato padėjėjos D. H. sūnaus ligos.

33. Pirmosios instancijos teismas nutarė netenkinti ieškovo atstovės advokato padėjėjos D. H. prašymo atidėti 2020 m. rugsėjo 3 d. 13.00 val. teismo posėdį, nurodydamas, kad: 1) ieškovo atstove? advokato padėjėja D. H. pateikė dokumentus, patvirtinančius apie savo mažamečio vaiko galima? liga?, tačiau prie pras?ymo nepridėjo i?rodymu?, jog jai pačiai de?l nurodytos priežasties yra suteiktas nedarbingumas mažamečio vaiko priežiūrai; 2) minėtos aplinkybės ieškovo atstovei advokato padėjėjai D. H. nesutrukdė? rengti prašymus, derinti pozicijas bei veiksmus su atsakove, kiek tai susiję? su dalyvavimu šioje civiline?je byloje; 3) ieškovo atstove? advokato padėjėja D. H. yra sudariusi atstovavimo sutarti? su ieškovu de?l jo atstovavimo šioje civiline?je byloje, o taip pat su atsakove de?l atstovavimo kitoje civiline?je byloje, kuriose teismo posėdžiai buvo paskirti ta? pac?ia? diena? ir ta? pac?ia? valanda? (2020 m. rugsėjo 3 d. 13.00 val.); 5) toki? ieškovo atstovės advokato padėjėjos D. H. elgesį? pirmosios instancijos teismas vertino kaip galimai neatitinkanti? advokato veiklai keliamu? etikos reikalavimu?.

34. Iš ieškovo atstovės advokato padėjėjos D. H. pateiktų kartu su 2020 m. rugsėjo 3 d. prašymu dokumentų matyti, jog: 1) atstovauti ieškovą advokato padėjėjai D. H. pavesta pagal 2020 m. rugpjūčio 30 d. atstovavimo sutartį; 2) 2020 m. rugsėjo 3 d. elektroniniame laiške (11.31 val.) atsakovei ji nurodžiusi, kad ieškovas į ją kreipėsi dėl atstovavimo civilinėje byloje Nr. e2-309-1089/2020 2020 m. rugpjūčio 31 d., atstovavimo sutartis sudaryta 2020 m. rugsėjo 1 d., 2020 m. rugsėjo 2 d. vakare advokato padėjėja D. H. sužinojo apie 2020 m. rugsėjo 3 d. įvyksiantį teismo posėdį; 3) remiantis portalo www.esveikata.lt išrašo duomenimis, į VšĮ Antakalnio polikliniką dėl sūnaus karščiavimo, gerklės skausmo ieškovo atstovės advokato padėjėjos D. H. kreiptasi 2020 m. rugsėjo 2 d. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, jog ieškovo advokatas V. B. dar 2020 m. birželio 12 d. teismo posėdyje informavo pirmosios instancijos teismą, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. neatstovaus ieškovo, 2020 m. liepos 10 d. prašyme dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės panaikinimo pakartotinai nurodydamas, jog atstovavimo ir teisinių paslaugų teikimo sutartys su ieškovu yra nutrauktos. 2020 m. birželio 12 d. teismo posėdyje nuspręsta sudaryti ieškovui galimybę dalyvauti 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje nuotoliniu būdu.

35. Nors kaip 2020 m. rugsėjo 3 d. pranešime dėl sutikimo atstovauti ieškovą ir tos pačios dienos prašyme pirmosios instancijos teismui buvo nurodžiusi pati advokato padėjėja D. H., ji atsakovę atstovauja ne vienoje byloje, į ją ieškovo kreiptasi tik 2020 m. rugpjūčio 31 d. Negalima būtų nepastebėti, jog 2020 m. rugsėjo 1 d. sudarius atstovavimo sutartį, advokato padėjėja D. H. atitinkamo prašymo anksčiau nei teismo posėdžio dieną, t. y. 2020 m. rugsėjo 3 d., likus mažiau nei valandai iki jo pradžios, pirmosios instancijos teismui neteikė. Nors ieškovo atstovė advokato padėjėja D. H. teigė, jog jos sūnaus liga – yra svarbi priežastis, dėl kurios turėjo būti atidedamas 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdis, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismu, nurodo, jog kartu su jos prašymu nebuvo pateiktų jokių dokumentų, patvirtinančių gautą nedarbingumą mažamečio vaiko priežiūrai, be to, minėta priežastis, advokato padėjėjai D. H. netrukdė derinti pozicijos dėl atstovavimo nagrinėjamoje byloje su atsakove. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo atstovės advokato padėjėjos D. H. prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo, nenustačius neatvykimą pateisinančių svarbių priežasčių (CPK 246 straipsnio 1 dalis).

36. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog minėta aplinkybė, kad ieškovo atstovė advokato padėjėja D. H., nesant tam svarbių priežasčių, nedalyvavo 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje, nesudaro pagrindo teigti, jog tokiu būdu buvo pažeista ieškovo teisė būti išklausytam, jam dar 2020 m. birželio 12 d. nusprendus sudaryti galimybę dalyvauti 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje nuotoliniu būdu, apie kurią ieškovui turėjo būti žinoma, atstovavimo ir paslaugų teikimo sutartis, sudarytas su advokatu V. B., nutraukus tik nuo 2020 m. liepos 1 d., bei faktiškai minėtą teisę realizavus išdėstant poziciją tiek procesiniuose dokumentuose, tiek vykusiuose teismo posėdžiuose, kuriuose dalyvavo iki tol ieškovo interesus atstovavęs advokatas V. B.. Taigi, nenustačius CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo taikymo sąlygų viseto, teisėjų kolegija atmeta minėtus ieškovo apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

37. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. liepos 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 07-15 – suklastotas, ką patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriaus vyriausiųjų eksperčių J. K. ir N. J. parengtas 2019 m. liepos 9 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1163 (19), laikytina, jog jis prieštarauja atsakovės steigimo dokumentams (įstatams), imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, yra neteisėtas ir negaliojantis.

38. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su minėtais ieškovo apeliacinio skundo argumentais. Nepaisant to, kad 2008 m. liepos 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 07-15 pasirašė ne ieškovas, o kitas asmuo, remiantis tikimybių pusiausvyros principu, kaip teisingai buvo pažymėjęs pirmosios instancijos teismas, labiau tikėtina, kad 2008 m. liepos 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 07-15 buvo išreikšta ieškovo valia.

39. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog 2008 m. birželio 27 d. kredito sutartis Nr. 031-03220 tarp atsakovės ir AB banko SNORAS sudaryta atsakovę atstovaujančiam direktoriui R. B. veikiant pagal 2008 m. birželio 2 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 06-02 bei pagal bendrovės įstatus. Iš 2008 m. birželio 2 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 06-02 matyti, kad akcininkės Kanados bendrovė (duomenys neskelbtini), atstovaujama ieškovo, kaip direktoriaus, (30 350 balsų) ir UAB „VERANTAS“, atstovaujama direktoriaus A. B., 1 darbotvarkės klausimu nutarė prašyti AB banką SNORAS suteikti 11 200 000,00 Lt paskolą, skirtą refinansuoti nuosavomis lėšomis atliktus prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos darbus; užtikrinant 11 200 000,00 Lt paskolos grąžinimą bei kitų įsipareigojimų pagal kredito sutartį tinkamą įvykdymą, įkeisti AB bankui SNORAS statomą prekybos centrą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, reikalavimo teises pagal patalpų adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius nuomos sutartį, esamas ir būsimas lėšas bendrovės sąskaitose, pavedant bendrovės direktoriui R. B. tvarkyti visus reikalus, susijusius su paskolų ėmimu ir turto įkeitimu, taip pat pasirašyti su AB banku SNORAS kredito sutartis, turto įkeitimo sutartis (lakštus), jų pakeitimus bei kitus su tuo susijusius dokumentus. Be kita ko, 2008 m. birželio 12 d. pareiškimu ieškovas patvirtino, kad 2008 m. birželio 2 d., kaip teisėtas Kanados bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovas, dalyvavo atsakovės visuotiniame akcininkų susirinkime ir jo metu buvo priimti sprendimai dėl 10 250 000,00 Lt ir 11 200 000,00 Lt paskolų ėmimo AB banke SNORAS ir dėl turto, t. y. statomo prekybos centro ir sargų pastato bei žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Marijampolėje, minėtų patalpų reikalavimo teisių, statomo prekybos centro, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, minėtų patalpų reikalavimo teisių pagal nuomos sutartį, esamų ir būsimų lėšų sąskaitose AB banke SNORAS, įkeitimo įsipareigojimų pagal kredito sutartis įvykdymui užtikrinti; taip pat patvirtino, kad pasirašė 2008 m. birželio 2 d. visuotinį akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 06-02, surašytą lietuvių kalba, kuris jam yra visiškai suprantamas, buvo perskaitytas ir žodžiu išverstas į anglų kalbą. Byloje nėra duomenų, kad 2008 m. birželio 2 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 06-02 ar ieškovo 2008 m. birželio 12 d. pareiškimas būtų buvę nuginčyti, ar pasirašyti ne asmeniškai jo paties (CPK 178 straipsnis). Atitinkamai tai reiškia, jog pats ieškovas patvirtinęs, kad 2008 m. birželio 2 d. visuotiniame akcininkų susirinkime nutarė prašyti AB banką SNORAS suteikti 11 200 000,00 Lt paskolą, užtikrinant jos grąžinimą bei kitų įsipareigojimų pagal kredito sutartį tinkamą įvykdymą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, reikalavimo teisių pagal patalpų adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius nuomos sutartį, esamų ir būsimų lėšų bendrovės sąskaitose įkeitimu AB bankui SNORAS.

40. Reikėtų paminėti ir tai, kad atsakovės 2016 m. birželio 14 d. pranešime kreditoriams apie sprendimo kreiptis į teismą dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimą buvo nurodyta, jog 2016 m. birželio 13 d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame atsakovės akcininkų susirinkime buvo vienbalsiai priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patvirtinti restruktūrizavimo plano metmenys bei pritarta restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai. 2016 m. birželio 13 d. atsakovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo išrašas patvirtina aplinkybę, kad susirinkime dalyvavę akcininkai, tame tarpe ir ieškovas, vienbalsiai nutarė kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo ir patvirtinti restruktūrizavimo plano metmenis. 2016 m. birželio 13 d. atsakovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtintų atsakovės restruktūrizavimo plano 2016-2020 metų metmenų priede Nr. 1 nurodytas kreditorių sąrašas, į kurį įtraukta ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ su reikalavimu, užtikrintu hipoteka, 2016 m. kovo 31 d. sudariusiu 2 226 625,31 Eur. Akivaizdu, jog tvirtindamas atsakovės restruktūrizavimo plano 2016-2020 metų metmenis, ieškovas turėjo būti susipažinęs su jų turiniu ir žinoti apie BAB banko SNORAS UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ perleistą reikalavimą, užtikrintą hipotekos sandoriu. 2020 m. birželio 12 d. teismo posėdyje atsakovės direktoriaus Raimundas Balčiūnas taip pat patvirtino, kad ieškovui visada būdavo pateikiami finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuos tiek pagal atsakovės įstatus, tiek pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatas turėjo tvirtinti visuotinis akcininkų susirinkimas, todėl ieškovas objektyviai galėjo būti susipažinęs tiek su atsakovės prisiimtais finansiniais įsipareigojimais, tiek su jų vykdymu.

41. Dėl nurodytų priežasčių ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad jis negalėjo įtarti, jog 2008 m. birželio 27 d. kredito sutartis Nr. 031-03220 su AB banku SNORAS buvo pasirašyta, gaudamas tik apibendrinto pobūdžio informaciją apie atsakovės finansinę atskaitomybę, atmestini kaip nepagrįsti.

42. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti ieškovo prašymą atnaujinti senaties terminą. Tuo tarpu atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjusi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisės taikymo klaidą apskritai taikydamas ieškinio senatį ex officio (savo nuožiūra), kai ginčo šalis, t. y. atsakovė, jos taikyti neprašė.

43. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013). Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis.

44. Ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, pagal savo procesinę padėtį byloje paprastai dalyvauja atsakovu, kadangi ginčo materialiojo teisinio santykio šalis ir procesinių teisinių santykių šalis dažniausiai sutampa. Tačiau ginčo materialiojo teisinio santykio šalis dalyvauti byloje gali būti patraukta ir trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016).

45. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi tai, kad reikšdamas teismui ieškinį, atsakovą (atsakovus) pagal reiškiamus ieškinio reikalavimus renkasi ir ieškinyje nurodo pats ieškovas. Nagrinėjamu atveju, į bylą atsakove įtraukta ieškovo valdoma bendrovė, bylos proceso metu visiškai palaikiusi ieškinio reikalavimus. Tokiu atveju, akivaizdu, jog materialieji teisiniai reikalavimai pagal sukeliamas pasekmes yra nukreipti ne prieš atsakovės, tačiau būtent prieš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Intrum Lietuva“ ir Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės A. P. interesus, kuriuos jie turėjo teisę ginti prašydami taikyti ieškinio senaties terminą.

46. Nors bylą nagrinėjant teisme ieškovas laikėsi pozicijos, kad jam apie 2008 m. liepos 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 07-15 tapo žinoma tik 2018 m. rugpjūčio 17 d., kai gavo kito atsakovės akcininko United Engineering & Consulting Capital AG pranešimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai su ja nesutiko, iš byloje esančių duomenų nustačius, kad ieškovui tiek apie sandorį, sudarytą su AB banku SNORAS, tiek apie 2008 m. liepos 15 d. visuotinį akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 07-15, kuriuo buvo nutarta užtikrinti 11 200 000,00 Lt paskolos grąžinimą bei kitų įsipareigojimų pagal kredito sutartį tinkamą įvykdymą, įkeičiant AB bankui SNORAS pastatą – parduotuvę su vaistinės patalpomis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), prekybos paviljonus, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pastatą – sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (baseiną, stotinę, kiemo aikštelę, tvorą), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, hipoteka; teisę į žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius nuomą; reikalavimo teises pagal patalpų adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius nuomos sutartis; esamas ir būsimas lėšas bendrovės sąskaitose turėjo būti žinoma nuo jo sudarymo momento. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ieškovas yra praleidęs bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, kurį atnaujinti ieškovo įvardytos priežastys, susijusios su didelės vertės turto praradimu, kurio įkeitimui jis tikėtinai pats ir pritarė bei apie minėtą sandorį žinojo, pagrindo nesudaro (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.126 straipsnio 1 dalis 1.127 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, priteistų trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“ naudai iš ieškovo, dydžio nustatymo

47. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, 98 straipsnio 2 dalimi nusprendė priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“ iš ieškovo 10 382,61 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatų Ž. P. ir K. K. pagalbai apmokėti. Ieškovas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia, pareikšdamas, kad 10 382,61 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis – nepagrįstas, nes: 1) byla nėra sudėtinga; 2) joje neteiktos kompleksinės teisinės paslaugos; 3) nebuvo reikalingos specialios žinios; 4) bylos nagrinėjimas iš esmės užsitęsė dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“ procesinio elgesio, turėjus atidėti teismo posėdžius šiai teikiant naujus prašymus dėl dokumentų išreikalavimo ar pridedant naujus įrodymus.

48. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“, teikdama atsiliepimą į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumu, nurodė, kad: 1) priteistos bylinėjimosi išlaidos yra mažesnės negu Rekomendacijose nustatytas maksimalus ju? dydis; 2) byla buvo sude?tinga vien jau dėl tinkamo ieškovo nustatymo, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“ turėjus kreiptis į atsakingas Kanados institucijas, susipažinti su jos teisiniu reglamentavimu; 3) bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl paties ieškovo procesinio elgesio.

49. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

50. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

51. Taigi, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus.

52. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2018 m. gruodžio 10 d. atstovavimo sutartį advokatams Ž. P., J. K. ir K. K. pavesta atstovauti trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“ visų instancijų bendrosios kompetencijos ir specializuotuose teismuose.

53. Už suteiktas teisines paslaugas išrašyta: 1) remiantis 2019 m. vasario 6 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo duomenimis – 2018 m. gruodžio 18 d. PVM sa?skaita-faktu?ra Nr. 6340/18LT 77,44 Eur sumai ir 2018 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 6805/18LT 700,59 Eur sumai už atsiliepimo į ieškinį rengimą ir pateikimą (7.1 val.); 2) remiantis 2019 m. rugsėjo 24 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo duomenimis – 2019 m. kovo 26 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 1124/19LT 886,93 Eur sumai, 2019 m. balandžio 24 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 1668/19LT 665,50 Eur sumai, 2019 m. birželio 19 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 2718/19LT 48,40 Eur sumai, 2019 m. liepos 12 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 3188/19LT 48,40 Eur sumai, 2019 m. rugpjūčio 16 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 3868/19LT 759,88 Eur sumai už pozicijos derinimą su kliente, nuomone?s de?l ekspertize?s skyrimo, atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą teismui, pasirengimą teismo posėdžiams bei klientės atstovavimą juose, prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir pateikimą teismui, registrų išrašus (18.4 val.); 3) remiantis 2019 m. lapkričio 6 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo duomenimis – 2019 m. spalio 21 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 5022/19LT 960,89 Eur sumai už pozicijos derinimą su kliente, pasiruošimą teismo pose?džiui ir atstovavimą jame, prašymo de?l byline?jimosi išlaidu?, rašytinių paaiškinimų rengimą ir pateikimą teismui, vertimus (6.9 val.); 4) remiantis 2020 m. sausio 20 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo duomenimis – 2019 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 5604/19LT 306,13 Eur sumai, 2019 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 5840/19LT 1 464,10 Eur sumai už pozicijos derinimą su kliente, rašytiniu? paaiškinimu? rengimą, pasirengimą teismo pose?džiams bei klientės atstovavimą juose, prašymo de?l byline?jimosi išlaidu? rengimą ir pateikimą teismui; 5) remiantis 2020 m. kovo 12 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo duomenimis – 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 0235/20LT 1 604,17 Eur sumai už pasiruošimą 2020 m. sausio 21 d. teismo posėdžiui ir klientės atstovavimą jame, ieškovo pateiktų papildomų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų apie bendrovių įsteigimą ir jų pavadinimų keitimą analizę (10.3 val.); 6) remiantis 2020 m. rugsėjo 2 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo duomenimis – 2020 m. balandžio 14 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 1649/20LT 885,72 Eur sumai, 2020 m. gegužės 15 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 2252/20LT 72,34 Eur sumai, 2020 m. liepos 14 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 3381/20LT 1 902,12 Eur sumai už pasiruošimą 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo pose?džiui ir klientės atstovavimą jame, prašymo de?l papildomu? i?rodymu? prijungimo, bylinėjimosi išlaidų rengimą, registrų išrašus (19.2 val.). 2019 m. sausio 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. 821, 2019 m. vasario 6 d. mokėjimo nurodymas Nr. 847, 2019 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. 900, 2019 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. 928, 2019 m. liepos 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 966, 2019 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo nurodymas Nr. 986, 2019 m. rugsėjo 13 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1013, 2019 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymas, 2019 m. gruodžio 12 d. mokėjimo nurodymas, 2019 m. gruodžio 30 d. mokėjimo nurodymas, 2020 m. vasario 21 d. mokėjimo nurodymas, 2020 m. rugsėjo 2 d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašai patvirtina aplinkybę, kad minėtos PVM sąskaitos-faktūros buvo apmokėtos.

54. Vertindama bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokatų Ž. P., J. K. ir K. K. teisinę pagalbą, dydžio pagrįstumą, teisėjų kolegija nustatė, kad: už 2018 m. gruodžio 4 d. atsiliepimo į ieškinį parengimą pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 2 316,75 Eur (2,5 x 926,70 Eur), kuriam apskaičiuoti naudotas 2018 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 926,70 Eur; už 2019 m. vasario 6 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą ir pateikimą teismui pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 374,28 Eur (0,4 x 935,70 Eur), kuriam apskaičiuoti naudotas 2018 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 935,70 Eur; už pasirengimą 2019 m. vasario 7 d., 2019 m. vasario 25 d. teismo posėdžiams bei klientės atstovavimą juose (6 val.) pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 561,42 Eur ((0,1 x 935,70 Eur) x 6), kuriam apskaičiuoti naudotas 2018 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 935,70 Eur; už 2019 m. balandžio 1 d. atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą parengimą ir pateikimą teismui pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 388,12 Eur (0,4 x 970,30 Eur), kuriam apskaičiuoti naudotas 2018 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 970,30 Eur; už 2019 m. birželio 10 d. rašytinės nuomonės dėl ekspertizės atlikimo parengimą ir pateikimą teismui pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 388,12 Eur (0,4 x 970,30 Eur), kuriam apskaičiuoti naudotas 2018 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 970,30 Eur; už 2019 m. rugsėjo 24 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą ir pateikimą teismui pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 505,08 Eur (0,4 x 1 262,70 Eur), kuriam apskaičiuoti naudotas 2019 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 262,70 Eur; už pasirengimą 2019 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžiui bei klientės atstovavimą jame (3 val.) pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 378,81 Eur ((0,1 x 1 262,70 Eur) x 3), kuriam apskaičiuoti naudotas 2019 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 262,70 Eur; už 2019 m. rugsėjo 30 d. rašytinių paaiškinimų parengimą ir pateikimą teismui pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 505,08 Eur (0,4 x 1 262,70 Eur), kuriam apskaičiuoti naudotas 2019 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 262,70 Eur; už 2019 m. spalio 10 d. rašytinių paaiškinimų rengimą ir pateikimą teismui pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 515,60 Eur (0,4 x 1 289,00 Eur), kuriam apskaičiuoti naudotas 2019 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 289,00 Eur; už 2019 m. lapkričio 6 d. prašymo de?l bylinėjimosi išlaidu? atlyginimo parengimą ir pateikimą teismui pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 515,60 Eur (0,4 x 1 289,00 Eur), kuriam apskaičiuoti naudotas 2019 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 289,00 Eur; už 2019 m. lapkričio 6 d. rašytiniu? paaiškinimu? rengimą ir pateikimą teismui pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 515,60 Eur (0,4 x 1 289,00 Eur), kuriam apskaičiuoti naudotas 2019 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 289,00 Eur; už pasirengimą 2019 m. lapkričio 7 d. teismo pose?džiui bei klientės atstovavimą jame (3 val.) pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 386,70 Eur ((0,1 x 1 289,00 Eur) x 3), kuriam apskaičiuoti naudotas 2019 m. II ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 289,00 Eur; už 2020 m. sausio 20 d. prašymo de?l byline?jimosi išlaidu? atlyginimo parengimą ir pateikimą teismui pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 527,04 Eur (0,4 x 1 317,60 Eur), kuriam apskaičiuoti naudotas 2019 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 317,60 Eur; už pasirengimą 2020 m. sausio 21 d. teismo pose?džiui bei klientės atstovavimą jame (3 val.) pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 395,28 Eur ((0,1 x 1 317,60 Eur) x 3), kuriam apskaičiuoti naudotas 2019 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 317,60 Eur; už 2020 m. kovo 12 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą ir pateikimą teismui pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 527,04 Eur (0,4 x 1 317,60 Eur), kuriam apskaičiuoti naudotas 2019 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 317,60 Eur; už pasiruošimą 2020 m. kovo 13 d. teismo posėdžiui bei klientės atstovavimą jame (3 val.) pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 395,28 Eur ((0,1 x 1 317,60 Eur) x 3), kuriam apskaičiuoti naudotas 2019 m. III ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 317,60 Eur; už pasiruošimą 2020 m. birželio 12 d. teismo posėdžiui bei klientės atstovavimą jame (3 val.) pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 407,58 Eur ((0,1 x 1 358,60 Eur) x 3), kuriam apskaičiuoti naudotas 2019 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 358,60 Eur; už 2020 m. birželio 26 d. prašymo dėl rašytinių įrodymų prijungimo parengimą ir pateikimą teismui pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 543,44 Eur (0,4 x 1 358,60 Eur), kuriam apskaičiuoti naudotas 2019 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 358,60 Eur; už 2020 m. rugsėjo 2 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengimą ir pateikimą teismui pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 552,40 Eur (0,4 x 1 381,00 Eur), kuriam apskaičiuoti naudotas 2020 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 381,00 Eur; už pasiruošimą 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo pose?džiui ir klientės atstovavimą jame (3 val.) pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus užmokesčio dydis galėjo būti 414,30 Eur ((0,1 x 1 381,00 Eur) x 3), kuriam apskaičiuoti naudotas 2020 m. I ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1 381,00 Eur. Akivaizdu, jog šiuo atveju priteistos atstovavimo išlaidos atitinka maksimaliuosius advokato užmokesčio dydžius pagal Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 punktus, jų neviršydamos.

55. Pagal Rekomendacijų 2 punktą įvertinus toliau nurodytas aplinkybes, kad: 1) byla buvusi sudėtinga, jos nagrinėjimą, be kita ko, apsunkinus su tinkamo ieškovo (akcininko) nustatymu susijusioms aplinkybėms (pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinį faktiškai buvo pareiškęs ne juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) (tai – tik ieškovo naudojamas verslo vardas), bet juridinio asmens statusu prisidengęs fizinis asmuo), kurioms išsiaiškinti buvo kreipiamasi į atsakingas Kanados institucijas, susipažįstama su jos teisiniu reglamentavimu; 2) trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“ suteiktos kompleksinės teisinės paslaugos, pritaikius specialias žinias; 3) nevykta į kitą vietovę, negu registruota advokatų darbo vieta; 4) patirtos darbo laiko sąnaudos rengiant procesinius dokumentus; 5) bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme proceso metu išlaikytas paslaugų teikimo pastovumas; 6) imtasi veiksmų informacijai, pagrindžiančiai pasirinktą poziciją, surasti; 7) bylinėjimosi išlaidos, priskaičiuotos už trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“ atstovavimą pirmosios instancijos teisme, jai teikiant teisines paslaugas, neviršijo Rekomendacijose nurodytų maksimalių užmokesčio dydžių bei tai, kad ieškinys galimai buvo pareikštas siekiant ne realaus pažeistų teisių, o prieš trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Intrum Lietuva“ ir Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarę A. P. nukreiptų tikslų, teisėjų kolegija sprendžia, jog deklaratyvus nesutikimas su priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžiu negali būti pripažįstamas pakankamu pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl jų atlyginimo.

Dėl bylos procesinės baigties

56. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

57. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

58. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“ ir Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės A. P. turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

60. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“ patyrusi 1 053,91 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato K. K. suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą i? ieškovo apeliacini? skunda?, o trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarė A. P. – 344,85 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės L. A.-K. teisinę pagalbą parengiant ir pateikiant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyta, jog nustatant maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistiną sumą, taikytinas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiuojant maksimalią tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“ ir Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarei A. P. priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytinas 2020 metų II ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 398,50 Eur. Maksimali atskirai tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB „Intrum Lietuva“ ir Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarei A. P. už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma – 1 818,05 Eur (1 398,50 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos tiek už advokato K. K., tiek už advokatės L. A.-K. suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio – 1 818,05 Eur (1 398,50 Eur x 1,3), yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

61. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti ieškovo F. R. apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-309-1089/2020 palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo F. R., gimusio (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, naudai 1 053,91 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt tris eurus ir devyniasdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš ieškovo F. R., gimusio (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro notarės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 344,85 Eur (tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir aštuoniasdešimt penkis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjos Rita KisielienėLiuda UckienėSigita Zubavičiūtė-Montvilienė