Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ atstovui advokatui Kazimierui Karpickiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. B., notarė A. P., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovas F. R. pareikštu ieškiniu prašo pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2008 m. liepos 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, atitinkantį visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą, negaliojančiu nuo sudarymo momento, atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu būtų laikoma, kad terminas praleistas. Pareikštus reikalavimus ieškovas grindžia tokiais esminiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

4. Byloje pareikštu ieškiniu siekiama, kad būtų pripažinta, jog atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2008 m. liepos 15 d. nepriėmė sprendimo įkeisti akcinei bendrovei bankui „Snoras“, kad būtų užtikrintas 3 243 744,21 Eur (11 200 000 Lt) paskolos grąžinimas, pastatų (parduotuvės su vaistinės patalpomis, prekybos paviljonų, sandėlio, kiemo statinių), esančių (duomenys neskelbtini), taip pat valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos teisės, ir reikalavimo teisių pagal patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, sudarytas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Faktą, kad sprendimas nebuvo priimtas, ieškovas grindžia tuo, kad jis nepasirašė atsakovės 2008 m. liepos 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 07-15. Tiksliau ieškovas įrodinėja, kad protokolas yra suklastotas.

5. Įvertinus ieškinio faktinį pagrindą, taip pat trečiųjų asmenų UAB „Intrum Lietuva“ ir notarės A. P. atsikirtimus, darytina išvada, kad šioje byloje esminę reikšmę turi šie klausimai:

5.1. ar ieškovas F. R. turi teisę reikšti reikalavimą dėl atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu;

5.2. ar atsakovės 2008 m. liepos 15 d. visuotinis akcininkų susirinkimas nepriėmė sprendimo, formalizuoto susirinkimo protokole Nr. 07-15;

5.3. ar ieškovas F. R. nėra praleidęs ieškinio senaties termino reikšti reikalavimą pripažinti, kad atsakovės 2008 m. liepos 15 d. visuotinio akcininko susirinkimo sprendimas nebuvo priimtas ir, jeigu taip, ar yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą.

6. Tai, kad byloje pareikštas materialaus teisinio pobūdžio reikalavimas dėl akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu gali būti savarankiškos bylos teisminio nagrinėjimo dalyku, konstatuota pagal šioje byloje dėl 2019 m. kovo 6 d. nutarties, kuria byla nutraukta, teiktą atskirąjį skundą priimtoje Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-771-661/2019.

Ar ieškovas F. R. turi teisę reikšti reikalavimą dėl atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu?

7. Teisminio nagrinėjimo eigoje trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ iškėlė abejonę, kad šioje byloje ieškinį pareiškė asmuo, kuris nėra atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcininkas, t. y. asmuo neturintis teisinio subjektiškumo ginčyti atsakovės valdymo organų sprendimus, o kartu ir siekti pripažinimo, jog tokie sprendimai apskritai nebuvo priimti (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 4 dalis).

8. Byloje kilusi situacija yra išskirtinė tuo, kad iš pradžių ieškinys buvo pareikštas (duomenys neskelbtini). (kodas (duomenys neskelbtini)), kaip Kanadoje registruoto juridinio asmens, vardu. Kartu su 2019 m. rugsėjo 30 d. rašytiniais paaiškinimais trečiasis asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ (procesinių teisių perėmėja UAB „Intrum Lietuva“) pateikė duomenis iš Kanados juridinių asmenų registro, pagal kuriuos registre nėra įregistruota nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)). Atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2014 m. vasario 13 d. akcininkų sąraše įrašyta, kad viena iš įmonės akcininkų yra Kanadoje registruotas juridinis asmuo (duomenys neskelbtini). O atsakovės 2018 m. vasario 1 d. pažymoje nurodyta, kad įmonės akcininke yra Kanados įmonė (duomenys neskelbtini).

9. Aiškinantis su tuo susijusias aplinkybes, 2020 m. sausio 8 d. į bylą buvo pateikti dokumentai, kurie patvirtina, kad Kanados pilietis F. R. skirtingais laikotarpiais registravo Kanadoje verslo pavadinimus, kuriose vartoti žodžiai: (duomenys neskelbtini), Consulting ir Engineering. Byloje kartu su ieškiniu yra pateiktas F. R. 2013 m. gegužės 1 d. vienasmenis sprendimas paskirti save (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)), kaip individualios įmonės, vadovu. Įvertinus tai, kad (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini) nėra juridiniai asmenys ir neturi atskiro teisinio subjektiškumo, taip pat aplinkybę, jog į bylą yra pateikti dokumentai pagrindžiantys tokių (ar itin panašių) verslo pavadinimų registraciją F. R. vardu, spręstina, jog būtent F. R., o ne juridiniai asmenys, kurių pavadinimai būtų (duomenys neskelbtini). ar (duomenys neskelbtini), tiek šiuo metu, tiek bylai aktualiais 2008 metais buvo atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcininkas. Juolab, kad šį faktą pripažįsta pati atsakovė ir byloje nebuvo ginčo, jog F. R. ginčo laikotarpiu faktiškai veikė kaip atsakovės akcininkas. Aplinkybė, kad byloje teiktuose verslo pavadinimų registracijos pažymėjimuose įrašyti duomenys apie registruojamus verslo pavadinimus turi kalbinių skirtumuų („(duomenys neskelbtini) Consulting, Engineering“, „(duomenys neskelbtini) Consulting Engineering“), kitų netikslumų savaime nepaneigia to, jog ieškovas F. R. naudojo (duomenys neskelbtini). ir (duomenys neskelbtini) pavadinimus, tačiau realiai veikė kaip fizinis asmuo, prisidengęs teisine fikcija.

10. Tai, kad ieškovas F. R. eilę metų slėpė faktą, jog (duomenys neskelbtini). ar (duomenys neskelbtini) yra ne juridiniai asmenys, ir kartu galimai prisidengdamas tuo bei klaidindamas kitus asmenis (pvz., kitose civilinėse bylose F. R. teigė, kad (duomenys neskelbtini). yra juridinis asmuo (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2A-508/2014, Nr. 2A-350-196/2016), neturi teisinės ir faktinės reikšmės nustatant, kas yra faktinis atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcininkas. Tokio ieškovo elgesio motyvai nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas.

11. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad ieškovas F. R. turi teisę reikšti ginčo reikalavimus.

Ar atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2008 m. liepos 15 d. visuotinis akcininkų susirinkimas nepriėmė sprendimo, formalizuoto susirinkimo protokole Nr. 07-15?

12. Faktą, kad 2008 m. liepos 15 d. visuotinis akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 07-15 yra suklastotas, ieškovas grindžia tuo, jog jis protokolo nepasirašė. Šiai faktinei aplinkybei nustatyti byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė, kurią pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Byloje pateiktas 2019 m. liepos 19 d. ekspertizės aktas, kuriame padaryta kategoriška išvada, kad paminėtą protokolą pasirašė ne ieškovas šioje byloje F. R.. Pagrindo abejoti šios išvados pagrįstumu nėra. Liudytoju 2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdyje apklaustas A. B., buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kurio parašas taip pat yra ant protokolo, negalėjo kategoriškai parodyti nei to, ar toks susirinkimas vyko, nei to, ar jis pasirašė 2008 m. liepos 15 d. protokolą (2020 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 9 sek. – 32 min. 56 sek.).

13. Trečiasis asmuo R. B. ((duomenys neskelbtini) vadovas), teikdamas paaiškinimus 2020 m. birželio 12 d. teismo posėdyje, paaiškino, kad nežino, iš kur protokolas atsirado, bet galimai jis buvo pas hipotekos sandorį tvirtinusią notarę A. P. (2020 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 33 min. 53 sek. – 1 val. 34 min. 18 sek.). Tokią versiją notarė kategoriškai paneigė, nurodžiusi, kad protokolą pagal bendrą praktiką turėjo pateikti (duomenys neskelbtini) vadovas R. B., kuris ir buvo atsakingas už 2008 m. liepos 18 d. hipotekos lakšto, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymą (2020 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 33 min. 45 sek. – 2 val. 34 min. 18 sek.).

14. Tikimybių pusiausvyros aspektu spręstina, kad savaime aplinkybė, jog 2008 m. liepos 15 d. protokolą pasirašė ne asmeniškai ieškovas F. R., o kitas asmuo, negali būti pagrindas išvadai, jog protokolas yra suklastotas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Labiau tikėtina, kad protokole buvo išreikšta ieškovo F. R., kaip atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ akcininko, valia, o pats protokolas parengtas su jo žinia. Nors protokolą pasirašė ne ieškovas, tačiau pagal byloje surinktus duomenis jam turėjo būti žinomas tiek paties protokolo sudarymo faktas, tiek kitos su jo panaudojimu civilinėje apyvartoje susijusios aplinkybės. Kitaip tariant, ieškovas konkliudentiniais veiksmais ar kitu būdu turėjo išreikšti sutikimą tiek dėl protokolo parengimo, tiek dėl jo panaudojimo (CK 1.71 straipsnio 1 dalis, 2.94 straipsnis). Prie tokių išvadų prieitina dėl eilės faktinių priežasčių.

15. Byloje nėra ginčo, kad protokolu formalizuotas atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas buvo priimtas tam, jog (duomenys neskelbtini) vadovui R. B. būtų suteiktas pritarimas sudaryti hipotekos sandorį, įformintą 2008 m. liepos 18 d. hipotekos lakštu, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintu notarės A. P.. Hipotekos sandoris buvo sudarytas, kad būtų užtikrintas atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prievolių įvykdymas akcinei bendrovei bankui „Snoras“ pagal 2008 m. birželio 27 d. pasirašytą Kredito sutartį Nr. 031-03220. Teikdamas paaiškinimus trečiasis asmuo R. B. paaiškino, kad būtent ieškovas F. R. tiesiogiai su akcine bendrove banku „Snoras“ derino paminėtos Kredito sutarties Nr. 031-03220 sąlygas ir paties sandorio sudarymo faktą (2020 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 32 min. 39 sek. – 1 val. 33 min. 42 sek.). Ginčo byloje dėl to, kad Kredito sutartis Nr. 031-03220 faktiškai buvo sudaryta ir vykdoma, byloje nėra. Konkretaus ir apibrėžto paaiškinimo, kodėl ieškovas mano, kad su akcine bendrove banku „Snoras“ nebuvo tartasi dėl atsakovės prievolių įvykdymo užtikrinimo hipoteka, byloje nei ieškovas, nei trečiasis asmuo R. B. nepateikė. Taip pat nebuvo paaiškinta, kuo hipotekos sandorio sąlygos skiriasi nuo tų, dėl kurių buvo galimai tartasi, ar kokiems tiksliai atsakovės veiklos tikslams galėtų prieštarauti hipotekos sandorio sudarymo faktas.

16. Įvertinus tai, kad ieškovui F. R. buvo žinoma apie Kredito sutarties Nr. 031-03220 sudarymo faktą, nekyla abejonių, jog jis taip pat turėjo žinoti ir apie tai, kad turės būti sudaromas ginčo hipotekos sandoris. Objektyviai nėra tikėtina, kad asmuo, derėjęsis dėl kredito gavimo, vėliau atsiribotų nuo su tuo susijusių klausimų derinimo. Juolab, kad šioje situacijoje kalba eina apie ilgametę patirtį versle turėjusį asmenį, kuriam neabejotinai turėjo būti žinomi ir suprantami ginčo teisiniai santykiai. Be to, ieškinyje akcentuojama, kad pagal hipotekos sandorį buvo įkeistas didelės vertės turtas, t. y. pripažįstama, kad ieškovui turėjo būti reikšmingos aplinkybės, susijusios tiek su hipotekos objektu esančio turtu naudojimu, tiek su finansavimo pagal ginčo kredito sutartį gavimu. Fakto, kad nuo jo buvo slepiami su atsakovės veikla susiję duomenys, ieškovas byloje neįrodinėjo. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad Kredito sutartis Nr. 031-03220 buvo vykdoma iki 2016 m. lapkričio 24 d., kai ją kreditorius vienašališkai nutraukė, taip pat sutartis buvo ne kartą koreguota (pvz., 2008 m. rugsėjo 9 d., 2009 m. balandžio 17 d., 2009 m. liepos 27 d.), vyko teisminis procesas dėl jos vienašalio nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

17. Jeigu ieškovas, kaip pagrindinis atsakovės akcininkas, vis dėlto daugiau nei dešimt metų po to, kai buvo pasirašyta Kredito sutartis Nr. 031-03220, nesidomėjo atsakovės veikla ar ja domėjosi paviršutiniškai, toks jo elgesys (darant hipotetinę prielaidą, kad ieškovas nežinojo apie 2008 m. liepos 15 d. protokolo surašymą) pagal savo pobūdį taip pat kvalifikuotinas kaip pritarimas ginčo protokolo panaudojimui.

18. Net ir laikantis priešingos pozicijos, t. y. kad atsakovės visuotinis akcininkų susirinkimas 2008 m. liepos 15 d. neįvyko ir susirinkimo protokolas yra suklastotas, suklastojimo faktas teismo sprendimu šioje byloje negali būti konstatuotas, kad galėtų būti panaudotas kitoje byloje siekiant ieškovo pageidaujamų civilinių teisinių pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2009). Tokį faktą atsisakytina konstatuoti, o kartu trečiųjų asmenų notarės A. P. ir UAB „Intrum Lietuva“ interesai nuo tokio fakto panaudojimo prieš juos gintini, taikant ieškinio senaties institutą (detalesni motyvai dėl to pateikiami kitoje sprendimo dalyje).

19. Be kita ko, pridurtina, kad, įvertinus suderintą ieškovo ir atsakovės poziciją, ieškovo procesinį elgesį prisidengiant juridinio asmens statusu, nedetalizuojant savo teiginio apie teisių pažeidimą turinio, panašu, jog ieškinys pareikštas siekiant ne realaus pažeistų teisių apgynimo, o kitokių tikslų (pvz., siekiant nesąžiningai išvengti atsakovės prievolių pagal Kredito sutartį Nr. 031-03220 įvykdymo iš hipoteka įkeisto turto, trikdyti priverstinio išieškojimo procesą ar perkelti dėl prievolių neįvykdymo kilusių pasekmių naštą tretiesiems asmenims), kurie negali būti ginami teismine tvarka (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Tai yra atskiras pagrindas netenkinti ieškinio.

Ar ieškovas F. R. nėra praleidęs ieškinio senaties termino reikšti reikalavimą pripažinti, kad atsakovės 2008 m. liepos 15 d. visuotinio akcininko susirinkimo sprendimas nebuvo priimtas ir, jeigu taip, ar yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą?

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai visuotinis akcininkų susirinkimas apskritai nevyko ir visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas yra suklastotas, netaikytinas gynimo būdas, nurodytas CK 2.82 straipsnio 4 dalyje, bet spręstina dėl tokio fakto panaudojimo civilinių teisių pasekmių taikymui (žr. prieš tai minėtą 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2009). Nurodyta nereiškia, kad kiti suinteresuoti asmenys negali gintis nuo reikalavimo pripažinti, jog visuotinis akcininkų susirinkimas sprendimo nepriėmė, nes susirinkimo protokolas yra suklastotas, prašydami taikyti ieškinio senaties terminą. Priešingas aiškinimas reikštų, kad būtų sukuriamos prielaidos piktnaudžiauti teise ginčyti kilusias teisines pasekmes remiantis protokolo klastojimo faktu iš esmės neribotą laikotarpį. O tai būtų nesuderinama su civilinės apyvartos stabilumo siekiu.

21. Ieškinio senatį nagrinėjamu atveju prašo taikyti trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“, o tokią poziciją, be kita ko, palaiko ir trečiasis asmuo notarė A. P.. Ieškinio reikalavimas iš esmės yra nukreiptas prieš trečiųjų asmenų interesus. Taigi tretieji asmenys turi teisę pareikšti priešinį reikalavimą dėl ieškinio senaties termino taikymo (pvz., su tam tikrais pakeitimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016, 23 ir 31 punktai).

22. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-611/2019):

22.1. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti.

22.2. Subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrą įvykį, su kuriuo ieškovas sieja savo teisių pažeidimą, momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieškovo teiginius apie tam tikrą sužinojimo laiką ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą ir tiriant, ar apie nurodomą įvykį tokį standartą atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant šias aplinkybes taip pat būtina atsižvelgti ir į konkretaus ieškovo charakteristiką – patirtį, išsilavinimą, galimybes ir pan.

23. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad jam apie 2008 m. liepos 15 d. protokolą Nr. 07-15 tapo žinoma tik 2018 m. rugpjūčio 17 d., kai gavo kito atsakovės akcininko United Engineering & Consulting Capital AG pranešimą. Tokia ieškovo versija atmestina kaip neįrodyta ir faktiškai nepagrįsta.

24. Šio sprendimo 15 ir 16 punktuose pasisakyta, kad tikimybių pusiausvyros aspektu yra labiau tikėtina, jog ieškovui buvo žinoma apie protokolą nuo jo sudarymo momento. Net ir laikantis kitokios pozicijos, nekyla abejonių, kad taikant protingo, rūpestingo bei atidaus asmens standartą apie protokolo parengimą ir hipotekos sandorio sudarymą nurodytą standartą atitinkantis asmuo būtų sužinojęs vėliausiai po to, kai buvo patvirtintas hipotekos sandoris (2008 m. liepos 18 d.). Analogiškoje situacijoje protingas, rūpestingas ir atidus asmuo neabejotinai būtų domėjęsis tiek Kredito sutarties Nr. 031-03220 pasirašymo faktu, tiek tolesnių veiksmų, būtinų kreditui gauti, atlikimo eiga. Jeigu trečiasis asmuo R. B. neatskleidė ieškovui informacijos apie Kredito sutarties Nr. 031-03220 sudarymą, vykdymą, tai tik patvirtina, kad ieškovas – nesidomėdamas atsakovės veiklos finansiniais rodikliais, elgėsi akivaizdžiai aplaidžiai ir nepateisinamai. Juolab, kad atsakovės įsipareigojimai pagal Kredito sutartį Nr. 031-03220 privalėjo būti įtraukti į įmonės finansinę apskaitą.

25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovas F. R. yra praleidęs bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, reikalauti, jog būtų pripažinta, kad atsakovės 2008 m. liepos 15 d. visuotinio akcininko susirinkimo sprendimas nebuvo priimtas, o jį įforminęs protokolas buvo suklastotas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami ir dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Priežasčių, kurios būtų užkirtusios kelią ieškovui anksčiau kreiptis į teismą su ginčo reikalavimu, nenustatyta. Taigi nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties termino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

26. Netenkinus ieškinio, ieškovui kyla pareiga atlyginti trečiųjų asmenų UAB „Intrum Lietuva“ ir notarės A. P. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato teisinę pagalbą sumokėjo (ar tą padarė UAB „Baltijos kredito sprendimai“, kurio teises ir pareigas perėmė UAB „Intrum Lietuva“) 10 382,61 Eur (2019 m. vasario 7 d., 2019 m. rugsėjo 25 d., 2019 m. lapkričio 7 d., 2020 m. sausio 20 d., 2020 m. kovo 13 d., 2020 m. rugsėjo 2 d. teikti prašymai). O notarė A. P. pateikė įrodymus, kad turėjo 1 005,81 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (2020 m. rugsėjo 2 d. prašymas).

27. Įvertinus tretiesiems asmenims advokatų suteiktos teisinės pagalbos turinį, ginčo pobūdį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad yra požymių, jog ieškinys pareikštas siekiant ne realaus pažeistų teisių apgynimo, o kitokių tikslų – nukreiptų prieš trečiuosius asmenis, spręstina, kad ieškovas turi atlyginti visas trečiųjų asmenų patirtas išlaidas (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kitoks aiškinimas sudarytų prielaidas ieškovui išvengti savo netinkamo veikimo neigiamų pasekmių, o taip pat nepagrįstai apsunkintų trečiųjų asmenų padėtį. Taigi iš ieškovo F. R. trečiajam asmeniui notarei A. P. priteisiamas 1 005,81 Eur, o trečiajam asmeniui UAB „Intrum Lietuva“ 10 382,61 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo F. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) trečiajam asmeniui notarei A. P. 1 005,81 Eur (tūkstančio penkių eurų ir 81 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovo F. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) trečiajam asmeniui UAB „Intrum Lietuva“ 10 382,61 Eur (dešimties tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų ir 61 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.