- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- e2S-771-661/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35140-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- „Rakhin Consulting & Enginering LTD“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės „Rakhin Consulting & Enginering LTD“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės „Rakhin Consulting & Enginering LTD“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kredito sprendimai“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė „Rakhin Consulting & Enginering LTD“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2008 m. liepos 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 07-15 (toliau – ir Protokolas), priteisti iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. 2019 m. vasario 25 d. teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas išsakė poziciją, kad byla turėtų būti nutraukta, nes ieškovė pareikštu ieškiniu siekia ne apginti savo materialiąsias teises, bet nusistatyti prejudicinius faktus kitai bylai. Atsižvelgiant į tai, 2019 m. vasario 25 d. teismo nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas apsispręsti dėl ieškinio tikslinimo arba informuoti teismą, kad nepageidauja pasinaudoti tokia savo procesine teise.
3. 2019 m. kovo 5 d. teisme gautas ieškovės patikslintas ieškinys. Ieškinio 3 punkte ieškovė nurodo, kad nekeičia ieškinio dalyko, tačiau iš esmės patikslina ieškinio faktinį ir teisinius pagrindus.
4. 2019 m. kovo 6 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė nutraukti bylą pagal ieškovės „Rakhin Consulting & Enginering LTD“ ieškinį atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Baltijos kredito sprendimai“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu. Teismas savo nutartį grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
4.1 Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė iš esmės siekia nusistatyti prejudicinį faktą, kuris būtų reikšmingas kitoje civilinėje byloje. 2019 m. vasario 25 d. teismo posėdyje tą iš esmės pripažino ir ieškovės atstovas, t. y. kad, jeigu būtų patenkintas reikalavimas pripažinti negaliojančiu Protokolą, būtų reiškiamas naujas reikalavimas dėl konkrečių hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais (2019 m. vasario 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min. 35 sek.–20 min. 48 sek.; 21 min. 11 sek.–21 min. 17 sek.; 21 min. 36 sek.–21 min. 46 sek.).
4.2 Ieškinio reikalavimo pripažinti Protokolą negaliojančiu patenkinimas nagrinėjamoje byloje reikštų tik prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatymą, o ne ieškovės konkrečių interesų ir (ar) teisių apgynimą. Tai yra civiliniai procesiniai, o ne materialieji padariniai. Dėl to toks reikalavimas negali būti savarankišku ieškinio dalyku ir yra nenagrinėtas teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019 28 ir 29 punktus).
4.3 Ieškovei buvo sudarytos procesinės sąlygos patikslinti ieškinio dalyką. Šia savo teise ieškovė nutarė nesinaudoti. Patikslintas ieškovės ieškinys iš esmės yra identiškas pradiniam ieškiniui.
4.4 Teisminis bylos nagrinėjimas negali vykti dėl reikalavimų, kurių patenkinimas savaime nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių.
Šalies argumentai
5. Ieškovė „Rakhin Consulting & Enginering LTD“ atskiruoju skundu prašo 2019-03-06 Vilniaus apylinkės teismo nutartį civ. byloje Nr. e2-2389-1089/2019 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
5.1 Ieškovė pareiškė ieškinį dėl pripažinimo, kuriuo reikalauja pripažinti, kad ginčo akcininko sprendimas nesukūrė civilinių teisių ar pareigų (LR CK 1.63 str. 1 d.). Pripažinimas, jog ginčo sprendimas nesukūrė teisių ir pareigų, akivaizdžiai daro įtaką ieškovės materialiosioms teisėms ir pareigoms. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas yra bendrovės, o nagrinėjamu atveju, ieškovės, vienašalis sandoris, kuriuo pareigos atsiranda jį sudariusiam asmeniui (LR CK 1.63 str. 4 d.). Byloje ieškovė įrodinėja, jog ant ginčo akcininko sprendimo yra ne ieškovės vadovo parašas, taigi laikytina, jog ieškovė nėra pasirašiusi ginčo akcininko sprendimo, kas yra akivaizdus prieštaravimas imperatyviai įstatymo nuostatai (LR CK 1.70 str. 2 d.).
5.2 Ieškovė iš esmės reiškia reikalavimą dėl akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu (LR CK 2.82 str., LR ABĮ 19 str. 10 d.). Pažymėtina, kad bylos dėl akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu yra civilinio pobūdžio ir tokie ginčai yra nagrinėtini teisme (CPK 22 str.). Byloje minimas ginčo akcininko sprendimas rodo, jog ieškovės teisės buvo pažeistos, kadangi ji minimu protokolu neišreiškė jokios savo valios, nors juo buvo sukurtos teisės ir pareigos atsakovei – dukterinei ieškovės įmonei, kas tiesiogiai liečia ir pačios ieškovės interesus.
5.3 Sistemiškai aiškinant teisę bei teismų praktiką, matyti, jog LR CK 2.82 str. 1 d. dispozicija nereikalauja akcininko kreipiantis į teismą dėl akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu, kartu kelti klausimą ir dėl kitų, galimai iš ginčijamo akcininko sprendimo kildinamų sandorių negaliojimo. Remiantis cituojama teismų praktika, akivaizdu, jog pats neteisėto akcininko protokolo buvimas per se pažeidžia ieškovės teises.
5.4 Ieškovė siekia pripažinti negaliojančiu dokumentą, kuriuo nėra išreikšta ieškovės valia. Toks dokumentas buvo ir ateityje toliau gali būti neteisėtai naudojamas civilinėje apyvartoje, dėl ko gali kilti ir kitų neigiamų padarinių. Taip ieškovė siekia ne savitikslio ginčo ir bylinėjimosi, o iš civilinės apyvartos pašalinti valios trūkumų turintį sandorį bei užtikrinti, kad ieškovo ir jo dukterinės įmonės veikla būtų skaidri ir teisėta ( LR CK 1.137 str. 1 d., 2 d., 3 d.).
5.5 2019-02-25 nutartyje, kuria pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinį, nebuvo nurodyta, kaip konkrečiai ieškovė turėtų tikslinti savo ieškinį. Ieškovė pasirinko būtent tokį savo teisių gynimo būdą – prašymą pripažinti akcininko sprendimą negaliojančiu dėl valios trūkumo. Kaip žinia, civilines teisines pasekmes sukelia bet kurie teisiniai rezultatai, susiję su civilinių teisinių santykių atsiradimu, pasikeitimu, pabaiga, jų įgyvendinimu bei gynyba.
5.6 Ieškovei neginčijant šio akcininko sprendimo gali susiklostyti tokia teisinė situacija, kuomet tokio neteisėto sprendimo egzistavimas būtų panaudotas prieš pačią ieškovę. Taigi, ieškovė prašo pripažinti ginčo sprendimą negaliojančių kartu ir prevenciniais tikslais.
5.7 Teismas skundžiamoje Nutartyje cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019. Tačiau cituojamoji byla iš esmės skiriasi tiek savo faktine situacija, tiek teismo nagrinėta teisine problematika. Pirmiau nurodytoje byloje teismas sprendė dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo prisijungti prie centralizuotos šildymo sistemos, o nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
Atsiliepimas
10. Atsakovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateiktu atsiliepimu prašo ieškovės RAKHIN CONSULTING & ENGINERING LTD atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-06 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2389-1089/2019 tenkinti visa apimtimi. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
10.1 Savo ieškiniu Ieškovas reikalauja pripažinti negaliojančiu 2008-07-15 Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 07-15 (toliau – Protokolas). Minėtu Protokolu Ieškovas neva nusprendė įkeisti Atsakovui priklausantį nekilnojamąjį bei kitą turtą siekiant užtikrinti Atsakovui suteiktos paskolos grąžinimą.
10.2 Protokolu nebuvo išreikšta tikroji Ieškovo valia, todėl tokio dokumento panaikinimas yra būtinas. Priešingu atveju civilinėje apyvartoje egzistuotų sandoris, kuris neva buvo sudarytas paties Ieškovo, nors iš tiesų Ieškovas niekuomet nebuvo išreiškęs valios dėl tokio Protokolo sudarymo. Sandorio negaliojimas, priešingai nei Teismas nurodė Nutartyje, jokiu būdu nesukelia vien tik tai procesinių pasekmių. Juk pripažinus Protokolą negaliojančiu būtų sukeltos aiškiai materialinės pasekmės, kadangi būtų panaikintas Ieškovo valios neatitinkantis sandoris.
10.3 Negana to, Ieškovas neturi jokių kitų galimybių apginti savo pažeidžiamų teisių ir teisėtų interesų, kadangi tik teismas šiuo atveju gali panaikinti Protokolą. Juolab, kad Ieškovas savo patikslintame ieškinyje tiksliai išdėstė tiek faktinį, tiek ir teisinį pagrindus, kuriais remiantis Teismas privalėjo revizuoti Protokolą.
10.4 Teismo Nutartyje aptariamos kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019 aptartos ir Byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės ne tik nėra tapačios ar panašios, tačiau jos iš esmės skiriasi. Byloje, kaip jau buvo minėta, Ieškovas ginčija akcininko sprendimą, t.y. Ieškovas siekia revizuoti sandorį, tuo tarpu kasacinio teismo nagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos pripažinimo neteisėtu klausimas. Kaip matyti iš pateiktų aplinkybių, kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019 pateikti išaiškinimai jokiu būdu negalėjo būti taikomi sprendžiant Byloje kilusį ginčą, kadangi šių bylų faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos.
11. Trečiasis asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės RAKHIN CONSULTING & INGINERING LTD atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti 2019 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2389-1089/2019 nepakeistą. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
11.1 BKS laikosi nuoseklios pozicijos, nurodytos ir Teismo posėdžio metu, jog Ieškovo ieškinys yra nenagrinėtinas teisme, kadangi ieškinio reikalavimas, kuriuo siekiama nustatyti prejudicinį faktą kitai bylai, negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku.
11.2 Tokią BKS poziciją pagrindžia ir kasacinio teismo praktika. Pavyzdžiui, nagrinėdamas civilinę bylą, kurioje ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, kaip siekiamus padarinius nurodydamas, kad tai ateityje galėtų lemti naują ieškinį atlyginti žalą, kasacinis teismas nurodė: „Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta“
11.3 BKS vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista Ieškovo teisė į teisminę gynybą, nes išnagrinėjus Ieškovo ieškinį, Ieškovo teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.
11.4 Teisė į teisminę gynybą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 4 p.).
11.5 Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (338 str.).
13. Pateiktu atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo kovo 6 d. nutartimi, kuria buvo konstatuota, jog Ieškinio reikalavimo pripažinti Protokolą negaliojančiu patenkinimas nagrinėjamoje byloje reikštų tik prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatymą, o ne ieškovės konkrečių interesų ir (ar) teisių apgynimą.
14. Tai gi, byloje iš esmės kilo klausimas, dėl ieškovės pareikšto reikalavimo patenkinimo padarinių, t.y. ar teismui patenkinus tokį ieškovo reikalavimą, bus pasiektas materialusis teisinis efektas - modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Civilines teises CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais įstatymų nustatyta gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. CPK 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas imasi bylą nagrinėti pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo materialioji subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Iš tokio teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad civilinės bylos iškėlimas, jos nagrinėjimas, teismo sprendimo byloje priėmimas nėra savitikslis procesas, tokio proceso paskirtis – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų apgynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Todėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
17. Taigi teisme nagrinėtini tik tokie ieškiniai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu. Todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą civilinių teisių gynybos (ieškovė), inter alia (be kita ko) ieškinyje turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. ieškinyje turi būti įvardintas jo teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį būtų galima pašalinti būtent ieškinyje pasirinktu vienu iš CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų būdų. Jeigu ieškovas to nepadaro, o teismas iš procesiniuose dokumentuose suformuotos pozicijos negali identifikuoti konkretaus to asmens teisės pažeidimo, kurį pašalintų byloje priimamas teismo sprendimas, teismas arba CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisako priimti tokį ieškinį kaip teisme civilinio proceso tvarka nenagrinėtiną, arba, jeigu tokia aplinkybė paaiškėja tik po ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo, bylą pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą nutraukia.
18. Ieškovė „Rakhin Consulting & Enginering LTD“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2008 m. liepos 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 07-15 (toliau – ir Protokolas).
19. Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) normose reglamentuojama akcinės bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimo, pakeitimo ir panaikinimo (pripažinimo negaliojančiais) tvarka. Pagal ABĮ normų nuostatas akcininkų susirinkimas yra bendrovės valdžios organas, kurio išimtinei kompetencijai priskirta spręsti tokius klausimus kaip bendrovės veiklos priežiūros ir valdymo organų rinkimas, veiklos rezultatų svarstymas ir tvirtinimas, bendrovės įstatų keitimas ir bendrovės veiklos pertvarkymas, taip pat kitus svarbiausius bendrovės funkcionavimo klausimus (ABĮ 19 straipsnis). Susirinkimo sprendimų priėmimo proceso tvarka reglamentuojama ABĮ normose, o sprendimo turinys – šio įstatymo ir kitose materialiosios teisės normose, reglamentuojančiose sprendimais nustatomus teisinius padarinius. Taigi susirinkimo sprendimas, priimtas pagal įstatymą (ir) bendrovių įstatuose nustatytą kompetenciją, yra bendrovės akcininkų valinis aktas (juridinis faktas), dėl bendrovės veiklos sukuriantis bendrovei, jos organams ir (ar) akcininkams, nagrinėjamu atveju – bendrovei ir akcininkėms, tam tikras teises ir pareigas. Toks sprendimas gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu, jei prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normos, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).
20. Nors ieškovas ir patikslinto ieškinio 30 punkte nurodo, kad įstatymas nenumato ieškovui prievolės reiškiant reikalavimą dėl akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu, be kita ko, reikšti kitą, išvestinį, reikalavimą, pavyzdžiui, dėl sandorio, sudaryto to sprendimo pagrindu negaliojimo, tačiau šiuo atveju, ieškovas ginčija ne sprendimą kuris ir sukuria materialinį teisinį rezultatą, o 2008 m. liepos 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 07-15, kuris tik įformina susirinkime priimtą sprendimą ir jokio materialinio teisinio rezultato nesukuria.
21. Kaip jau minėta, protokolu nėra reiškiama ieškovo valia, juo tik įforminamas susirinkime priimtas sprendimas, fiksuojami susirinkime atlikti veiksmai, todėl tokio dokumento panaikinimas, nenaikinant paties sprendimo, pats savaime nesukuria jokių teisių ar pareigų bylos šalims.
22. Nors šioje byloje ir nėra nagrinėjamas pirmosios instancijos teismo 2019-02-25 nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau sutiktina su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo 2019-02-25 nutartyje, kuria teismas įpareigojo ieškovą patikslinti ieškinį, nebuvo nurodyta, kokie konkretūs trūkumai tūrėtų būti pašalinti ieškinyje. Minėtoje nutartyje, teismas nedetalizavo kokie ieškinio trūkumai turi būti pašalinti, teismas tik nurodė, kad ieškovas tūrėtų pateikti arba patikslintą ieškinį, arba informuoti teismą, kad ieškovas nepageidauja pasinaudoti šia teise.
23. Ieškovas nurodė, kad jis pasirinko būtent tokį savo teisių gynimo būdą – prašymą pripažinti akcininko sprendimą negaliojančiu dėl valios trūkumo. Įvertinus ieškinio, patikslinto ieškinio ir atskirojo skundo turinį, darytina išvada, kad ieškovas galimai suklydo formuluodamas savo reikalavimą teismui, nes motyvuose dėsto argumentus susijusius su sprendimo panaikinimu, tačiau reikalavimą formuluoja, kaip protokolo panaikinimą. Nors ir skundžiamos nutarties 6 p. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovui buvo sudarytos procesinės sąlygos patikslinti ieškinio dalyką, tačiau, nebuvo nurodyta, kokie konkretūs trūkumai tūrėtų būti pašalinti ieškinyje, dėl ko ieškovui nebuvo sudaryta reali galimybė ištaisyti ieškinio trūkumus. Toks formalus ir automatiškas bylos nutraukimas dėl procesinio teisinio pobūdžio priežasčių nėra suderinamas su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo reikalavimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 7 straipsnis).
24. EŽTT yra apibendrinęs, jog, taikydami procesines (procedūrines) taisykles, teismai turi vengti tiek pernelyg didelio formalizmo, kuris pažeistų teisės kreiptis į teismą esmę, tiek pernelyg didelio lankstumo, visiško taisyklių nepaisymo, kuris veiktų negatyviai ir visiškai paneigtų pareigą laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų (žr. EŽTT 2017 m. sausio 31 d. sprendimo byloje Hasan Tun ir kiti prieš Turkiją, peticijos Nr. 19074/05, 32–33 punktai).
25. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, bei vadovaujantis teisingumo bei protingumo principu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra tikslinga ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o skundžiamą nutartį panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 4 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.