- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-27
- Bylos Nr.
- e2S-1399-866/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18589-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Pareiškėjas
- A. P., R. A. Š.
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- A. P., R. A. Š., T. P., A. A. P.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir R. A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų (atsakovų) A. P. ir R. A. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo, paduoto išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. P., R. A. Š., T. P., A. A. P. dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, atsakovų iškeldinimo, skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-24119-863/2020, tenkino ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį visiškai ir priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų A. P., R. A. Š., T. P., A. A. P. 3 257,38 Eur skolą už buto nuomą, 87,64 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas; nutraukė 2015 m. rugsėjo 2 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G15/1072, sudarytą su atsakove A. P. dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), iškeldino atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
2. Teisme gautas atsakovų A. P., R. A. Š. prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje dalyje dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.
Atsiliepimas
3. Atsakovai nurodo, kad procesas turi būti atnaujintas dėl padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, sprendimui nebuvus peržiūrėtam apeliacine tvarka. Kaip netinkamai pritaikytas teisės normas atsakovai įvardina iškeldinimą iš gyvenamojo būsto reglamentuojančias teisės normas, įskaitant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų 8 straipsnio pažeidimą, garantuojantį labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą į socialinio būsto neliečiamybę; tuo tarpu teismo sprendime apie šios teisės ribojimo pagrįstumą nebuvo pasisakyta. Atsakovų teigimu, netinkamai pritaikytos buvo ir teisės normos, reglamentuojančios nuomos sutarties nutraukimo tvarką, pagal kurią atsakovams turėjo būti suteiktas 30 dienų terminas ištaisyti pažeidimus, tačiau atsakovams iki sutarties nutraukimo jokie pranešimai nebuvo siųsti, o prašymas nutraukti nuomos sutartį buvo pateiktas tik patikslintame ieškinyje. Atsakovai nurodo su teismo sprendimu susipažinę tik 2022 m. rugsėjo 10 d., atsakovei A. P. gavus iš antstolės 2022 m. rugsėjo 6 d. raginimą vykdyti sprendimą dalyje dėl iškeldinimo, o apie proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą atsakovai sužinojo tik 2022 m. rugsėjo 30 d., kuomet atsakovei A. P. buvo suteiktos teisinės konsultacijos. Atsakovai pažymi esantys senyvo amžiaus, neturintys teisinio išsilavinimo. Atsakovų teigimu, ieškovo elgesys sudarė prielaidas jiems nesidomėti vykusiu teisminiu procesu, nes net 2 metus nebuvo siekiama atsakovų iškeldinti, atsakovai vykdė teismo sprendimą dalyje dėl skolos mokėjimo, o ieškovas net 2 kartus per šį laikotarpį didino nuomos mokestį.
4. Ieškovas savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo, praleidus terminą tokiam prašymui paduoti bei neįrodžius proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjų A. P., R. A. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.
6. Teismas, ištyręs rašytinius įrodymus, padarė tris išvadas: (i) pirma, abu atsakovai A. P. ir R. A. Š. (ne formaliai vadovaujantis įstatymu), o realiai 2020 m. liepos 2 d. ir 2020 m. liepos 31 d. įteikiant ieškinio kopijas buvo informuoti apie civilinės bylos jų atžvilgiu iškėlimą, įskaitant ir dalyje dėl reikalavimo nutraukti su atsakove nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jiems kito gyvenamojo ploto (CPK 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 1 dalis); (ii) antra, atsakovė A. P. (ne formaliai vadovaujantis įstatymu), o realiai 2020 m. rugsėjo 19 d. įteikiant teismo sprendimo už akių kopiją (kartu su atsakove gyvenančiai kitai atsakovei – jos dukrai) buvo informuota apie teismo sprendimo už akių atsakovų atžvilgiu priėmimą, įskaitant ir ieškinio reikalavimo dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, tenkinimą (CPK 122 straipsnio 1 dalis, 123 straipsnio 3 dalis); (iii) trečia, vadovaujantis CPK 44 straipsnio 3 dalimi privalomojo bendrininkavimo atveju, visų procesinių veiksmų, atliktų dalyvavusių nagrinėjant bylą bendrininkų, pasekmės taikomos ir tiems bendrininkams, kurie į bylos nagrinėjimą neatvyko be svarbių priežasčių. Vadinasi, jei privalomojo bendrininkavimo atveju vienas iš atsakovų yra ne formaliai vadovaujantis įstatymu, o realiai informuotas apie priimtą teismo sprendimą už akių, jis privalo apie tai informuoti kitus bendrininkus, o procesinės pasekmės, susijusios su terminų skaičiavimo pradžia, trukme ir pabaiga taikomos (ne tik tam atsakovui, kuris ne formaliai vadovaujantis įstatymu, o realiai informuotas apie priimtą teismo sprendimą už akių, o) visiems bendrininkams.
7. Teismas padarė išvadą, kad atsakovams esant solidariems skolininkams bei bendraatsakoviams dalyje dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, akivaizdu, kad visus atsakovus sieja bendras materialusis teisinis santykis, kuris nulemia šioje byloje atsakovų privalomąjį bendrininkavimą. Vadinasi, atsakovei A. A. P. (ne formaliai vadovaujantis įstatymu, o) realiai 2020 m. rugsėjo 19 d. įteikus teismo sprendimo už akių kopiją, laikoma, kad apie teismo sprendimu konstatuotas aplinkybes atsakovė (bei kiti bendraatsakoviai, kurie kartu su ja gyveno, įskaitant ir atsakovus A. P. bei R. A. Š.), sužinojo 2020 m. rugsėjo 19 d. (CPK 44 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymėjo, kad pastaroji išvada paneigia atsakovų iškeltą prielaidą, kad apie iškeldinimą jie sužinojo tik gavę antstolės raginimą dėl sprendimo įvykdymo.
8. Teismas vertino, kad nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apie nuomos sutarties nutraukimo faktą, priežastis bei atsakovų iškeldinimą iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, atsakovai A. P. ir R. A. Š. turėjo sužinoti vėliausiai 2020 m. rugsėjo 19 d., vienam iš atsakovų (su kuriuo kartu gyvena kiti atsakovai) gavus teismo sprendimo už akių kopiją. Kokios aplinkybės trukdė atsakovams jau tuo metu bei ilgiau nei 2 metus kreiptis į teisininkus dėl konsultacijos atsakovai neįvardino.
9. Be to, kaip matyti iš antstolės Irenos Beliačic 2022 m. rugsėjo 6 d. Raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S-22-11-24818 turinio, antstolė raginime pacitavo teismo sprendimo už akių rezoliucinę dalį dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Kokios aplinkybės nulėmė, kad atsakovai tik antstolės raginime suprato, jog jie yra iškeldinami, tačiau to nesuprato, gavę teismo sprendimo už akių kopiją, atsakovai taip pat neįvardino.
10. Teismas atkreipė dėmesį ir į atsakovų prieštaringai nurodytas faktines aplinkybes, kuomet jie teigia nežinoję apie teismo sprendimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, tačiau tuo pačiu teigia, kad vykdė tą patį teismo sprendimą dalyje dėl skolos išieškojimo. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas priverstine tvarka (nepraleisdamas CPK 606 straipsnyje įtvirtinto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti) nesiėmė vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo už akių nedelsiant ar/ir toliau skaičiavo nuomos mokestį, atsakovams ir toliau gyvenant be teisinio pagrindo patalpose, per se neturi įtakos teismo sprendimo už akių privalomumui bendraatsakovių atžvilgiu (CPK 18 straipsnis).
11. Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovai elgėsi neatsakingai ir būdami susipažinę su teismo sprendimu už akių (bei kaip patys pripažino vykdydami jo dalį dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka) nesiėmė nedelsiant teisinių priemonių savo galimai pažeistoms teisės apginti, negali būti aiškinama atsakovų naudai. Priešingai, atsakovai turi prisiimti neigiamas teisines pasekmes, kilusias dėl nepagrįstai ilgo delsimo imtis teisinių veiksmų, įskaitant ir neigiamas teisines pasekmes, kylančias dėl procesinio termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidimo.
12. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatavo, kad atsakovai beveik 2 metus yra praleidę įstatyme įtvirtintą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti bei neįvardino priežasčių, kurias būtų galima laikyti svarbiomis bei nulemiančias būtinybę pastarąjį terminą atnaujinti (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovų prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nesant tam svarbių priežasčių, ir konstatavo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas praleidus įstatyme įtvirtintą 3 mėnesių terminą (CPK 368 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis).
13. Teismas, įvertinęs pareiškėjų iškeltas prielaidas apie pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą, padarė išvadą, kad pareiškėjai įrodinėja pirmosios instancijos teismo sprendime už akių padarytas dvi teisės taikymo klaidas kaip proceso atnaujinimo pagrindus. Pirma, atsakovų teigimu, teismas nutraukė nuomos sutartį, neatsižvelgdamas į nuomos sutartyje nustatytą jos nutraukimo tvarką (pagal kurią atsakovai turėjo būti įspėti prieš 30 dienų apie numatomą nuomos sutarties nutraukimą). Antra, teismas leido iškeldinti iš socialinio būsto socialiai pažeidžiamus asmenis, neatsižvelgdamas į individualią situaciją (atsakovai yra vyresnio amžiaus žmonės, jau ilgai gyvena bute, buvo pradėję buto privatizavimo procedūrą, skola už nuomą išieškota, atsakovai toliau moka nuomą).
Šalies argumentai
14. Dėl pirmojo atsakovų argumento teismas nurodė, kad ieškovas patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, teismo tvarka dėl atsakovų kaltės, atsakovams ilgiau nei metus nesumokėjus nuomos mokesčio (CK 6.110-6.111 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad atsakovai neneigia fakto, jog teismo sprendimo už akių priėmimo metu jie iš tikrųjų ilgiau nei metus buvo nesumokėję nuomos mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
15. Vadinasi, šiai faktinei situacijai yra aktualus teisinis reglamentavimas gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo tvarkos dėl nuomininko kaltės, kreipiantis į teismą, o ne vadovaujantis sutarties sąlygomis (neteismine tvarka). Teismas pažymėjo, kad įstatymo leidėjas (priešingai nei teigia atsakovai) nėra numatęs pareigos nuomotojui, prieš kreipiantis į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo, įspėti nuomininką, kad jis ketina nutraukti nuomos sutartį teismine tvarka. Taigi (priešingai nei teigia atsakovai), nuomos sutartyje numatytos nuomos sutarties nutraukimo tvarkos laikymasis (įskaitant nuomininko įspėjimą) yra aktualus ne sprendžiant ginčą dėl nuomos sutarties nutraukimo teismine tvarka teisėtumo, o tik sprendžiant ginčus dėl nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, kuomet ją nuomotojas nutraukia vienašališkai nesikreipdamas į teismą.
16. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo už akių motyvuojamojoje dalyje konstatuodamas teisėtą pagrindą dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teismine tvarka egzistavimo, nepadarė jokios teisės taikymo klaidos ir tinkamai vadovavosi CK 6.110-111 straipsniais.
17. Dėl antrojo atsakovų argumento teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuri savo turiniu (sąlygomis) nėra socialinio būsto nuomos sutartis, sudaryta su atsakovais kaip socialiai jautriai asmenų grupei priklausančiais asmenimis. Dėl šios priežasties visus atsakovų argumentus, kuriais jie įrodinėjo savo kaip teisės į socialinį būstą praradimo pažeidimą teismas atmetė kaip neaktualius ir visiškai nesusijusius su byloje vykstančio ginčo faktine situacija (CPK 12 straipsnis ir 178 straipsnis).
18. Dėl atsakovų išsakytų aplinkybių, jog teismo sprendimu už akių nebuvo individualizuota atsakovų iškeldinimo situacija, teismas pažymėjo, kad teismo sprendimo už akių motyvuose situacija buvo individualizuota tiek, kiek byloje buvo šią situaciją patvirtinančių įrodymų, tai yra teismas įvertino ieškovo pateiktus įrodymus apie tai, kad atsakovai ilgiau nei metus nemoka nuomos mokesčio, kas vadovaujantis CK 6.110-111 straipsniais sudarė teisėtą pagrindą teismo tvarka nutraukti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovus, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų. Teismas pažymėjo, kad atsakovų įvardintos aplinkybės (jie yra vyresnio amžiaus, ilgai gyvena nuomojame bute, buvo pradėję privatizavimo procedūrą) nepaneigia jų kaltės dėl nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo pagrindo egzistavimo, įtvirtinto CK 6.111 straipsnyje, kuomet jie patys pripažino, kad nuomos mokesčio nemokėjo ilgiau nei metus iki teismo sprendimo priėmimo.
19. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo už akių motyvuojamojoje dalyje konstatuodamas teisėtą pagrindą dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų teismine tvarka egzistavimo, nepadarė jokios teisės taikymo klaidos ir tinkamai vadovavosi CK 6.110-111 straipsniais.
20. Teismas atkreipė atsakovų dėmesį, kad po teismo sprendimo susiklosčiusios naujos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, faktinė nuomos santykių tąsa, atsakovams ir toliau gyvenant bute bei mokant nuomą ilgiau nei 2 metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo; atsakovų pastangos sumokėti skolą ir pan.), nedaro teismo sprendimo už akių neteisėto. Tačiau naujai susiklosčiusios aplinkybės (įvertinus ieškovo elgesį) gali būti pagrindas atsakovams imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms ginti, pavyzdžiui, reikalauti sudaryti (įforminti) naują nuomos sutartį, įtvirtinant faktinius nuomos santykius ir pan. (CK 1.138 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
21. Apeliantai (atsakovai) A. P. ir R. A. Š. pateikė atskirąjį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės: atnaujinti atsakovams terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti; atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-24119-863/2022 pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. P. ir R. A. Š. dalyje dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo procesą.
22. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-24119-863/2020 atsakovų neatstovavo nei advokatas, nei advokato padėjėjas, kas lėmė, jog atsakovai nesuprato ginčijamo 2020 m. rugsėjo 17 sprendimo teisinių motyvų ir paties sprendimo sukeltų pasekmių. Pažymi, kad atsakovė A. P. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (VGTPT), kad jai būtų suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, tačiau po ilgo laukimo atsakovė gavo VGTPT sprendimą, jog jai nebus suteikiama antrinė teisinė pagalba bei nebus paskirtas advokatas atstovauti ją civilinėje byloje Nr. e2-24119-863/2020, kadangi ji nepateikė nurodytų dokumentų savo turtinei padėčiai pagrįsti.
23. Po 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo ieškovė nesikreipė nei tiesiogiai į atsakovus dėl išsikėlimo iš buto, nei į antstolį dėl atsakovų iškeldinimo. Jeigu ieškovė būtų po 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo įsiteisėjimo kreipusis į antstolį dėl atsakovų iškeldinimo, atsakovai būtų suvokę, jog ieškovė ėmėsi teisinių veiksmų juos iškeldinti ir būtų spėję per 3 mėnesius kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu. Nurodo, kad A. P. dengė įsiskolinimus, taip pat dalinai mokėjo einamąsias įmokas už buto nuomą, jokių raginimų iš antstolių dėl išsikėlimo iš buto negavo iki pat 2022 m. rugsėjo 10 d., t. y. net 2 metus po sprendimo priėmimo. Pažymi, kad teismo procesinis sprendimas nelemia paties iškeldinimo savaime, kadangi išieškotojas gali niekada nesikreipti dėl priverstinio teismo procesinio sprendimo vykdymo net ir jo skolininkams nevykdant. Tuo tarpu antstolio raginimas reiškia, kad vykdymo procesas yra prasidėjęs ir iškeldinimas yra neišvengiamas. Būtent tai ir lėmė atsakovų subjektyvų suvokimą gavus antstolės raginimą, kad imtasi veiksmų juos iškeldinti iš ginčo buto.
24. Cituodami kasacinio teismo praktiką, atsakovai nurodo, kad visais atvejais nuomotojui kyla prievolė būsto nuomos sutartį nutraukti tik teismo tvarka. Taip pat nurodo, kad kasacinis teismas laikosi nuomonės, kad nuomotojas privalo laikytis socialinio būsto nuomos nutraukimo tvarkos, tame tarpe ir informuoti nuomininką apie nutraukiamą nuomos sutartį iš anksto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nediferencijuoja nuomos sutarties nutraukimo tvarkos taikymo nepaisant to, ar nuomos sutartis nutraukiama teisminiu, ar neteisminiu būdu, tokio diferencijavimo nenumato ir CK nuostatos. Todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad Nuomos sutartyje numatyta nutraukimo tvarka taikoma tik neteisminiam nuomos sutarties nutraukimui nėra pagrįsta nei įstatymų nuostatomis, nei teismų praktika.
25. Atkreipia dėmesį, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendime už akių, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-24119-863/2020, buvo nustatyta, kad atsakovai bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), apsigyveno Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 dalies pagrindu (pastaba – galimai turėtas omenyje Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas ir jo 11 straipsnio 3 dalis). Taigi, sprendimu už akių šalių sutartiniai teisiniai santykiai buvo kvalifikuoti kaip socialinio būsto nuomos teisiniai santykiai. Būtent šiuo sprendimu išspręstą bylą atsakovai siekė atnaujinti pateikę prašymą teismui. Tačiau nutartyje iš esmės paneigiamas sprendimas už akių ir šalių teisiniai santykiai jau kvalifikuojami kaip paprasto būsto nuomos teisiniai santykiai. Vadovaujantis tuo, kad ginčo butas priklauso ieškovei, kad ieškovė neginčijo aplinkybės, jog atsakovai bute gyvena PBĮIĮ numatytu pagrindu, darytina išvada, kad netinkamai buvo taikomos materialinės teisės normos, įskaitant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų 8 straipsnio pažeidimą.
26. Pažymi, kad atsakovams kreipusis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo ir termino tokiam prašymui pateikti atnaujinimo, 2022 m. lapkričio 8 d. buvo priimta nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesinį terminą atsakovams. Šioje nutartyje buvo pasisakyta dėl bylos esmės, o nutartį priėmė teisėja, priėmusi pirmosios instancijos teismo nutartį. Apeliantų manymu, teisėja privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ir vengti situacijos, kuomet tuo pačiu klausimu antrą kartą pasisako tas pats teisėjas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
29. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nuspręsta atmesti apeliantų (pareiškėjų) A. P., R. A. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl bylos faktinių aplinkybių
30. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bei civilinės bylos Nr. e2-24119-863/2020 popierinio priedo nustatyta, kad teisme 2022 m. birželio 30 d. gautas ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ patikslintas ieškinys, reikalaujant nutraukti su atsakove A. P. 2015 m. rugsėjo 2 d. sudarytą Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G15/1072; iškeldinti iš nuomojamo buto atsakovus A. P., R. A. Š., T. P., A. A. P., nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos; priteisti solidariai iš atsakovų 3 345,02 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
31. Iš byloje esančios 2020 m. birželio 30 d. teismo pažymos matyti, kad patikslintas ieškinys kartu su teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo, kuriame buvo išaiškintos atsiliepimo nepateikimo pasekmės, 2022 m. liepos 2 d. buvo įteiktas atsakovei A. P. pasirašytinai. Iš byloje esančios 2020 m. liepos 22 d. teismo pažymos matyti, kad atsakovui R. A. Š. patikslintas ieškinys kartu su teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo, kuriame buvo išaiškintos atsiliepimo nepateikimo pasekmės, 2022 m. liepos 31 d. buvo įteiktas jo darbovietės (duomenys neskelbtini) adresu rastam įgaliotam asmeniui T. J..
32. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-24119-863/2020 ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį tenkino visiškai, atsakovams nepateikus atsiliepimų į ieškinį. Teismo sprendimo už akių motyvuojamojoje dalyje dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo buvo pacituotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.611 straipsnis, vadovaujantis kuriuo nuomos sutartis gali būti nutraukta su nuomininku ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas. Teismas iš ieškovo pateiktų įrodymų nustatė, kad atsakovai ilgiau kaip metus nemokėjo mokesčių už būsto nuomą, o gavę ieškinį jokių atsikirtimų nepateikė, dėl ko nusprendė tenkinti ieškinio reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Iš byloje esančios 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo pažymos matyti, kad teismo sprendimo už akių kopija, skirta atsakovei A. P., bei kopija, skirta kitai atsakovei A. A. P., 2020 m. rugsėjo 19 d. buvo įteiktos atsakovei A. A. P., kuri gyvena kartu su atsakove A. P. ir yra jos dukra.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
33. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).
34. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekiant užtikrinti civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).
35. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.
36. CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.
37. Nagrinėjamu atveju apeliantai neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nustatytos aplinkybės, kada apeliantai sužinojo apie 2020 m. rugsėjo 17 d. priimtą sprendimą už akių, t. y. 2020 m. rugsėjo 19 d. Atskirajame skunde apsiribojama deklaratyviais teiginiais, jog atsakovai nesuprato ginčijamo 2020 m. rugsėjo 17 sprendimo teisinių motyvų ir paties sprendimo sukeltų pasekmių, taip pat tuo, kad po 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo ieškovė nesikreipė nei tiesiogiai į atsakovus, nei į antstolį dėl atsakovų iškeldinimo, siekiant įteigti, jog CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir prašo jį atnaujinti.
38. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. priimto sprendimo už akių rezoliucinė dalis yra išdėstyta aiškiai ir nekelia abejonių dėl savo reikšmės (yra vienareikšmė). Rezoliucinėje dalyje yra, be kita ko, nurodyta „iškeldinti atsakovus A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visu jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos“.
39. Apeliantai nenurodo jokių pagrįstų aplinkybių, kurios galėjo lemti tai, kad apeliantai nesuprato 2020 m. rugsėjo 17 d. priimto sprendimo už akių rezoliucinės dalies. Vien tai, kad apeliantai neturi teisinio išsilavinimo šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Tuo labiau, kad paties atskirojo skundo argumentai yra prieštaringi, nes pagal jo turinį, seka išvada, jog apeliantai supranta teismo galutinio procesinio sprendimo padarinius bei vykdymo procesą ir jau nurodo priešingus prieš tai išsakytiems argumentams teiginius, jog aktyvių veiksmų ginant savo teises neįgyvendino vien todėl, kad savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ nesikreipė dėl priverstinio išieškojimo, t. y. aiškiai suprasdami kokius teisinius padarinius sukėlė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. priimtas sprendimas už akių, vis dėlto apeliantai nesiėmė veiksmų apginti savo galimai pažeistas teises. Aplinkybė, kad savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ priverstine tvarka nesiėmė vykdyti teismo sprendimo iš karto po jo priėmimo taip pat reikšmės neturi.
40. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad aplinkybė, jog atsakovai elgėsi neatsakingai ir būdami susipažinę su teismo sprendimu už akių (bei kaip patys pripažino vykdydami jo dalį dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka) nesiėmė nedelsiant teisinių priemonių savo galimai pažeistoms teisės apginti, negali būti aiškinama atsakovų naudai. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų tariamas 2020 m. rugsėjo 17 d. priimto sprendimo už akių rezoliucinės dalies nesupratimas yra nepagrįstas ir šiuo atveju neturi jokios įtakos proceso atnaujinimo klausimui, tuo labiau, kad atskirajame skunde nurodomi argumentai yra prieštaringi. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams atmetant atsakovų prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir jų nekartoja. Atsižvelgiant į išdėstytą, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą atsakovų prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nesant tam svarbių priežasčių.
41. Iš atskirojo skundo turinio seka, kad apeliantai prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu.
42. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018, nutarties 24 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
43. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuri savo turiniu (sąlygomis) nėra socialinio būsto nuomos sutartis, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. priimtame sprendime už akių tarp šalių susiklostę santykiai, nors ir su rašymo apsirikimo klaida, tikėtina, nurodant į Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, nustatyti kaip socialinio būsto nuomos teisiniai santykiai. Šių aplinkybių atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo neginčijo ir atsakovė savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.
44. Vis dėlto, nurodytas vertinimas nekeičia neginčytino ir atsakovų pripažinto fakto, kad nuomos mokestis buvo nemokėtas ilgiau nei metus iki teismo sprendimo priėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendime už akių nustatė, kad atsakovai naudodamiesi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti perduotu Savivaldybės būstu, nemokėdami už būsto nuomą, pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės turto patikėtinės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teisę tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą Savivaldybės būsto nuomos funkciją bei pažeidė 2015 m. rugsėjo 2 d. sudarytos Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1.41-G15/1072 sąlygas. Iš byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, jog atsakovai ilgiau kaip metus nemokėjo mokesčių už būsto nuomą, o gavę ieškinį jokių atsikirtimų ir / ar paaiškinimų dėl nuomos mokesčio nepateikė. Taigi, nurodytos aplinkybės pagal CK 6.611 straipsnio nuostatas sudarė pagrindą atsakovus iškeldinti iš aptartų patalpų.
45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendime už akių nėra eksplicitiškai minimas Konvencijos 8 straipsnis, savaime nesuponuoja teisės normos, konkrečiai CK 6.611 straipsnio, taikymo klaidos, ar tai, kad bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kurios galėjo būti svarbios nustatant galimybę atsakovams išsaugoti teisę į būsto nuomą. Kaip matyti iš teismo sprendimo, tokios aplinkybės nustatytos nebuvo, teismas tarp šalių kilusį ginčą sprendė pagal byloje pateiktus įrodymus, kurie nulėmė atitinkamą bylos išnagrinėjimo rezultatą. Pakartotina, kad aptariamoje byloje apeliantai nepateikė jokių atsikirtimų ir / ar paaiškinimų, kurie būtų galėję galimai lemti išsamesnį taikomos priemonės (iškeldinimo) proporcingumo klausimo sprendimą, o Konvencijos 8 straipsnyje užtikrinama teisė į būsto neliečiamybę apima apsaugą nuo būsto praradimo, iškeldinimo ar sunaikinimo, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Nors apeliantai nurodo, kad jie bylos nagrinėjimo metu neturėjo atstovo, kaip nurodo patys apeliantai, tai buvo nulemta jų pačių neveikimo, kita vertus, procesiniuose dokumentuose nėra pagrindžiama kokiu būdu tai trukdė apeliantams raštu išdėstyti savo nuomonę aktualiais faktiniais klausimais ir kartu su įrodymais pateikti tai teismui.
46. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismui, kad atskirajame skunde nurodomos aplinkybės (atsakovai yra vyresnio amžiaus, ilgai gyvena nuomojame bute, buvo pradėję privatizavimo procedūrą) nepaneigia jų kaltės dėl nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo pagrindo egzistavimo, įtvirtinto CK 6.111 straipsnyje, kuomet jie patys pripažino, kad nuomos mokesčio nemokėjo ilgiau nei metus iki teismo sprendimo priėmimo. Be to, tai, kad apeliantai ėmėsi veiksmų jau po sprendimo už akių priėmimo ir įsiteisėjimo ištaisyti nuomos sutarties pažeidimą dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, yra laikytinos naujomis aplinkybėmis, kurios nesuponuoja aiškios teisės normos taikymo klaidos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendime už akių. Taip pat pastebėtina, kad kaip nurodo ir patys apeliantai, skola iki šiol nėra grąžinta.
47. Apeliacinės instancijos teismas taip pat negali sutikti su argumentais, kad tarp šalių sudarytos Nuomos sutarties 40 punktas, nustatantis tai, kad „Nuomotojas įgyja teisę nutraukti Sutartį prieš tai raštu pareikalavęs Nuomininko ištaisyti nurodytus Sutarties pažeidimus bei suteikęs Nuomininkui ne trumpesnį kaip 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų terminą šiems pažeidimams ištaisyti“ lemia tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendime už akių nutraukus Nuomos sutartį ir iškeldinus apeliantus, savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ nepranešus apie ketinimą kreiptis į teismą apeliantams iš anksto, buvo aiškiai netinkamai pritaikytos teisės normos.
48. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į socialinio būsto nuomos teisinių santykių visuomeninę svarbą, jų įtaką konstitucinės asmens teisės į būstą įgyvendinimui, sutarties pasibaigimo momentas turi būti nustatyta tvarka užfiksuotas, apie tai informuotas nuomininkas, jam suteikiamas protingas terminas kitam būstui susirasti ir socialiniam būstui atlaisvinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-248/2020).
49. Apeliantai teigia, kad tai, jog savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“ nepranešė apeliantams apie Nuomos sutarties nutraukimą prieš kreipiantis į teismą, lemia padarytą teisės taikymo ir aiškinimo klaidą. Tačiau apeliantai nenurodo, kaip konkrečiai šiuo atveju ši aplinkybė galėtų būti laikoma kaip esminė klaida, taikant teisės normas, nulėmusi neteisingą bylos išnagrinėjimą, iš esmės apsiribojant hipotetiniu vertinimu, kad neva per nustatytą terminą apeliantai galimai būtų galėję grąžinti susidariusias skolas. Be to, kaip nurodo patys apeliantai, nuomotojas privalo laikytis socialinio būsto nuomos nutraukimo tvarkos, tame tarpe ir informuoti nuomininką apie nutraukiamą nuomos sutartį iš anksto, tokia nutraukimo tvarka skirta tam, jog nuomininkui būtų suteiktas protingas terminas susirasti kitą būstą. Šiuo atveju, byloje nėra ginčijama, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimo už akių apeliantai ir toliau gyveno Nuomos sutarties būste iki dabar, taigi apeliantai turėjo pakankamai protingą terminą kitam būstui susirasti ir socialiniam būstui atlaisvinti. Taigi, pagrindo pripažinti apeliantų teigtą aplinkybę kaip esminį pažeidimą šiuo atveju nėra.
50. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atskirajame skunde nurodytus teiginius dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Apeliantai remiasi tuo, kad 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi išnagrinėtas apeliantų klausimas dėl procesinio termino atnaujinimo dėl prašymo atnaujinti civilinį procesą pateikimo ir tas pats klausimas, grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, dar kartą buvo išnagrinėtas skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi tos pačios sudėties teismo. Nors apeliantė nurodo, kad 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas pasisakė dėl bylos esmės, tačiau konkrečių argumentų nepateikia. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas pasisakė dėl bylos esmės, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šioje byloje prašymą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, ar tuo labiau, kaip deklaratyviai nurodoma atskirajame skunde, šališkas teismas.
Dėl bylos procesinės baigties
51. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Apeliantų prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra nepagrįstas, nesant tam svarbių priežasčių, nurodomi argumentai yra prieštaringi. Atskirajame skunde nurodytais nepagrįstais argumentais apeliantai siekia bylos nagrinėjimo atnaujinimo tik formaliai taikant proceso atnaujinimo pagrindus, neatsižvelgiant į bylos esmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantai siekia pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Taigi, atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
52. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
apeliantų (pareiškėjų) A. P. ir R. A. Š. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.