Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. P. ir R. A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams A. P., R. A.Š., T. P., A. A. P. dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, atsakovų iškeldinimo, skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-24119-863/2020, tenkino ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį visiškai ir priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų A. P., R. A. Š., T. P., A. A. P. 3 257,38 Eur skolą už buto nuomą, 87,64 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas; nutraukė 2015 m. rugsėjo 2 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G15/1072, sudarytą su atsakove A. P. dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos; iškeldino atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

2. Atsakovai A. P., R. A. Š. 2022 m. spalio 10 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir termino pareiškimui pateikti atnaujinimo bei prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje byloje ir termino prašymui pateikti atnaujinimo.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi nustatė atsakovams A. P., R. A. Š. terminą pasirinkti vieną konkretų pažeistų teisių gynybos būdą. Teisme gautas atsakovų A. P., R.A. Š. prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje dalyje dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Atsakovai nurodo, kad procesas turi būti atnaujintas dėl padarytos aiškios teisės taikymo ir aiškinimo klaidos, sprendimui nebuvus peržiūrėtam apeliacine tvarka. Kaip netinkamai pritaikytas teisės normas atsakovai įvardina iškeldinimą iš gyvenamojo būsto reglamentuojančias teisės normas, įskaitant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų 8 straipsnio pažeidimą, garantuojantį labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą į būsto neliečiamybę; tuo tarpu teismo sprendime apie šios teisės ribojimo pagrįstumą nebuvo pasisakyta. Atsakovų teigimu, netinkamai pritaikytos buvo ir teisės normos, reglamentuojančios nuomos sutarties nutraukimo tvarką (pagal kurią atsakovams turėjo būti suteiktas 30 d. terminas ištaisyti pažeidimus, tačiau atsakovams iki sutarties nutraukimo jokie pranešimai nebuvo siųsti, o prašymas nutraukti nuomos sutartį buvo pateiktas tik patikslintame ieškinyje). Atsakovai nurodo su teismo sprendimu susipažinę tik 2022 m. rugsėjo 10 d., atsakovei A. P. gavus iš antstolės 2022 m. rugsėjo 6 d. raginimą vykdyti sprendimą dalyje dėl iškeldinimo, o apie proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimą atsakovai sužinojo tik 2022 m. rugsėjo 30 d., kuomet atsakovei A. P. buvo suteiktos teisinės konsultacijos. Atsakovai pažymėjo esantys senyvo amžiaus, neturintys teisinio išsilavinimo, ieškovo elgesys sudarė prielaidas jiems nesidomėti vykusiu teisminiu procesu, nes net 2 metus nebuvo siekiama atsakovų iškeldinti, atsakovai vykdė teismo sprendimą dalyje dėl skolos mokėjimo, o ieškovas net 2 kartus per šį laikotarpį didino nuomos mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 8 d. nutartimi netenkino atsakovų A. P. ir R. A. Š. prašymo dėl termino atnaujinimo prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Teismas atsisakė priimti atsakovų A. P. ir R. A. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

5. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bei civilinės bylos Nr. e2-24119-863/2020 popierinio priedo nustatė, kad teisme 2022 m. birželio 30 d. gautas ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ patikslintas ieškinys, reikalaujant nutraukti su atsakove A. P. 2015 m. rugsėjo 2 d. sudarytą Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G15/1072; iškeldinti iš nuomojamo buto atsakovus A. P., R. A. Š., T. P., A. A. P., nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos; priteisti solidariai iš atsakovų 3 345,02 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Iš byloje esančios 2020 m. birželio 30 d. teismo pažymos teismas nustatė, kad patikslintas ieškinys kartu su teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo, kuriame buvo išaiškintos atsiliepimo nepateikimo pasekmės, 2022 m. liepos 2 d. buvo įteiktas atsakovei A. P. pasirašytinai. Iš byloje esančios 2020 m. liepos 22 d. teismo pažymos teismas nustatė, kad atsakovui R. A. Š. patikslintas ieškinys kartu su teismo pranešimu dėl atsiliepimo pateikimo, kuriame buvo išaiškintos atsiliepimo nepateikimo pasekmės, 2022 m. liepos 31 d. buvo įteiktas jo darbovietės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto technologijos“ adresu rastam įgaliotam asmeniui T. J.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-24119-863/2020 ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį tenkino visiškai, atsakovams nepateikus atsiliepimų į ieškinį. Teismo sprendimo už akių motyvuojamojoje dalyje dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo buvo pacituotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.611 straipsnis, vadovaujantis kuriuo nuomos sutartis gali būti nutraukta su nuomininku ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas. Teismas iš ieškovo pateiktų įrodymų nustatė, kad atsakovai ilgiau kaip metus nemokėjo mokesčių už būsto nuomą, o gavę ieškinį jokių atsikirtimų nepateikė, dėl ko nusprendė tenkinti ieškinio reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovų iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Iš byloje esančios 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo pažymos matyti, kad teismo sprendimo už akių kopija, skirta atsakovei A. P., 2022 m. rugsėjo 19 d. buvo įteikta kartu su ja gyvenančiai dukrai - atsakovei A. A. P..

6. Teismas, ištyręs aukščiau išvardintus įrodymus, padarė tris išvadas: 1) abu atsakovai (ne formaliai vadovaujantis įstatymu), o realiai 2020 m. liepos 2 d. ir 2020 m. liepos 22 d. įteikiant ieškinio kopijas buvo informuoti apie civilinės bylos jų atžvilgiu iškėlimą, įskaitant ir dalyje dėl reikalavimo nutraukti su atsakove nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jiems kito gyvenamojo ploto; 2) atsakovė (ne formaliai vadovaujantis įstatymu), o realiai 2020 m. rugsėjo 17 d. įteikiant teismo sprendimo už akių kopiją buvo informuota apie teismo sprendimo už akių atsakovų atžvilgiu priėmimą, įskaitant ir ieškinio reikalavimo dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, tenkinimą; 3) vadovaujantis CPK 44 straipsnio 3 dalimi privalomojo bendrininkavimo atveju, visų procesinių veiksmų, atliktų dalyvavusių nagrinėjant bylą bendrininkų, pasekmės taikomos ir tiems bendrininkams, kurie į bylos nagrinėjimą neatvyko be svarbių priežasčių. Vadinasi, jei privalomojo bendrininkavimo atveju vienas iš atsakovų yra ne formaliai vadovaujantis įstatymu, o realiai informuotas apie priimtą teismo sprendimą už akių, jis privalo apie tai informuoti kitus bendrininkus, o procesinės pasekmės, susijusios su terminų skaičiavimo pradžia, trukme ir pabaiga taikomos (ne tik tam atsakovui, kuris ne formaliai vadovaujantis įstatymu, o realiai informuotas apie priimtą teismo sprendimą už akių, o) visiems bendrininkams.

7. Teismas sprendė, kad atsakovams esant solidariems skolininkams bei bendraatsakoviams dalyje dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, akivaizdu, kad visus atsakovus sieja bendras materialusis teisinis santykis, kuris nulemia šioje byloje atsakovų privalomąjį bendrininkavimą. Vadinasi, atsakovei A. P. (ne formaliai vadovaujantis įstatymu, o) realiai 2020 m. rugsėjo 17 d. įteikus teismo sprendimo už akių kopiją, laikoma, kad apie teismo sprendimu konstatuotas aplinkybes atsakovė (bei kiti bendraatsakoviai, kurie kartu su ja gyveno, įskaitant ir atsakovą R. A. Š.), sužinojo 2020 m. rugsėjo 17 d. (CPK 44 straipsnio 3 dalis). Teismas pažymėjo, kad pastaroji išvada (padaryta teismo nutarties 12 punkte) paneigia atsakovų iškeltą prielaidą, kad apie iškeldinimą jie sužinojo tik gavę antstolės raginimą dėl sprendimo įvykdymo. Kokios aplinkybės trukdė atsakovams jau tuo metu kreiptis į teisininkus konsultacijos atsakovai neįvardino.

8. Teismas taip pat iš antstolės I. B. 2022 m. rugsėjo 6 d. Raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S-22-11-24818 turinio nustatė, kad antstolė raginime pacitavo teismo sprendimo už akių rezoliucinę dalį dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto. Kokios aplinkybės nulėmė, kad atsakovai tik antstolės raginime suprato, jog jie yra iškeldinami, tačiau to nesuprato, gavę teismo sprendimo už akių kopiją, atsakovai taip pat neįvardino. Atkreipė dėmesį ir į atsakovų prieštaringai nurodytas faktines aplinkybes, kuomet jie teigia nežinoję apie teismo sprendimą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, tačiau tuo pačiu teigia, kad vykdė tą patį teismo sprendimą dėl skolos išieškojimo.

9. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas priverstine tvarka (nepraleisdamas CPK 606 straipsnyje įtvirtinto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti) nesiėmė vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo už akių nedelsiant ar/ir toliau skaičiavo nuomos mokestį, atsakovams ir toliau gyvenant be teisinio pagrindo patalpose, per se neturi įtakos teismo sprendimo už akių privalomumui bendraatsakovių atžvilgiu (CPK 18 straipsnis). Taip pat aplinkybė, jog atsakovai elgėsi neatsakingai ir būdami susipažinę su teismo sprendimu už akių (bei kaip patys pripažino vykdydami jo dalį dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka) nesiėmė nedelsiant teisinių priemonių savo galimai pažeistoms teisės apginti, negali būti aiškinama atsakovų naudai. Priešingai, atsakovai turi prisiimti neigiamas teisines pasekmes, kilusias dėl nepagrįstai ilgo delsimo imtis teisinių veiksmų, įskaitant ir neigiamas teisines pasekmes, kylančias dėl procesinio termino paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidimo.

10. Teismas konstatavo, kad atsakovai beveik 2 metus yra praleidę įstatyme įtvirtintą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti bei neįvardino priežasčių, kurias būtų galima laikyti svarbiomis bei nulemiančias būtinybę pastarąjį terminą atnaujinti (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

11. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovų prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nesant tam svarbių priežasčių, bei atsisako priimti atsakovų prašymą dėl proceso atnaujinimo kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 78 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 368 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

12. Atsakovai A. P. ir R. A. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-11-08 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti atsakovams A. P. ir R. Š. terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

12.1. Iš esmės atsakovai neginčija, kad praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo. Tačiau Atsakovai mano, kad šį terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kurias patvirtina byloje surinktų įrodymų ir aplinkybių visuma, todėl buvo pagrindas tokį terminą atnaujinti. Civilinėje byloje Nr. e2-24119-863/2020 atsakovų neatstovavo nei advokatas, nei advokato padėjėjas, kas lėmė, jog atsakovai nesuprato ginčijamo 2020-09-17 sprendimo teisinių motyvų ir paties sprendimo sukeltų pasekmių. Pažymėjo, kad atsakovė A. P. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – VGTPT), kad jai būtų suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, tačiau po ilgo laukimo atsakovė A. P. gavo VGTPT sprendimą, jog jai nebus suteikiama antrinė teisinė pagalba bei nebus paskirtas advokatas atstovauti ją civilinėje byloje Nr. e2-24119-863/2020, kadangi ji nepateikė nurodytų dokumentų savo turtinei padėčiai pagrįsti. Šią informaciją atsakovė gavo jau baigus minėtos civilinės bylos Nr. e2-24119-863/2020 nagrinėjimą iš esmės.

12.2. Po 2020-09-17 sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo ieškovė nesikreipė nei tiesiogiai į atsakovus dėl išsikėlimo iš buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nei į antstolį dėl atsakovų iškeldinimo. Ieškovė kreipėsi į antstolį tik dėl priverstinio skolos išieškojimo, o byloje yra 2022-06-10 antstolio I. G. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-8-23089, iš kurio matyti, kad skola, delspinigiai ir palūkanos visiškai išieškoti. Jeigu ieškovė būtų po 2020-09-17 sprendimo įsiteisėjimo kreipusis į antstolį dėl atsakovų iškeldinimo, atsakovai būtų suvokę, jog ieškovė ėmėsi teisinių veiksmų juos iškeldinti ir būtų spėję per 3 mėnesius kreiptis dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

12.3. 2020-09-17 sprendimas nebuvo skundžiamas ir nagrinėjamas apeliacine tvarka, todėl įgyvendinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas reikalavimas.

12.4. Nors pirmosios instancijos teismas itin daug dėmesio skiria atsakovų faktinei sužinojimo datai apie ginčijamą 2020-09-17 sprendimą, kas aktualu skaičiuojant 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti, tačiau ginčijama nutartimi buvo sprendžiamas šio praleisto termino atnaujinimo klausimas, todėl turėjo būti vertinamas ir atsakovų suvokimas apie jų pažeistas teises teismo sprendimu, kuriuo buvo padarytos akivaizdžios teisės taikymo ir aiškinimo klaidos. Tokį vėlyvą suvokimą lėmė ieškovės elgesys, kuomet ieškovė kreipėsi dėl atsakovų iškeldinimo tik praėjus 2 metams po 2020-09-17 sprendimo priėmimo, o per tą laikotarpį keldama nuomos kainą sudarė įspūdį, jog atsakovai ir toliau galės gyventi bute. Netgi prieš kreipiantis į teismą ieškovė raštu nesikreipė į atsakovus ir neragino padengti įsiskolinimo už nuomos mokestį.

12.5. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į byloje spręsto klausimo, dėl kurio ir buvo padaryta aiški teisės taikymo ir aiškinimo klaida, pobūdį – byloje buvo sprendžiama dėl atsakovų iškeldinimo. Kitaip tariant, netinkamai aiškinus ir taikius teisės aktus, susijusius su iškeldinimu, buvo neteisėtai pažeista pamatinė atsakovų teisė į būsto neliečiamybės gerbimą. Jeigu nebūtų panaikintas sprendimas už akių, tai reikštų neteisėto sprendimo teisinėje apyvartoje palikimą, o atsakovų subjektinės teisės nebūtų apgintos nuo akivaizdžiai nepagrįsto ieškovės reikalavimo. Atsakovai savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiauja, imasi veiksmų, kad apgintų savo pažeistas teises. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo.

12.6. Nagrinėjamu atveju turėjo būti skiriamas prioritetas teisingam bylos išsprendimui, padarytų teisės aiškinimo ir taikymo klaidų ištaisymui ir atsakovų materialinių teisių apgynimui. Kad atsakovų materialinės teisės – teisė į būsto neliečiamybės gerbimą – buvo pažeistos, patvirtina tiek pačiame pareiškime dėl proceso atnaujinimo, tiek žemiau pateikiami argumentai.

12.7. Atsakovas R. A. Š. bute deklaruotas ir gyvena nuo 1985-06-17, t. y. 37 metus, o atsakovė A. P. – 1983-06-13, t. y. 39 metus; 1991-03-22 atsakovų mamai A. Š. buvo išduotas orderis, kuriuo buvo leista toliau gyventi Bute su visa šeima, tame tarpe ir atsakovais; buto nuomos sutartį sudarė atsakovų mama A. Š.; Mirus A. Š. butą ginčo nuomos sutarties pagrindu ėmė nuomotis atsakovė A. P., kuri nuomos sutartį sudarė 2015-09-02; taip pat iš pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas R. A. Š. mėgino išsipirkti (privatizuoti) butą, 1991-11-27 į taupomąjį banką buvo įnešta 3000 rublių, tačiau dėl kokių priežasčių nebuvo sudaryta Buto pirkimo-pardavimo sutartis atsakovai nurodyti negali dėl to, kad praėjo pernelyg daug laiko.

12.8. Atsakovai ėmėsi veiksmų, kad Nuomos sutarties pažeidimą dėl nuomos mokesčio nemokėjimo ištaisytų. Sprendimu priteista skola ieškovei yra išieškota, ką patvirtina antstolio I. G. 2022-06-10 patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-8-23089 (e.b.l. 77-78, t.1). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovai nelaukė, kol ši skola bus nuskaičiuojama nuo darbo užmokesčio, o patys stengėsi ją dengti ir mokėjo įmokas antstoliui I. G.. Negana to, atsakovai ir toliau moka ieškovei įmokas už buto nuomą, kurios nuo sprendimo priėmimo jau buvo 2 kartus padidintos – iki 233, o vėliau ir iki 292,94 Eur. Net ir sprendžiant klausimą dėl termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti atnaujinimo, skolos suma yra sumažėjusi iki 2377,19 Eur.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

15. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovų prašymas dėl termino atnaujinimo prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi nustatė atsakovams terminą savo tikrajai procesiniai valiai pareikšti – nurodyti, ar jie įrodinėja, jog egzistuoja pagrindas teismo sprendimą už akių peržiūrėti, nes jis buvo priimtas nepagrįstai, ar priešingai – buvo pagrindas priimti teismo sprendimą už akių, tačiau paaiškėjo, kad egzistuoja proceso atnaujinimo konkretus pagrindas.

17. Atsakovai savo pareiškime nurodė, kad kreipėsi į teismą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

18. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai.

19. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas CPK nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Taigi prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje teismas gali atsisakyti priimti prašymą tik tuo atveju, kai paduotas prašymas atnaujinti procesą nenagrinėtinas teisme ar neteismingas tam teismui, arba jei prašymą padavė neveiksnus fizinis asmuo ar neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 370 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 8 punktai). Kitų klausimų nagrinėjimas pradinėje – pareiškimo priėmimo – stadijoje pagal įstatymą nenumatytas.

20. Teismas, nenustatęs CPK 370 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių prašymas atnaujinti procesą negali būti priimtas, prašymą turi priimti, išsiųsti jo kopijas šalims ir tretiesiems asmenimis, paskirti prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iki teismo posėdžio dienos dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus į prašymą atnaujinti procesą. Iš prašymą padavusio asmens teismas turi teisę pareikalauti papildomų įrodymų, kad nepraleistas šio Kodekso 368 straipsnyje nustatytas terminas arba kad yra šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis).

21. Nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, teismas klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t. y. patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino tokiam prašymui paduoti, ar pagrįstas įstatyme įtvirtintais pagrindais. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalies nuostatas tik teismo posėdyje išnagrinėjęs prašymo atnaujinti procesą klausimą teismas sprendžia, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Nustatęs nurodytų dviejų privalomų sąlygų proceso atnaujinimo institutui taikyti buvimą, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą. Teismas nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad nėra vienos iš CPK 370 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų sąlygų, t. y. ir termino tokiam prašymui paduoti praleidimą.

22. CPK 370 straipsnio nuostatų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad su terminu paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo susiję klausimai nekliudo teismui priimti tokį pareiškimą ir skirti jį nagrinėti teismo posėdyje rašytinio ar žodinio proceso tvarka, įvertinus ir tai, jog iki prašymo nagrinėjimo teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę pateikti atsiliepimus, taip pat pasisakyti ir dėl termino pateikti tokį prašymą, o prašymą pateikęs asmuo gali būti teismo įpareigotas pateikti papildomus su tuo susijusius įrodymus (CPK 370 straipsnio 2 dalis).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas jau prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje, kai toks klausimas iš esmės negalėjo būti sprendžiamas, konstatavo CPK 368 straipsnyje nustatyto termino praleidimą ir atsisakė prašymą priimti. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 370 straipsnio normas, reglamentuojančias prašymo atnaujinti procesą priėmimą. Dėl to skundžiama nutartis naikintina ir prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties procesiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

25. Pažymėtina, kad atsakovų atskirojo skundo prašymas atnaujinti atsakovams terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, nes visų pirma turi būti išspręstas termino (ne)praleidimo klausimas nagrinėjant bylą pagal CPK 370 straipsnio nuostatas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartį ir prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.