Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

A. A. P ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai) 2020 m. liepos 2 d. A. R. A. Š. ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (per darbovietę) 2020 m. rugpjūčio 3 d. A. T. P. ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka procesinius dokumentus siunčiant jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir laikant juos įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad pranešimas atsakovui paliktas 2020 m. liepos 25 d., procesiniai dokumentai atsakovui laikytini įteiktais 2020 m. rugpjūčio 26 d. Atsakovei A. A. P. ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka procesinius dokumentus siunčiant jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir laikant juos įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad pranešimas atsakovei paliktas 2020 m. liepos 25 d., procesiniai dokumentai atsakovei laikytini įteiktais 2020 m. rugpjūčio 26 d. Atskirai pažymėtina, jog atsakovei A. A. P. procesiniai dokumentai buvo papildomai įteikti per Elektroninį paslaugų portalą EPP. Kadangi atsakovai nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 patikėjimo teise perduotas naudoti ir valdyti ieškovei. 2015 m. rugsėjo 2 d. tarp atsakovės A. P. ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei neterminuotai išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), su teise jame gyventi atsakovės šeimos nariams – dukrai A. A. P., sūnui T. P. ir broliui R. A. Š. (sutarties 3 punktas). Atsakovė pagal sutartį įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei komunalinių paslaugų mokesčius (Sutarties 1, 9, 29-33 punktai). Gyventojų registro duomenimis atsakovai šiuo adresu yra deklaravę savo gyvenamąją vietą.

Pagrindas apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnis). Pagal CK 6.583 ir 6.584 straipsnius, už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už vandenį, šilumos ir elektros energiją bei komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). CK 6.589 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsakovai savo įsipareigojimų nevykdė ir nuomos mokesčio nemokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. susidarė 1 500,15 Eur įsiskolinimas. Tą patvirtina į bylą pateikta pažyma apie įsiskolinimą už buto nuomą, taip pat mokesčių paskaičiavimo lentelės. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškove nėra (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 3 257,38 Eur skolą už buto nuomą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.583 straipsnis, 6.589 straipsnio 1 dalis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Nuomos sutarties 33 punktu šalys susitarė, kad nuomininkui laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, jis privalo už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 87,64 Eur delspinigius, taikydama 0,02 procento delspinigių normą už 6 mėnesių laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai praleido terminą prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovių 87,64 Eur delspinigius laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl taip pat tenkintinas.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3 345,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė taip pat prašo nutraukti 2015 m. rugsėjo 2 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.41-G15/1072, sudaryta su atsakove A. P..

Vadovaujantis CK 6.611 straipsniu, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.