Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-29-464/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-01
Bylos Nr.: e2A-29-464/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-59-3-00092-2020-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vigintas Višinskis, Danguolė Martinavičienė, Dalia Kačinskienė
Ieškovas: A. K., V. K.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo: viešoji įstaiga Biržų ligoninė, V. K.

Kategorijos

2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.10.5.2.15Medikų (gydytojų) atsakomybė už žalą padarytą pacientui
2.6.10.5.2.16Žalos atlyginimas asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
3.1.1.2.17Teismo procesinių sprendimų privalomumo principas
3.1.1.2.20Teismo vadovavimo procesui principas ir išaiškinimo pareiga
3.1.3.3Tinkama ir netinkama proceso šalis
3.2.6.13Teismo sprendimo įsiteisėjimas ir įsiteisėjimo teisiniai padariniai, res judicata

Civilinė byla Nr. e2A-29-464/2024Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00092-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.15; 2.6.10.5.2.16; 3.1.1.2.17; 3.1.1.2.20; 3.1.3.3; 3.2.6.13 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir V. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys viešoji įstaiga Biržų ligoninė ir V. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. K. (toliau – A. K.) ir V. K. (toliau – V. K.) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė kiekvienam jų priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, kuriai atstovauja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, po 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad jų motina I. K. (toliau – I. K.) nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. vasario 14 d. buvo gydoma viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Biržų ligoninėje. I. K. 2020 m. vasario 10 d. buvo atlikta laparoskopinė (duomenys neskelbtini) operacija, po kurios ji buvo perkelta stebėjimui į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, o 2020 m. vasario 11 d. – į Chirurgijos ir ortopedijos traumatologinį skyrių. Praėjus dviem dienoms po operacijos, t. y. 2020 m. vasario 12 d., ieškovų motina pajuto stiprius pilvo skausmus, tačiau po atliktų tyrimų pakitimų nebuvo nustatyta. Echoskopijos metu prie (duomenys neskelbtini) nedidelis kiekis skysčio. Būklei pablogėjus, 2020 m. vasario 13 d. apie 21.00 val. ieškovų motina buvo perkelta į Reanimacijos–intensyvios terapijos skyrių. Pakartotinai atlikus tyrimus, (duomenys neskelbtini) aptikta susikaupusio skysčio, stebimas (duomenys neskelbtini) kraujo rodiklių augimas. 2020 m. vasario 14 d. I. K. buvo perkelta į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę, kurioje atlikus skubius tyrimus buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) pažeidimas ir 2020 m. vasario 15 d. atlikta operacija. Operacijos metu atskirtos (duomenys neskelbtini), susiūta pažeista (duomenys neskelbtini), po operacijos I. K. buvo perkelta į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių, tačiau (duomenys neskelbtini) konstatuota jos mirtis.

3. Ieškovai ir trečiasis asmuo V. K. (toliau – V. K.), mirusios I. K. sutuoktinis, kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir Komisija) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Komisija 2020 m. birželio 4 d. sprendimu pripažino, kad trečiojo asmens VšĮ Biržų ligoninės medikai, kuomet I. K. operacijos metu buvo pažeistas (duomenys neskelbtini) vientisumas buvo pastebėtas ne iš karto, laiku neatlikti visų būtini tyrimai sveikatos būklės blogėjimo priežasčiai nustatyti, buvo nepakankamai atidūs ir rūpestingi. Tačiau Komisija iš dalies patenkino tik trečiojo asmens V. K. pareiškimą dėl 1 188 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos jam atlyginimo, o ieškovų pareiškimo atlyginti jų patirtą neturtinę žalą netenkino, nurodžiusi, kad ieškovai yra pilnamečiai mirusios I. K. vaikai, kuri jiems neteikė išlaikymo, todėl jie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.284 straipsnio 1 dalimi, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

4. Ieškovų vertinimu, Komisija turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 13 straipsnio redakcija, galiojusia nuo 2020 m. sausio 1 d., kurioje yra nurodyta, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą taip pat turi mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kuriuos su pacientu sieja ypač artimas ir glaudus ryšys. Tačiau Komisija nepagrįstai taikė PTŽSAĮ redakciją, galiojusią iki 2019 m. gruodžio 31 d., bei šios redakcijos įstatymo taikymą siejo su VšĮ Biržų ligoninės civilinės atsakomybės draudimu ir jo galiojimo laiku. PTŽSAĮ 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 (toliau – PTŽSAĮ pakeitimo įstatymas) 8 straipsnio nuostatos, kurios siejamos su įstatymo įgyvendinimu ir jo galiojimu, esant galiojančiai draudimo sutarčiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), todėl šiuo atveju turi būti taikoma įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d., pagal kurią teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir mirusio paciento pilnamečiai vaikai.

Šalies argumentai

5. Ieškovų teigimu, nepaisant to, kad jie jau yra pilnamečiai, jų ryšys su mirusia motina buvo artimas. Ieškovus su motina siejo tvirtas emocinis ir dvasinis ryšys, o jos staigi ir netikėta mirtis sukėlė jiems dvasinius ir emocinius išgyvenimus. Todėl ieškovams turėtų būti priteistas 30 000 Eur – kiekvienam jų po 15 000 Eur – neturtinės žalos atlyginimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškovų A. K. ir V. K. ieškinį atmetė.

7. Teismas nurodė, kad analogiškas ieškinyje keliamam klausimas dėl šioje konkrečioje situacijoje taikytinos PTŽSAĮ redakcijos jau buvo sprendžiamas ir išspręstas kitoje Panevėžio apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-69-589/2022, kurioje ieškinį šios bylos trečiajam asmeniui V. K., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą dėl sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai pateikusio asmens išnagrinėjimo iš esmės pareiškė VšĮ Biržų ligoninė, bei Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-264-516/2023, pradėtoje pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimo.

8. Lietuvos apeliacinis teismas nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2A-264-516/2023, be kita ko, pažymėjo, kad nors PTŽSAĮ pakeitimo įstatyme įtvirtinta nuostata, kad PTŽSAĮ taikomas nuo jo įsigaliojimo (2020 m. sausio 1 d.), tačiau taip pat yra įtvirtinta ir išimtis iš bendrojo principo, jog tam tikrais atvejais – kol galioja iki PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo sudarytos asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutartys – žalos atlyginimo klausimai sprendžiami pagal iki PTŽSAĮ pakeitimo įstatymu nustatytų pakeitimų buvusias nuostatas. Tai reiškia, kad žalos atlyginimo klausimai spręstini pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusias PTŽSAĮ nuostatas tol, kol nustos galioti iki PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutartys. Be to, nurodytoje civilinėje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nustatė tokius faktus: žala pacientės I. K. sveikatai atsirado dėl 2020 m. vasario 10 d. – 2020 m. vasario 14 d. VšĮ Biržų ligoninėje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų; sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu VšĮ Biržų ligoninė turėjo galiojančią su AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialu Lietuvoje 2019 m. vasario 8 d. sudarytą Profesinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią VšĮ Biržų ligoninė buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2020 m. vasario 20 d.; žalos pacientei padarymo metu VšĮ Biržų ligoninės turėta Profesinės atsakomybės draudimo sutartis dar galiojo. Atsižvelgdamas į tokių faktinių aplinkybių visumą Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad nagrinėjant ginčą dėl tos bylos atsakovui V. K. padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privaloma remtis PTŽSAĮ nuostatomis, galiojusiomis iki 2019 m. gruodžio 31 d.

9. Kadangi tiek anksčiau išnagrinėtoje civilinėje, tiek nagrinėjamoje byloje buvo įrodinėjama dėl netinkamai teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų pacientės I. K. sveikatai atsiradusi žala ir kilo šios žalos atlyginimo, taikant PTŽSAĮ įstatymo galiojimo išimtį dėl galiojančios profesinės atsakomybės draudimo sutarties, klausimas, Lietuvos apeliacinio teismo konstatuotas aplinkybes dėl PTŽSAĮ nuostatų taikymo teismas vertintino kaip prejudicinius faktus, kurie taikomi nagrinėjamoje civilinėje byloje.

10. Todėl ir šiuo atveju yra aktuali PTŽSAĮ redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d., kuri nenumatė teisės mirusios pacientės pilnamečiams vaikams pareikšti reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl jų ieškinį teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas netenkino teismo posėdžio metu ieškovų atstovo pareikšto prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl taikytinos PTŽSAĮ redakcijos konstitucingumo įvertinimo. Teismo nuomone, tokiam kreipimuisi pagrindo nėra, nes dėl teisės taikymo pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Ieškovai A. K. ir V. K. apeliaciniame skunde prašo: (1) kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar PTŽSAĮ Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 1, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo 8 straipsnio ,,Įstatymo taikymas“ nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui; (2) Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; (3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį, pažeidė Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą. Pagal šį principą visi asmenys privalo turėti vienodas teises į žalos atlyginimą ir ji turi būti atlyginama pagal tas pačias taisykles. Paciento teisė į žalos atlyginimą pagal naują PTŽSAĮ redakciją negali priklausyti nuo fakto, ar sveikatos priežiūros įstaiga turi papildomą civilinės atsakomybės draudimą ar, juo labiau, nuo fakto, kada draudimo polisas yra sudarytas. Visos sveikatos priežiūros įstaigos nuo 2020 metų yra įpareigotos mokėti įmokas į Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamą sąskaitą, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti. Paciento teisinė padėtis ir jo teisė į žalos atlyginimą negali priklausyti nuo aplinkybių, kurios nepriklauso nuo paciento, t. y. nuo sveikatos priežiūros įstaigos sprendimų nutraukti ar nenutraukti draudimo sutarties (poliso) galiojimą. Todėl pacientai, kurie gydėsi įstaigose, nenutraukusiose civilinės atsakomybės draudimo sutarčių, ir jų atstovai būtų diskriminuojami lyginant su pacientais, kuriems sveikatos priežiūros paslaugos teiktos įstaigose, nutraukusiose draudimo sutartį.

11.2. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas kitoje civilinėje byloje Nr. 2A-264-516/2023 nustatė, kurios redakcijos PTŽSAĮ turi būti taikomas nagrinėjant kitą ginčą, nesudarė pagrindo atmesti ieškovų prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo 8 straipsnio atitikties Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui.

11.3. Aktualioje PTŽSAĮ 13 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2020 m. sausio 1 d., yra aiškiai nurodyta, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą taip pat turi ir mirusio paciento pilnamečiai vaikai, kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys. Todėl, priešingai nei nurodė teismas, ir ieškovai, mirusios pacientės, kuriai sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos 2020 m. vasario 10–14 d., sūnūs yra tinkami subjektai reikalavimui atlyginti neturtinę žalą pareikšti.

11.4. Teismas, atmesdamas ieškinį ne dėl to, kad ieškovai žalos nepatyrė, o dėl to, kad taikė teisės akto redakciją, kuri jau negaliojo žalos padarymo metu, ne tik netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, bet ir pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą.

11.5. Ieškovus ir mirusią jų motiną I. K. siejo glaudus ryšys. Ieškovas A. K. su savo šeima gyvena tame pačiame miestelyje, kaip ir jo motina su tėvu, jis nuolat rūpinosi tiek motina, tiek ir tėvu. Nors kitas atsakovas V. K. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau jis taip pat reguliariai lankė tėvus, padėjo jiems namų ruošoje, kartu švęsdavo šventes. Staigi motinos mirtis paveikė ieškovų emocinę sveikatą.

11.6. Nebuvo nustatyta jokių pacientės susirgimų, galėjusių lemti jos mirtį, nebuvo nustatyta ir to, kad sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo metu pažeidimų nebuvo galima išvengti. Todėl nėra jokios abejonės, kad žala buvo padaryta tiek mirusios pacientės sutuoktiniui V. K., tiek ir vaikams.

11.7. Jei apeliacinės instancijos teismas netenkins prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos neturėtų būti taikomos, nes jų taikymas susijęs tik su tuo, kas privalo atlyginti pacientui ar jo artimiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą, bet nereglamentuoja, kas turi teisę į sveikatai padarytos žalos atlyginimą. Aplinkybė, kas turi teisę į neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą, apibrėžta kitame teisės akte – PTŽSAĮ redakcijoje, galiojančioje nuo 2020 m. sausio 1 d.

Atsiliepimas

12. Atsakovė Valstybinė loginių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:

12.1. Ieškovai neįvertina viso PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir jo V skyriaus išdėstymo. PTŽSAĮ pakeitimo įsigaliojimas aiškiai reglamentuotas jo pakeitimo įstatymo 7 straipsnyje. Jeigu įstatymų leidėjas būtų norėjęs, kad naujos redakcijos PTŽSAĮ įsigaliotų be jokių išimčių, tai pakeitimo įstatymo 8 straipsnis, kuriame ir nurodyta, jog senoji PTŽSAĮ redakcija galios tol, kol gydymo įstaigos turės draudimo sutartis su privačiomis draudimo kompanijomis, nebūtų įtrauktas.

12.2. Įstatymo leidėjas paliko teisę rinktis, t. y. turėti draudimo sutartis iki jų galiojimo pabaigos, tačiau tokiu atveju galios senoji PTŽSAĮ redakcija, arba gydymo įstaigos turėjo teisę nutraukti sutartis – tokiu atveju galiotų nauja PTŽSAĮ redakcija. Priešingu atveju sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos patirtų dvigubas išlaidas.

12.3. Žala pacientės I. K. sveikatai atsirado dėl 2020 m. vasario 10–14 d. VšĮ Biržų ligoninėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu VšĮ Biržų ligoninė turėjo galiojančią su AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialu Lietuvoje 2019 m. vasario 8 d. sudarytą profesinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią ji buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2020 m. vasario 20 d. Todėl šiuo konkrečiu atveju aktuali yra būtent PTŽSAĮ redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.

12.4. Patys ieškovai apsisprendė ieškinį reikšti ne VšĮ Biržų ligoninei, o valstybei, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis PTŽSAĮ redakcija, galiojusia iki 2019 m. gruodžio 31 d., pagrįstai šį ieškinį atmetė.

12.5. Priešingai nei teigia ieškovai, nagrinėjant trečiojo asmens V. K. ir VšĮ Biržų ligoninės civilinį ginčą jau buvo konstatuota, kad taikytina PTŽSAĮ redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d. Todėl negalima ir būtų teisiškai ydinga tokia situacija, kai tų pačių faktinių aplinkybių kontekste būtų taikomos skirtingos įstatymo redakcijos.

13. Trečiasis asmuo VšĮ Biržų ligoninė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo patenkinti ieškovų prašymą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą, taip pat patenkinti apeliacinį skundą. Nurodo tokius argumentus:

13.1. Galiojantis teisinis reguliavimas akivaizdžiai paneigia asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą, teisinį saugumą ir konstitucinį teisingumo principą. Dėl tuo pačiu metu padarytos žalos vieniems asmenims taikytinos galiojančio įstatymo nuostatos, o kitiems – nebegaliojančio, t. y. faktiškai dėl tuo pačiu metu padarytos žalos gali būti taikomas skirtingų redakcijų PTŽSAĮ. Pažymi, kad informacija, kurios sveikatos priežiūros įstaigos yra apsidraudusios civilinę atsakomybę ir iki kada, nėra viešai skelbiama.

13.2. Paciento teisinė padėtis ir jo teisė į žalos atlyginimą negali priklausyti nuo aplinkybių, kurios nepriklauso nuo paties paciento, t. y. nuo trečiojo asmens (sveikatos priežiūros įstaigos) sprendimų sudaryti civilinės atsakomybės sutartį ar jos nesudaryti, nutraukti ar nenutraukti draudimo sutartį. Priešingas aiškinimas akivaizdžiai pažeistų lygiateisiškumo principą ir pacientai bei jų atstovai, kurie gydėsi įstaigose, nenutraukusiose civilinės atsakomybės draudimo polisų, būtų diskriminuojami kitų sveikatos priežiūros įstaigų, nutraukusių civilinės atsakomybės draudimo polisą, pacientų atžvilgiu.

13.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-264-156/2023 konstatuotos prejudicinės faktinės aplinkybės, kad I. K. padaryta žala buvo išvengiama. Todėl nagrinėjamoje byloje vertintinas tik ieškovų patirtos neturtinės žalos dydis.

13.4. Byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovus ir motiną siejo artimas ir glaudus ryšys.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčo esmės

2. Apeliantai V. K. ir A. K., kreipdamiesi į teismą, siekė gauti neturtinės žalos, atsiradusios dėl pacientės I. K. sveikatai padarytos žalos, atlyginimą iš jų pasirinkto civilinės atsakomybės subjekto – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Reikalavimas yra grindžiamas tapačiais faktais, kurie buvo nustatyti ir teisiškai jau įvertinti kitoje civilinėje byloje, išsprendžiant ginčą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jų tėvui V. K. (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-264-156/2023). Apeliantai įrodinėjo, kad trečiasis asmuo VšĮ Biržų ligoninė laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. vasario 14 d. jų motinai I. K. suteikė nekokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pažeidė rūpestingumo ir atidumo pareigą, atliekant laparoskopinę (duomenys neskelbtini) operaciją bei teikiant pooperacinę priežiūrą, nesiėmė priemonių tam, kad laiku ir kuo greičiau būtų identifikuota po operacijos pacientei atsiradusio pilvo skausmo priežastis ir laiku nepastebėjo komplikacijos – (duomenys neskelbtini), dėl ko pacientė (duomenys neskelbtini) mirė.

3. Apeliantų teigimu, atsižvelgiant į jų motinai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų laikotarpį, turėtų būti taikoma PTŽSAĮ redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d., ir jos 13 straipsnis, juo labiau kad ankstesnės redakcijos PTŽSAĮ nėra numatytas žalos atlyginimas pilnamečiams mirusios pacientės vaikams, kuriems ji neteikė išlaikymo, o naujoje šio įstatymo redakcijoje galimybė siekti žalos atlyginimo jau yra įtvirtinta ir pilnamečiams vaikams.

4. Viena vertus, apeliantų pozicija dėl taikytinos teisės stokoja pagrįstumo, kita vertus, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismu, kad apeliantai iš viso neturi reikalavimo teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl jų motinai suteiktų nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, nes to expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nenumato nei CK 6.284 straipsnis, nei iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusi PTŽSAĮ redakcija. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija dėl tokių aspektų ir pasisakys.

Dėl taikytinos teisės

5. Kaip nurodyta pirmiau, Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-69-589/2022, kurioje buvo spendžiamas nagrinėjamoje byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujančios VšĮ Biržų ligoninės ieškinys atsakovams V. K., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Toje byloje pareikštu ieškiniu VšĮ Biržų ligoninė siekė Komisijos 2020 m. birželio 4 d. sprendimo dalies, kuria V. K. prašymas dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, buvo patenkintas, panaikinimo ir grąžinimo iš naujo nagrinėti Komisijai, o konstatavus, kad prašymas negali būti grąžinamas iš naujo nagrinėti Komisijai – V. K. atlygintiną turtinę ir neturtinę žalą prašė priteisti iš kito subjekto, t. y. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Taigi, VšĮ Biržų ligoninė, be kita ko, kvestionavo ir Komisijos išvadą dėl atitinkamos PTŽSAĮ redakcijos taikymo bei subjekto, kuriam tenka pareiga atlyginti V. K. žalą.

6. Tiek anksčiau išnagrinėtoje byloje, tiek ir nagrinėjamoje civilinėje byloje visų pirma kyla klausimas dėl teisės akto (jo redakcijos), kuris taikytinas sprendžiant dėl žalos, kildinamos iš I. K. 2020 m. vasario 10 d. – 2020 m. vasario 14 d. laikotarpiu VšĮ Biržų ligoninėje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimu VšĮ Biržų ligoninės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė atsakovui V. K. iš atsakovės valstybės, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 15 000 Eur neturtinės žalos ir 1 188 Eur turtinės žalos atlyginimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 27 d. nauju sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-264-516/2023 šį pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškovės VšĮ Biržų ligoninės ieškinį atmetė. Pažymėtina, kad VšĮ Biržų ligoninės kasacinį skundą, iš esmės grindžiamą tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ginčui taikė netinkamą teisinį reguliavimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2023 m. liepos 21 d. nutartimi Nr. DOK-3430 atsisakė priimti (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO).

Žemesnės instancijos teismas

7. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 27 d. sprendime išaiškino, kad nors PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo 7 straipsnyje yra įtvirtinta, jog šis naujos redakcijos PTŽSAĮ taikomas nuo jo įsigaliojimo (t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d.), tačiau kartu 8 straipsnyje aiškiai įtvirtinta ir išimtis iš bendrojo principo, nustatanti, kad tam tikrais atvejais – kol galioja iki PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo sudarytos asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutartys – žalos atlyginimo klausimai sprendžiami pagal iki PTŽSAĮ pakeitimo įstatymu nustatytų pakeitimų buvusias nuostatas. Tai reiškia, kad žalos atlyginimo klausimai spręstini pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusias PTŽSAĮ nuostatas tol, kol nustos galioti iki pakeitimo įstatymo įsigaliojimo sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutartys.

8. Pirmiau išnagrinėtoje byloje nustatęs, kad žala atsirado dėl 2020 m. vasario 10 d. – 2020 m. vasario 14 d. laikotarpiu VšĮ Biržų ligoninėje teiktų I. K. sveikatos priežiūros paslaugų, o jų teikimo metu VšĮ Biržų ligoninė turėjo su AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialu Lietuvoje 2019 m. vasario 8 d. sudarytą galiojančią Profesinės atsakomybės draudimo sutartį, pagal kurią VšĮ Biržų ligoninė buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 21 d. iki 2020 m. vasario 20 d., Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad nagrinėjant ginčą dėl atsakovui V. K. (pacientės sutuoktiniui) padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turi būti remiamasi PTŽSAĮ nuostatomis, galiojusiomis iki 2019 m. gruodžio 31 d. (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-264-516/2023 30–33 punktus).

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodęs, kad šie Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai dėl konkrečių teisės normų taikymo (toje byloje nustatytų faktų teisinis kvalifikavimas) laikytini prejudicinėmis aplinkybėmis ir nagrinėjamai bylai (žr. skundžiamo teismo sprendimo 19–20 punktus), suklydo, nes teisės taikymo ir aiškinimo klausimai patys savaime negali būti laikomi prejudiciniais faktais kitoje byloje. Pirmosios instancijos teismas šią savo išvadą pagrindė netinkamu proceso teisės institutu.

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK, Kodeksas) 182 straipsnio 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, 39 punktas; 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-403/2023, 24 punktas). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatinėjimo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-943/2023, 45 punktas).

11. Taigi, prejudiciniais ir naujoje byloje neįrodinėtinais faktais gali būti laikomos tik byloje nustatytos aplinkybės, esančios įrodinėjimo dalyku (reikšminga jo dalimi), kai bylas nagrinėjant dalyvavo tie patys asmenys. Kita vertus, prejudicinę, o kartu ir res judicata (teismo išspręstas klausimas) galią byloje nedalyvavusiems asmenims turi ir įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialinių teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

12. Apeliantai Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-69-589/2022 nagrinėjime, kurią, 2020 m. liepos 15 d. paduodama ieškinį, inicijavo VšĮ Biržų ligoninė, nedalyvavo (Lietuvos teismų informacinė sistema LITEKO). Nagrinėjamą bylą jie inicijavo anksčiau – ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo paduotas Panevėžio apygardos teismui 2020 m. liepos 10 d., o šio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas privalomuoju civilinių bylų sustabdymo pagrindu, t. y. pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, pirmosios instancijos teismas patenkinus tokį apeliantų prašymą ir konstatavus, kad negalima išnagrinėti šios bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka, nes tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjama byla Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi buvo atnaujinta po Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-264-516/2023 priėmimo

13. Pažymėtina, kad pirmiau išnagrinėtoje civilinėje byloje siekiant nustatyti, ar V. K. sutuoktinei I. K. medicininės paslaugos buvo teikiamos tinkamai, ar buvo atliktos visos būtinos procedūros, VšĮ Biržų ligoninės prašymu buvo paskirta deontologinė teismo medicinos ekspertizė, kurios išvados, be kita ko, leido teismams įvertinti šios gydymo įstaigos veiksmus (ne)tinkamumą, teikiant I. K. gydymo paslaugas. Toje byloje buvo konstatuota, kad žala dėl I. K. gydymo jos sutuoktiniui V. K. yra padaryta, taip pat nustatyta, kokio dydžio ir kas ją turi atlyginti.

14. Vadinasi, nors patys apeliantai pirmiau išnagrinėtoje byloje nedalyvavo (visi kiti nagrinėjamos bylos dalyviai tame procese dalyvavo), apie vykstantį procesą jie neabejotinai žinojo ir prašė dėl jo stabdyti nagrinėjamą bylą. Taigi, kitoje byloje nustačius (įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinus) tokį faktą, kad vertinamu konkrečiu laikotarpiu, sutampančiu abejose bylose, konkrečios I. K. suteiktos konkrečioje gydymo įstaigoje sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo tinkamos ir (ar) pakankamos, dėl teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 straipsnis) ir jo res judicata galios nagrinėjamoje byloje negalėtų būti nustatyta kitaip.

15. Atitinkamai, išvadą, kad žalos už abejose bylose sutampančiu laikotarpiu analogiškus atliktus veiksmus atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal tuos pačius teisės aktus, lemia dar vienas civilinės teisės institutas – teismo precedentas, kuris yra viena iš priemonių, užtikrinančių vienodos teismų praktikos formavimą.

16. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje buvo pasisakyta, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas byloje Nr. 26/07).

17. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedentų laikymasis išreiškia teisės stabilumo ir asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą idėją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas). Teismai, būdami susaistyti savo pačių bei aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, ne tik gali, bet ir privalo vadovautis tokiose bylose priimtuose galutiniuose procesiniuose teismų sprendimuose pateiktais išaiškinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-421/2022, 38 punktas).

18. Be to, kasacinis teismas yra pasisakęs dar ir tokiu aspektu, kad teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 35 punktas). Teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, gali vadovautis savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, susijusiais su bylai aktualios teisės normos dispozicijos aiškinimu, t. y. kiek tai nėra susiję su tos teisės normos pritaikymu konkrečiai situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-701/2021, 48 punktas).

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-264-516/2023 suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę – kol galioja iki PTŽSAĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo sudarytos asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutartys, tol žalos atlyginimo klausimai sprendžiami pagal iki PTŽSAĮ pakeitimo įstatymu nustatytų pakeitimų buvusias nuostatas, o taip pat aplinkybę, kad ši taisyklė buvo suformuluota identiškų nagrinėjamai bylai faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant ir į tai, kad gydymo paslaugų I. K. teikimo metu VšĮ Biržų ligoninė turėjo galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamai pritaikytų teisės normų.

20. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas ir suklydo, teisinį kvalifikavimą įvardijęs kaip kitoje byloje nustatytą prejudicinį faktą, kurio pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti, visgi teismo pozicija, kad, kaip ir VšĮ Biržų ligoninės ginčo su V. K. atveju, taikytina ne gydymo paslaugų teikimo metu įsigaliojusi, bet ankstesnė PTŽSAĮ redakcija, yra teisinga ir pagrįsta.

Dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos, patirtos netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą

21. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl kitos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados teisinio ydingumo, t. y. kad pilnamečiai mirusio paciento vaikai pagal PTŽSAĮ redakciją, galiojusią iki 2019 m. gruodžio 31 d., negalėjo pareikšti ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo ir tokia žala jiems neatlyginama.

22. Ginčui taikytinoje PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka. Pagal to paties 24 straipsnio 2 dalį pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pareiškimai šiai komisijai paduodami raštu.

23. Aptartame specialiame teisės akte, reglamentuojančiame paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, jo skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus, nei sąlygos, kurioms esant gydymo įstaigai gali kilti atsakomybė už galimai paciento sveikatai padarytą žalą, nei subjektų, kurie turi teisę kreiptis dėl tokios žalos atlyginimo, ratas nėra nurodyti. Todėl sprendžiant tokio pobūdžio ginčus aktualus ir CK įtvirtintas teisinis reglamentavimas. Komisija apeliantų prašymą dėl jų patirtos neturtinės žalos atlyginimo atmetė vadovaudamasi, be kita ko, ir CK 6.284 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą, padariusi tokią išvadą, kad apeliantai, kurie yra mirusios pacientės pilnamečiai vaikai, neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, o pirmosios instancijos teismas su tokiomis Komisijos išvadomis sutiko.

24. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Priešingai nei yra konstatuota skundžiamame teismo sprendime, šioje normoje nurodomų subjektų, turinčių teisę į žalos atlyginimą, sąrašas nėra baigtinis.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalis tiesiogiai reglamentuoja būtent tų asmenų, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba mirties dieną turėjo teisę gauti išlaikymą, teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau CK 6.284 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama taip, kad šioje materialiosios teisės normoje yra nustatytas apskritai baigtinis asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo, sąrašas; toks aiškinimas, t. y. kad visi kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai įvardyti CK 6.284 straipsnio 1 dalyje, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą mirus fiziniam asmeniui, neatitiktų konstitucinio žalos atlyginimo principo ir CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta, be kita ko, dėl gyvybės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2007; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018, 44 punktas).

26. Be to, kasacinio teismo praktikoje teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.284 straipsnį jau buvo pripažinta ir mirusio asmens pilnamečiams vaikams, ir jo tėvams, broliams ir sesėms, nepaisant darbingumo, jeigu santykiai su žuvusiuoju buvo gana artimi ir glaudūs, juos siejo stiprūs emociniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2005; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018), ir net vaikaičių teisė į neturtinės žalos atlyginimą, kai neturtinės žalos atlyginimas iš gydymo įstaigos dėl pacientės mirties buvo priteistas vaikaičiui atsižvelgiant į artimą jo ir mirusios pacientės ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2022).

27. Taigi, nepriklausomai nuo to, kuri PTŽSAĮ redakcija (ankstesnė ar įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) būtų taikoma, apeliantai gali realizuoti teisę į neturtinės žalos atlyginimą pagal nagrinėjamu atveju aktualias PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalies bei CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes tai yra viena iš konstitucinių asmenų teisių. Kitaip sprendęs pirmosios instancijos teismas neabejotinai suklydo, o ši teisės taikymo ir aiškinimo klaida lėmė neteisingo sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimą, juo labiau kad teismas, padaręs išvadą, jog apeliantai iš viso neturi reikalavimo teisės, netyrė ir nevertino faktinių aplinkybių, kuriomis apeliantai įrodinėjo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas dėl neturtinės žalos atlyginimo, apeliantų emocinio ryšio su mirusia motina ir kitų svarbių tokio pobūdžio ginčui išspręsti aplinkybių.

28. Kadangi tiek pagal nagrinėjamu atveju taikytiną PTŽSAĮ redakciją, tiek ir pagal įsigaliojusią nuo 2020 m. sausio 1 d. šio įstatymo redakciją teisė į neturtinės žalos atlyginimą gali būti pripažinta, be kita ko, ir pilnamečiams mirusio paciento vaikams, jeigu būtų nustatytas ypač artimas ir glaudus jų ryšys, apeliantų prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant gauti išaiškinimą, ar buvę ir naujai įtvirtinti šio klausimo teisinio reguliavimo skirtumai, kai pagal to paties teisės akto vieną redakciją pilnamečiai vaikai yra priskiriami prie subjektų, galinčių pretenduoti į neturtinės žalos, patirtos dėl paciento mirties, atlyginimą, o pagal kitą redakciją – nepriskiriami, neprieštarauja asmenų lygiateisiškumo principui, nėra aktualus, todėl teisėjų kolegija dėl to išsamiau nepasisako. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas jau yra pasisakęs ir dėl naujos PTŽSAĮ redakcijos 13 straipsnio konstitucingumo, padaręs išvadą, kad ši teisės norma tiek, kiek pagal ją ne visi asmenys, dėl paciento mirties patyrę neturtinę žalą, turi teisę į tokios žalos atlyginimą šio specialaus įstatymo nustatyta tvarka, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams (Konstitucinio Teismo 2024 m. sausio 24 d. nutarimas Nr. KT10-N1/2024 byloje Nr. 9/2023-16/2023).

Dėl teismo pareigos rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir tinkamu bylos išnagrinėjimu

29. CPK 8 straipsnis įpareigoja teismą, šio Kodekso nustatyta tvarka bendradarbiaujant su byloje dalyvaujančiais asmenimis, imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta.

30. CPK 45 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu (1 dalis); jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko; apie tai teismas praneša šiam asmeniui (2 dalis); jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (3 dalis); teismui nusprendus pakeisti netinkamą šalį tinkama arba įstojus į bylą trečiajam asmeniui, bylos nagrinėjimas atidedamas; pakeitus netinkamą šalį tinkama ar įstojus į procesą naujiems byloje dalyvaujantiems asmenims, bylos nagrinėjimas pradedamas iš pradžių, išskyrus atvejus, kai naujai į procesą įstojęs byloje dalyvaujantis asmuo prašo, kad byla būtų nagrinėjama toliau (4 dalis).

31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019, 25 punktas).

32. Kadangi ieškinio pareiškimas netinkamam atsakovui yra savaime pakankamas pagrindas ieškiniui atmesti net nevertinant jame suformuluotų reikalavimo pagrįstumo, netinkamos šalies pakeitimo institutas negali būti taikomas formaliai. Kasacinis teismas tokiu aspektu pasisako, kad kai bylą nagrinėjančiam teismui akivaizdu, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, teismas neturi, apsiribojęs tik abstrakčiu šalių procesinių teisių išaiškinimu, neišsiaiškinęs tikrosios ieškovo valios dėl šalies procesinės padėties nustatymo, tęsti bylos nagrinėjimo pagal reikalavimą, pareikštą netinkamam atsakovui. Tokiu atveju vykdomas beprasmis procesas – gaišinamas teismo bei dalyvaujančių byloje asmenų laikas, eikvojamos lėšos, pažeidžiami proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principai (CPK 7, 8 straipsniai), o svarbiausia – nepasiekiami CPK 2 straipsnyje įtvirtinti proceso tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-4-421/2023, 35 punktas).

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl to, kokia specialaus teisės akto redakcija turi būti taikoma ginčui išspręsti, nors apeliantai ir prašė taikyti naujesnę, t. y. nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusią PTŽSAĮ redakciją. Kiekvienoje PTŽSAĮ redakcijoje yra nurodyti skirtingi civilinės atsakomybės subjektai, todėl akivaizdu, kad visų pirma buvo būtina išspręsti klausimą, kas byloje turėtų būti atsakovu pagal apeliantų ieškinį.

34. Ginčui aktualaus PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d.) nurodyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.

35. Naujos redakcijos PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu žalos atlyginimo dydžiu arba jeigu žalos atlyginimas nenustatytas, jie turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovu byloje tampa valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotos institucijos.

36. Vadinasi, taikant nagrinėjamam ginčui išspręsti iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusią teisės akto redakciją, atsakove byloje gali ir turi būti pati gydymo įstaiga, kurioje buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, o pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusią šio įstatymo redakciją – valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos.

37. Apeliantai, klysdami dėl ginčui išspręsti taikytinų teisės normų, atsakove ieškinyje įvardijo valstybę, atstovaujamą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tačiau pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų CPK numatytų priemonių netinkamai proceso šaliai pakeisti ir užkirsti kelią aiškiai beprasmiam procesui vykti, nors tokią galimybę turėjo.

38. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2021 m. sausio 7 d. atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė kreipėsi į bylą nagrinėjusį pirmosios instancijos teismą su prašymu įpareigoti apeliantus patikslinti atsakovę ir pašalinti ją iš bylos kaip netinkamą atsakovę. Šis prašymas buvo nagrinėjamas 2021 m. sausio 12 d. teismo posėdyje, kurio metu apeliantų atstovas nurodė, kad apeliantams nėra svarbu, kuris subjektas jiems atlygins žalą, t. y. ar valstybė, ar ligoninė, bet mano, kad šiuo atveju tinkama atsakove yra valstybė, kadangi ginčas turi būti nagrinėjamas pagal nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusią PTŽSAĮ redakciją (2021 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 57 sek. – 15 min. 13 sek.). Šiame posėdyje atsakovė nurodė, kad savo prašymą palaiko, o trečiasis asmuo VšĮ Biržų ligoninė su juo nesutiko, argumentuodamas ieškovų teise pasirinkti, kam pareikšti ieškinį (2021 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 06 min. 58 sek. – 07 min. 39 sek.; 15 min. 19 sek. – 16 min. 19 sek.).

Žemesnės instancijos teismas

39. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 12 d. protokoline nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl šalies pakeitimo, savo poziciją motyvuodamas tuo, kad pagal CPK 45 straipsnį ieškovai turi teisę rinktis, kam reikšti ieškinį, o ieškovai pakeisti atsakovės nesutiko (2021 m. sausio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 32 sek. – 17 min. 25 min.).

40. Šiame kontekste dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. sausio 13 d. nutartimi (1 t., b. l. 125–126) nagrinėjama civilinė byla buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta kita Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-145-589/2021. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi (1 t., b. l. 128–129) bylos nagrinėjimą atnaujino, išnykus jos sustabdymo pagrindui, t. y. Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus jau šioje nutartyje ne kartą cituotą 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-264-516/2023, kuriame, be kita ko, buvo pateiktas taip pat ir nagrinėjamam ginčui aktualus teisės aiškinimas dėl atitinkamos PTŽSAĮ redakcijos taikymo situacijoje, kai gydymo įstaiga turi galiojančią draudimo sutartį.

41. Šių aplinkybių visuma patvirtinta, kad, atnaujinus bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismui jau turėjo būti žinoma apie pareigą remtis teismų precedentais, juo labiau tais, dėl kurių nagrinėjama byla ir buvo sustabdyta. Pirmosios instancijos teismas žinojo, kad ginčui išnagrinėti taikytina PTŽSAĮ redakcija, galiojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d., pagal kurią atsakovu tokio pobūdžio ginče galėtų būti tik asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusi įstaiga, o ne valstybė. Nors būtent teismui tenka pareiga užtikrinti civilinės bylos nagrinėjimo koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas tokios pareigos nagrinėjamoje byloje nevykdė net ir tada, kai atsakovė iškėlė netinkamos šalies pakeitimo tinkama šalimi klausimą. Kaip minėta pirmiau, apeliantai su šiuo atsakovės prašymu nesutiko vien dėl to, kad, jų manymu, turėtų būti taikoma PTŽSAĮ redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d., kurioje expressis verbis pasisakyta apie pilnamečių mirusio paciento vaikų teisę kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo.

42. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 45 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinančias teismui pareigą pasiūlyti ieškovams netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu, apeliantams nepasiūlė netinkamos atsakovės pakeisti tinkama ir neišaiškino galimų neigiamų teisinių padarinių, jeigu toks prašymas nebūtų pateiktas. Todėl dar ir dėl šios priežasties skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl bylos procesinės baigties

43. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

44. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).

45. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusios CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismo klaidos, aiškinant ir taikant PTŽSAĮ, CK 6.284 straipsnio ir CPK 45 straipsnio nuostatas, lėmė nepagrįstą ir neteisingą teismo išvadą, kad apeliantai neturi teisės pareikšti reikalavimo atlyginti jiems neturtinę žalą, taip pat nebuvo išspręstas netinkamos atsakovės pakeitimo tinkamu atsakovu klausimas, netirtos ir nevertintos faktinės aplinkybės, susijusios su deliktinės civilinės atsakomybės taikymu, apeliantų ryšiu su mirusia motina, neišspręstas trečiojo asmens VšĮ Biržų ligoninės draudiko dalyvavimo bylos procese klausimas.

46. Akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, kad apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją, o šalys dėl iki šiol visiškai nenagrinėtų aplinkybių įvertinimo būtent apeliacinės instancijos teisme prarastų galimybę nustatytus faktus ginčyti instancine tvarka, būtų priimtas šalims siurprizinis sprendimas bei apribota jų teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

47. Nustačiusi apskųsto teismo sprendimo panaikinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pagrindą, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija nepasisako. Visi šie procesiniai klausimai bus išspręsti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Dalia KačinskienėDanguolė MartinavičienėVigintas Višinskis