Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Margūnas“ ieškinį atsakovui G. U. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 800 917,32 Eur žalą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-644-254/2021 iškėlė nemokumo bylą UAB „Litoplast” (toliau – ir įmonė arba bendrovė), kurios vadovu buvo atsakovas. Kauno apygardos teismas bankroto byloje yra patvirtinęs ieškovės finansinį reikalavimą bendrai 984 351,17 Eur sumai. Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi įmonė pripažinta likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-508-254/2022 įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu dėl atsakovo veiksmų. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2-361-567/2022, kuria Kauno apygardos teismo nutartį dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu paliko nepakeistą. Ieškovė teigia, kad bankroto byloje buvo patekinta tik dalis jos kreditorinio reikalavimo, t. y. 183 433,85 Eur sumai. Likusi nepatenkinta kreditorinio reikalavimo suma yra 800 917,32 Eur. Galimybių patenkinti kreditorinį reikalavimą bankroto byloje nėra. Dėl minėtų priežasčių ieškovė patyrė 800 917,32 Eur dydžio turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovas su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

4. Atsakovas teigia, kad įmonės nemokumo atsiradimo momentu, tai pat ir iškėlus bankroto bylą, vykdant bankroto procedūrą įmonė turėjo pakankamai turto, iš kurio būtų galima padengi ne tik ieškovės, bet ir visų kreditorių reikalavimus.

5. Atsakovas taip pat teigia, kad yra pagrindas jį atleisti nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti atlygintinus nuostolius, kadangi dėl žalos atsiradimo yra kalta pati ieškovė. Pažymi, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl 828 490,87 Eur skolos priteisimo, jos prašymu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepaisant to, kad tarp ieškovės ir įmonės buvo sudarytas susitarimas dėl bendro verslo vykdymo. Įmonė atsiskaityti su ieškove neturėjo galimybių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir jų pagrindų areštuotų piniginių lėšų. Be to, atsakovas nurodo, kad ieškovė buvo didžiausią reikalavimą turinti kreditorė. Atsakovo teigimu, būtent ieškovės veiksmai bankroto byloje nulėmė, kad įmonės turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę, nei rinkos kainą, dalis turto buvo nurašyta, dalis sugadinta. Akivaizdu, kad tokie ieškovės veiksmai patvirtina, kad buvo pažeisti sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimai dėl ko yra pagrindas jį atleisti nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti atlygintinus nuostolius.

6. Atsakovas tvirtina, kad dėl pareigos inicijuoti nemokios įmonės bankroto bylą pažeidimo, dėl nuostolingų sandorių sudarymo ir nuostolingų veiksmų atlikimo, taip pat dėl atsiskaitymo pirmenybės suteikimo tam tikriems kreditoriams, dėl veiklos perkėlimo į kitą įmonę neatsirado ieškovei žala, kuri būtų priežastiniu ryšiu susijusi su nurodytų veiksmų atlikimu ir kurią atsakovas turi pareigą atlyginti.

7. Atsakovas triplike papildomai nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 21 d. baudžiamojoje byloje Nr. e1-207-937/2024 priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuris yra neabejotinai reikšmingas šioje byloje. Minėtame baudžiamajame įsakyme atskleista ieškovės darbuotojo ir akcininko E. D. nusikalstama veika, planuojant visą įmonės bankroto procedūrą, kokia linkme ji turi vykti, kokie veiksmai bankroto procedūros metu turi būti atlikti. Atsakovo nuomone, paaiškėjusios aplinkybės, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, suteikią jam teisę ginčyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, nagrinėjant šią civilinę bylą dėl žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1646-254/2020 UAB „Litoplast” iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas A. K.. UAB „Litoplast“ direktoriumi nuo 2018 m. sausio 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas.

9. Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1547-230/2020 ieškovei iš įmonės priteista 828 490,87 Eur skola, 106 120,86 Eur palūkanos, 8 proc. metinės palūkanos, 8 749,88 Eur bylinėjimosi išlaidos, advokato pagalbai apmokėti, ir 8 023 Eur žyminis mokestis (1 t., b. l. 98–102).

10. Ieškovė 2020 m. gruodžio mėn. pateikė prašymą nemokumo administratoriui dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Minėtame prašyme nurodyta, kad jos patikslintą kreditorinį reikalavimą sudaro: 828 490,87 Eur skola, priteista sprendimu, 106 120,86 Eur palūkanos, priteistos sprendimu, 28 268,80 Eur palūkanos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 22 d.) iki bankroto bylos iškėlimo (iki 2020 m. spalio 7 d.), 8 749,88 Eur išlaidos, advokato pagalbai apmokėti, priteistos sprendimu, 8 023 Eur sprendimu priteistas žyminis mokestis ir 4 697,76 Eur priteistos išlaidos pagal 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, iš viso 984 351,17 Eur (1 t., b. l. 104–106).

11. Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas 984 351,17 Eur sumai (1 t., b. l. 27–28). Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi nutarta likviduoti įmonę dėl bankroto, taip pat nutarta likviduojant bankrutavusią įmonę, tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus, be kita ko, ieškovės antros eilės reikalavimą 984 351,17 Eur sumai (1 t., b. l. 29–30). Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-508-254/2022 įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu dėl atsakovo veiksmų (1 t., b. l. 31–71). Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-361-567/2022 minėtą nutartį paliko nepakeistą (1 t., b. l. 72–95). Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-56-886/2024 įmonės veikla pripažinta pasibaigusia, ją likviduojant dėl bankroto (1 t., b. l. 96–97).

12. Šiuo atveju ieškovė, kaip bankrutavusios įmonės kreditorė, kreipėsi į teismą su tiesioginiu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, 800 917,32 Eur nuostolių atlyginimą. Atsakovas su ieškovės ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad jo atžvilgiu negalima taikyti civilinės atsakomybės, nes neegzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Be to, atsakovo teigimu, yra pagrindas atleisti jį nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti nuostolių dydį dėl nesąžiningų ieškovės veiksmų.

Dėl ieškovės teisės pareikšti ieškinį

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama ir bendrovės kreditoriaus teisė pareikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams, tačiau ši galimybė yra ribota ir taikoma itin siaurai. Pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) tuo atveju, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

14. Nagrinėjamu atveju bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu ir nustatyta, kad atsakovas kaltas dėl tyčinio bankroto. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė gali reikšti atsakovui tiesioginį ieškinį ir nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, nukreiptų tiesiogiai į ieškovę.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo

15. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016, 39 punktas).

16. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog, tyčinio bankroto atveju, dvi vadovo civilinės atsakomybės sąlygos – jo neteisėti veiksmai ir kaltė – laikytinos nustatytomis prejudicinių faktų forma, kitos dvi sąlygos – žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys – yra preziumuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, 23 ir 24 punktai).

17. Be to, aiškindamas bankrutavusios bendrovės vadovo, kurio tyčiniais veiksmais bendrovė buvo privesta prie bankroto, civilinės atsakomybės sąlygas, kasacinis teismas suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę: esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 48 punktas).

18. Taigi, asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, kadangi vadovo neteisėti veiksmai ir atitinkamai kaltė laikytini nustatytais prejudiciniais faktais, t. y. įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Taip pat nereikia įrodinėti ir kitų už tyčinio bankroto sukėlimą atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kadangi šios būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos bankrotą pripažinus tyčiniu yra preziumuojamos. Tuo tarpu atsakovas, pripažintas kaltu dėl tyčinio bankroto, gali gintis, siekdamas paneigti minėtas prezumpcijas, būtent jam tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas, t. y. kad kreditorių finansiniai reikalavimai bendrovės bankroto metu nebūtų patenkinti nepriklausomai nuo jo atliktų neteisėtų veiksmų, lėmusių tyčinį bankrotą.

19. Atsakovas teigia, kad šiuo atveju yra pagrindas iš naujo vertinti ir nustatytini visas civilinės atsakomybės sąlygas dėl paaiškėjusios naujos aplinkybės, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. priimto baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. e1-207-932/2024 ieškovės darbuotojo ir akcininko E. D. atžvilgiu. Atsakovo nuomone, paaiškėjusios nusikalstamos veikos aplinkybės neabejotinai yra pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, atnaujinti procesą įmonės tyčinio bankroto byloje. Atsakovas sutinka, kad atnaujintas tyčinio bankroto bylos nagrinėjimas šiuo atveju nėra galimas, nes įmonė yra likviduota, taip pat nėra jos perėmėjo. Tačiau esant tokiai situacijai, atsakovo teigimu, jis turi teisę ginčyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, nagrinėjant šią civilinę bylą dėl žalos atlyginimo.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. D. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 3 dalyje, padarymu, t. y. buvo kaltinamas tuo, kad eidamas ieškovės Finansų ir strategijos pareigas, laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 28 d. iki 2022 m. vasario 10 d., ieškovės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), provokuojamas ir reikalaujamas, pats tiesiogiai susitarė su bendrininkaujančiais valstybės tarnautojams prilygintais nemokumo administratoriais V. K., A. V., administruojančiu BUAB „Baltic foil“ bankroto procesą, ir V. Š., administruojančiu BUAB „Litoplast“ bankroto procesą, duoti jiems periodiškai, kiekvieną kalendorinį mėnesį, tiksliai neapibrėžtą laikotarpį, 5 000 Eur (su PVM 6 050 Eur) kyšį už nemokumo administratorių A. V. ir V. Š. teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus BUAB „Baltic foil“ ir BUAB „Litoplast“ bankrotų procesuose pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nurodytas funkcijas ir pareigas bei už tai, kad A. V. ir V. Š. bankrutuojančių įmonių kreditoriui UAB „Margūnas“ nesudarytų dirbtinių kliūčių, nevilkintų bankroto proceso, nedirbtų atmestinai ar už pinigus netenkintų nesąžiningų interesų BUAB „Baltic foil“ ir BUAB „Litoplast“ bankrotų procesuose. Po ko E. D., tęsdamas nusikalstamą susitarimą, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 5 d. iki 2023 m. sausio 9 d., netiesiogiai, per apie nusikalstamą veiką nežinančią ieškovę ir V. K., A. V. ir V. Š. padedančią UAB „Projektas“ davė 60 500 eurų kyšį, kuris per 10 kartų buvo pervestas iš ieškovės banko sąskaitos į UAB „Projektas“ banko sąskaitą. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 21 d. baudžiamojoje byloje Nr. e2-207-932/2024 priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo pripažino ieškovės darbuotoją ir akcininką E. D. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskyrė galutinę 1 200 MGL (60 000 Eur) baudą (4 t., b. l. 74–100).

21. Sutiktina su atsakovu, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog prašymo dėl proceso atnaujinimo byloje nagrinėjimas yra negalimas, kai nelieka šalies (įmonė yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro), dėl kurios tyčinio bankroto aplinkybių vyko ginčas tyčinio bankroto byloje, ir nėra jos teisių perėmėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-1075/2022). Šiuo atveju tokia situacija kaip tik yra susiklosčiusi. Įmonė šiuo metu yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, nėra jos teisių perėmėjo, todėl atsakovas neturi galimybės atnaujinti proceso bendrovės tyčinio bankroto byloje.

22. Sprendimo 21 punkte minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat yra nurodyta, kad „konstatavimas, jog procesas pagal pareiškėjos prašymą atnaujinti byloje procesą nutrauktinas, nereiškia, kad pareiškėjos interesai negalėtų būti apginti kitomis priemonėmis, pvz., žalos atlyginimo byloje teikiant argumentus dėl civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimo, taip pat teismo sprendimo prejudicialumo savybės netaikymo atsižvelgiant į tai, kad nors pareiškėja ir buvo įtraukta į tyčinio bankroto procesą, tačiau nebuvo apie jį tinkamai informuota.”

23. Teismo vertinimu, atsakovo nurodyta kasacinio teismo praktika neįpareigoja teismo visais atvejais, šaliai pareiškus, kad yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios yra (gali būti) pagrindas atnaujinti procesą, netaikyti teismo sprendimo prejudicialumo savybės bei tirti visas civilinės atsakomybės sąlygas, be kita ko, atsakovo neteisėtus veiksmus bei kaltę dėl kelių priežasčių: visų pirma, nagrinėjant civilinę bylą, kurioje pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais remiasi atsakovas, buvo nustatyta, kad pareiškėja, kuri kreipėsi dėl tyčinio bankroto proceso atnaujinimo, buvo įtraukta į tyčinio bankroto procesą, tačiau nebuvo apie jį tinkamai informuota. Šiuo atveju atsakovas buvo įtrauktas į tyčinio bankroto procesą, buvo apie jį informuotas ir aktyviai jame dalyvavo, pasitelkdamas, be kita ko, ir atstovo advokato pagalbą; antra, teismo vertinimu, tokiu atveju, kai bet kurioje civilinėje byloje, sprendžiant klausimą dėl žalos priteisimo iš vadovo, pastarajam nurodžius, jog sužinojo naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti procesą, ir tokio pareiškimo pagrindu teismo nusprendus vertinti visas civilinės atsakomybės sąlygas, susiformuotų ydinga praktika, kuri prieštarautų proceso koncentracijos, ekonomiškumo principams, taip pat paties kasacinio teismo suformuotai praktikai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).

24. Tačiau, teismo vertinimu, kasacinio teismo praktika, kurią nurodo atsakovas, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-1075/2022, nustato poreikį pirmiausia teismui išspręsti, ar pagal atsakovo nurodomas naujai paaiškėjusias aplinkybes būtų pagrindas atnaujinti procesą tyčinio bankroto byloje, ir tik tokiu atveju, jei toks pagrindas būtų, byloje dėl žalos atlyginimo netaikyti teismo sprendimo prejudicialumo savybės bei tirti visas žalos nustatymo sąlygas, taip pat ir neteisėtus veiksmus bei kaltę.

25. Atsakovas teigia, kad būtų pagrindas atnaujinti procesą tyčinio bankroto byloje, vadovaujantis dviem pagrindais, numatytais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) ir 3 punkte (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas).

26. Vertinant Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. baudžiamojoje byloje Nr. e1-207-932/2024 priimtą baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaip naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis remiasi atsakovas, pažymėtina, kad E. D. nusikalstamų veiksmų pradžia yra nuo 2022 m. sausio 28 d. Tuo tarpu įmonės bankroto byla buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi. Civilinė byla dėl įmonės bankroto pripažinimu tyčiniu iškelta 2021 m. rugpjūčio 9 d. Paskutinis teismo posėdis, kurio metu buvo nuspręsta atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą įvyko 2022 m. sausio 27 d. Kauno apygardos teismas nutartį paskelbė 2022 m. vasario 7 d. Be to, byloje dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo vertinti atsakovo veiksmai ne bankroto bylos eigos metu, o iki jos iškėlimo, t. y. dar iki 2020 m. rugsėjo 7 d. Taigi, E. D. nusikalstami veiksmai niekaip negalėjo įtakoti byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nustatytų faktinių aplinkybių. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad E. D. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad jis siekė, jog bendrininkaujantys valstybės tarnautojams prilyginti nemokumo administratoriai bankroto byloje veiktų teisėtai – nesudarytų dirbtinių kliūčių, nevilkintų bankroto proceso, nedirbtų atmestinai ar už pinigus netenkintų nesąžiningų interesų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. baudžiamojoje byloje Nr. e-207-937/2024 priimtame baudžiamajame įsakyme nustatytos faktinės aplinkybės niekaip negalėjo įtakoti proceso baigties byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

27. Be to, teismo vertinimu, nėra jokių duomenų ir apie tai, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas (BK 235 straipsnis) tyčinio bankroto byloje, taip pat dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas (300 straipsnis) tyčinio bankroto byloje, kas būtų pagrindas atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.

28. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta ir nustatyta sprendimo 25–27 punktuose, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog būtų pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Tai, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, jog nagrinėjant bylą dėl žalos atlyginimo teismas remiasi tyčinio bankroto byloje nustatytais prejudiciniais faktais, o ieškovui šioje byloje nereikia įrodinėti atsakovo neteisėtų veiksmų bei kaltės. Be to, ne ieškovas turi įrodyti priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų bei žalos dydį, o atsakovas turi paneigti priežastinio ryšio bei žalos dydžio prezumpcijas.

29. Pažymėtina, kad teismas dar 2025 m. kovo 4 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad pateiktas baudžiamasis įsakymas nesudaro pagrindo tirti ir iš naujo nustatydinti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismas minėtame teismo posėdyje išaiškino šalims, kad nagrinėjant šią civilinę bylą bus vadovaujamasi kasacinio teismo suformuota praktika, pagal kurią asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, nereikia įrodinėti vadovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, kadangi vadovo neteisėti veiksmai ir atitinkamai kaltė laikytini nustatytais prejudiciniais faktais, t. y. įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kuriais bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Taip pat nereikia įrodinėti ir kitų už tyčinio bankroto sukėlimą atsakingo asmens civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kadangi šios būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos bankrotą pripažinus tyčiniu yra preziumuojamos. Taip pat minėto teismo posėdžio metu atsakovui buvo išaiškinta, kad jam tenka procesinė pareiga įrodinėti, kad jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas, t. y. kad kreditorių finansiniai reikalavimai bendrovės bankroto metu nebūtų patenkinti nepriklausomai nuo jo atliktų neteisėtų veiksmų, lėmusių tyčinį bankrotą.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų

30. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-508-254/2022 įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu dėl atsakovo veiksmų. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-361-567/2022 minėtą nutartį paliko nepakeistą.

31. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi tenkino pareiškėjos (šios bylos ieškovės) prašymą pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalyje (bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas), JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose (nuostolingų sandorių sudarymas ir nuostolingų veiksmų atlikimas), JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte (atsiskaitymo pirmenybės suteikimas pasirinktiems kreditoriams), JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte (bendrovės veiklos perkėlimas į susijusią įmonę) nustatytais pagrindais:

- Kauno apygardos teismas konstatavo, kad įmonė ne vėliau kaip 2020 m. kovo 31 d. tapo nemoki, nes laiku negalėjo vykdyti turtinių prievolių kreditoriams, be to, jos įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę. Kauno apygardos teismo vertinimu, vadovas (šios bylos atsakovas), bendrovei tapus nemokiai (ne vėliau kaip 2020 m. kovo 31 d.), turėjo inicijuoti nemokumo bylą, tačiau šios pareigos nevykdė. Dėl nemokumo bylos iškėlimo į teismą kreipėsi pareiškėja (šios bylos ieškovė), pateikdama pareiškimą 2020 m. birželio 17 d. Be to, Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad bendrovės vadovas ne vėliau kaip 2020 m. kovo 31 d. turėjo imtis veiksmų dėl bendrovės nemokumo bylos inicijavimo, o ne nepagrįstai nepripažinti pareiškėjos (šios bylos ieškovės) kreditorinio reikalavimo, kelis kartus teikti jai pasiūlymus dėl pagalbos sąlygomis, kurios pareiškėjos (šios bylos ieškovės) akivaizdu, kad netenkino, o per tą laiką išnuomoti pagrindines gamybos priemones, nutraukti gamybinę veiklą ir didinti nuostolius;

- Kauno apygardos teismas nustatė, kad bendrovė iš 2020 m. sausio 20 d. pardavimo sandorio, sudaryto su UAB „Baltic Plastic Products” patyrė 58 684,69 Eur nuostolio, iš 2020 m. vasario 21 pardavimo sandorio, sudaryto su ta pačia įmone, patyrė 89 662,18 Eur nuostolio, o iš 2020 m. balandžio 14 d. sandorio su UAB “Sileda” patyrė 160 685,04 Eur nuostolio. Kauno apygardos teismo vertinimu, šiais sandoriais bendrovė ne tik, kad buvo priversta prie bankroto (58 684,69 Eur + 89 662,18 Eur), bet ir jai tapus nemokiai, esmingai pabloginta bendrovės turtinė padėtis (160 685,04 Eur). Todėl toks bendrovės valdymas, vykdant akivaizdžiai nuostolingą gamybą, Kauno apygardos teismo vertinimu, turėjo tyčinio bankroto požymių (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Kauno apygardos teismas taip pat padarė išvadą, kad įmonei esant nemokiai, sprendimas nurašyti 100 108,76 Eur vertės bendrovės atsargas, nesant tam pagrindimo, esmingai pablogino jau nemokios bendrovės turtinę padėtį ir tai suponavo tyčinio bankroto požymį, numatytą JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte;

- Kauno apygardos teismas konstatavo, kad bendrovė pažeidė įsipareigojimus atsiskaityti su pareiškėja, kitais kreditoriams, taip pažeisdama CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai, Kauno apygardos teismo vertinimu, suponavo tyčinio bankroto požymį, numatytą JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte;

- Kauno apygardos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja (šios bylos ieškovės) įrodė egzistuojant ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį – bendrovės veiklos perkėlimą į kitą juridinį asmenį, t. y. į UAB „Plasteks“.

32. Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas minėtos Kauno apygardos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, 2022 m. kovo 29 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įmonės bankrotą tyčiniu, esant JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1–2 punktuose, 3 punktu ir 5 punkte požymių visumai.

33. Taigi, anksčiau minėtais ir šiuo metu įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimai, įmonės bankrotas yra pripažintas tyčiniu, atsakingu dėl tyčinio bendrovės privedimo prie bankroto pripažintas buvęs vadovas – atsakovas. Tai reiškia, kad pagal kasacinio teismo praktiką atsakovo neteisėti veiksmai ir kaltė, šiuo atveju yra nustatyti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

Dėl žalos ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygų

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bankroto bylą, yra patvirtinęs ieškovės patikslintą finansinį reikalavimą 984 351,17 Eur sumai, likusi nepatenkinta kreditorinio reikalavimo suma sudaro 800 917,32 Eur. Vadovaujantis anksčiau minėta kasacinio teismo praktika (žr. sprendimo 16–18 punktus) preziumuojama, kad šis bankroto proceso metu likęs nepatenkintas reikalavimas ir sudaro ieškovės patirtą žalą. Kaip minėta, asmuo, siekiantis paneigti šią prezumpciją, turi įrodyti, kad jo neteisėti veiksmai nėra susiję su žalos atsiradimu, t. y. šiuo atveju atsakovas turėjo įrodyti, kad ieškovės bankroto metu nepatekintas reikalavimas būtų likęs nepadengtas, nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai, ar nebūtų.

35. Atsakovas teigia, kad dėl pareigos inicijuoti įmonės bankroto bylą pažeidimo neatsirado ieškovei žala, kuri priežastiniu ryšiu būtų susijusi su nurodytų veiksmų atlikimu ir kurią atsakovas turėtų atlyginti.

36. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad jis pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas nurodo, kad jis lygiagrečiai su ieškove iniciavo bendrovei bankroto bylos iškėlimą. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju būtent ieškovė, o ne atsakovas, kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, kaip minėta anksčiau, tai, jog bendrovės vadovas laiku neiniciavo bankroto bylos, jau yra nustatyta įsiteisėjusiomis nutartimis (Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartimi). Atsižvelgiant į tai, kad ši faktinė aplinkybė, susijusi su atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo netinkamu vykdymu, buvo nustatyta, sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ji yra laikytina prejudiciniu faktu ir negali būti šioje byloje kvestionuojama (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

37. Atsakovas teigia ir tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama priteisti žalos atlyginimą, turėjo pateikti duomenis, kokio dydžio reikalavimą ji įgijo nuo 2020 m. kovo 31 d. (kai atsakovui kilo pareiga inicijuoti nemokios bendrovės bankroto bylą) iki 2020 m. spalio 7 d. (bankroto bylos bendrovei iškėlimo), kokia suma nuo 2020 m. kovo 31 d. padidėjo ieškovės kreditorinis reikalavimas, tačiau to nepadarė. Atsakovo nuomone, ieškovei nepateikus tokių duomenų, yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė jokios žalos dėl jo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo netinkamo vykdymo, nepatyrė.

38. Teismas sutinka su atsakovu, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020 33 punktas).

39. Tačiau teismas nesutinka su atsakovu, kad šiuo atveju būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, kokio dydžio ji nuostolius patyrė dėl to, kad atsakovas nesikreipė laiku į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai, kurie nurodyta šio sprendimo 38 punkte, ir kuriais remiasi atsakovas savo atsiliepime į ieškinį, yra taikomi tais atvejais, kai ieškovė pareiškia ieškinį įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo, nesant pripažinto fakto dėl tyčinio įmonės bankroto. Tokiu atveju, nesant pripažinto fakto dėl įmonės tyčinio bankroto, tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo atžvilgiu civilinę atsakomybę dėl pareigos inicijuoti bankroto bylą netinkamo vykdymo, ieškovas privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, be kita ko, ir žalą bei jos dydį. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Tuo tarpu šiuo atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui, prašydama priteisti žalos atlyginimą, kai bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Tokiu atveju, kaip minėta anksčiau (žr. šio sprendimo 16–18 punktus), ne ieškovė turi įrodinėti žalos faktą ir jos dydį, bet atsakovas turi įrodyti, kad jo neteisėti veiksmai nėra susiję su žalos atsiradimu. Ši įrodinėjimo pareiga atsakovui buvo išaiškinta 2025 m. kovo 4 d. teismo posėdžio metu.

40. Atsakovo nuomone, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės reikalavimas tiek prieš bankroto bylos iškėlimą, tiek po bankroto bylos iškėlimo išliko toks pats, t. y. 828 490,87 Eur. Tai, atsakovo nuomone, reiškia, kad ieškovė jokios žalos dėl atsakovo pareigos inicijuoti bankroto bylą netinkamo vykdymo nepatyrė. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo argumentais, pateikė rašytinius paaiškinimus dėl žalos dydžio paskaičiavimo. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ji dėl atsakovo pareigos kreiptis į teismą neįvykdymo patyrė 106 120,86 Eur žalą, kurią sudaro pagal sprendimą priteistos palūkanos.

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovui pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsirado 2020 m. kovo 31 d. (įmonės nemokumo nustatymo momentas). Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1547-230/2020 ieškovei iš įmonės priteista 828 490,87 Eur skola, 106 120,86 Eur palūkanos, 8 proc. metinės palūkanos, 8 749,88 Eur išlaidos, advokato pagalbai apmokėti ir 8 023 Eur žyminis mokestis (1 t., b. l. 98–102). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (civilinės bylos Nr. e2-1547-230/2020 medžiagos) nustatyta, kad skola, kuri buvo priteista minėtu Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu, susidarė už bendrovei patiektas prekes laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2019 m. sausio 21 d., iš viso 828 490,87 Eur, taip pat ieškovei buvo priteistos 106 120,86 Eur palūkanos, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2020 m. balandžio 29 d.

42. JANĮ 28 straipsnyje 1 dalyje numatyta, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama: vykdyti juridinio asmens finansines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant mokesčių, palūkanų ir netesybų mokėjimą (1 punktas); išieškoti skolas iš juridinio asmens (2 punktas); skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos (4 punktas).

43. Taigi, pagal JANĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ieškovė turėjo teisę skaičiuoti palūkanas iki pat nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos (šiuo atveju iki 2020 m. spalio 7 d.), o Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1547-230/2020 prašė priteisti palūkanas, kurios paskaičiuotos tik iki 2020 m. balandžio 29 d.

44. Nesutiktina su ieškove, kad tuo atveju, jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laiku, t. y. 2020 m. kovo 31 d., ji nebūtų galėjusi kreiptis į teismą su ieškiniu ir reikalauti priteisti 828 490,87 Eur skolą, taip pat ieškovei būtų draudžiama reikalauti 106 120,86 Eur priteisti palūkanas. Teismas pažymi, kad ir iškėlus bankroto bylą gali kiltis ginčas dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo, tokiu atveju klausimas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka (JANĮ 42 straipsnis). Be to, kreditorius turi teisę prašyti patvirtinti kaip kreditorinį reikalavimą ne tik pagrindinę skolą, bet ir palūkanas, kurios, kaip minėta anksčiau, gali būti paskaičiuotos iki pat nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento (JANĮ 28 straipsnis).

45. Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta anksčiau, konstatuoja, kad ieškovė būtų turėjusi teisę prašyti patvirtinti kreditorinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, kartu su 106 120,86 Eur paskaičiuotomis palūkanomis. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad tuo atveju, jeigu atsakovas būtų pradėjęs iniciuoti bankroto bylą 2020 m. kovo 31 d., atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, be kita ko, ir į JANĮ 8 straipsnį, akivaizdu, kad iki 2020 m. balandžio 29 d. (palūkanų paskaičiavimo dienos), nebūtų priimta nutartis iškelti nemokumo bylą. Dėl to ieškovė teigti, kad dėl atsakovo pareigos inicijuoti bankroto bylą netinkamo vykdymo ji patyrė 106 120,86 Eur žalą, kurią sudaro paskaičiuotos ir Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu priteistos palūkanos, neturi jokio pagrindo. Tačiau tai nereiškia, kad ieškovė dėl atsakovo pareigos kreiptis laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo netinkamo vykdymo, apskritai nepatyrė jokios žalos.

46. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta sprendimo 10 punkte, ieškovė 2020 m. gruodžio mėn. pateikė prašymą nemokumo administratoriui dėl kreditorinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje patvirtinimo. Minėtame prašyme nurodyta, kad jos patikslintą kreditorinį reikalavimą sudaro: 828 490,87 Eur skola, priteista sprendimu, 106 120,86 Eur palūkanos, priteistos sprendimu, 28 268,80 Eur palūkanos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 22 d.) iki bankroto bylos iškėlimo (iki 2020 m. spalio 7 d.), 8 749,88 Eur išlaidos, advokato pagalbai apmokėti, priteistos sprendimu, 8 023 Eur sprendimu priteistas žyminis mokestis ir 4 697,76 Eur priteistos išlaidos pagal 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį, kuria bendrovei iškelta bankroto byla. (1 t., b. l. 104–106).

47. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo konstatuota, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas, nepagrįstai ginčijo ieškovės reikalavimą priteisti skolą, delsė iniciuoti bankroto bylą (žr. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. nutarties 83 punktą, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties 73 punktą), taip pat, atsižvelgiant į tai, kad bendrovės nemokumo administratorius skolą, kurios buvo reikalaujama priteisti Kauno apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1547-230/2020, pripažino, su ieškiniu sutiko, yra pagrindas daryti išvadą, kad dėl atsakovo, kaip vadovo, pareigos inicijuoti bankroto bylą netinkamo vykdymo, ieškovė patyrė 49 739,44 Eur žalą, kurią sudaro: 28 268,80 Eur palūkanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo (iki 2020 m. spalio 7 d.), 8 749,88 Eur išlaidos, advokato pagalbai apmokėti, priteistos sprendimu, 8 023 Eur sprendimu priteistas žyminis mokestis ir 4 697,76 Eur priteistos išlaidos pagal 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį, kuria bendrovei iškelta bankroto byla.

48. Atsakovo nuomone, dėl nuostolingų sandorių sudarymo ir nuostolingų veiksmų atlikimo neatsirado ieškovei žala, kurią jis turėtų atlyginti ieškovei. Atsakovas teigia, kad dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartyje nurodytų sandorių nei bendrovė, nei ieškovė žalos nepatyrė. Teismas neturi jokio pagrindo su minėtais atsakovo argumentais sutikti.

49. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje konstatavo, kad bendrovė: 1) iš 2020 m. sausio 20 d. pardavimo su UAB „Baltic Plastic Products” patyrė 58 684,69 Eur nuostolio; 2) iš 2020 m. vasario 21 d. pardavimo su UAB „Baltic plastic Product” bendrovė patyrė 89 662,16 Eur nuostolio; 3) iš 2020 m. balandžio 14 d. sandorio su UAB “Sileda” bendrovė patyrė 160 685,04 Eur nuostolio; 4) sprendimas nurašyti 100 108,76 Eur vertės bendrovės atsargas, nesant tam pagrindimo, esmingai pablogino jau nemokios bendrovės turtinę padėtį.

50. Taigi, Kauno apygardos teismas netgi nurodė konkretų nuostolių dydį, t. y. 409 140,61 Eur (58 684,69 Eur + 89 662,16 Eur + 160 685,04 Eur + 100 108,76 Eur), kurį bendrovė patyrė dėl atsakovo nuostolingų sandorių ir nuostolingų veiksmų atlikimo. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario17 d. nutartyje, kuri buvo patikrinta Lietuvos apeliacinio teismo, nurodė aiškius sandorius ir atsakovo veiksmus dėl kurių atlikimo bendrovė patyrė nuostolius, atsakovas šių aplinkybių iš naujo kvestionuoti negali (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Dėl to tai, kad, kaip nurodo atsakovas, kad nemokumo bendrovės administratorius pateikė ieškinius, ginčydamas pirkimo–pardavimo sandorius, sudarytus su UAB „Baltic plastic Products”, UAB „Sileda” ir UAB „Plasteks”, tačiau vėliau savo reikalavimų dalies atsisakė, neturi jokios teisinės reikšmės šiai nagrinėjamai bylai. Juolab, įvertinant ir tai, kad šioje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nemokumo administratorius atsisakė reikalavimų dėl to, kad pripažino, jog bendrovė dėl atsakovo sudarytų sandorių ir (ar) atliktų veiksmų, kuriuos Kauno apygardos teismas nurodė kaip nuostolingus, jokių nuostolių nepatyrė. Be to, teismo vertinimu, visos aplinkybės, nulėmusios nenaudingų sandorių sudarymą, galėjo (turėjo) būti nustatinėjamos byloje dėl tyčinio bankroto pripažinimo. Dėl to teismas sprendžia, kad šiuo atveju taip pat nėra jokio pagrindo pasisakyti dėl atsakovo argumentų, kad jo pateikta Tyrimo ataskaita ir kiti dokumentai patvirtina, kad jokie nuostoliai nei bendrovei, nei ieškovei dėl tariamai nuostolingos gamybos ir atsargų nurašymo nebuvo padaryti.

51. Taigi, dėl atsakovo veiksmų, kurie nurodyti šio sprendimo 49 punkte, bendrovė ne tik buvo priversta prie bankroto, bet ir jai tapus nemokiai pabloginta įmonės turtinė padėtis, dėl ko įmonė patyrė 409 140,61 Eur (58 684,69 Eur + 89 662,16 Eur + 160 685,04 Eur + 100 108,76 Eur) nuostolių. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad minėta suma buvo sugrąžinta į įmonę, iškėlus bankroto bylą.

52. JANĮ 94 straipsnyje yra numatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kitų kreditorių reikalavimai tenkinami tokia eile: 1) pirmąja eile tenkinami šių kreditorių reikalavimai: a) kreditorių, suteikusių įkeitimu ir (ar) hipoteka neužtikrintą naują ir (ar) tarpinį finansavimą, reikalavimai, kilę juridiniam asmeniui negrąžinus paskolų sutartyse nustatytais terminais; b) su darbo santykiais susiję darbuotojų reikalavimai; c) reikalavimai dėl valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir įmokų į Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą; d) reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių iš nemokumo proceso metu vykdytos ūkinės komercinės veiklos; 2) antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.

53. Iš Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-56-886/2024 pateikto prašymo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos nustatyta, kad liko nepatenkinta 1 402 530,95 Eur kreditorinių reikalavimų, iš kurių pirmos eilės – 5,54 Eur, antros eilės – 1 402 525,41 Eur, Ieškovės nepatenkintas kreditorinis reikalavimas yra antros eilės ir jo suma yra 800 917,32 Eur. Todėl tuo atveju, jeigu bendrovei būtų sugrąžinta iš atsakovo sudarytų sandorių ir veiksmų patirta 409 140,61 Eur žala, iš pradžių iš šios sumos būtų patenkinti pirmos eilės kreditorių reikalavimai, t. y. 5,54 Eur, o iš likusios sumos, t. y. 409 135,07 Eur (409 140,61 Eur - 5,54 Eur), ieškovės finansiniam reikalavimui patenkinti galėjo būti skirta 233 638,09 Eur (800 917,32 Eur (ieškovės finansinis reikalavimas) / 1 402 525,41 Eur (antros eilės reikalavimų sumos) x 409 135,07 Eur (skirstytina suma)). Taigi, teismo vertinimu, jei atsakovas nebūtų sudaręs nuostolingų sandorių ir nebūtų atlikęs nuostolingų veiksmų, bankroto procese buvę patenkinta ieškovės kreditorinis reikalavimas papildoma 233 638,09 Eur suma.

54. Atsakovas teigia, kad dėl atsiskaitymo pirmenybės suteikimo tam tikriems kreditoriams neatsirado ieškovei žala, kuri priežastiniu ryšiu būtų susijusi su nurodytų veiksmų atlikimu ir kurią atsakovas turėtų atlyginti ieškovei. Teismas taip pat neturi pagrindo su minėtais atsakovo argumentais sutikti.

55. Teismas pažymi, kad aplinkybė dėl atsiskaitymo pirmenybės suteikimo tam tikriems kreditoriams, žinant, jog kiti kreditoriai neturės galimybės patenkinti savo reikalavimų, buvo nustatinėjama civilinėje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad bendrovė po 2020 m. kovo 31 d., kai buvo faktiškai nemoki ir neturėjo pakankami lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikydama CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais tvarkos (žr. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutarties 101–104 punktus, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties 78–79 punktus). Taigi, civilinėje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo nustatyta, kad skolas bendrovė sudenginėjo jau nuo 2020 m. balandžio 1 d., nedengdama anksčiau atsiradusių kreditorinių įsiskolinimų ieškovei, UAB „Mobili Baltija“ ir kt.

56. Teismas pažymi, kad atsakovo argumentai, t. y., kad ieškovės skola nebuvo pradelsta, nes ji buvo ginčijama, taip pat tai, kad tretiesiems asmenims buvo teikiami nurodymai padengti susidariusį įsiskolinimą ieškovei, buvo įvertinti nagrinėjant civilinę bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Dėl to šioje byloje šios aplinkybės iš naujo negali būti nei kvestionuojamos, nei nustatinėjamos (CPK 182 straipsnio 2 dalis).

57. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės argumentais, kad bendrovei pažeidus kreditorių eiliškumo tvarką, bendrovė neteko turto, o ieškovė neteko galimybių patenkinti dalies savo kreditorinio reikalavimo proporcingai visų kreditorių reikalavimams, nes dalis kreditorių be eilės gavo savo reikalavimo patenkinimą.

58. Nagrinėjama atveju iš byloje esančios Ataskaitos (Ataskaitos priedas Nr. 5, lentelė Nr. 15, psl. 21–26) nustatyta, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. iš viso atliko 553 474,90 Eur mokėjimų. Vykdant įmonės bankroto procedūrą, buvo nuginčyti bendrovės atlikti sudengimai (priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymai), kurių bendra suma yra 241 662,16 Eur t. y.: 1) pagal Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-500-618/2022 bendrovei iš atsakovės UAB „Baltic plastic products“ priteista 72 515,89 Eur suma; 2) pagal Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-501-730/2022 bendrovei priteista iš atsakovės UAB „Sileda“ 11 430,87 Eur suma ir 713,90 Eur suma; pagal Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-502-889/2022 bendrovei iš UAB „Plasteks“ priteista 157 001,50 Eur. Tačiau duomenų apie tai, kad bendrovei būtų sugrąžintos visos priteistos sumos, nėra.

59. Iš Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. eB2-56-886/2024, nustatyta, kad bankroto procese gautas pajamas sudarė, be kita, priteistos sumos – 406 334,40 Eur. Iš minėtos sumos didžiąją dalį, t. y. 321 872,10 Eur, sudaro priteista ir susigrąžinta bendrovei suma iš G. U., D. U., A. L. ir J. L. (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys Liteko, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-477-407/2023). Taigi, tik apie 85 462,30 Eur (406 334,40 Eur – 321 872,10 Eur) sudaro sumos, susigrąžintos pagal sprendimus, nurodytus sprendimo 58 punkte.

60. Teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad ieškovės skola buvo seniausia, todėl visa Ataskaitoje nurodyta suma, t. y. 553 474,90 Eur, turėjo būti skirta jos reikalavimų patenkinimui. Kaip minėta anksčiau, civilinėje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu buvo nustatyta, kad skolas bendrovė sudenginėjo jau nuo 2020 m. balandžio 1 d., nedengdama anksčiau atsiradusių kreditorinių įsiskolinimų, ne tik ieškovei, bet ir UAB „Mobili Baltija“, taip pat kitiems kreditoriams.

61. Spręsdamas dėl žalos dydžio, kurį ieškovė galėjo patirti dėl atsakovo atsiskaitymo pirmenybės suteikimo kitiems kreditoriams, teismas pažymi, kad visi bendrovės kreditoriai bankroto byloje neteko galimybės patenkinti savo reikalavimų bendra 468 140,50 Eur suma ((553 474,90 Eur (Audito ataskaitos 5 priede nurodyta suma) - 85 334,40 Eur (sprendimais priteistos ir susigrąžintos bendrovei sumos, kurios buvo paskirstytos bankroto bylos metu)).

62. Tačiau šiuo atveju, teismo vertinimu, būtina atsižvelgti į tai, kad tuo atveju, jeigu bendrovė be eilės nebūtų atlikusi mokėjimų, kurie taip ir nebuvo grąžinti bendrovei, už 468 140,50 Eur sumą, tikėtina, kad bendras nepatenkintas antros eilės kreditorinių reikalavimų dydis taip pat būtų buvęs didesnis, t. y. ne 1 402 525,41 Eur, o 1 870 665,91 Eur (1 402 525,41 Eur + 468 140,50 Eur), o pirmos eilės išlikęs toks pats, t. y. 5,54 Eur. Tačiau bendrovės galimybės atsiskaitys su kreditoriais būtu buvusios didesnės minėta suma, t. y. 468 140,50 Eur. Pripažinus kad įmonė negavo 468 140,50 Eur lėšų, pradžioje būtų sukurta galimybė patenkinti pirmos eilės reikalavimus, t. y. 5,54 Eur sumą, o iš likusios sumos 468 134,96 Eur (468 140,50 Eur - 5,54 Eur), ieškovės finansiniam reikalavimui tenkinti galėjo būti skirta papildoma 200 429,90 Eur suma (800 917,32 (ieškovės finansinis reikalavimas) / 1 870 665,91 Eur (antros eilės reikalavimų sumos) x 468 134,96 Eur (skirstytina suma)).

63. Atsakovas teigia, kad dėl bendrovės veiklos perkėlimo į susijusią įmonę nei bendrovė, nei ieškovė žalos nepatyrėm nes iš veiklos, kurią UAB „Plasteks“ vykdė su išsinuomota įranga, UAB „Plasteks“ naudos negavo, veikla buvo nuostolinga, vėliau UAB „Plasteks“ bankrutavo ir buvo išregistruota ir Juridinių asmenų registro.

64. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi, spręsdamas klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nustatė, kad bendrovė perkėlė savo veiklą į kitą juridinį asmenį, t. y. UAB „Plasteks“. Šią išvadą Kauno apygardos teismas padarė, nustatydamas šias reikšmingas aplinkybes: 1) 2020 m. kovo 13 d. nuomos sutartimi Nr. Nr. LIT20/3/12 bendrovė išnuomojo UAB „Plasteks“ PET ruošinių gamybos liniją NESTAL (26,5 g; 28 g) ir PET ruošinių gamybos liniją NESTAL (30 g; 34,5 g; 39 g); 2) visą gamybinei veiklai reikalingą įrangą išnuomojus UAB „Plasteks“, bendrovė nutraukė savo pagrindinę veiklą – plastikinių gaminių gamybą. Šie veiksmai buvo atlikti tuomet, kai bendrovė iš esmės buvo nemoki; 3) visi pagrindiniai bendrovės pirkėjai (klientai) taip pat yra ir UAB „Plasteks“ pirkėjais; 4) bendrovės darbuotojai – 9 iš 14, 2020 m. gegužės mėn. ir birželio mėn. pradžioje perėjo dirbti į UAB „Plasteks“ ir kt. Iš esmės analogišką išvadą ir nustatytas aplinkybes patvirtino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartyje.

65. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nenustatinėjo, kokia žala bendrovei buvo padaryta dėl įmonės veiklos perkėlimo į kitą juridinį asmenį, kiek pajamų bendrovė neteko dėl veiklos perkėlimo, t. y. kokia nemokios bendrovės gautina nauda buvo perduota UAB „Plasteks“.

66. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad nuomos sutarties sudarymas, su UAB „Plasteks“, darbuotojų perkėlimas, sukėlė neigiamas pasekmes bendrovei, kas lėmė, kad bendrovė nutraukė veiklą ir negavo jokių pajamų. Pajamų negeneravimas lėmė aplinkybę, kad bendrovė negalėjo vykdyti finansinių (sutartinių) įsipareigojimų ieškovei ir kitiems kreditoriams. Tačiau teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad UAB „Plasteks“ 2020 m. gautos 1 083 282 Eur dydžio pajamos sudaro ieškovės patirtą žalą dėl įmonės veiklos perkėlimo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad žala dėl atsakovo, kaip vadovo, veiksmų, susijusių su įmonės veiklos perkėlimu į kitą įmonę, skaičiuojama pagal kitos įmonės, į kurią perkelta veiklą, pelną, o ne gautas pajamas (pvz., žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-253-370/2023).

67. Atsakovas, kaip minėta anksčiau, teigia, kad UAB „Plasteks“ veikla buvo nuostolinga, todėl tai reiškia, kad ieškovė jokios žalos nepatyrė.

68. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad UAB „Plasteks“ veikla 2021 m. buvo nuostolinga, nes 2021 m. pelno (nuostolių) atskaita patvirtina, kad įmonė 2021 m. patyrė 40 816 Eur nuostolių. Be to, Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl bankroto bylos UAB „Plasteks“ iškėlimo, 2023 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-743-896/2023 nurodė, kad 2022 m. įmonė patyrė 313 374 Eur nuostolių. Tačiau šiuo atveju bendrovės veikla į UAB „Plasteks“ buvo perkelta 2020 m. Dėl to, teismo vertinimu, svarbu yra nustatyti, kokia (pelninga ir nuostolinga) veikla buvo būtent įmonės veiklos perkėlimo momentu, t. y. 2020 m.

69. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (civilinės bylos Nr. B2-743-896/2023 medžiagos) nustatyta, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl UAB „Plasteks“ bankroto bylos iškėlimo buvo pateikta UAB „Plasteks“ 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaita. Minėtoje ataskaitoje nurodyta, kad UAB „Plasteks“ pardavimo pajamos išaugo nuo 16 069 Eur iki 1 083 828 E, o įmonės grynasis pelnas išaugo nuo 105 Eur iki 67 304 Eur.

70. Vertinant ieškovės patirtą žalą dėl įmonės veiklos perkėlimo, teismo vertinimu, svarbi kita atsakovo nurodyta aplinkybė, t. y. tai, kad į UAB „Plasteks“ veiklą buvo perkelta ne tik bendrovės, bet ir kitos įmonės veikla.

71. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad nagrinėjant klausimą dėl UAB „Baltic foil“ bankroto pripažinimo tyčiniu, buvo nustatyta, kad minėtos įmonės veikla taip pat buvo perkelta į UAB „Plasteks“. Veikla į UAB „Plasteks buvo perkelta iš esmės tuo pačiu laikotarpiu, t. y. 2020 m. kovo mėn., kaip ir veikla iš bendrovės (žr. Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eB2-507- 254/2022). Taigi, 67 304 Eur pelnas, kurį 2020 m. gavo UAB „Plasteks“, galėjo būti gautos ne tik iš bendrovės veiklos, bet ir iš kitos įmonės, t. y. UAB „Baltic foil“, veiklos perkėlimo.

72. Kaip ne kartą minėta, šiuo konkrečiu atveju bendra nepatenkintų bendrovės kreditorių reikalavimų suma sudarė 1 402 530,95 Eur, iš jų pirmos eilės 5,54 Eur, o antros eilės – 1 402 525,41 Eur, įskaitant 800 917,32 Eur ieškovės reikalavimą. Pripažinus, kad UAB 2020 m. „Plasteks“ gavo 67 304 Eur pelną, kurį galėjo gauti bendrovė ir kita įmonė, t. y. UAB „Baltic foil“, darytina išvada, kad įmonės kreditorių reikalavimams galėjo būti skirta 50 proc. šios sumos, t. y. 33 652 Eur (67 304 Eur/2). Pradžioje būtų sukurta galimybė iš šios sumos patenkinti pirmos eilės reikalavimus, t. y. 5,54 Eur sumą, o iš likusios sumos 33 646,46 Eur (33 652 Eur – 5,54 Eur), ieškovės finansiniam reikalavimui tenkinti galėjo būti skirta 19 213,94 Eur suma (800 917,32 Eur (ieškovės finansinis reikalavimas)/1 402 525,41 Eur (antros eilės reikalavimų sumos) x 33 646,46 Eur (skirstytina suma)).

73. Apibendrinant sprendimo 34–72 punktuose aptartų aplinkybių visumą darytina išvada, kad atsakovas iš dalies įvykdė pareigą nuginčyti žalos dydžio ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, prezumpciją, kas tampa pagrindu nustatyti 503 021,27 Eur žalą (49 739,44 Eur + 233 638,09 Eur + 200 429,90 Eur + 19 213,84 Eur).

Dėl atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės

74. CK 6.253 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos.

75. Atsakovas teigia, kad tiek bendrovės nemokumo atsiradimo momentu, tiek ir iškėlus bendrovės bankroto bylą ir vykdant bankroto procedūrą, bendrovė turėjo pakankamai turto, iš kurio buvo galima padengti ne tik ieškovės, bet ir kitų kreditorių reikalavimus, dėl to jis neturi pareigos atlyginti ieškovei jos prašomą žalą. Teismas neturi pagrindo su minėtais argumentai sutikti.

76. Pažymėtina, kad šiuo atveju bendrovės turto ir įsipareigojimų santykis buvo nustatinėjamas Kauno apygardos teisme, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1646-254/2020 konstatavo, kad pradelsti įsipareigojimai viršija įmonei realiai turimo turto vertę. Be to, tai, jog bendrovės įsipareigojimai viršijo turimą turtą nurodyta ir Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Minėtos nutartys yra įsiteisėję. Faktinės aplinkybės, nustatytos sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto pripažinimo tyčiniu, laikytinos prejudiciniais faktais ir negali būti kvestionuojamos (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

77. Atsakovas teigia ir tai, kad bendrovės atsargos, kurios buvo perduotos bankroto administratoriui, prarado savo vertę bankroto proceso metu, kadangi buvo netinkamai sandėliuojamos ir buvo delsiama jas realizuoti.

78. Civilinėje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo visas įmonės turtas buvo parduotas įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad atsakovas turėjo teisę savo argumentus dėl įmonės turto pardavimo kainos (tvarkos) pateikti civilinėje byloje dėl bankroto bylos, o ne šioje byloje. Dėl to teismas šiuo aspektu plačiau ir nepasisako.

79. Atsakovas taip pat teigia, kad yra pagrindai atleisti jį nuo civilinės atsakomybės arba sumažinti nuostolius, kadangi dėl žalos yra kalta pati ieškovė. Atsakovas teigia, kad ieškovės nesąžiningi veiksmai pasireiškė tuo, kad: 1) ieškovė kreipėsi į teismą dėl 828 490,87 Eur skolos priteisimo, nepaisant to, kad tarp ieškovės ir įmonės buvo sudarytas susitarimas dėl bendro verslo vykdymo, kurio pagrindu ieškovės patiektos prekėms bendrovei turėjo būti suteiktas prekybinis finansavimas; 2) ieškovės prašymu civilinėje byloje dėl skolos priteisimo buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas įmonės turtas 925 909,99 Eur sumai. Įmonė atsiskaityti su ieškove neturėjo galimybių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir areštuotų piniginių lėšų; 3) atsakovo teigimu, būtent ieškovės veiksmai bankroto byloje nulėmė, kad įmonės turtas buvo parduotas už ženkliai mažesnę, nei rinkos kainą, dalis turto buvo nurašyta, dalis sugadinta. Atsakovo teigimu, tokie ieškovės veiksmai patvirtina, kad ji pažeidė sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus. Teismas neturi pagrindo su minėtais argumentais sutikti.

80. Visų pirma, pažymėtina, kad aplinkybės dėl ieškovės veiksmų, kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo iš bendrovės, taip pat dėl susitarimo dėl bendro verslo vykdymo (ne)buvimo, buvo nustatinėjamos, nagrinėjant civilinę bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartyje, be kita ko, konstatavo, kad bendrovei dar iki 2020 m. kovo 31 d. buvo žinoma, kad šalis (šios bylos ieškovę ir bendrovę) siejo tik 2013 m. spalio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartis ir, kad pareiškėja (šios bylos ieškovė) neketina sudaryti jokių kitų susitarimų su bendrove, bei nuo 2018 m. spalio 9 d. pranešimo reikalavo įvykdyti įsipareigojimus, sumokėti už jai parduotas prekes. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1547-230/2020 nusprendė patenkinti ieškovės ieškinį ir priteisti iš bendrovės iš viso 934 611,73 Eur skolą. Šioje byloje buvo įvertintas ieškinio pagrįstumas. Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1547-230/2020 nustatytos aplinkybės apie atsakovės pradelstą skolą ieškovei turi prejudicinę reikšmę, nes sprendimu ginčas dėl skolos buvo išspręstas iš esmės. Be to, minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodyta ir tai, kad rašytiniuose įrodymuose ir liudytojų parodymuose nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent 2020 m. kovo mėn. tarp šios bylos ieškovės ir bendrovės egzistavo koks nors susitarimas dėl bendrovės finansavimo pareiškėjos (šios bylos ieškovės) tiekiamomis prekėmis, skolos kapitalizavimo. Taigi, nei Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nei Lietuvos apeliacinis teismas, kuris tikrino Kauno apygardos teismo nutarties dėl bankroto bylos pripažinimo tyčiniu, teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė, kad ieškovė nesąžiningai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš bendrovės, taip pat nenustatė, kad tarp ieškovės ir bendrovės būtų sudarytas kažkoks susitarimas dėl verslo modelio, skolos kapitalizavimo. Priešingai, Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartyje, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, padarė išvadą, kad bendrovės vadovas nepagrįstai nepripažino ieškovės kreditorinio reikalavimo, kelis kartus teikė jai pasiūlymus dėl pagalbos sąlygomis, kurios pareiškėjos (šios bylos ieškovės) akivaizdu, kad netenkino, per tą laiką išnuomojo pagrindines gamybines priemonės, nutraukė gamybę veiklą ir didino nuostolius.

81. Antra, dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Minėtos nutarties 70 punkte nurodyta, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi buvo taikytas areštas atsakovės (šios bylos bendrovės) turtui, laikantis ekonomiškumo ir proporcingumo principų, nes atsakovei (šios bylos bendrovei) buvo leista iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove ir atlikti operacijas, susijusias su būtinųjų poreikių tenkinimu, atsakovei (šios bylos bendrovei) faktiškai buvo leista kreiptis į nutartį vykdžiusį antstolį, 2020 m. kovo 20 d. aprašiusį areštuotą turtą, su prašymu nustatyti leistiną naudoti sumą veiklai vykdyti, atsiskaityti su darbuotojais ir pan. Tačiau iki arešto turtui taikymo, atsakovė (šios bylos bendrovė) jau buvo išnuomojusi savo pagrindinį turtą, reikalingą veiklai vykdyti, UAB „Plasteks “ naudai, todėl akivaizdu, kad ne pareiškėjos (šios bylos ieškovės) veiksmai lėmė atsakovės (šios bylos bendrovės) veiklos sustabdymą, nemokumo atsiradimą, o atsakovės (šios bylos bendrovės) neatsiskaitymas su ilgalaikiais kreditoriais ir pagrindinio turto perdavimas nuomos pagrindais kitai įmonei.

82. Trečia, nesutiktina ir su atsakovo argumentais, kad bankroto proceso metu dėl ieškovės kaltės turtas buvo realizuotas mažesne kaina, nei rinkos vertė, taip pat dalis turto buvo sugadinta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovas pats buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą bendrovės bankroto byloje. JANĮ 43 straipsnyje yra nurodyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, be kita ko, turi teisę: skųsti teismui kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus (3 punktas); gauti informaciją apie juridinio asmens finansinę būklę, nemokumo procesą iš juridinio asmens valdymo organų, vykstant restruktūrizavimo procesui, ir nemokumo administratoriaus (4 punktas); reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl juridinio asmens valdymo organų ar nemokumo administratoriaus kaltės (5 punktas). Taigi, atsakovas, būdamas bendrovės kreditorius, turėjo visas galimybes pasinaudoti jam suteikta teise ir, nesutikdamas su kreditorių susirinkimų sprendimais, juos ginčyti teisme. Tuo tarpu šioje byloje, teismo vertinimu, kelti klausimų dėl kreditorių susirinkimų metu priimtų sprendimų atsakovas neturi jokio pagrindo.

83. Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta ir nustatyta sprendimo 74–82 punktuose, sprendžia, kad atsakovas neįrodė sąlygų egzistavimo, kurios būtų pagrindu jį atleisti nuo visos ar dalies civilinės atsakomybės.

Dėl kitų argumentų

84. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimu, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

85. Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškinio dalį ir priteisti ieškovei iš atsakovo 503 021,27 Eur žalos atlyginimą. Taip pat, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, tenkinamas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

86. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

87. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

88. Atsakovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos įrodymų, patvirtinančių bylinėjimosi išlaidų turėjimą, nepateikė. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 25 747,12 Eur bylinėjimosi išlaidas, advokato pagalbai apmokėti. Be to, ieškovė už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra sumokėjusi 7 037 žyminį mokestį.

89. Ieškovė pateikė PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų išklotines, taip pat mokėjimų nurodymus, patvirtinančius PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą. Ieškovė prašyme nurodo, kad ji nėra apmokėjusi atstovui paskutinės išrašytos PVM sąskaitos faktūros, nes jos apmokėjimo terminas prašymo pateikimo metu nėra pasibaigęs. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad paskutinė PVM sąskaita faktūra yra išrašyta 2025 m. kovo 31 d., kurioje nurodyta apmokėti iki 2025 m. balandžio 10 d. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad išrašyta PVM sąskaita faktūra iš esmės atspindi tarp ieškovės ir jo atstovo sutarimą dėl atstovavimo paslaugų apmokėjimo ateityje. Atsižvelgiant į tai, pagal naujausią teismų praktiką, yra pagrindą spręsti klausimą ir dėl šių išlaidų priteisimo iš atsakovo, nepaisant to, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės nebuvo pateikti duomenys apie išlaidų apmokėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

90. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateiktų atliktų darbų išklotinių nustatyta, kad ji atstovams advokatams yra sumokėjusi: 3 945,08 Eur (3 397,68 Eur + 547,40 Eur) už ieškinio parengimą ir pateikimą teismui, 8 867,67 Eur už dubliko parengimą, 113,26 Eur už prašymo dėl nuotolinio teismo posėdžio parengimą, 169,88 Eur už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir už prašymą dėl nuotolinio posėdžio parengimą, 4 357,45 Eur už baigiamųjų kalbų parengimą ir pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui, taip pat atstovavimą teisme, kelionės išlaidas, 5 548,29 Eur už baigiamųjų kalbų, rašytinių paaiškinimų parengimą, prašymą atidėti teismo posėdį parengimą, atstovavimą teismo posėdžio metu, 2 745,49 Eur už atstovavimą teisme, susipažinimą su prašymu skirti ekspertizę ir atsiliepimo parengimą.

91. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog byloje negali būti priteisiamos atlyginti išlaidos už tokias paslaugas kaip prašymo pratęsti terminą procesiniam dokumentui pateikti, prašymo atšaukti teismo posėdį ar prašymo įteikti dokumentus viešo paskelbimo būdu parengimas, kai poreikis rengti šiuos dokumentus kilo dėl nuo pačios šalies (jos atstovo) priklausančių aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vienai iš šalių neturėtų tekti atsiskaitymo už šias teisines paslaugas, nulemtas pačios kitos šalies (jos atstovo) veiksmų, našta. Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už minėtų dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro ir tai, kad nurodyti dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, o jų parengimas iš jos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 64 punktas).

92. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, nurodytą anksčiau, nėra jokio pagrindo spręsti klausimo dėl ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su prašymu dėl nuotolinio teismo posėdžio parengimu ir prašymo atidėti teismo posėdį parengimu, priteisimo iš atsakovo.

93. Rekomendacijų 3 punkte numatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas.

94. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovės atstovų iš kitos vietovės dalyvavimas buvo būtinas, kad ieškovės atstovai vyko į teismo posėdžius teismo iniciatyva ar dėl teismingumo ypatumų. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo spręsti klausimo dėl ieškovės išlaidų, patirtų už atstovų vykimą į teismo posėdį, atlyginimo.

95. Teismas, vertindamas ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, susijusius su procesinių dokumentų parengimu, dydžius, taip pat atsižvelgdamas į pateiktus sąskaitų faktūrų apmokėjimo dokumentus, pažymi, kad, vadovaujantis Rekomendacijomis maksimalios išlaidos už: 1) ieškinio parengimą sudaro 5 275,75 Eur (ieškovė sumokėjo 3 945,08 Eur); 2) už dubliko parengimą – 5 491 Eur (ieškovė sumokėjo 8 867,67 Eur); 3) už kito dokumento parengimą – 223,79 Eur (ieškovė už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų parengimo sumokėjo 56,62 Eur); 4) už baigiamąsias kalbas – 895,16 Eur; 5) už rašytinių paaiškinimų parengimą – 895,16 Eur (ieškovė sumokėjo už baigiamųjų kalbų ir rašytinių paaiškinimų parengimą 4 301,55 Eur); 6) už atsiliepimo parengimą dėl prašymo skirti ekspertizę – 895,16 Eur (ieškovė sumokėjo 600 Eur).

96. Teismas, palyginęs ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų parengimu ir pateikimu teismui ir jų dydžius, su pagal Rekomendacijomis paskaičiuotais maksimaliais dydžiais, konstatuoja, kad kai kurios iš ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, pavyzdžiui, išlaidos už dubliko parengimą, baigiamųjų kalbų parengimą, rašytinių paaiškinimų parengimą.

97. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta ir nustatyta, anksčiau, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės prašomos priteisti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų parengimu ir pateikimu teismui, mažinti iki Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, t. y. iš viso iki 11 939,64 Eur sumos (3 945,08 Eur (už ieškinio parengimą) + 5 491 Eur (už dubliko parengimą) + 113,24 Eur (už du prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų parengimo) + 895,16 Eur (už baigiamąsias kalbas) + 895,16 Eur (už rašytinius paaiškinimus dėl žalos paskaičiavimo) + 600 Eur (už atsiliepimą dėl ekspertizės pateikimo)).

98. Teismas, vertindamas ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, susijusius su pasirengimu ir atstovavimu teismo posėdžiuose, dydžius, iš ieškovės pateiktų atliktų darbų išklotinių nustatė, kad ieškovė atstovams už pasirengimą 2025 m. sausio 15 d. teismo posėdžiui 2025 m. vasario 25 d. sumokėjo 625,68 Eur su PVM, o už atstovavimą – 1 612,33 Eur su PVM. Už pasirengimą 2025 m. kovo 4 d. teismo posėdžiui 2025 m. kovo 13 d. sumokėjo 605 Eur su PVM, o už atstovavimą 968 Eur su PVM. Už atstovavimą 2025 m. kovo 31 d. teismo posėdyje (sąskaita neapmokėta) turi sumokėti 1 815 Eur su PVM.

99. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8 punktais, 8.19 papunkčiu, maksimalios išlaidos už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teisme ar parengiamajam posėdžiui valandą yra 223,79 Eur.

100. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu įvyko du teismo posėdžiai, t. y. 2025 m. kovo 4 d. ir 2025 m. kovo 31 d. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, 2025 m. sausio 15 d. teismo posėdis laikomas neįvykusiu. Tačiau, teismo vertinimu, akivaizdu, kad ieškovės atstovai turėjo pasirengti minėtam teismo posėdžiui, dėl ko ieškovė turi teisę prašyti atlyginti išlaidas, patirtas už pasirengimą minėtam teismo posėdžiui. Atliktų darbų išklotinėje nurodyta, kad pasirengimas minėtam teismo posėdžiui truko 2,25 val. Teismo vertinimu, maksimali suma, kurią ieškovė turi teisę prašyti priteisti iš atsakovo už pasirengimą 2025 m. sausio 15 d. teismo posėdžiui yra 503,53 Eur (2,25 val. x 223,79 Eur) (ieškovė, kaip nurodyta sprendimo 98 punkte, prašo priteisti 625,68 Eur). Taip pat, teismo vertinimu, maksimali suma, kurią gali prašyti ieškovė priteisti iš atsakovo už pasirengimą 2025 m. kovo 4 d. teismo posėdžiui yra 447,58 Eur (2 val. x 223,79 Eur) (ieškovė prašo priteisti 605 Eur su PVM). Atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. kovo 4 d. teismo posėdis truko 3 val., maksimali suma, kurią ieškovė gali prašyti priteisti iš atsakovo yra 671,37 Eur (3 val. x 223,79 Eur) (ieškovė prašo 968 Eur su PVM). Kadangi 2025 m. kovo 31 d. teismo posėdis truko 3 val., maksimali suma, kurią ieškovė gali prašyti iš atsakovo priteisti taip pat yra 671,37 Eur (tuo tarpu ieškovė prašo priteisti 1 815 Eur).

101. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta ir nustatyta, anksčiau, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės prašomos priteisti išlaidas, susijusias su pasirengimu ir atstovavimu teismo posėdžiuose, mažinti iki Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių ir spręsti klausimą dėl 2 293,85 Eur (503,53 Eur + 447,58 Eur + 671,37 Eur + 671,37 Eur) išlaidų priteisimo ieškovei iš atsakovo, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.

102. Taigi, apibendrinant, tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad ieškovė šioje byloje turėjo 21 270,49 Eur (7 037 žyminį mokestį, 11 939,64 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir 2 293,85 Eur už atstovavimą ir pasirengimą teismo posėdžiams) pagrįstų ir būtinų išlaidų, susijusių su šios bylos nagrinėjimu.

103. Teismo vertinimu, patenkintų reikalavimų dalis sudaro 62,81 proc. (503 021,27 Eur x 100 proc. /800 917,32 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 13 359,99 Eur (21 270,49 Eur x 62,81 proc./100 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93, 98 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Margūnas“, juridinio asmens kodas 135102261, iš atsakovo G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 503 021,27 Eur (penkių šimtų trijų tūkstančių dvidešimt vieno euro ir 27 ct) žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13 359,99 Eur (trylikos tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt devynių eurų ir 99 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniame teismui per Kauno apygardos teismą.