- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- e2A-1426-619/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34800-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Andrutė Salvador
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. I.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Salvador (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Margaritos Stambrauskaitės ir Rūtos Veniulytės – Jankūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB ) „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. I. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. I. 270,65 Eur negrąžinto kredito, 42,16 Eur pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo, 11,22 Eur administravimo mokesčio iki sutarties nutraukimo, 44,53 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 39 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą 270,65 Eur vartojimo kredito sumą, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos, 39 procentų negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kreditą 270,65 Eur nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo V. I. ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai 270,65 Eur negrąžinto kredito, 42,16 Eur pelno palūkanų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 11,22 Eur sutarties administravimo mokesčio iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 44,53 Eur negautų pajamų nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos, 39 procentų dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 3 d., kiekvieną mėnesį skaičiuojant atitinkamai nuo mažėjančios pagrindinės kredito sumos, t. y. nuo 2020 m. liepos 3 d. – 247,72 Eur, 2020 m. rugpjūčio 3 d. – 241,51 Eur, 2020 m. rugsėjo 3 d. – 235,10 Eur, 2020 m. spalio 3 d. – 228,48 Eur, 2020 m. lapkričio 3 d. – 221,65 Eur, 2020 m. gruodžio 3 d. – 214,60 Eur, 2021 m. sausio 3 d. – 207,32 Eur, 2021 m. vasario 3 d. – 199,80 Eur, 2021 m. kovo 3 d. – 192,03 Eur, 2021 m. balandžio 3 d. – 184,01 Eur, 2021 m. gegužės 3 d. – 175,73 Eur, 2021 m. birželio 3 d. – 167,18 Eur, 2021 m. liepos 3 d. – 158,35 Eur, 2021 m. rugpjūčio 3 d. – 149,24 Eur, 2021 m. rugsėjo 3 d. – 139,83 Eur, 2021 m. spalio 3 d. – 130,12 Eur, 2021 m. lapkričio 3 d. – 120,09 Eur, 2021 m. gruodžio 3 d. – 109,73 Eur, 2022 m. sausio 3 d. – 99,04 Eur, 2022 m. vasario 3 d. – 88,00 Eur, 2022 m. kovo 3 d. – 76,60 Eur, 2022 m. balandžio 3 d. – 64,83 Eur, 2022 m. gegužės 3 d. – 52,68 Eur, 2022 m. birželio 3 d. – 40,13 Eur, 2022 m. liepos 3 d. – 27,18 Eur, 2022 m. rugpjūčio 3 d. – 13,80 Eur ir bendrai neviršijant numatytos gauti 171,20 Eur pelno palūkanų sumos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (368,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, jog susiklosčius sutartiniams teisiniams santykiams, atsakovas turėjo pareigą grąžinti suteiktą 300 Eur kreditą sutarties grafike nustatyta tvarka, todėl byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, reikalavimą priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 270,65 Eur pagrindinės skolos, t. y. negrąžinto suteikto kredito, tenkino. Pirmosios instancijos teismas taip pat tenkino reikalavimą priteisti 42,16 Eur pelno palūkanas, kurias ieškovė paskaičiavo pagal prie sutarties pateiktą grafiką nuo 2020 m. kovo 3 d. iki 2020 m. liepos 3 d. iki sutarties nutraukimo. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomas priteisti administravimo mokestis yra paskaičiuotas pagal sutarties grafiką ir iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. kuomet faktiškai buvo atliekami sutarties administravimo veiksmai bei tai, kad atsakovas turėjo galimybę susipažinti su sąlyga dėl administravimo mokesčio, pirmosios instancijos teismas laikė pagrįstu reikalavimą priteisti 11,22 Eur administravimo mokesčio.
5. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškovės reikalaujamų priteisti negautų pajamų, atsižvelgė į tai, kad ieškovė už sutartą mokestį paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol negavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų pelno palūkanų, konstatavo, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas, o 39 procentų metinių palūkanų norma neviršija Vartojimo kredito įstatyme numatytos maksimalios palūkanų normos. Tačiau remdamasis naujai formuojama teismų praktika, pažymėjo, jog ieškovės reikalavimas negautas pajamas procentine išraiška (39 proc.) priteisti nuo visos negrąžintos vartojimo kredito sumos, t. y. 270,65 Eur, viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos, nes tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų skaičiuojamos palūkanos, atitinkamai mažėtų. Teismo vertinimu, taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo atžvilgiu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vartojimo kredito sutartimi Nr. BOB-6prdczrk buvo sulygta konkreti mokėtinų pelno palūkanų suma – 213,36 Eur, todėl teismui jau tenkinus ieškovės reikalavimą priteisti 42,16 Eur pelno palūkanų iki sutarties nutraukimo, vadinasi likusi ieškovės negautų pajamų suma sudaro 171,20 Eur (213,36 Eur – 42,16 Eur). Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti 44,53 Eur negautų pajamų laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo teismui dienos, taip pat tenkino reikalavimą priteisti 39 procentų dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 3 d.. Tačiau reikalavimą priteisti 39 procentus negautų pajamų po vartojimo kredito sutarties pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė, kadangi toks reikalavimas yra nesąžiningas atsakovo atžvilgiu, jo tenkinimas leistų ieškovei atsakovo sąskaita praturtėti. Teismas sprendė, jog ieškovė nuo sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. rugpjūčio 3 d.) pagrįstai galėjo tikėtis gauti 39 procentų metinių pajamų, skaičiuojamų pagal sutartį tinkamu jos vykdymo atveju, kiekvieną mėnesį skaičiuojant atitinkamai nuo mažėjančios pagrindinės kredito sumos.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-3421-1012/2021 iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovo 39 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą 270,65 Eur vartojimo kredito sumą, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos; priteisti 39 procentų negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kreditą 270,65 Eur nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
8. Apeliantės vertinimu, teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, todėl nepagrįstai sprendė, kad apelianto negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Sutarties 1.9 p., 1.12 p., 1.31 p. nuostatose, specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (80,89 Eur) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Šiuo atveju, atsakovas sutarties tinkamai nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis po ketvirtosios įmokos sumokėjimo nekito ir nekinta, t.y. nemažėja, nes atsakovas nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos). Apeliantas mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 39,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (270,65 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai apeliantės teisėtą lūkestį sieja su ta situacija, kai atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Teismas sprendimu iš esmės sukūrė teisinę fikciją, kuria įpareigoja apeliantą įsivaizduoti, jog jis kas mėnesį po truputį gavo, gauna ir gaus iš atsakovo mokėjimus, kuriais bus dengiama vartojimo kredito dalis, todėl neva juos gali perskolinti, gauti pajamas bei atitinkamai mažinti atsakovo negrąžintą kredito sumą bei nuo jos kas mėnesį perskaičiuoti negautas pajamas.
9. Apeliantė pažymi, jog apelianto negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, priešingai nei teismo sprendime nepagrįstai performuluoti negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, yra subalansuoti su VKĮ 17 str. 1 d. reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikciją pagrįstą sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 213,36 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 81,00 Eur Sutarties administravimo mokestį.
10. Apeliantė pažymi, jog remiantis kasacinio teismo 2020-05-25 nutartyje pateiktais išaiškinimais, apeliantė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas Sutarties specialiosiose sąlygose – 39,00 proc. dydžio metinės palūkanos. Apeliantė atkreipė dėmesį, jog sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų norma buvo konkurencinga, atitiko rinkoje buvusius vidurkius, todėl pradinis kreditorius, jeigu atsakovas iki sutarties nutraukimo dienos būtų grąžinęs visą suteiktą vartojimo kredito sumą, būtų lengvai perskolinęs šiuos pinigus kitiems asmenims bei gavęs planuotas pajamas. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Apeliantės įsitikinimu, jai priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą palūkanų normą už laikotarpį ne tik nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma ir nuo ieškinio parengimo dienos iki Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos procentu, bet ir nuo Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo iki visiško vartojimo kredito gavėjo prievolės, kylančios pagal šią Sutartį, įvykdymo.
11. Pasisakydama dėl negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodo ir termino, apeliantė nurodo, kad negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą (1) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos fiksuota suma, (2) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos procentine išraiška ir (3) už laikotarpį nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška. Tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką apeliantė taiko dėl to, kad pirmuoju atveju ji turi galimybę paskaičiuoti tikslią negautų pajamų (nuostolių) sumą, tačiau antruoju ir trečiuoju atvejais ji neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos. Paminėtina, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį, pagrįstai tikėjosi gauti 39 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Apeliantės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo procentine išraiška nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįsti ir priteistini visiškai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
13. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2019-08-03 pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas V. I. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. Nr. BOB-6prdczrk, kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje numatytu grafiku mokėti ieškovei atitinkamo dydžio kredito įmoką, pelno palūkanas bei sutarties administravimo mokestį. Remiantis sutarties specialiosiomis sąlygomis suteikto vartojimo kredito suma 300 Eur, kredito mokestis (palūkanos) – 213,36 Eur, metinė pelno palūkanų norma – 39 procentai, sutarties administravimo mokestis – 81 Eur. Sutarties galiojimo laikotarpis – nuo 2019 m. rugpjūčio 3 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo nustatytų kredito įmokų, todėl pradinė kreditorė 2020 m. liepos 3 d. sutartį nutraukė. Ieškovės ir pradinės kreditorės 2020-03-03 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 ir 2020-07-09 Bylų priėmimo-perdavimo akto Nr. 6 pagrindu, ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į atsakovo skolą.
14. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo: 1) 270,65 Eur negrąžinto kredito; 2) 42,16 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 3) 11,22 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 4) 44,53 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 5) 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (270,65 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet neilgiau nei iki sutarties termino pabaigos; 6) 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (270,65 Eur) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 270,65 Eur negrąžinto kredito, 42,16 Eur pelno palūkanų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 11,22 Eur sutarties administravimo mokesčio iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 44,53 Eur negautų pajamų nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos, 39 procentų dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 3 d., kiekvieną mėnesį skaičiuojant atitinkamai nuo mažėjančios pagrindinės kredito sumos.
16. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinys ir prašo jį pakeisti, priteisiant iš atsakovo 39 procentų negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą 270,65 Eur vartojimo kredito sumą, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos; 39 procentų negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kreditą 270,65 Eur nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
17. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, todėl nepagrįstai sprendė, kad negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, palūkanos yra toliau skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Apeliantas mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 39,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (270,65 EUR), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko.
18. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: pirma, ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; antra, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; trečia, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų; ii) nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais; iii) negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą, t. y. įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis; iv) negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 52 punktas).
19. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, pavyzdžiui, reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nutarties 52 punktas). Minėtoje nutartyje suformuluota tokia teisės aiškinimo taisyklė: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
20. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog tuo atveju jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs Kredito sutartį, tai ieškovė būtų gavusi 213,36 EUR palūkanų, tačiau atsakovui nustojus mokėti įmokas pagal nustatytą grafiką, pradinė kreditorė sutartį nutraukė 2020-07-03. Taigi, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
21. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovui tinkamai vykdant sutartį, palūkanos jam nebūtų skaičiuojamos nuo visos kredito sumos, o būtų skaičiuojamos tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, pagal įmokų mokėjimo grafiką, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytos 213,36 Eur sumos. Todėl ši suma laikytina ta, kurią pagrįstai galėjo tikėtis gauti ieškovė, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pozicija negautas pajamas skaičiuoti nuo visos negrąžintos kredito sumos, sudaro prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, kadangi palūkanos sudarytų didesnę sumą, negu kad ieškovė per aptariamą laikotarpį turėjo lūkestį gauti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovė realiai patyrė didesnius nuostolius (negautas pajamas), nei juos nustatė pirmosios instancijos teismas. Atkreiptinas dėmesys, jog analogiškos praktikos laikomasi nuosekliai formuojamoje Vilniaus apygardos teismo praktikoje, sprendžiant klausimus dėl negautų pajamų skaičiavimo nutraukus vartojimo kredito sutartį (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-890-855/2021, 2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-944-933/2021, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1017-866/2021, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1007-258/2021, 2021 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1074-864/2021 ir kt.).
22. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius) procentine išraiška (39 proc.), skaičiuojamas už negrąžintą 270,65 Eur vartojimo kredito sumą iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki kredito sutarties termino pabaigos (2022-08-03) tenkino iš dalies, atsižvelgdamas į atsakovui nustatytą paskolos mokėjimo grafiką, t.y. nuo tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.
23. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo priteisti 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (270,65 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022-08-03) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino motyvuodamas tuo, kad pagrįstas lūkestis pagal teismų praktiką apima tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, o tokio pobūdžio reikalavimas yra nesąžiningas atsakovo atžvilgiu, jo tenkinimas leistų ieškovei atsakovo sąskaita praturtėti.
24. Byloje nustatyta, kad Kredito sutartis su atsakovu nutraukta 2020-07-03. Remiantis šios nutarties 19 p. cituota kasacinio teismo praktika, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebeskaičiuojamos. Sutartį nutraukus, sutarties šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, todėl sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221–6.222 straipsniai). Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės reikalavimo dėl 39 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą 270,65 Eur vartojimo kredito sumą nuo Kredito sutarties termino pabaigos (2022-08-03) iki visiško kredito grąžinimo, tenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis nei kredito grąžinimo terminas, nustatytas Kredito sutartyje, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovės teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu sutarties įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę nei tuo metu esančią rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Taigi vertintina, kad netenkindamas ieškovės reikalavimo priteisti negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą 270,65 Eur vartojimo kredito sumą nuo kredito sutarties termino pabaigos (2020-08-03) iki visiško kredito grąžinimo, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir priėmė pagrįstą sprendimą.
26. Taigi šiose dalyse pagrindo apeliacinio skundo argumentais keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, nėra. Tačiau pažymėtina, jog šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, reikšmingas ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai, todėl teismas turi teisę peržengti skundo ribas, jeigu to reikia, kad būtų apginti vartotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
27. Pažymėtina, jog ieškovė negautas pajamas išreikštas procentine išraiška prašė priteisti nuo ieškinio pareiškimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu už akių ieškovei buvo priteista 44,53 Eur negautų pajamų nuo sutarties nutraukimo (2020 m. liepos 3 d.) iki kreipimosi į teismą dienos bei 39 procentų dydžio metinės palūkanos kaip negautos pajamos nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 3 d., kiekvieną mėnesį skaičiuojant atitinkamai nuo mažėjančios pagrindinės kredito sumos. Taigi, darytina išvada, jog tokiu būdu ieškovei už tą patį laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki ieškinio pareiškimo, negautos pajamos buvo priteistos du kartus, t.y. ir fiksuota suma ir procentine išraiška. Nors apeliantė šia apimtimi sprendimo už akių neskundžia, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, taip pat pažeidžia atsakovo kaip vartotojo interesus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog yra teisinis pagrindas pakeisti skundžiamą sprendimą už akių šioje dalyje, nurodant, kad ieškovei priteistinos 39 procentų dydžio metinės palūkanos kaip negautos pajamos ne nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-07-03), o nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-12-04) iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 3 d., kiekvieną mėnesį skaičiuojant atitinkamai nuo mažėjančios pagrindinės kredito sumos.
28. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog ieškovės reikalaujamas priteisti negrąžinto kredito likutis yra 270,65 Eur, taigi remiantis byloje pateiktu paskolos mokėjimo grafiku, darytina pagrįsta išvada, jog atsakovas iki sutarties nutraukimo sumokėjo 6 įmokas, tame tarpe ir 56,21 Eur palūkanų. Pirmosios instancijos teismas skaičiuodamas ir konstatuodamas, kad likusi ieškovės negautų pajamų suma sudaro 171,20 Eur (213,36 Eur – 42,16 Eur) minėtos aplinkybės neįvertino, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė netinkamą sumą, kuri neturi viršyti bendrai numatytos gauti pelno palūkanų sumos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių šioje dalyje keistinas nurodant, jog suma, kurios neturi viršyti bendrai numatytos gauti pelno palūkanos yra 114,99 Eur (213,36 Eur – 42,16 Eur – 56,21 Eur).
29. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo V. I., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, naudai 270,65 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų ir 65 ct) negrąžinto kredito, 42,16 Eur (keturiasdešimt du eurus ir 16 ct) pelno palūkanų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 11,22 Eur (vienuolika eurų ir 22 ct) sutarties administravimo mokesčio iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, 44,53 Eur (keturiasdešimt keturis eurus ir 53 ct) negautų pajamų nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos, 39 procentų dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties pabaigos, t. y. 2022 m. rugpjūčio 3 d., kiekvieną mėnesį skaičiuojant atitinkamai nuo mažėjančios pagrindinės kredito sumos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 3 d. – 214,60 Eur, 2021 m. sausio 3 d. – 207,32 Eur, 2021 m. vasario 3 d. – 199,80 Eur, 2021 m. kovo 3 d. – 192,03 Eur, 2021 m. balandžio 3 d. – 184,01 Eur, 2021 m. gegužės 3 d. – 175,73 Eur, 2021 m. birželio 3 d. – 167,18 Eur, 2021 m. liepos 3 d. – 158,35 Eur, 2021 m. rugpjūčio 3 d. – 149,24 Eur, 2021 m. rugsėjo 3 d. – 139,83 Eur, 2021 m. spalio 3 d. – 130,12 Eur, 2021 m. lapkričio 3 d. – 120,09 Eur, 2021 m. gruodžio 3 d. – 109,73 Eur, 2022 m. sausio 3 d. – 99,04 Eur, 2022 m. vasario 3 d. – 88,00 Eur, 2022 m. kovo 3 d. – 76,60 Eur, 2022 m. balandžio 3 d. – 64,83 Eur, 2022 m. gegužės 3 d. – 52,68 Eur, 2022 m. birželio 3 d. – 40,13 Eur, 2022 m. liepos 3 d. – 27,18 Eur, 2022 m. rugpjūčio 3 d. – 13,80 Eur ir bendrai neviršijant numatytos gauti 114,99 Eur pelno palūkanų sumos bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (368,56 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 136 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Likusią ieškinio dalį atmesti“.
Kitoje dalyje sprendimą už akių palikti nepakeistą.