Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininkės N. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei N. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-16 patenkino kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą išdavė (civilinė byla Nr. L2-38744-833/2014, b. l. 20). Teismo įsakymas skolininkei buvo įteiktas 2014-09-20 (civilinė byla Nr. L2-38744-833/2014, b. l. 21).

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Kilus abejonėms, ar kreditorius pagrįstai prisiteisė pinigų sumą, skolininkė kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrą, kad būtų ištirtos ir įvertintos visos sutarčių sudarymo aplinkybės ir nustatyta ar nebuvo sukčiauta skolininkės atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. S. parodė, kad gyvybės draudimo sutartį su kreditoriumi Nr. PZUGD 009584 sudarė kreditoriaus konsultantė D. Z., o ne skolininkė. T. Ž. telefonu tyrėjai taip pat paaiškino, kad jam buvo pasiūlyta sudaryti gyvybės draudimo sutartį, nes draudimo agentė už tai gautų bonusų, tačiau skolininkė taip niekada nesielgė. Pati D. Z. irgi neneigė, kad skolininkės vardu galėjo sudaryti sutartis su R. S. (sutartis Nr. PZUGD 009584) ir T. Ž. (sutartis Nr. PZUGD nr. 009618) bei sutartyse pasirašyti skolininkės vardu ir parašu;Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuroras 2015-11-12 priėmė nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams. Nutarime nurodė, jog kadangi minėtuose dokumentuose už skolininkę yra pasirašyta D. Z., preziumuojama, kad dokumentuose buvo iškraipytas ir suklastotas juridinis faktas ir duomenys apie jį. Skolininkė teigė, kad dokumentai buvo pasirašyti ne skolininkės, todėl buvo suklastoti. Prokuroras nurodė, jog kadangi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, padarytos 2008-09-29/30, senatis suėjo 2013-09-30, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams. Taigi nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog buvo įvykdyta nusikalstama veika, tačiau niekas nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kadangi suėjo senatis. Skolininkė teigė, kad dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-16 įsakymu priteista suma nėra pagrįsta, be kita ko, dalies komisinio atlyginimo skolininkė negavo ir neprivalėjo kreditoriui grąžinti, kadangi gyvybės draudimo sutartis pasirašė ne skolininkė;Skolininkės parašai buvo suklastoti dar 2008 metais, t. y. šios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą, tačiau nei skolininkei, nei teismui negalėjo būti žinomos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-12 pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo kreditoriaus reikalauta 318,58 Eur (1 100,00 Lt) dydžio skola pagal 2009-09-03 pretenziją Nr. 04-400-1434 ir 113,22 Eur (390,94 Lt) delspinigių už laikotarpį nuo 2009-11-01 iki 2014-09-12 buvo priteista nepagrįstai, kadangi skolininkė 2008-09-30 nesudarinėjo sutarties su T. Ž., negavo komisinio atlyginimo ir neprivalėjo jo grąžinti kreditoriui. Tas pats buvo su R. S. sutartimi, tačiau kreditoriaus pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nebuvo nurodytos klientų pavardės, todėl skolininkė negali nurodyti kurios dar sumos buvo priteistos nepagrįstai; Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės turi esminę reikšmę ir būtina civilinės bylos procesą atnaujinti, kad būtų išsiaiškinta, kuri kreditoriaus reikalavimų dalis yra pagrįsta. Nustatytos aplinkybės būtų turėję esminės įtakos bylos baigčiai, paaiškėję klastojimo faktai atskleidžia kreditoriaus reikalavimų ir juos tenkinančio teismo įsakymo nepagrįstumą ir neteisėtumą. Naujai paaiškėjusios aplinkybės yra pagrindas priimti kitokį, nei priimtas, sprendimą.

Skolininkės pateiktas 2015-11-12 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nepatvirtina proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo. Teismo įsakymu iš skolininkės buvo priteistajai sumokėto komisinio atlyginimo dalis, t. y. dalis piniginių lėšų, kurios buvo skolininkei išmokėtos, ir atsiradus tarp šalių pasirašytos sutarties sąlygai, turėjo būti sugrąžintos; Skolininkė prašyme atnaujinti procesą ginčija faktą, kad jai buvo išmokėtos priteistos grąžintino komisinio atlyginimo sumos. Tačiau šios aplinkybės nebuvo ikiteisminio tyrimo nagrinėjimo dalyku, todėl ir pateiktas nutarimas, įskaitant ir jame nustatytas aplinkybes, neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių sampratos. Aplinkybės apie skolininkei išmokėtas priteistinas pinigų sumas egzistavo bylos dėl teismo įsakymo išdavimo metu, nes skolininkei buvo žinoma kiek pinigų ji iš kreditoriaus buvo gavusi. Įsiteisėjus teismo įsakymui nepaaiškėjo jokių aplinkybių, kad skolininkė būtų negavusi iš kreditoriaus kokių nors iš jos priteistų sumų. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą net nebuvo tirta, ar dėl kitų asmenų nusikalstamų veiksmų skolininkė būtų negavusi kokių nors pinigų sumų. Skolininkė nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad jeigu būtų buvę žinoma, kad dvi gyvybės draudimo sutartys, pagal kurias išmokėtas komisinis atlyginimas iš jos buvo priteistas, buvo galimai suklastotos iš viso turi kokią nors reikšmę bylai; Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėstomos aplinkybės apie galimą gyvybės draudimo sutarčių suklastojimą. Tačiau pareiga grąžinti skolininkei išmokėtas komisinio atlyginimo sumas kilo nepriklausomai nuo to, ar ji, ar kitas asmuo pasirašė draudimo sutartis ir ar šios sutartys galimai buvo suklastotos. Skolininkės pareiga grąžinti teismo įsakymu priteistas sumas kildinama iš nepagrįsto pinigų gavimo fakto. Todėl, net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad gyvybės draudimo sutartis pasirašė ne skolininkė, pareiga grąžinti pagal tokias sutartis išmokėtas pinigų sumas kiltų kaip be pagrindo gautas pajamas; Skolininkė prašyme atnaujinti procesą dėsto akivaizdžiai tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad ji negavo komisinio atlyginimo pagal gyvybės draudimo sutartis su R. S. (sutartis Nr. PZUGD 009584) ir T. Ž. (sutartis Nr. PZUGD 009618). Kreditoriui buvo pateikta apmokėjimui pačios skolininkės 2008-10-14 pasirašyta sąskaita faktūra nr. 10, kurioje įrašyta, kad skolininkei pagal sutartį su T. Ž. (sutartis Nr. PZUGD 009618) turi būti išmokėta 347,54 Eur (1 200,00 Lt) dydžio suma, o pagal sutartį su R. S. (sutartis Nr. PZUGD 009584) turi būti išmokėta 173,77 Eur (600,00 Lt) dydžio suma. Bendrai pagal minimą sąskaitą už skolininkės suteiktas paslaugas už 2008 metų 9 mėnesį kreditorius turėjo sumokėti 816,73 Eur (2 820,00 Lt) dydžio atlygį. Taip pat skolininkė išrašė sąskaitą ir 86,89 Eur (300,00 Lt) dydžio sumai dėl komisinio mokesčio už 2008 metų III ketvirtį pagal 2008-10-14 sąskaitą faktūrą Nr. 11. Atsižvelgiant į tai, kad iš apskaičiuoto skolininkės atlygio už ankstesnį laikotarpį buvo išskaičiuota 121,64 Eur (420,00 Lt) dydžio suma (apie tai pažymint sąskaitoje Nr. 11), skolininkei bankiniu pavedimu buvo sumokėti 781,97 Eur (2 700,00 Lt) dydžio suma. Įrodymai apie skolininkei išmokėtas sumas egzistavo priimant teismo įsakymą ir skolininkei buvo žinomi, be to, ir po teismo įsakymo įsiteisėjimo nebuvo panaikinti, ar nuginčyti, taip pat neatsirado jokių naujų aplinkybių, kurios paneigtų šiuos mokėjimus;Skolininkės pateiktas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą visiškai negalėjo turėti jokios reikšmės nagrinėjant civilinę bylą dėl skolos priteisimo, nes gyvybės draudimo sutarčių su R. S. ir T. Ž. teisinis likimas visiškai negalėjo turėti jokios reikšmės atliktam pinigų sumokėjimo faktui. 2008 metais prieš gaunant komisinį atlyginimą už suteiktas paslaugas, t. y. sudarytas gyvybės draudimo sutartis, skolininkė 2008-10-14 pateiktoje sąskaitoje faktūroje pati nurodė gyvybės draudimo poliso numerius, už kuriuos mokamas komisinis atlyginimas. Tarp kitų nurodytų sutarčių taip pat yra ir sutartys, kurių skolininkė nurodė nepasirašiusi, t. y. gyvybės draudimo sutartys su R. S. (sutartis Nr. PZUGD 009584) ir T. Ž. (sutartis Nr. PZUGD 009618). Skolininkė sąmoningai įrašė į sąskaitą apmokėjimui ir atlygio pagal šias sutartis sumas, atitinkamai šias sumas ir gavo. Todėl aplinkybė, ar ji, ar kitas asmuo pasirašė šias sutartis neturi reikšmės, svarbus tik faktas, kad skolininkė gavo užmokestį pagal šias sutartis. Todėl tiek aplinkybė, kad jos buvo nutrauktos, tiek aplinkybė, jeigu jos būtų pripažintos pasirašytos kito asmens, nepanaikina skolininkės pareigos grąžinti šių sutarčių pagrindu išmokėtas sumas, nes abiem atvejais šios sumos skolininkės buvo gautos nepagrįstai;Civilinės bylos nagrinėjimo metu skolininkė turėjo visas galimybes ginčyti sudarytų gyvybės draudimo sutarčių teisėtumą bei įrodinėti aplinkybę, kad jos vardu sutartis pasirašė kitas asmuo. Nagrinėjant bylą skolininkei buvo užtikrintos visos galimybės pateikti prieštaravimus ir atsikirtimus, nurodyti visas ginčo aplinkybes, tačiau, kaip nurodė skolininkė, dėl suklydimo jos prieštaravimai nebuvo priimti. Šioje byloje svarbi aplinkybė, kad skolininkė prašė atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti, o taip pat pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti praleistą terminą. Atskirojo skundo Vilniaus apygardos teismas netenkino, kas sudaro pagrindą laikyti, kad skolininkė terminą prieštaravimams pareikšti praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl turi prisiimti prieštaravimų nepateikimo teisinius padarinius;Priimtu teismo įsakymu iš skolininkės buvo priteista 3 009,15 Eur (10 390,00 Lt) dydžio skolos. Tuo tarpu, skolininkė prašymu atnaujinti procesą ginčija tik dalį priteistos skolos. Už gyvybės draudimo sutartis, sudarytas su R. S. (sutartis Nr. PZUGD 009584) ir T. Ž. (sutartis Nr. PZUGD 009618) skolininkė gavo 521,32 Eur (1 800,00 Lt) dydžio komisinio atlyginimo, iš kurio tik dalis buvo priteista kaip skola; 2006-12-21 tarpininkavimo paslaugų sutarties nr. PVS/0132/252-2006 priedo nr. 5 komisinių apskaičiavimo tvarkos 2 dalyje nurodyta, kad tarpininkas privalo grąžinti bendrovei pradinio komisinio atlyginimo dalį, kai yra sustabdoma draudimo apsauga dėl įmokų nemokėjimo, sumažinta draudimo įmoka ar nutraukus draudimo sutartį, kai pilnai neapmokėti pirmi draudimo sutarties metai, atitinkamai įmokų sumai. Pagal skolininkei pateiktus pranešimus už sutarties su R. S. nutraukimą, skolininkė turėjo grąžinti 101,37 Eur (350,00 Lt) dydžio komisinio sumą, o už T. Ž. draudimo apsaugos sustabdymą — 318,58 Eur (1 100,00 Lt) dydžio komisinio sumą ir atitinkamai nuo šių sumų delspinigių sumą. Taigi skolininkė ginčija tik nedidelę dalį visos priteistos skolos, todėl ir reikalavimas galėtų būti reiškiamas tik dalyje dėl šių sumų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Skolininkė pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. L2-38744-833/2014 pagal kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei (b. l. 1–3).

Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999-10-28 sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos nr. 28342/95); 2002-07-25 sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos nr. 48553/99); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-303/2007, 2009-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-38/2009). Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-7-57/2008).

Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-145/2014).

Dėl CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. L2-38744-833/2014 teismo įsakymas buvo priimtas 2014-09-16 (civilinė byla Nr. L2-38744-833/2014, b. l. 20). Iš informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenų bazės išrašo matyti, jog teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-38744-833/2014 įsiteisėjo 2014-10-21 (b. l. 49–50). Vadovaujantis CPK 73–74 straipsniuose nustatytomis terminų skaičiavimo taisyklėmis, CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodytas 5 metų terminas sueina 2019-10-21. Taigi skolininkė CPK 368 straipsnio 2 dalyje nurodyto 5 metų termino nepraleido.

Iš skolininkės prašyme nurodytų argumentų bei teismui pateiktų duomenų nustatyta, jog skolininkei Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2015-11-12 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminams, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-2-00087-15 (b. l. 8–10) (toliau – Nutarimas), skolininkei buvo įteiktas 2015-11-14 (b. l. 11). Vadovaujantis terminų skaičiavimo taisyklėmis, numatytomis CPK 73–74 straipsniuose, paskutinė diena pateikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, buvo 2016-02-15. Prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2016-02-15 (b. l. 1). Taigi skolininkė nepraleido ir CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu

Pareiškėja prašė atnaujinti procesą, proceso atnaujinimo pagrindu nurodžiusi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą – kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Prašymą iš esmės grindė Nutarime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (b. l. 1–3).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tik tada, kai asmuo įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) asmeniui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) asmeniui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai asmuo pateikia naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-25 nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-323/2012). Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurios yra susijusios su nagrinėjimo civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-22 Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai nr. 1-2007, Teismų praktika nr. 26, p. 285-286).

Iš pateikto prašymo turinio matyti, jog skolininkė iš esmės įrodinėja, kad atlikus ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminio tyrimo įstaigai priėmus Nutarimą paaiškėjo, jog sutartyse su R. S. (sutartis Nr. PZUGD 009584; 2010-03-31 pretenzija Nr. 04-40-2432) ir T. Ž. (sutartis Nr. PZUGD 009618; 2009-09-03 pretenzija Nr. 04-40-1434) už skolininkę pasirašė tretieji asmenys. Pareiškėjos įsitikinimu, Nutarime buvo konstatuota, jog įvykdyta nusikalstama veika ir dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-16 įsakymu priteista suma nėra pagrįsta, be kita ko, dalies komisinio atlyginimo skolininkė negavo ir neprivalėjo kreditoriui grąžinti, kadangi gyvybės draudimo sutartis pasirašė ne skolininkė, o Nutarime nurodyti asmenys (b. l. 1–3). Tačiau teismo vertinimu, skolininkės nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme dėl šių motyvų:

Viena vertus, iš civilinėje byloje Nr. L2-38744-833-2014 esančių duomenų nustatyta, jog kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo prašydamas priteisti 3 165,55 Eur (10 390,00 Lt) dydžio skolą nurodė, jog į šią sumą įtraukta skola pagal 2010-03-31 pretenziją Nr. 04-40-2432 bei 2009-09-03 pretenziją Nr. 04-40-1433 (civilinė byla Nr. L2-38744-833/2014, b. l. 1–2). Kreditorius teismui pateikė 2010-03-31 pretenziją Nr. 04-40-2432 bei 2009-09-03 pretenziją Nr. 04-40-1434 iš kurių matyti, jog jose nurodyti poliso numeriai, pagal kuriuos reikalaujama grąžinti sumokėtą komisinį mokestį, buvo Nr. PZUGD009584 bei Nr. PZUGD009618 (b. l. 34–35). Iš bylos duomenų matyti, jog pati skolininkė 2008-10-14 kreditoriui išrašė 816,73 Eur dydžio (2 820,00 Lt) PVM sąskaitą faktūrą Nr. NS10 iš kurios matyti, jog skolininkė nurodė, kad į kreditoriaus skolininkei mokėtiną 816,73 Eur dydžio (2 820,00 Lt) sumą įeina 347,54 Eur (1 200,00 Lt) dydžio suma pagal poliso Nr. PZUGD009618 bei 173,77 Eur (600,00 Lt) dydžio suma pagal polisą Nr. PZUGD009584 (b. l. 24). Minėtos sumos kreditoriaus skolininkei buvo sumokėtos 781,97 Eur (2 700,00 Lt) dydžio 2008-10-20 bankiniu mokėjimo pavedimu, kuris apėmė ir kreditoriaus skolininkei mokėtinas sumas pagal polisus Nr. PZUGD009618 bei Nr. PZUGD009584 (b. l. 28). Dėl šios priežasties teismas sprendžia, jog skolininkės nurodytos aplinkybės iš esmės nepaneigtų įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-16 teismo įsakymu priteistų sumų ir kreditoriaus skolininkei pervestų 781,97 Eur (2 700,00 Lt) dydžio fakto. Atnaujinus procesą ir kreditoriui pateikus ieškinį, net ir pasikeitus teisinių santykių kvalifikavimui, pareiga grąžinti be teisinio pagrindo gautas lėšas skolininkei neišnyktų, kadangi skolininkė de facto 781,97 Eur dydžio sumą gavo. Vien ta aplinkybė, jog už skolininkę polisus Nr. PZUGD009618 bei Nr. PZUGD009584 pasirašė tretieji asmenys nepaneigia aplinkybės, jog skolininkė 781,97 Eur dydžio sumos nebuvo gavusi. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, jog skolininkė 781,97 Eur dydžio sumą faktiškai buvo gavusi (b. l. 28). Teismo vertinimu, 781,97 Eur dydžio sumos gavimo aplinkybė skolininkei nebuvo nauja ar nežinoma, priešingai – skolininkė nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog 2008-10-20 gavusi 781,97 Eur dydžio sumą pagal polisus Nr. PZUGD009618 bei Nr. PZUGD009584 būtų kėlusi kokias nors abejones dėl šių polisų suklastojimo. Be kita ko, teismas papildomai pažymi ir tai, kad skolininkės nurodyti argumentai yra prieštaraujantys byloje esantiems rašytiniams duomenims, nes, viena vertus, skolininkė teigė, jog polisų Nr. PZUGD009618 bei Nr. PZUGD009584 nepasirašinėjo ir pagal juos negavo komisinio atlyginimo (b. l. 2-3), tačiau kita vertus, pagal polisus Nr. PZUGD009618 bei Nr. PZUGD009584 pati skolininkė išrašė 2008-10-14 816,73 Eur dydžio (2 820,00 Lt) PVM sąskaitą faktūrą Nr. NS10, į kurios sumą įėjo 347,54 Eur (1 200,00 Lt) dydžio suma pagal polisą Nr. PZUGD009618 bei 173,77 Eur (600,00 Lt) dydžio suma pagal polisą Nr. PZUGD009584 (b. l. 28). Toks pozicijos prieštaringumas taip pat vertinamas skolininkės nenaudai, sprendžiant dėl prašymo pagrįstumo.

Antra vertus, kasacinio teismo išaiškinta, jog ne kiekvienas prokuratūros išduotas dokumentas gali būti laikomas oficialiu rašytiniu dokumentu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra ikiteisminio tyrimo stadijos, kartu ir viso proceso, pabaigos forma, įgyvendinama priimant nutarimą, kuriame išdėstomi ikiteisminį tyrimą atlikusio prokuroro argumentai, pagrindžiantys ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindą. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu. Baigiamoji ikiteisminio tyrimo išvada yra formuluojama nutarimo rezoliucinėje dalyje ir būtent ji (tiksliau – ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas) vertinama kaip aplinkybė, turinti didesnę įrodomąją galią ir kurios negalima paneigti liudytojų parodymais. Be to, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje prokuroro atliktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso ir dėl to, kad taip būtų pažeisti vieni iš pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 6, 12–14 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-685/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-29 nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-146/2011). Teismo vertinimu, Nutarime nustatytos faktinės aplinkybės neturi prejudicinės galios šioje civilinėje byloje, nes ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų teiginių patikimumas nebuvo patikrintas teisme, taip pat nebuvo skirta rašysenos ekspertizių parašų klastojimo faktui patvirtinti arba paneigti (b. l. 8–10). Be to, skolininkė iš esmės nepateikė jokių naujų įrodymų, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-16 teismo įsakymo išdavimo metu aplinkybė apie neva suklastotus polisus Nr. PZUGD009618 bei Nr. PZUGD00958 buvo nauja ir negalėjo būti nežinoma skolininkei (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Į ikiteisminio tyrimo įstaigą skolininkė kreipėsi tik po to, kai Vilniaus apygardos teismas 2015-02-09 nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-26 nutartį, kurią skolininkei buvo atsisakyta atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti (civilinė byla Nr. L2-38744-833/2014, b. l. 24, 44–46). Skolininkė, žinodama aplinkybę apie galimai nepasirašytus polisus Nr. PZUGD009618 bei Nr. PZUGD00958, šią aplinkybę galėjo nurodyti dar Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. L2-38744-833/2014 teikiant prieštaravimus. Teismų praktikoje pažymima, kad situacija, kai byloje dalyvaujantis asmuo jau pasibaigus bylos nagrinėjimui savo iniciatyva renka ar gauna naujus įrodymus byloje įrodinėtoms aplinkybėms pagrįsti, ir šių įrodymų pagrindu prašo atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje, neatitinka proceso atnaujinimo instituto paskirties bei tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-282/2012).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog kreditorius pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodė, kad skolininkės skola susidarė pagal skolininkei pateiktas 20 pretenzijų (civilinė byla Nr. L2-38744-833/2014, b. l. 1–2), tačiau nagrinėjamu atveju skolininkė iš esmės ginčija priteistas sumas pagal du polisus: polisą Nr. PZUGD009618 bei polisą Nr. PZUGD00958. Teismo vertinimu, proceso atnaujinimas nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į tą aplinkybę, jog kreditorius pateikė 2008-10-20 bankinio mokėjimo pavedimą iš kurio matyti, kad skolininkė faktiškai komisinius pagal polisus Nr. PZUGD009618 bei Nr. PZUGD00958 buvo gavusi (b. l. 24, 28), taip pat neatitiktų ekonomiškumo, proporcingumo bei protingumo reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog skolininkės prašyme nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, todėl procesą atnaujinti atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, atnaujinus procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-16 teismo įsakyme priteista suma iš esmės nepasikeistų, nes pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepagrindė fakto, jog skolininkė iš kreditoriaus 2008-10-20 bankinio mokėjimo pavedimo faktiškai nebuvo gavusi pinigų sumų. Todėl prašymas atnaujinti procesą atmestinas.

Kiti pareiškėjos nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės prašymo dėl proceso atnaujinimo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kreditorius teismui pateikė prašymą atlyginti patirtas 380,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (b. l. 44–-46).

CPK 79 straipsnio 1 dalis nurodo, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Kreditoriaus prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 230,00 Eur. Mažinant kreditoriaus patirtas išlaidas atsižvelgta į parengtų procesinių dokumentų apimtį ir jų turinį (didžioji dalis atsiliepimo turinio sudaro faktinių aplinkybių bei teismų praktikos perrašymas (b. l. 19–23, 39–43)), taip pat į tai, kad prašymas nagrinėtas rašytinio proceso tvarka. Tokios apimties ir turinio dokumentams parengti, teismo vertinimu, pakako minimalių darbo ir laiko sąnaudų, įvertinus ir tai, kad procesiniams dokumentams parengti nereikėjo analizuoti naujų teisės klausimų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-212/2009, publikuota „Teismų praktika“ nr. 32, 2010; Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu nr. 1R-85 su vėlesniais pakeitimais 2015-03-19, nr. 2015-03968). Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį kreditoriaus patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas civilinėje byloje).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 7 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais, 366-370 straipsniais,

nutaria:

Skolininkės N. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Priteisti iš skolininkės N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 230,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, kreditoriaus UAB „PZU Lietuvos gyvybės draudimas“, juridinio asmens kodas 110082737, naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.