Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-10 · Civilinė byla Nr. 2A-731-264/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-11-19Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-10
Bylos Nr.
2A-731-264/2015
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02014-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
G. P.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-731-264/2015;Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02014-2014-3;Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121.14.; 121.18.; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. P. atstovo advokato R. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2635-297/2014 pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei G. P., institucija, duodanti išvadą, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ir atsakovės G. P. priešieškinį ieškovui D. P. dėl išlaikymo dydžio padidinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. P. ieškinyje prašė pakeisti 2012-08-29 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2983-90/2012 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nepilnamečiui D. P. nustatytą išlaikymo dydį (500 Lt/mėn.) ir jį sumažinti iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas sudarė naują santuoką, kurioje susilaukė sūnaus, todėl išlaikymą turi teikti ne tik ieškovo ir atsakovės sūnui, tačiau ir kitoje santuokoje gimusiam vaikui. Ieškovo darbo mėnesinis užmokestis yra 3 500 Lt, iš kurių išmokos už vaiką sudaro apie 1000 Lt kol sukaks vaikui dveji metai. Vienintelį asmeninės nuosavybės teise turėtą turtą – būstą (duomenys neskelbtini) padovanojo atsakovei, siekdamas po santuokos nutraukimo suteikti atsakovei ir šalių nepilnamečiui sūnui gyvenamąją vietą. Ieškovo turtinę padėtį taip pat sunkina naujų kreditinių įsipareigojimų atsiradimas – 80 000 Lt paskola būstui įsigyti; 15 000 Lt suma būsto įrengimui; 20 000 Lt paskola pragyvenimui. Nurodo, kad neturi materialinių galimybių nepilnamečiui sūnui teikti 500 Lt dydžio išlaikymo, todėl prašo jį sumažinti ir išlaikymui priteisti po 300 Lt/mėn.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo ir jos sutuoktinės pajamos sudaro apie 6 000 Lt, kai tuo tarpu atsakovės pajamos yra apie 1 900 Lt. Ieškovas ieškinyje neįrodė būtinų sąlygų išlaikymo dydžiui pakeisti t. y. sumažinti. Ieškovas kai sudarinėjo sutartį dėl santuokos nutraukimo, jau žinojo, kad kita moteris laukiasi jo kūdikio.

Atsakovė priešieškinyje prašė pakeisti 2012-08-29 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2983-90/2012 priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. P. ir priteisti iš ieškovo D. P. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P. (gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 700 Lt kiekvieną mėnesį nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti G. P.. Priešieškinį atsakovė grindė iš esmės pasikeitusia savo turtine padėtimi po santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties patvirtinimo. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė sūnus J. P. Jos gaunamas pajamas sudaro motinystės pašalpa ir ieškovo teikiamas išlaikymas šalių nepilnamečiui vaikui. Nuo 2014-03-04 iki 2014-12-27 atsakovei mokama 70 procentų buvusio darbo užmokesčio, kas sudaro 2 303,64 Lt, o nuo 2014-12-27 iki 2015-12-27 bus mokama tik 40 procentų dydžio išmoka kas sudarys 1 316,36 Lt. Nurodo, kad šalių sūnus nuo pat gimimo turi sveikatos sutrikimų. Vaikas serga bronchine astma, yra alergiškas maistui, vaistams, vabzdžių įkandimams. Vaikas turi nešioti akinius. Sūnui taip pat reikalinga speciali avalynė. Vaikui taip pat buvo diagnozuotas stiprus fizinis atsilikimas. Šalių sūnus auga, jo poreikiai didėja. Vaikas lanko darželį, už kurį taip pat reikia mokėti. Šalių sūnaus būtinosios mėnesio išlaidos sudaro apie 1 100 Lt. Atsakovė vien iš savo pajamų negali užtikrinti būtinus vaiko poreikius.

Ieškovas atsiliepime į priešieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad neginčija pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų, tačiau išlaikymo dydis priklauso ne tik nuo vaiko poreikių, bet ir nuo tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nors atsakovė susilaukė dar vieno vaiko, tačiau ji nėra saistoma jokių kreditinių įsipareigojimų, ieškovo pastangomis yra aprūpinta gyvenamuoju būstu. Atsakovės nurodyta vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga suma yra neprotingai didelė. Pateiktoje vaiko poreikių lentelėje išvardinti vaiko poreikiai neatitinka protingumo kriterijų. Atsakovė paprasčiausiai siekia pasinaudoti išlaikymo institutu ir ieškovo sąskaita padengti jai pačiai tenkančių išlaidų dalį.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė šios institucijos pateiktą išvadą. Nurodė, kad atsakovės šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi savo nepilnamečiais vaikais D. ir J., nėra. Institucijos nuomone, sumažinus ieškovo teikiamą išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P. nuo 500 Lt iki 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nebūtų užtikrintas vaiko poreikių tenkinimas. Institucija pritarė atsakovės reikalavimui padidinti išlaikymo dydį iki 700 Lt, nes tai įgalintų tinkamai užtikrinti vaiko poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškovo D. P. ieškinį ir atsakovės G. P. priešieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš ieškovo D. P., ir atsakovės G. P. po 10,88 Lt (dešimt litų ir 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Spręsdamas dėl ieškovo ieškinio teismas nurodė, kad šalių santuoka nutraukta ir sutartis dėl jos nutraukimo pasekmių patvirtinta 2012-08-29 priimtu teismo sprendimu, o ieškovas antro vaiko – M. P. susilaukė (duomenys neskelbtini), t. y. netrukus po santuokos nutraukimo, ir, kaip nustatyta šalių paaiškinimais, aplinkybė, kad ieškovui gims kitas vaikas, abiems šalims buvo žinoma skyrybų metu. Todėl teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad šalims nutraukiant santuoką ir abipusiu sutarimu laisva valia susitariant dėl išlaikymo D. P. dydžio, ieškovas įvertino tą aplinkybę, kad jis turės dar vieną išlaikytinį, ir gera valia prisiimdamas įsipareigojimą teikti 500 Lt dydžio išlaikymą ieškovas savo turtinę padėtį vertino kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti. Taigi, nustačius, kad antro vaiko atsiradimas ir papildomų išlaidų jo išlaikymui numatymas ieškovo buvo iš anksto įvertinti, aplinkybė, kad atsirado nauja išlaikymo prievolė, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovo turtinės padėties esminį pablogėjimą. Be to, kaip atsvara šiam ieškovo argumentui laikytina ir tai, kad atsakovė taip pat susilaukė antro išlaikytinio, t. y. jai (duomenys neskelbtini)gimė sūnus J. P., kas rodo, kad abi šalys turi po naują išlaikytinį, kas lemia papildomų išlaidų atsiradimą. Dovanojimo sandoris sudarytas ieškovo laisvu apsisprendimu, šalims dar gyvenant santuokoje; pasirašydamas šią sutartį ieškovas patvirtino, kad ji nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros (sutarties 10.5 p.), todėl teismas laikė, kad buto dovanojimo sutartis taip pat nesudaro pagrindo teigti apie ieškovo turtinės padėties pablogėjimą. Teismo manymu, ieškovas turi atsakingai įvertinti, ar jis, turėdamas du išlaikytinius ir kreditorinių įsiskolinimų bankui, yra finansiškai pajėgus, nenuskriaudžiant vaikų (neatimant iš jų išlaikymui skirtų lėšų), studijuoti mokamose studijose. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad ieškovo darbinėms pareigoms atlikti būtinas papildomas išsilavinimas ir dėl to išlaidos, patiriamos už mokamą mokslą, sudarytų pagrindą spręsti apie ieškovo turtinės padėties pablogėjimą. Teismas vertindamas ieškovo turtinę padėtį taip pat nurodė, kad ieškovas dirba, jo darbo užmokestis sudaro apie 3 500 Lt per mėnesį, palyginus su darbo užmokesčiu, kurį ieškovas gavo 2012 m., pajamos padidėjo. Ieškovas turi įsipareigojimų kreditoriui AB DNB bankui, o kiti finansiniai įsipareigojimai, kuriuos nurodė ieškovas, yra jo sutuoktinės V. P. prisiimti dar iki santuokos su ieškovu sudarymo, todėl laikytini V. P. asmeninėmis prievolėmis bankui. Teismas darė išvadą, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina ieškovo turtinės padėties esminio pablogėjimo nuo to momento, kai teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, taip pat nėra duomenų apie vaiko D. P. poreikių sumažėjimą (šios aplinkybės ieškovas ir neįrodinėjo, nes ja nesirėmė), taigi, nėra pagrindo taikyti CK 3.201 str. nuostatas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ir tenkinti ieškovo reikalavimą.

Spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio teismas nurodė, kad šiuo atveju reikšminga tai, kad nuo 2012-08-29 teismo sprendimo, kuriuo nustatytas vaiko išlaikymas, praėjo neilgas laiko tarpas, vaikas šiuo metu yra 3,5 metų amžiaus ir jo išlaikymas bei poreikiai nėra ženkliai padidėję. Tai, kad vaikas dažnai serga, ką įrodo gydytojo išduotas medicinos dokumentų išrašas, patvirtina tą aplinkybę, kad vaiko sveikatos priežiūrai reikalingos lėšos, tačiau teismui nepateikti dokumentai palyginimui, kiek tokių išlaidų atsakovė turėjo skyrybų metu susitariant dėl 500 Lt dydžio išlaikymo, kad būtų galima palyginti išlaidų vaiko sveikatos priežiūrai padidėjimą ar sumažėjimą. Šalims buvo žinoma vaiko sveikatos būklė ir todėl šalys turėjo numanyti, kad vaiko priežiūrai reikės daugiau dėmesio ir išlaidų, taigi, šios aplinkybės nėra naujos, kuriomis būtų galima pagrįsti išlaikymo padidinimą. Tai, kad vaikui reikalingi akinukai, ortopedinė avalynė, teismas vertino kaip naujų poreikių, susijusių su vaiko sveikatos būkle, atsiradimą, tačiau šie poreikiai nėra tiek žymiai pasikeitę (padidėję), kad kiltų būtinybė šiuo pagrindu didinti vaiko išlaikymą kas keletą metų. Teismas orientavosi į formuojamą praktiką, kad orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną mėnesio algą (MMA), jeigu tai leidžia tėvų turtinė padėtis. Teismas pažymėjo, kad atsakovė sveika, darbingo amžiaus, vien tai, kad ji šiuo metu motinystės atostogose, dėl ko negali tinkamai išlaikyti sūnų (duomenys neskelbtini), nėra pakankamas pagrindas keisti išlaikymo dydį, jį didinant. Ieškovo turtinė padėtis esmingai nepasikeitė, nors gaunamos pajamos ir padidėjo, bet atsirado naujas kreditorius – bankas. Teismas darė išvadą, kad byloje nenustatytos sąlygos vaiko išlaikymo dydžio pakeitimui – jo padidinimui, t. y. jog mažamečio D. P. poreikiai ženkliai padidėjo, o atsakovės turtinė padėtis esmingai pablogėjo, be to, ieškovo dabartinė turtinė padėtis neleidžia spręsti, kad vaiko išlaikymas gali būti padidintas iki 700 Lt ir nustatytas naujas išlaikymo dydis, maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius, todėl teismas laikė, kad 2012 m. šalių abipusiu sutarimu nustatytas 500 Lt dydžio išlaikymas yra tinkamas užtikrinti mažamečio vaiko D. P. būtinųjų poreikių tenkinimą ir šiuo metu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą dalyje dėl atmestų ieškinio reikalavimų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį. Taip pat prašo priteisti ieškovui iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas neįvertino, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas sudarė naują santuoką, kurioje su žmona V. P. susilaukė sūnaus M. P.. Taigi, išlaikymą turi teikti ne tik šalių sūnui, tačiau ir kitoje santuokoje gimusiam vaikui. Aplinkybė, kad išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, teismų praktikoje yra vertinama kaip itin svarbi sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Apeliantas nurodo, kad būdamas rūpestingu tėvu, negali suteikti kažkuriam iš vaikų prioriteto, antraip būtų pažeistas CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų principas, nes susidarytų situacija, kai vienas vaikas gauna didesnį išlaikymą kito vaiko sąskaita. Šiuo metu apelianto gaunamos pajamos nėra pakankamos teikti dabartinį 500 Lt išlaikymą, nepažeidžiant šios vaikų interesų pusiausvyros. Atkreipia dėmesį, kad abu ieškovo išlaikytiniai, tiek sūnus D. P., tiek sūnus M. P. yra panašaus amžiaus ir panašių poreikių, todėl jiems reikalingas vienodas išlaikymas, tik taip bus užtikrintas abiejų vaikų prioritetų ir interesų principas. Tokiu laikytinas 300 litų per mėnesį išlaikymas.

2. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog apeliantas turi dar vieną išlaikytinį nėra svarbi, kadangi apie dar vieno išlaikytinio atsiradimą ieškovui buvo žinoma dar iki nutraukiant santuoką ir abipusiu sutarimu nepilnamečiui sūnui D. P. nustatant išlaikymo dydį. Nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad tuo metu ieškovo turtinė padėtis buvo kur kas geresnė, jis nebuvo varžomas kreditinių įsipareigojimų. Todėl pirmosios instancijos teismas visas šias aplinkybes turėjo vertinti ne atskirai, tačiau kompleksiškai.

3. teismas neatsižvelgė, kad ieškovo turtinę padėtį taip pat sunkina ir naujų kreditinių įsipareigojimų atsiradimas. Nesutinka su teismo išvada, kad kredito įmokų mokėjimas nelaikytinas turtinės padėties pablogėjimu. Šiuo atveju teismas visiškai nevertino kredito atsiradimo aplinkybių, kurios šioje byloje yra itin svarbios. Padovanojęs atsakovei butą, ieškovas liko be gyvenamosios vietos, turėjo iš naujo kurti savo gyvenimą susirasti gyvenamąją vietą. Būtent šiam tikslui ir buvo paimta paskola iš AB DNB banko bei vartojimo kreditas būsto įrengimui. Ši aplinkybė patvirtina iš esmės pasunkėjusią ieškovo turtinę padėtį ir negalėjimą teikti anksčiau sutarto 500 Lt dydžio išlaikymą. Be to, teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad atsakovei padovanotas butas suteikė gyvenamąją vietą ne tik nepilnamečiui vaikui, bet ir pačiai atsakovei, taip pat užtikrino lengvesnį D. P. išlaikymą ir nuėmė dalį išlaikymo ir nepilnamečio vaiko priežiūros (gyvenamosios vietos užtikrinimo) naštos.

4. Teismų praktikoje yra vertinamas ne tik asmens turimas turtas ir gaunamos pajamos nustatant išlaikymo dydį, bet ir tai, kokių priemonių jis imasi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesiją pajamas. Šiuo metu ieškovas mokosi Mykolo Romerio universitete, mokslai yra mokami. Šių mokslų tikslas yra gauti didesnes pajamas ateityje, taip užtikrinant pilnavertį nepilnamečių išlaikomų vaikų interesų tenkinimą t.y. ieškovas deda maksimalias pastangas suteikti savo vaikams kuo labiau aprūpintą gyvenimą. Papildomas išsilavinimas yra reikalingas aukštesnėms pareigoms gauti, papildomai kvalifikacijai įgyti, ir, atitinkamai, didesniam darbo užmokesčiui gauti. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad išlaidos už studijas nėra laikomos turtinės padėties pablogėjimu, kadangi byloje nėra pateikta duomenų, kad dabartinėms pareigoms atlikti būtinas papildomas išsilavinimas.

5. nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo šeimos pajamos yra pakankamos šiuo metu nustatytam išlaikymui mokėti. Ieškovo šeima turi didelių kreditinių įsiskolinimų, ieškovo žmona buvo priversta susirasti darbą, nes gaunamų pajamų nepakako kreditams ir kitoms būtinoms išlaidoms dengti. Šiuo metu, net ir abiems šeimos nariams dirbant, atskaičius visas išlaidas, lieka nedidelė pinigų suma, nepakankama išlaikymui mokėti. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sumažinti nepilnamečiui sūnui teikiamo išlaikymo dydį, netinkamai įvertino ieškovo turtinę padėtį ir byloje esančius įrodymus.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo 2014-11-19 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ginčijamoje dalyje palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti atsakovei iš ieškovo išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimu. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

Motyvuojamoji dalis

1. Teismas dalyje dėl ieškovo D. P. reikalavimų tinkamai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą.

2. Aplinkybė, kad apeliantas turės dar vieną išlaikytinį, jam buvo žinoma santuokos nutraukimo metu ir sutarties dėl jos nutraukimo pasekmių, kurioje buvo aptartas ir vaiko išlaikymo klausimas, pasirašymo metu. Apeliantas santuokos nutraukimo sutartį pasirašė įvertinęs tą aplinkybę, kad turės dar vieną išlaikytinį ir gera valia prisiėmė įsipareigojimą teikti 500 litų dydžio išlaikymą. Ieškovas įsipareigojo užauginti D. P., rūpintis juo kaip savo vaiku, suteikti jam tinkamą priežiūrą ir gyvenimo sąlygas, tačiau susilaukęs savo vaiko pradėjo ieškoti galimybių šių įsipareigojimų išvengti. Antrojo išlaikytinio atsiradimas apelianto šeimoje nėra pagrindas sumažinti iš D. P. priteistą išlaikymo dydį, dar ir dėl to, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė taip pat susilaukė antrojo išlaikytinio - sūnaus J. Taigi, atsakovė taip pat turi papildomų išlaidų.

3. Apeliantas klaidina teismą ir nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, t.y. D. P. nurodo, kad kartu su žmona V. yra paėmęs kreditą būsto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Tačiau nurodytas būstas yra įsigytas 2012-05-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir yra asmeninė V. P. nuosavybė, be to, kreditas šiam būstui įsigyti yra suteiktas 2012-05-11 V. P. (M.). Šio būsto įsigijimo ir kredito paėmimo momentu D. P. dar buvo santuokoje su atsakove. Dar vienas kreditas, kurį skunde nurodo apeliantas, t.y. 15000 litų vartojimo kreditas 2012-11-19 taip pat suteiktas V. P. Tuo tarpu apelianto D. P. santuoka su V. P. įregistruota tik (duomenys neskelbtini). Taigi, akivaizdu, kad 90 000 litų dydžio kreditinių įsipareigojimų turi V. P., o ne apeliantas ir ši aplinkybės negali būti pagrindas mažinti išlaikymo dydį.

4. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog nutraukiant santuoką jis padovanojo atsakovei butą, kas neva tai užtikrino lengvesnį D. P. išlaikymą. Šis turtas pajamų, kurias galima būtų skirti D. P. interesų tenkinimui, neduoda, bet reikalauja išlaikymo išlaidų, kurios kas mėnesį sudaro vidutiniškai po 300 litų (100 Eur).

5. Apelianto nurodyti argumentai dėl jo studijų nėra pagrindas naikinti Alytaus teismo sprendimą. Apeliantas pateikė sutartį su Mykolo Romerio universitetu, kur nurodyta, kad bendra studijų kaina yra 3720 litų. Atsižvelgiant į tai, kad D. P. vieno mėnesio darbo užmokestis vidutiniškai sudaro apie 4000 litų, vienkartinė 3720 Lt įmoka ženkliai nepabogina jo turtinės padėties. Be to, apeliantas nepateikė teismui jokių išlaidas už mokslą patvirtinančių dokumentų.

6. Apelianto šiuo metu gaunamos pajamos lyginant su 2012 m., kuomet buvo pasirašyta santuokos nutraukimo sutartis ir aptartas D. P. išlaikymo dydžio klausimas padidėjo, t. y. 2012 m. jo gaunamos pajamos sudarė vidutiniškai 2 330 Lt per mėnesį, o 2014m.- 4 000 Lt per mėnesį. Taigi, apelianto turtinė padėtis pagerėjo, o atsakovės gaunamos pajamos sumažėjo, t.y. nuo 2015m. sausio mėn. atsakovės pajamos sudarys 998 litų (289 Eur). Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad atsakovei ir taip tenka didžiausia išlaidų ir rūpinimosi sūnumi našta, nes D. P. gyvena su atsakove, o apeliantas tik teikia išlaikymą pinigais ir auklėjant sūnų visiškai nedalyvauja, bei nesidomi jo gyvenimu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo ieškinys atsakovei dėl nepilnamečiam vaikui priteisto materialinio išlaikymo sumažinimo.

Byloje nekeliamas ginčas dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį ir 2012 m. šalių abipusiu sutarimu nustatytą 500 Lt (144,81 Eur) dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui paliko nepakeistą, tačiau apeliantas su teismo sprendimu nesutinka ir prašo D. P., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytą išlaikymo dydį sumažinti iki 300 Lt (86,90 Eur).

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Vykdydami šią prievolę tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose. Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Nežymus išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas nėra laikomas pagrindu keisti išlaikymo dydį.

Teismų praktikoje įtvirtinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

Apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas sudarė naują santuoką, kurioje su žmona V. P. susilaukė sūnaus M. P., taigi, išlaikymą turi teikti ne tik šalių sūnui, tačiau ir kitoje santuokoje gimusiam vaikui. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Byloje nustatyta, kad ieškovas antro vaiko – M. P. susilaukė (duomenys neskelbtini), t. y. netrukus po santuokos nutraukimo (2012-08-29), todėl aplinkybė, kad ieškovui gims kitas vaikas, abiems šalims buvo žinoma skyrybų metu. Pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino ieškovo pareigą išlaikyti ir kitą nepilnametį vaiką, pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju gintina vaiko teisė gauti jo poreikius užtikrinantį išlaikymą. Apeliacinės instancijos vertinimu pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nustačius, kad antro vaiko atsiradimas ir papildomų išlaidų jo išlaikymui numatymas ieškovo buvo iš anksto įvertinti, aplinkybė, kad atsirado nauja išlaikymo prievolė, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovo turtinės padėties esminį pablogėjimą. Bylos duomenimis (duomenys neskelbtini) atsakovė taip pat susilaukė antrojo vaiko J. Taigi, atsakovė taip pat turi papildomų išlaidų. Konstatuotina, kad apelianto nurodyta aplinkybė dėl padidėjusio išlaikytinių skaičiaus nelaikytina priežastimi išlaikymo sumažinimui, kadangi priteistas išlaikymas (500 Lt) gali užtikrinti tik būtinus vaiko poreikius.

Apeliantas nurodo, kad būdamas rūpestingu tėvu, negali suteikti kažkuriam iš vaikų prioriteto, antraip būtų pažeistas prioritetinės vaiko teisių ir interesų principas, nes susidarytų situacija, kai vienas vaikas gauna didesnį išlaikymą kito vaiko sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka, kadangi Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius. Vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-419/2010; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3–303/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove, taigi jai tenka didesnė išlaidų ir rūpinimosi sūnumi našta, apeliantas neginčija atsakovės nurodytos aplinkybės, kad vaiku nesidomi, jo nelanko, kitokiu būdu nei teikia išlaikymą pinigais, neprisideda. Pažymėtina ir tai, kad apelianto sūnus M. P. auga šeimoje, todėl prie jo išlaikymo turi prisidėti ne tik apeliantas, bet ir vaiko motina (apelianto sutuoktinė) V. P..

Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovo turtinę padėtį sunkina naujų kreditinių įsipareigojimų atsiradimas, neteikia pagrindo konstatuoti esminio turtinės padėties pasikeitimo (pablogėjimo). Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Bylos duomenimis 80 000 Lt būsto kreditas (2012-05-11) ir 15 000 Lt vartojimo kreditas (2012-11-19) buvo suteikti apelianto sutuoktinei V. P. (buvusi pavardė M.) iki (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo, o būsto kreditas (2012-05-11) iki apelianto ir atsakovės G. P. santuokos nutraukimo. Taigi apeliantui buvo žinoma apie jo būsimos sutuoktinės prisiimtus įsipareigojimus būstui įsigyti ir šį faktą jis turėjo įvertinti kuomet geranoriškai ir laisva valia sutiko nepilnamečiui sūnui teikti 500 Lt dydžio išlaikymą. Apeliantas prisiimdamas finansinius įsipareigojimus (2012-10-12 5792,40 Eur kreditas) turėjo įvertinti aplinkybę, kad jis turi teikti nepilnamečiui sūnui materialinį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog apelianto nurodytos aplinkybės dėl kreditorinių įsipareigojimų nelaikytinos jo finansinę padėtį sunkinančiomis aplinkybėmis.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad išlaidos už studijas nėra laikomos turtinės padėties pablogėjimu, kadangi byloje nėra pateikta duomenų, kad dabartinėms pareigoms atlikti būtinas papildomas išsilavinimas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Apelianto nurodytų studijų tikslas vertintinas teigiamai, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto nurodyti argumentai dėl jo studijų nėra pagrindas naikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir negali būti laikomi jo turtinės padėties pablogėjimu. Iš į bylą pateiktos 2014-07-11 Mykolo Romerio universiteto ir klausytojo sutarties (II tomas b. l. 47-48) matyti, kad bendra studijų kaina yra 3720 Lt. Apelianto gaunamas darbo užmokestis 2013 m. balandžio mėn. – 2014 m. kovo mėn. laikotarpiu siekė nuo 2793,99 Lt iki 3854,62 Lt. Taigi atsižvelgiant į apelianto vieno darbo užmokesčio dydį studijų kaina ženkliai nepablogina jo turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė teisingą išvadą, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina ieškovo turtinės padėties esminio pablogėjimo, o atsakovės - pagerėjimo nuo to momento, kai teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių.

Pirmos instancijos teismo nustatyta vaiko išlaikymui reikalinga vieno mėnesio išlaikymo vertė – 1000 Lt (minimali mėnesio alga šiuo metu yra 300 Eur), kiekvienam iš tėvų tenkanti dalis – po 500 Lt/mėn. (74, 40 Eur) gali patenkinti tik būtiniausius vaiko poreikius. Todėl spręstina, kad apelianto mokamas vaiko išlaikymo dydis – 500 Lt/mėn. nepažeidžia tėvų lygybės bei proporcingumo principų. Įvertinant tai, kad vaikui augant, jo poreikiai tik didėja, bylos duomenimis šalių sūnus turi ir sveikatos sutrikimų (serga bronchine astma ir kt.), todėl apelianto prašomas išlaikymo sumažinimas iki 300 Lt/mėn. pažeistų prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos principus.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK normas, reglamentuojančias išlaikymo vaikui dydį, priteisto materialinio išlaikymo pakeitimą, tinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį. Apelianto skunde nurodytais motyvais naikinti sprendimo nėra įstatymo pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

2014 m. gruodžio 30d. nutartimi (II t. b. l. 8-9) apelianto prašymu, jam buvo atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą valstybei iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) civilinėje byloje priėmimo. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš ieškovo valstybei priteisiama jo nesumokėtas 21 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p. taisykles (nuo ginčijamos periodinių išmokų sumos už vienerius metus: 200 lt x 12 mėn. = 2400 Lt, tai atitinka 695 Eur) (CPK 96 str. 1 d.).

Atsakovė prašo iš apelianto priteisti jos turėtas 280 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (II tomas b. l. 25, 27). Atsakovei atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė advokatė, nedalyvavusi pirmosios instancijos teisme, prašomos priteisti advokatės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš apelianto (ieškovo) priteisiamos jos turėtos 280 Eur išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.

Teisėja Aušra Baubienė