Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014-11-19 · Civilinė byla Nr. 2-2635-297/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-11-19Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-19
Bylos Nr.
2-2635-297/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-02014-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolės Urbanavičienė
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
G. P.
Advokatai
Sigita Černienė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2635-297/2014Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02014-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1.; 99.7.; 113.1.; 114.4.; 116.1. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 19 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolės Urbanavičienė, sekretoriaujant Simonai Baranauskaitei, Aidai Krušinskienei, dalyvaujant ieškovui D. P., ieškovo atstovei advokato padėjėjai A. V., atsakovei G. P., atsakovės atstovei advokatei Sigitai Černienei, išvadą duodančios institucijos atstovei Vaidai Tankovskienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei G. P., institucija, duodanti išvadą, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ir atsakovės G. P. priešieškinį ieškovui D. P. dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti 2012-08-29 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2983-90/2012 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nepilnamečiui D. P. nustatytą išlaikymo dydį ir jį sumažinti, įpareigojant ieškovą D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui teikti po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnus sulauks pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 2-4).

Ieškinyje nurodė, kad 2012-08-29 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka jų abiejų bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, kad jų nepilnamečio sūnaus D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta bus nustatyta su atsakove, o ieškovas įsipareigojo sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokėti po 500 Lt iki jo pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nors teismo sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo įgyja res judicatą galią, tačiau CK 3.201 str. 1 d. numatyta išimtis, suteikianti galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį. Ieškovo turtinė padėtis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iš esmės pasikeitė, o tai yra vienas išlaikymo dydžio mažinimo pagrindų (CK 3.201 str. 1 d.). Ieškovo galimybių teikti vaikui nustatytą išlaikymo dydį sumažėjimas yra nulemtas pasikeitusių gyvenimiškų aplinkybių bei atsiradusių naujų įsipareigojimų. 2013-08-10 ieškovas sudarė naują santuoką, su žmona V. P. susilaukė sūnaus M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovas išlaikymą turi teikti ne vienam, o dviem vaikams ir ši aplinkybė pagal formuojamą teismų praktiką vertintina kaip svarbi, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą. Nurodė, kad jo darbo užmokestis per mėnesį už pastaruosiuos metus vidutiniškai sudarė apie 3500 Lt, iš kurių išmokos už vaiką sudaro apie 1000 Lt, kol vaikui sukaks dveji metai. Ieškovas neturi nekilnojamojo turto, vienintelį asmeninės nuosavybės teise turėtą savo nuosavą būstą (duomenys neskelbtini), ieškovas dovanojo atsakovei, siekdamas po santuokos nutraukimo suteikti atsakovei ir nepilnamečiui sūnui D. gyvenamąją vietą. Ieškovo turtinę padėtį taip pat sunkina ir naujų kreditinių įsipareigojimų atsiradimas. Šiuo metu ieškovas su šeima įsikūręs bute (duomenys neskelbtini), šio buto įsigijimui ieškovas kartu su žmona iš AB DNB banko pasiskolino 80 000 Lt, būsto įrengimui paėmė 15 000 Lt vartojimo kreditą, bendra negrąžinto kredito suma sudaro 77 377,73 Lt. Be to, trūkstant lėšų pragyvenimui, ieškovas 2012-10-12 iš AB DNB banko pasiskolino 5792,40 EUR, t. y. 20 000 Lt sumą (negrąžinto kredito suma sudaro 4025,16 EUR, t. y. 13 898 Lt). Iš viso bendra negrąžintų kreditinių įsipareigojimų suma ieškinio pateikimo dienai sudarė 91 275,73 Lt. Atskaičius kreditorinius įsipareigojimus, būsto išlaikymo mokesčius, vaikams teikiamą išlaikymą, ieškovui lieka menka pajamų dalis, kurios objektyviai nepakanka net būtiniausiems poreikiams patenkinti. CK 3.192 str. 3 d. nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Nepaisant ieškovo sąžiningų paskatų, jis neturi materialinių galimybių nepilnamečiui sūnui D. P. teikti 500 Lt išlaikymą, tokio dydžio suma akivaizdžiai viršija ieškovo realias galimybes, todėl ieškovas prašė teismo sumažinti išlaikymo dydį iki 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnus sulauks pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimą ir ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu prašė tenkinti ieškinį, o atsakovės priešieškinį atmesti. Atsiliepime į priešieškinį (b. l. 98-10) ir teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad sumažinti išlaikymo dydį jis prašo dėl savo turtinės padėties pasikeitimo. Ieškovas šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) universitete, jo mokslai mokami, teisės krypties studijos tęsis tris metus. Vienerių metų studijos kainuoja 3720 Lt per metus, dvejų metų magistro studijos kainuoja apie 4600 Lt metams. Siekti geresnio išsilavinimo ieškovui yra būtina tam, kad išlaikyti turimas pareigas ir užtikrinti stabilių pajamų, reikalingų ne vien sau, bet ir nepilnamečių vaikų išlaikymui, gavimą. Be to, ieškovas turi kreditorinius įsipareigojimus, kurių bendra suma viršija 90 tūkst. litų, tai sunki finansinė našta šeimai; taip pat jis turi antrą išlaikytinį – sūnų M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovo manymu, atsakovės elgesys, kai ji prašo padidinti išlaikymo sumą po to, kai gavo iš ieškovo didelės vertės dovaną (butą), turėtų būti vertinamas kaip veikimas priešingai dovanotojo interesams. Atsakovei padovanotas butas suteikė gyvenamąją vietą ne tik nepilnamečiui vaikui, bet ir pačiai atsakovei, taip pat užtikrino lengvesnį D. P. išlaikymą ir nuėmė dalį išlaikymo ir nepilnamečio vaiko priežiūros (gyvenamosios vietos užtikrinimo) naštos nuo jos. Ieškovas dėjo visas pastangas, kad likęs su motina gyventi sūnus D. būtų tinkamai aprūpintas, sąžiningai mokėjo išlaikymą, tačiau dabar iš jo reikalaujama mokėti dar didesnę išlaikymo sumą. Atsakovės argumentai, kad jos turtinė padėtis pablogėjusi, yra atmestini. Tai, kad atsakovės išlaidos padidėjo, nes jai gimė sūnus J. P., yra niekaip nesusiję su ginčo dalyku, be to, ši aplinkybė nėra savaime pakankama konstatuoti turtinės padėties pablogėjimą. Atsakovė susilaukė vaiko su naujuoju sugyventiniu, todėl akivaizdu, kad vaikas nėra ieškovo ir šis neturi jokios teisinės pareigos jį išlaikyti, tą turi daryti vaiko tėvas. Taigi, šiuo aspektu ieškovo ir atsakovės padėtis yra vienoda, jie abu turi po du mažamečius išlaikytinius. Taip pat ieškovas nesutiko su atsakovės argumentais, kad didesnis išlaikymas sūnui D. reikalingas ryšium su jo sveikatos problemomis. Dauguma D. P. sveikatos sutrikimų (astma, bronchitas, tracheitas, plaučių uždegimas, įvairios alergijos) yra įprasti tokio amžiaus vaikui. Kvėpavimo takų ligomis serga didžioji dauguma vaikų, tokių ligų praktiškai neįmanoma išvengti, todėl nelogiška prašyti padidinti išlaikymo dydį dėl to, kad vaikas serga ligomis, įprastomis jo amžiui. D. diagnozuotą stiprų fizinį atsilikimą (10 mėnesių dar nesėdėjo) galima paaiškinti tuo, kad augdamas be tėvų, vaikas negavo tiek dėmesio, kiek jo būtų gavęs nuo pat gimimo augdamas šeimoje, todėl jo fizinio išsivystymo trūkumas nėra netikėtas. Jam pašalinti tereikėjo daugiau dėmesio ir atidesnės priežiūros vaikui, kurią šis, jį įvaikinus, ir gavo. Jokių specialių procedūrų ar veiksmų tam, kad vaikas būtų toks, koks yra šiuo metu, neprireikė (byloje tokių duomenų nėra pateikta). Be to, pati atsakovė teigia, kad vaikas nuo pat gimimo yra silpnos sveikatos, todėl tiek jį įvaikinant, tiek nutraukiant santuoką bei sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių su ieškovu, atsakovei buvo žinomi vaiko negalavimai. Vadinasi, išlaikymo dydis buvo nustatytas tiksliai žinant ir įvertinus vaiko sveikatos būklę, taigi, jam didinti nėra jokio pagrindo. Tai, kad atsakovė šiuo metu yra motinystės atostogose ir gauna mažiau pajamų, negali būti priežastis didinti išlaikymą. Atsakovė yra darbingo amžiaus ir sveika, turi visas galimybes dirbti ir pasididinti savo pajamas, tačiau to nedaro. Nėra duomenų, jog atsakovė ieškotų alternatyvų, kas galėtų rūpintis jos mažamečiais vaikais, o ji pati tuo tarpu galėtų dirbti ir gauti didesnes pajamas, nei šiuo metu jai mokama motinystės pašalpa. Toks atsakovės elgesys turėtų būti vertinamas kaip nerūpestingumas, atsakovė nededa visų galimų pastangų gauti didesnes pajamas, o tik reikalauja iš ieškovo didesnės išlaikymo sumos.

Atsakovė G. P. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Atsiliepime į ieškinį (b. l. 30-32) ir teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas sumažinti išlaikymo dydį, turi įrodyti būtinas sąlygas, t. y. kad iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis ir nepilnamečio vaiko poreikiai. Ieškovas tokių sąlygų neįrodė. Ieškovo turtinė padėtis šiuo metu yra pagerėjusi, nes pagal teismui pateiktus duomenis ieškovo ir jo sutuoktinės V. P. gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 6000 Lt, tokia suma yra pakankamai didelė. Tuo tarpu atsakovės gaunamos mėnesio pajamos sudaro tik apie 1900 Lt. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad jo turtinė padėtis pablogėjo dėl to, kad jis turi kitą išlaikytinį - sūnų M. P., gim. (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai buvo sudaroma sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovas jau žinojo, kad kita moteris, t. y. V. P., laukiasi jo kūdikio, todėl sutikdamas teikti 500 Lt dydžio išlaikymą D. P. ieškovas privalėjo numatyti, jog netrukus turės kitą vaiką, kurį reikės išlaikyti. Sūnus D. P. auga, jo poreikiai didėja. D. turi sveikatos sutrikimų, jis labai dažnai serga peršalimo ligomis, bronchine astma, jam būtini medikamentai. Be to, vaikas yra alergiškas maistui, vaistams, vabzdžių įkandimams, dėl ko yra būtina jį aprūpinti ekologiškais maisto produktais, skalbimo ir higienos priemonėmis. D. nešioja akinukus, kurių rėmelius reikia nuolat keisti, nes keičiasi vaiko galvos apimtis. Akinukai vaikui kainuoja apie 209 Lt, akinių vaikui Valstybinė ligonių kasa nekompensuoja. Taip pat D. turi pėdų patologiją, dėl ko reikalinga ortopedinė avalynė, mankštos, viso to ligonių kasos taip pat nekompensuoja. Vaiko sveikata nuolatos rūpinasi viena atsakovė. Ieškovas paliko atsakovę su D., kai šiam nebuvo nei vienerių metukų. Ieškovas visiškai nusišalinęs nuo sūnaus D. auklėjimo, ugdymo, vystymo. Atsakovės turtinė padėtis po to, kai 2012-08-29 teismo sprendimu buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pablogėjo. (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė sūnus J. P.. Atsakovė iš savo gaunamų pajamų dabar turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, pati pragyventi ir išlaikyti dviejų kambarių butą. Jokių kompensacijų už komunalines paslaugas iš valstybės negauna. Atsakovė palaikė priešieškinį, kuriuo prašė padidinti D. P. mokamą išlaikymą nuo 500 Lt iki 700 Lt (b. l. 56-59). Reikalavimą grindė keletu aspektų. Vienas iš jų tai, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė sūnus J. P., atsakovė yra motinystės atostogose, o jos pajamas sudaro VSDFV mokama motinystės pašalpa ir ieškovo teikiamas išlaikymas nepilnamečiui D. P.. Nuo 2014-03-04 iki 2014-12-27 atsakovei kas mėnesį mokama 70 procentų buvusio darbo užmokesčio, kas sudaro 2303,64 Lt, o nuo 2014-12-27 iki 2015-12-27 bus mokama tik 40 procentų dydžio išmoka nuo buvusio darbo užmokesčio, kas sudarys 1316,36 Lt. Akivaizdu, jog dėl motinystės atostogų atsakovės mėnesio pajamos šiuo metu yra sumažėję 30 procentų, o nuo 2015-01-01 papildomai sumažės dar 30 procentų. Papildomai gauti pajamų šiuo metu atsakovė neturi galimybės, nes augina mažametį vaiką. Kartu su dviem vaikais atsakovė gyvena dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Šaltuoju metų sezonu už būsto šildymą bei karštą vandenį kas mėnesį vidutiniškai reikia mokėti apie 227 Lt. Kas mėnesį elektros energijos sunaudojama už 60 Lt, už šiukšlių išvežimą mokama 40 Lt (kas pusmetį), už kabelinę televiziją - 50 Lt. Taip pat kas mėnesį reikia mokėti mokesčius DNSB (duomenys neskelbtini), mokesčiai svyruoja nuo 24 Lt iki 200 Lt, priklausomai nuo sunaudoto vandens kiekio. D. P. lanko vaikų darželį-lopšelį „(duomenys neskelbtini)", kas mėnesį už vaiko darželį reikia mokėti apie 160 Lt (priklausomai nuo lankytų dienų). Atsakovė paskaičiavo, kad D. P. būtinos mėnesio išlaidos sudaro apie 1100 Lt. Atsakovė viena iš savo gaunamų pajamų negali pilnai tenkinti visų būtinų sūnaus D. poreikių, kas mėnesį vaiko išlaikymui ji gali skirti 400 Lt, o likusią dalį, t.y. 700 Lt turi mokėti vaiko tėvas ieškovas.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė šios institucijos pateiktą išvadą (b. l. 26-28, 95-97). Nurodė, kad atsakovės šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Duomenų apie tai, kad atsakovė netinkamai rūpintųsi savo nepilnamečiais vaikais D. ir J., nėra. Atsakovė su vaikais gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Bute yra reikiami baldai, buitiniai prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai. Sūnūs J. ir D. yra mažamečiai, todėl gyvena viename kambaryje su motina. Vaikams sudarytos tinkamos sąlygos poilsiui, laisvalaikiui, žaidimams. Atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), projektų vadove, šiuo metu ji yra vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sukaks dveji metai. Šeimos mėnesio pajamos: 1950 Lt/mėn. dydžio VSDFV išmoka ir ieškovo mokamas 500 Lt išlaikymas sūnui D.. Skolų už komunalines paslaugas ar kreditorinių įsipareigojimų atsakovė neturi. Atsakovė sūnų D. yra apdraudusi kaupiamuoju gyvybės draudimu, moka 150 Lt įmoką. D. P. lanko Alytaus lopšelį darželį „(duomenys neskelbtini)". Vaikas yra registruotas VšĮ Alytaus poliklinikoje, pas gydytoją R. I., atsakovės teigimu, jis dažnai serga viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis, bronchine astma, todėl nuolat reikalinga vartoti medikamentus. Taip pat jam diagnozuota nenustatytos kilmės alergija. D. P. reikalingi akiniai, ortopedinė avalynė, neįgalumas vaikui nenustatytas. Bendraujant su atsakove, nebuvo gauta duomenų apie tai, kad vaiko D. P. poreikiai sumažėjo. Atsakovės materialinė padėtis nepagerėjo, be to, ji turi dar vieną išlaikytinį sūnų J. P., gim. (duomenys neskelbtini). Būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas, todėl, Institucijos nuomone, sumažinus ieškovo teikiamą išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P. nuo 500 Lt iki 300 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nebūtų užtikrintas vaiko poreikių tenkinimas. Institucija pritarė atsakovės reikalavimui padidinti išlaikymo dydį iki 700 Lt, nes tai įgalintų tinkamai užtikrinti vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis atmestini.

Šalių ir jų atstovų paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-02-29 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-435-835/2012 dėl įvaikinimo, ieškovas D. P. ir atsakovė G. P. yra nepilnamečio vaiko D. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 6-8). Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-08-29 sprendimu šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalių nepilnamečio vaiko D. P. gyvenamoji vieta nustatyta su motina G. P., o vaiko tėvas D. P. įsipareigojo sūnaus D. P. išlaikymui mokėti po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki D. pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 9-10). Ieškovas D. P. 2014-05-21 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl D. P. nustatyto išlaikymo sumažinimo nuo 500 Lt iki 300 Lt (b. l. 2-4). Atsakovė G. P. pareiškė ieškovui priešieškinį, prašydama padidinti D. P. nustatytą išlaikymą nuo 500 Lt iki 700 Lt (b. l. 56-59).

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d.). Ši tėvų pareiga yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 str. 2 d. ir 3.192 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.

Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad abu tėvai turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 str., 3.196 str.). Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 str., 3.76 str. 1 d., 3.194 str. ); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 str. 3 d., 3.64 str. 2 d.). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 str.).

Įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą reglamentuoja CK 3.201 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis taip pat gali būti pakeistas, kai pasikeičia (padidėja, sumažėja) vaiko poreikiai. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, 2009-09-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009, 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Taigi, pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi vaiko tėvų turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Kartu pažymėtina ir tai, kad visais atvejais, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti vadovaujamasi CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka buvo nutraukta Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-08-29 sprendimu, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių; šios sutarties 2 p. ieškovas įsipareigojo savo nepilnamečio vaiko D. P. išlaikymui kas mėnesį mokėti periodines išmokas – po 500 Lt iki vaikas sulauks pilnametystės. Taigi, šalys laisva valia, įvertinusios savo tuometinę turtinę padėtį ir vaiko poreikius, susitarė dėl vaiko D. P. išlaikymo dydžio ir formos, o susitarimą patvirtinus teismo sprendimu, jis įgijo teismo sprendimo galią. Ieškovas, prašydamas pakeisti teismo sprendimu nustatyto išlaikymo dydį, jį sumažinant iki 300 Lt, savo reikalavimą grindžia turtinės padėties pablogėjimu dėl pasikeitusių aplinkybių, t. y. ieškovas sudarė naują santuoką, jam gimė antras vaikas, atsirado nauji kreditiniai įsipareigojimai, ieškovas tęsia studijas, kurios yra mokamos, visos šios aplinkybės, ieškovo teigimu, nulėmė ieškovo galimybių teikti nustatyto dydžio išlaikymą sūnui D. P. sumažėjimą. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta ir sutartis dėl jos nutraukimo pasekmių patvirtinta 2012-08-29 priimtu teismo sprendimu, o ieškovas antro vaiko – M. P. susilaukė (duomenys neskelbtini), t. y. netrukus po santuokos nutraukimo, ir, kaip nustatyta šalių paaiškinimais, aplinkybė, kad ieškovui gims kitas vaikas, abiems šalims buvo žinoma skyrybų metu. Todėl teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad šalims nutraukiant santuoką ir abipusiu sutarimu laisva valia susitariant dėl išlaikymo D. P. dydžio, ieškovas įvertino tą aplinkybę, kad jis turės dar vieną išlaikytinį, ir gera valia prisiimdamas įsipareigojimą teikti 500 Lt dydžio išlaikymą ieškovas savo turtinę padėtį vertino kaip pakankamą tokio dydžio prievolei vykdyti. Taigi, nustačius, kad antro vaiko atsiradimas ir papildomų išlaidų jo išlaikymui numatymas ieškovo buvo iš anksto įvertinti, aplinkybė, kad atsirado nauja išlaikymo prievolė, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovo turtinės padėties esminį pablogėjimą. Be to, kaip atsvara šiam ieškovo argumentui laikytina ir tai, kad atsakovė taip pat susilaukė antro išlaikytinio, t. y. jai (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. P. (gimimo liudijime, b. l. 35, vaiko tėvas nenurodytas), kas rodo, kad abi šalys turi po naują išlaikytinį, kas lemia papildomų išlaidų atsiradimą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti dar vieną savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas naujai atsiradusiai išlaikymo prievolei vykdyti, todėl abi šalys turi stengtis ir ieškoti galimybių savo turtinei padėčiai pagerinti, o netraktuoti to kaip turtinės padėties pablogėjimą. Ieškovas nurodė, kad jis neturi nekilnojamojo turto, nes butą, kuris jam priklausė asmeninės nuosavybės teise, padovanojo atsakovei, taip užtikrindamas lengvesnį D. P. išlaikymą. Į bylą pateikta dovanojimo sutartis (b. l. 11-15) patvirtina, kad ieškovas 2012-03-15 dovanojo atsakovei butą (duomenys neskelbtini), kur atsakovė šiuo metu ir gyvena su vaikais, bet toks sandoris sudarytas ieškovo laisvu apsisprendimu, šalims dar gyvenant santuokoje; pasirašydamas šią sutartį ieškovas patvirtino, kad ji nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros (sutarties 10.5 p.), todėl laikytina, kad buto dovanojimo sutartis taip pat nesudaro pagrindo teigti apie ieškovo turtinės padėties pablogėjimą. Ieškovas nurodė, kad jo materialinė padėtis pasikeitė dėl naujų įsipareigojimų kreditoriams ir mokamų studijų. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad ieškovo darbinėms pareigoms atlikti būtinas papildomas išsilavinimas ir dėl to išlaidos, patiriamos už mokamą mokslą, sudarytų pagrindą spręsti apie ieškovo turtinės padėties pablogėjimą. Teismo manymu, ieškovas turi atsakingai įvertinti, ar jis, turėdamas du išlaikytinius ir kreditorinių įsiskolinimų bankui, yra finansiškai pajėgus, nenuskriaudžiant vaikų (neatimant iš jų išlaikymui skirtų lėšų), tenkinti savo poreikius būtent šioje srityje. Reikia turėti omenyje, kad pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką būtiniems vaiko poreikiams tenkinti pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas (nuo 2014-10-01 MMA – 1035 Lt), o mažesnis išlaikymas gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai MMA dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ar keičiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tuo tarpu ieškovas dirba, jo darbo užmokestis sudaro apie 3500 Lt per mėnesį (b. l. 20), palyginus su darbo užmokesčiu, kurį ieškovas gavo 2012 m. (b. l. 143), pajamos padidėjo. Ieškovas turi įsipareigojimų kreditoriui AB DNB bankui (b. l. 18), o kiti finansiniai įsipareigojimai, kuriuos nurodė ieškovas, yra jo sutuoktinės V. P. prisiimti dar iki santuokos su ieškovu sudarymo (b. l. 19), todėl laikytini V. P. asmeninėmis prievolėmis bankui. Antra vertus, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina ieškovo turtinės padėties esminio pablogėjimo nuo to momento, kai teismo sprendimu buvo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, taip pat nėra duomenų apie vaiko D. P. poreikių sumažėjimą (šios aplinkybės ieškovas ir neįrodinėjo, nes ja nesirėmė), taigi, nėra pagrindo taikyti CK 3.201 str. nuostatas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo ir tenkinti ieškovo reikalavimą.

Atsakovė, priešieškiniu prašydama padidinti išlaikymą D. P. nuo 500 Lt iki 700 Lt, savo reikalavimą grindė savo turtinės padėties pablogėjimu, pasikeitusiais vaiko poreikiais. Nėra ginčo, kad augant vaikui, didėja ir jo poreikiai, tačiau šiuo atveju reikšminga tai, kad nuo 2012-08-29 teismo sprendimo, kuriuo nustatytas vaiko išlaikymas, praėjo neilgas laiko tarpas, vaikas šiuo metu yra 3,5 metų amžiaus ir jo išlaikymas bei poreikiai nėra ženkliai padidėję. Tai, kad vaikas dažnai serga, ką įrodo gydytojo išduotas medicinos dokumentų išrašas (b. l. 170-175), patvirtina tą aplinkybę, kad vaiko sveikatos priežiūrai reikalingos lėšos, tačiau teismui nepateikti dokumentai palyginimui, kiek tokių išlaidų atsakovė turėjo skyrybų metu susitariant dėl 500 Lt dydžio išlaikymo, kad būtų galima palyginti išlaidų vaiko sveikatos priežiūrai padidėjimą ar sumažėjimą. Iš 2012-02-29 teismo sprendime (b. l. 6-8) nurodytų aplinkybių apie D. P. susirgimus, jo raidos sutrikimo riziką, galima spręsti, kad šalims buvo žinoma vaiko sveikatos būklė ir todėl šalys turėjo numanyti, kad vaiko priežiūrai reikės daugiau dėmesio ir išlaidų, taigi, šios aplinkybės nėra naujos, kuriomis būtų galima pagrįsti išlaikymo padidinimą. Tai, kad vaikui reikalingi akinukai, ortopedinė avalynė, vertintina kaip naujų poreikių, susijusių su vaiko sveikatos būkle, atsiradimą, tačiau šie poreikiai nėra tiek žymiai pasikeitę (padidėję), kad kiltų būtinybė šiuo pagrindu didinti vaiko išlaikymą kas keletą metų. Atsakovė pateikė į bylą nepilnamečio vaiko D. P. poreikių apskaičiavimo lentelę (b. l. 60), pagal kurią vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga suma yra apie 1100 Lt. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti, ar visi lentelėje nurodyti duomenys patvirtina būtinuosius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti, nes į bylą nepateikti duomenys, kurie pagrįstų išlaidų realumą. Pateikti pirkimo čekiai yra skirtingų datų (ne visų metų, kaip nurodyta lentelėje), tik tam tikro metų laiko, pirktos ne tik šiam vaikui skirtos prekės (mišinukai naujagimiams, alus, čiulptukas ir pan.), todėl nėra realios galimybės patikrinti realias D. P. išlaikyti reikalingas išlaidas. Todėl teismas orientuojasi į formuojamą praktiką, kad orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną mėnesio algą (MMA), jeigu tai leidžia tėvų turtinė padėtis. Vertinant atsakovės turtinę padėtį, nustatyta, kad atsakovė nekilnojamojo turto per šį laikotarpį neįgijo, jos gaunamas pajamas sudaro motinystės pašalpa (b. l. 34, 61), kurios dydis panašus į gauto darbo užmokesčio dydį (nuo 2014-12-27 pašalpa sumažės), 2013 m. atsakovė įsigijo automobilį (b. l. 139), moka draudimo įmokas (84-87). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovė sveika, darbingo amžiaus. Vien tai, kad ji šiuo metu motinystės atostogose, dėl ko negali tinkamai išlaikyti sūnų D., nėra pakankamas pagrindas keisti išlaikymo dydį, jį didinant. Atsakovė turi visas galimybes dirbti ir pasididinti savo pajamas. Ieškovo turtinė padėtis esmingai nepasikeitė, nors gaunamos pajamos ir padidėjo (b. l. 20, 143), bet atsirado naujas kreditorius – bankas (b. l. 18). Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad byloje nenustatytos sąlygos vaiko išlaikymo dydžio pakeitimui – jo padidinimui, t. y. jog mažamečio D. P. poreikiai ženkliai padidėjo, o atsakovės turtinė padėtis esmingai pablogėjo, be to, ieškovo dabartinė turtinė padėtis neleidžia spręsti, kad vaiko išlaikymas gali būti padidintas iki 700 Lt ir nustatytas naujas išlaikymo dydis, maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius, todėl laikytina, kad 2012 m. šalių abipusiu sutarimu nustatytas 500 Lt dydžio išlaikymas yra tinkamas užtikrinti mažamečio vaiko D. P. būtinųjų poreikių tenkinimą ir šiuo metu. Atsižvelgiant į tai, atsakovės priešieškinis atmestinas.

CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi tiek ieškovo ieškinys, tiek atsakovės priešieškinis atmesti, šalys viena kitai patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlygina, o išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 21,76 Lt, priteistinos iš abiejų šalių po lygiai (CPK 79 str., 93 str. 1 d., 96 str., 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškovo D. P. ieškinį ir atsakovės G. P. priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 10,88 Lt (dešimt litų ir 88 ct) bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidas sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Danguolės Urbanavičienė