Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-09-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2316-598/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-09-29
Bylos Nr.
1-2316-598/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20508-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2316-598/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20508-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.3.2; (S) 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6;2.1.10.1;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 29 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Valei Greskienei,dalyvaujant prokurorei V. Ž.,kaltinamajam A. K., jo gynėjai advokato padėjėjai R. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorius, neteistas kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. kaltinamas tuo, kad 2022 m. birželio 7d., apie 11 val., važiuodamas kelyje A6, 38 kilometre, Gegutės kaimo ribose, Šilų sen., Jonavos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0364“, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio 7 d. 11.07 val. nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, 2022 m. birželio 7 d. 11.23 val. nustatytas 1,67 promilių neblaivumas).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad 2022 m. birželio 7 d. ryte važiavo Jonavos r. įmonei priklausančiu automobiliu. Išvakarėse buvo vartojęs alkoholį. Nesijautė neblaivus. Buvo sustabdytas pareigūnų ir nustatytas neblaivumas. Nusikaltimo neginčija, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, prašo jo atžvilgiu bylą nutraukti ir atiduoti jį pagal laidavimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

Liudytojo R. S. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. birželio 7 d. apie 11.00 val. patruliavo nežymėtu policijos automobiliu "Volkswagen Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su vyr. patruliu M. T., kai pastebėjo kelyje Jonava- Ukmergė įtartinai manevruojantį automobilį "Saab", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį sustabdžius vairavo A. K., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. A. K. pirmu pūtimu buvo nustatytas 1, 64 prom. girtumas, antru pūtimu buvo nustatytas 1,67 prom. girtumas. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro. ( b. l. 58-60 )??

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2022 m. birželio 7 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti A-6 kelyje, 38 kilometre, Gegutės kaimo ribose, Šilų sen., Jonavos r. Įvykio vietoje matomas juodos spalvos "SAAB" automobilis vals. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio priekinis stiklas yra įskilęs, o ant automobilio dešinės pusės sparno matomos korozijos žymės, taip pat prie kuro bako matomi sparno pabraižymai. Automobilio salonas yra šviesios kreminės spalvos. Automobilio salono priekyje gėrimų laikiklyje matome raudonos spalvos vienkartinį puodelį, prie pavarų svirties padėtą geltonos spalvos bateriją ir ant oro ventiliavimo angos matome pakabintą raudonos spalvos automobilio kvapą su paveiksliuku. Automobilio gale ant priekinės keleivio sėdynės kišenės matoma įdėtą baltos spalvos knygą. Apžiūrėjus įvykio vietą pėdsakų tinkamų identifikavimui nerasta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima ( b. l. 14-16).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš policijos tarnybinio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės vaizdo kameros, kur užfiksuota, kad tarnybinis automobilis važiuoja paskui SAAB markės automobilį A6 kelyje, matosi kaip SAAB automobilis „mėtosi“ po kelią, pareigūnai įjungia garsinį signalą sustabdo automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipa vairuotojas A. K.. (b. l. 37-39).

Neblaivumo nustatymo aktu nustatoma, kad 2022 m. birželio 7 d. 11.07 val. A. K. nustatytas 1,64 promilių girtumas, 11.23 val. nustatytas 1,67 promilių girtumas bei nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ( b. l. 84).

VĮ "Regitra" duomenų bazės pažyma nustatoma, kad automobilio SAAB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas UAB „ (duomenys neskelbtini)“ ( b.l. 43)

VšĮ "Emprekis" pažyma nustatoma, kad automobilio SAAB 9-5, 2005 metų gamybos kaina 2400 eurų su PVM ( b. l. 46).

Įrodymų vertinimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. K. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju A. K. 2022 m. birželio 7 d. 11.07 val. nustatytas 1,64 promilių girtumas, 11.23 val. nustatytas 1,67 promilių girtumas, todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad A. K. nustatytas 1,64 prom. neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. K. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl laidavimo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė prašymą perduoti jį laiduotojo V. V. atsakomybėn be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. K. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Nusikalstamais veiksmais nėra padaryta nei turtinė, nei neturtinė žala. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas, psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitose neįrašytas.

Prašymą kaltinamąjį A. K. perduoti pagal laidavimą be užstato jo atsakomybėn pareiškė kaltinamojo bičiulis. Vertindamas laiduotojo V. V., asmenines savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis ir V. V. artimai bendrauja nuolatos, Kandidatas į laiduotojus yra kunigas, Karmėlavos Šv. Onos parapijos klebonas, o taip pat Kauno Arkivyskupijos teisingumo saugotojas ir santuokos ryšio gynėjas bei Panevėžio vyskupijos teisėjas.

Iš jo parodymų teismui matyti, kad jis pasirengęs padėti bičiuliui, gali jam daryti teigiamą įtaką. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. V. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. K. yra pagrindas taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes yra nustatytos visos tam būtinos sąlygos ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl kaltinamasis A. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojo V. V. atsakomybėn. Baudžiamoji byla kaltinamojo A. K. atžvilgiu nutrauktina. Teismo vertinimu vertinant nurodytas aplinkybes, šiuo atveju yra tikslinga skirti vienerių metų laidavimo terminą.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama ir asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių punktus. Kaltinamasis jam inkriminuojamą veiką padarė neblaivus, anksčiau neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, praeityje nebuvo bausta dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones nustatant 1 (vienerių) metų terminą. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo 2022 m. birželio 15 d., tai yra nuo to momento, kai buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 107-109).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę – automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju VĮ "Regitra" duomenimis, kuriuose nurodyta, kad automobilio SAAB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 43). Automobilis priklauso trečiajam asmeniui. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta automobilio vertė – 2400 Eur (b. l. 46). Taigi, įvertinus šių aplinkybių visumą, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo principą, todėl teismas konstatuoja, kad nesant galimybės konfiskuoti transporto priemonės – automobilio SAAB valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikaltimo padarymo priemonė ir priklauso trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, iš kaltinamojo A. K. išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 2400 eurų (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405-319/2017, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-436-211/2017).

Kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, A. K. paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, o specialiosios teisės sustabdymas – paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vykdymo pradžios, po to – panaikintina.

A. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

Automobilio SAAB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro A. B. 2022 m. birželio 8 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei – SAAB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN : (duomenys neskelbtini), naudotis ir disponuoti minėtu automobiliu, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to – panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

A. K., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą be užstato laiduotojo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 15 d., tai yra nuo to momento, kai buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.

Paskirti A. K. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir išieškoti valstybės naudai automobilio SAAB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų).

Kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vykdymo pradžios, po to – panaikinti.

Automobilio SAAB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

A. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro A. B. 2022 m. birželio 8 d. nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei – SAAB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN : (duomenys neskelbtini), naudotis ir disponuoti minėtu automobiliu, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to – panaikinti.

Išaiškinti A. K., kad jai, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui V. V., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Banga Bartkienė