Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-10-06 · Civilinė byla Nr. e2-971-1120/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2022-10-06Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-07-28Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2024-01-04Lietuvos apeliacinis teismas
  4. ApeliacijaPapildoma nutartis · 2024-01-16Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-06
Bylos Nr.
e2-971-1120/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01002-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Tikniūtė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Soscredit“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Novum situm“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-971-1120/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01002-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.1.18.1.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 6 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Soscredit“ skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Soscredit“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Novum situm“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Soscredit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 202 922,70 Eur skolą; 6 617,32 Eur sutartines palūkanas; 991,23 Eur metines 6 proc. palūkanas, apskaičiuotas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas; 36 526,086 Eur delspinigių; 8 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2 988,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės piniginių lėšų, esančių pas atsakovę ir / ar trečiuosius asmenis, turtinių reikalavimo teisių, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą ieškinio sumai (247 057,34 Eur), leidžiant atsakovei iš areštuoto turto atsiskaityti su ieškove, nutartį vykdyti skubiai. Grįsdama šį prašymą, ieškovė nurodė, kad grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui patvirtina nesąžininga ir neteisėta atsakovės vadovo A. J. įtaka ieškovei paveikiant ją sudaryti jai nenaudingas turto pardavimo ir, nagrinėjamos bylos atveju, paskolos, sandorius. Atsakovės vadovo neteisėta įtaka ieškovei pasireiškė laikotarpiu, kai nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2019 m. sausio 18 d. 100 proc. ieškovės akcijų savininke buvo atsakovės vadovo A. J. motina T. J., o laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2021 m. liepos 20 d. atsakovės vadove buvo G. B., bet faktiškai sprendimus ieškovės valdymo klausimais priiminėjo atsakovės vadovas A. J. Jis, pasinaudodamas tokia padėtimi, faktiškai sudarė ieškovės turto pardavimo sandorius, žinodamas, jog turto įgijėjai – atsakovė, kurios vadovas jis yra, ir UAB „Aj Invest“, kurios 50 proc. akcininkas ir vadovas jis yra, su ieškove pagal juos neatsiskaitys, o perimtas turtas bus perleistas tretiesiems asmenims. Šie sandoriai, sudaryti ieškovei esant neteisėtoje atsakovės vadovo įtakoje, yra ginčijami Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamose bylose (civilinės bylos Nr. e2- 2294 -803/2022, Nr. e2- 2279- 861/2022, Nr. e2-2280-580/2022), jose taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovės (jos vadovo) nesąžiningumą patvirtina ir atsakovės vadovo veiksmai pateikiant Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui galimai suklastotą pažymą, tariamai patvirtinančią, jog pagal buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorį atsakovė su ieškove atsiskaitė, dėl ko Nekilnojamojo turto registre buvo panaikinti įrašai apie atsakovės įsiskolinimą ir apribojimą disponuoti butu, o butas buvo perleistas trečiajam asmeniui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

4. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, ieškovės ieškinio reikalavimus vertino preliminariai pagrįstais, tačiau spręsdamas dėl grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui, konstatavo, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą esant grėsmę galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymui.

5. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovė už kitose bylose ginčijamomis sutartimis įgytą turtą tinkamai neatsiskaitė, kad dėl asmenų susietumo buvo perleisti tam tikri turto objektai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė tokiais veiksmais siekia pabloginti savo turtinę padėtį taip, kad išvengtų galimai nagrinėjamoje byloje ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Aplinkybė, kad atsakovė tinkamai neatsiskaitė už įsigytą turtą, ar kad atsakovė pažeidė apribojimą disponuoti turtu, galėtų būti vertinama kaip sudaranti pagrindą daryti išvadą, jog galimai yra pažeistos ieškovės teisės ir dėl to yra pagrindas kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau ne pagrindas konstatuoti, jog nagrinėjamoje byloje priėmus ieškovei palankų teismo procesinį sprendimą, tokio sprendimo vykdymas (nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių) galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

6. Teismas nustatė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų matyti, kad kitose ieškovės minimose civilinėse bylose ginčijami nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai; dalyje jų atsakovais dalyvauja ne tik UAB „Novum situm“, bet ir ieškovės įvardinti, ieškovės teigimu, nesąžiningai veikę asmenys, o laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsižvelgiant į tai, jog ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jų tolesnio statuso pasikeitimu, ir siekiant išlaikyti ginčo šalių status quo bei užtikrinti, kad ginčo objektu esantys turto vienetai nebūtų perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims ar apsunkinti (civilinė byla Nr. e2 - 2294-803/2022, Nr. e2-2279-861/2022, Nr. e2-2280-580/2022). Taip pat laikinosios apsaugos priemonės taikytos tiesiogiai ieškovės nesąžiningu įvardintam fiziniam asmeniui byloje, kurioje pastarasis dalyvauja atsakovu (civilinė byla Nr. e2-2713-643/2022). Tačiau, pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir teismo sprendimas tokias pritaikyti vienoje civilinėje byloje savaime nėra pakankamas pagrindas jas taikyti ir kitoje civilinėje byloje.

7. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimai nėra neatsiejamai susiję su prašomu areštuoti turtu, kaip ginčų dėl konkrečių turto objektų atveju, o, laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė sunkios atsakovės turtinės padėties nagrinėjamu atveju neįrodinėja. O ieškovės nurodomos aplinkybės, susijusios su, ieškovės teigimu, nesąžininga asmenų veikla, neteisėtai sudarytais turto perleidimo sandoriais ir pan., yra vykstančių kitų civilinių ginčų nagrinėjimo objektas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Soscredit“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės ir su ja susijusių asmenų nesąžiningumas yra tik kitų civilinių bylų nagrinėjimo objektas, nepagrįsta. Pažymi, kad ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas atsakovės ir su ja susijusių asmenų nesąžiningumu.

8.2. Apeliantės įsitikinimu ji įrodė atsakovės ir su ja susijusių (pvz., atsakovės vadovo, buvusios ieškovės vadovės) asmenų nesąžiningumą. Nurodė, kad ieškovė perleido butą, esantį (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui, tačiau už butą su ieškove nebuvo atsiskaityta. Ieškovė UAB „Aj Invest“ perleido 2017 metų laidos automobilį Volvo XC90, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), tačiau už jį negavo atlygio. Nurodė pagrindinio kreditoriaus UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ veiksmus, kuriais buvo perimtos akcijos iš atsakovės vadovo A. J. bei T. J. dėl įsipareigojimų nevykdymo. Kreditorius UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ kreipėsi į ieškovę ir kitas dukterines bendroves dėl reikalavimo grąžinti skolas apie perimtas balsavimo teises ir kt. Atsakovės vadovas ir akcininkas A. J. buvo nušalintas nuo visų ir bet kokių valdymo funkcijų susijusių grupių įmonėse, be to, jo kaip akcininko teisės buvo perimtos pagrindinio kreditoriaus. Tokie kreditoriaus veiksmai, taip pat A. J. nušalinimas nuo vadovavimo pagrindžia ieškovės teiginius apie atsakovės bei jos vadovo A. J. nesąžiningumą, neteisėtus veiksmus, veiklos, nukreiptos prieš įmonių grupę ir pačią ieškovę.

8.3. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokios kaip ieškovės paminėtos ir panašios aplinkybės, kai atsakovė perleidinėja savo turtą, akivaizdžiai įrodo papildomas grėsmes, jog ieškovei palankus teismo sprendimas realiai gali būti neįgyvendinamas arba iš esmės apsunkintas jo įgyvendinimas. Dėl to, mano, kad teismams turi pakakti vien tik paminėtų įrodymų (faktas, kad atsakovė perleido neteisėtai butą trečiajam asmeniui, faktas, kad atsakovės vadovas A. J., būdamas dar kitos įmonės direktoriumi, perleido automobilį trečiajam asmeniui, nors už jį nebuvo atsiskaityta su ieškove ir kiti ieškinyje paminėti faktai), siekiant pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016; 2016 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 1150- 464/2016).

8.4. Pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti neginčijamų įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

8.5. Teigia, kad teismų praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra suformuluota prezumpcija, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jeigu ginčas yra kilęs dėl didelės sumos pinigų, nes didelė ieškinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

8.6. Nurodo, kad ieškovės ieškinys yra tik vienas iš daugelio, kuriuos reiškia atsakovei ieškovė. Atsakovė, jos realus akcininkas bei vadovas A. J. per 2019–2021 metus neįvykdė visos eilės įsipareigojimų tiek ieškovei, tiek kitiems kreditoriams. Teismui kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad esminis atsakovės ir jos vadovo bei akcininko siekis, apsimestinais sandoriais, apgaule, galimai klastojant dokumentus ir tiesiog apgaulingai, tyčia neatsiskaitant su ieškove, perimti didelės vertės ieškovės turtą ir perleisti jį tretiesiems asmenims. Be to, ieškovė nėra vienintelė atsakovės kreditorė. Beveik visas atsakovės turtas yra įkeistas tretiesiems asmenims arba yra registruotos žymos apie disponavimo ribojimą iki visiško atsiskaitymo su kreditoriumi (kreditoriais). Atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams artimi viso atsakovės turimo turto vertei, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera ar kad neegzistuoja reali grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

8.7. Mano, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovės teisės nebūtų suvaržytos daugiau nei būtina ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

Šalies argumentai

9.1. Ieškovės minimose bylose nei vieno iš ieškovės nurodomų asmenų nesąžiningumas nėra patvirtintas ar įrodytas, nes tai gali būti padaryta tik šias civilines bylas išnagrinėjus iš esmės. Nesąžiningų veiksmų, priešingai nei teigia ieškovė, nepatvirtina taip pat nei akcijų perėmimas, nei reikalavimas grąžinti skolą, tai tik įrodo įvykusį akcininkų konfliktą, kurio atsakovė ir neneigia. Ieškovė pateikia neteisingas šio ginčo kilimo aplinkybes. A. J. kaip ieškovės vadovas ėmėsi spręsti savo vadovaujamos įmonės finansinius sunkumus ir organizavo rengimą dokumentų nemokumo bylos iniciavimui, kurią iniciavus ieškovė būtų galėjusi, dalyvaujant nešališkam trečiajam asmeniui – nemokumo administratoriui ir su jo priežiūra, iš savo skolininkų atgautas lėšas skirti atsiskaitymui su savo kreditoriais. Nemokumo byla, be kita ko, būtų sustabdžiusi ir palūkanų bei delspinigių skaičiavimą įmonės atžvilgiu, kas neabejotinai būtų atitikę įmonės teisėtus interesus. Tačiau iki nemokumo bylos dokumentų pateikimo teismui 2021 m. lapkričio 18 d. A. J. buvo informuotas apie tai, kad be jokio įspėjimo, apie tai nieko nežinant Grupės (kurią sudaro UAB „Giantus Group“, UAB „Soscredit“, UAB „Giantus Finance“ ir kt. įmonės) didžiajai akcininkei, kuriai priklauso 54 proc. Grupės akcijų, jį iš pareigų atšaukė Grupės mažasis akcininkas D. Š., veikdamas vienasmeniškai kaip Grupės motininės įmonės UAB „Giantus Group“ vadovas.

9.2. Nesutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kurie jos manymu įrodo atsakovės nesąžiningumą. Nėra pateikto jokio prejudicinę galią turinčio sprendimo (įsiteisėjęs teismo sprendimas, nuosprendis ir pan.), kuriame būtų konstatuota, kad atsakovė neva perleido neteisėtai butą trečiajam asmeniui. Šiuo metu dėl (duomenys neskelbtini) buto perleidimo vyksta teisminis ginčas, kuriame nei vienas iš atsakovų su ieškiniu nesutinka. Taip pat nėra jokio prejudicinę galią turinčio sprendimo dėl automobilio perleidimo.

9.3. Pagal aktualią teismų praktiką, neatsižvelgiant į tai, didelė ieškinio suma atsakovui ar ne, tik ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 1073- 464/2017; 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-781-912/2022 ir kt.). Taikyti laikinąsias apsaugos priemones galima tik jeigu grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iškiltų dėl šių priemonių netaikymo, bet ne dėl to, kad atsakovas neturi pakankamai turto ir lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti.

9.4. Ieškovė sunkios atsakovės turtinės padėties neįrodinėjo. Todėl atskirojo skundo teiginys, kad atsakovės turtinė padėtis nėra gera yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis).

9.5. Apeliantė teisingai nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada susijęs su suvaržymais asmenims, kurių atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos, tačiau svarbu, kad šie suvaržymai būtų proporcingi siekiamiems tikslams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 338 straipsnis).

Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2 - 181-330/2019).

12. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistuoja. Šios teismo išvados apeliantė neginčija, todėl skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka vertinantis teismas plačiau dėl pirmosios iš sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimo nepasisako.

13. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti konstatavus, kad apeliantė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė, nesutikdama su šiomis teismo išvadomis, teigia, kad didelė ieškinio suma ir prasta atsakovės finansinė padėtis sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat apeliantė teigia, kad atsakovės elgesys iki bylos iškėlimo (neatsiskaitymas su apeliante, turto perleidimo sandoriai, didelis kreditorių skaičius), suponuoja grėsmę, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

14. Kaip matyti iš apeliantės prašymo taikyti atsakovei turto areštą bei atskirojo skundo argumentų, jos tikslas iš esmės yra atsakovės turto sulaikymas bei sukaupimas, akcentuojant faktą, kad atsakovė gali turtą perleisti. Tačiau būtent toks apeliantės interesas negali būti užtikrinamas dar iki teisminio ginčo išnagrinėjimo pritaikytomis procesinės prievartos priemonėmis. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019). Taigi, apeliantės teiginys, kad vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmetamas kaip nepagrįstas.

15. Apeliantė atsakovės nesąžiningumą ir grėsmę būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui sieja su tuo, kad atsakovės vadovas, kuris šioje byloje dalyvaujančiu asmeniu nėra traukiamas, ieškovės teigimu, nesąžiningai šiuo metu parduoda ar perleidžia kitais pagrindais atsakovės turimą turtą tretiesiems asmenims.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme civilinėse bylose Nr. e2 - 2294-803/2022, Nr. e2-2279-861/2022, Nr. e2-2280-580/2022 ginčijami UAB „Novum situm“ nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai, kurių sudarymu ieškovė įrodinėja atsakovės nesąžiningumą.

17. Tose bylose atsakovei buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir ieškovė mano, kad vien tai yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje. Vis dėlto, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad minėtose bylose laikinosios apsaugos priemonės taikytos dėl kitos priežasties nei atsakovės nesąžiningumas. Laikinosios apsaugos priemonės minėtose bylose taikytos atsižvelgiant į tai, jog ieškiniu suformuluoti materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai susiję su ginčo objektų teisinio režimo, jų tolesnio statuso pasikeitimu, todėl siekiant išlaikyti galimybę įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą, buvo svarbu užtikrinti, kad ginčo objektu esantys turto vienetai nebūtų perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims ar apsunkinti.

18. Nagrinėjamoje byloje apeliantė reiškia reikalavimą nesusijusį su konkretaus objekto teisiniu statusu, o siekia piniginės prievolės įvykdymo (paskolos grąžinimo), todėl ji turi įrodyti atsakovės nesąžiningumą siekiant išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje. Nesant duomenų apie atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus, siekiant išvengti skolos mokėjimo, teismas neturi pagrindo spręsti, jog atsakovo elgesys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste yra nesąžiningas.

19. Ieškovės akcentuojama sunki atsakovės turtinė padėtis, kurios ji neįrodinėjo pirmosios instancijos teismui, taip pat nepatvirtina antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017). Esant abejonių dėl skolininko mokumo kreditorius savo teises turi ginti nemokumo procesu, kaip užtikrinančiu visų kreditorių lygias galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą, o ne laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurios, be kita ko, suvaržo ir kitų sąžiningų kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į atsakovės turtą.

20. Ieškovei nepateikus įrodymų, kad atsakovė vengs vykdyti galimai ieškovei palankų būsimą teismo sprendimą arba kad atsakovė atlieka / atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti savo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, darytina išvada, kad antros laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, ieškovė neįrodė, todėl pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones nėra. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-42-180/2015; 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2 - 76 - 464/2017).

21. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės veiksmai liudija apie egzistuojančią grėsmę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Agnė Tikniūtė