- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- e2S-533-794/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34643-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Pareiškėjas
- M. N.
- Skolininkas
- sodininkų bendrija ,,Žaluma“
- Kategorijos
- 3.3.2.1Atskirasis skundas ir jo pateikimo tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-40707-534/2020 pagal pareiškėjo M. N. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuotas asmuo skolininkas sodininkų bendrija ,,Žaluma“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. N. kreipėsi į teismą skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2020 m. spalio 15 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo nukreipti išieškojimą į skolininko turtą. Nurodo, kad skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas, nes antstolis negalėjo atsisakyti nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausantį žemės sklypą, remdamasis tuo, kad skolininko valdomas bendrojo naudojimo žemės sklypas yra skirtas naudoti visiems sodininkų bendrijos nariams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi pareiškėjo M. N. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.
3. Teismas nustatė, kad nors teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinta draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendrojo naudojimo žeme, tačiau sodininkų bendrijos specialusis teisnumas, ribojamas tikslo įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bei žemės naudojimo būdo turinys lemia išvadą, kad tokia žemė nuosavybės teise negali priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims, taigi disponuoti ja sodininkų bendrija neturi teisės.
4. Teismas sprendė, kad antstolis pagrįstai atsisakė nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį žemės sklypą, nes teisės aktais yra apribotos galimybės disponuoti skolininkui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kuris yra skirtas viešųjų poreikių tenkinimui, todėl šis skolininko valdomas nekilnojamasis turtas negali būti realizuotas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XLIX skyriuje nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas M. N. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus atsisakyti nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį žemės sklypą ir panaikinti antstolio Irmanto Gaidelio 2020 m. spalio 15 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo nukreipti išieškojimą į skolininko sodininkų bendriją (toliau – SB) „Žaluma“ nekilnojamąjį turtą. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:
5.1. Apelianto teigimu, nors teismas skundžiamoje nutartyje išvardino teisės aktus, tačiau visiškai nepasisakė, kurias konkrečias teisės aktų nuostatas taiko šioje byloje, kodėl šios teisės normos turi būti taikomos konkrečioms bylos aplinkybėms ir neatskleidė, kaip jis šioje aiškintinas išvardintų teisės aktų konkrečių nuostatų ir CPK vykdymo procesą reglamentuojančių viešosios teisės normų santykis. Bylos medžiaga taip pat neleidžia daryti jokios logiškos ir pagrįstos išvados apie tai, kokia teisės norma draudžia skolininko SB „Žaluma“ valdomą turtą realizuoti CPK XLIX skyriuje nustatyta tvarka.
5.2. Teismas visiškai nepasisakė, kodėl įstatymų leidėjui suteikus teisę bendrijoms įkeisti savo turtą, įskaitant žemę (nes įstatyme jokių išimčių šiuo klausimu nenumatyta), vis tiek sprendė, jog antstoliai neturi teisės išieškoti iš pareiškėjui prasiskolinusių ir skolą vengiančių grąžinti sodininkų bendro naudojimo turto.
5.3. Šioje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad skolininko nuosavybės teise valdomi žemės sklypai būtų išimti iš civilinės apyvartos. Skolininko turimų žemės sklypų paskirtis – bendro naudojimo žemės sklypai – savaime nenulemia šių sklypų išėmimo iš civilinės apyvartos, o tik nusako, kad šių žemės sklypų savininkui taikomas įpareigojimas užtikrinti viešąsias kitų asmenų reikmes, t. y. apsunkinimais daikto savininkui, susijęs su kitų asmenų teise naudotis savininko turtu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.9 straipsnis), seka paskui daiktą ir yra skirtas ne paneigti privačios nuosavybės teisę, o įtvirtinti šios teisės apimties ribojimą kitų asmenų interesais (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.9 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 21 straipsnio 10 punktas).
5.4. Apelianto teigimu, skolininkės žemės sklypus realizavus vykdymo procese arba šiems sklypams perėjus kreditoriui pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį su juo neatsiskaičius, arba realizavus skolininko turtą bankroto procedūrų metu ir pan., pasikeistų tik žemės sklypo savininkas, kuriam tektų tie patys įpareigojimai, kaip ir skolininkei – naudoti žemę ir leisti žemės naudotojams ja naudotis pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.
Žemesnės instancijos teismas
5.5. Teismas, skundžiamoje nutartyje remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-248/2019 ir mechaniškai ir izoliuotai nuo faktinių bylos aplinkybių pritaikydamas minėtoje civilinėje byloje pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, pažeidė asmenų lygiateisiškumo principą (CPK 6 straipsnis), teisinio tikrumo, teisinio saugumo principus. Šioje byloje susiklosčiusi situacija nėra identiška nagrinėtai civilinei bylai Nr. 3K-3-18-248/2019 ir skirtumas yra teisiškai reikšmingas, todėl iš asmenų lygiateisiškumo principo kyla poreikis skirtingą situaciją spręsti skirtingai, o tinkamas rėmimasis teismų precedentais suponavo pirmosios instancijos teismo pareigą atsisakyti vadovautis kasacinio teismo precedentu.
5.6. Teismo aiškinimas, jog vykdymo procese negali būti perleista žemė, kurios paskirtis yra įgyvendinti bendrijos tikslus, sudaro išskirtines sąlygas bendrijoms veikti ir (ar) nepagrįstai prisiimti įsipareigojimus, žinant, jog nebus pareigos atsakyti nekilnojamuoju turtu, nesant kilnojamojo turto ir (ar) piniginių lėšų. Teismas, ignoruodamas teisinės valstybės principą, neteisėtai ir nepagrįstai atima iš pareiškėjo vienintelę teisinę priemonę – t. y. vykdymo procesą, kurio pagalba jis gali susigrąžinti savo pinigus iš jų nemokančių sodininkų nepagrįstai spręsdamas, kad pastarųjų teisė naudotis savo nuosavybe yra viršesnė už pareigą vykdyti savo finansinius įsipareigojimus ir taip pat viršesnė už pareiškėjo nuosavybės teisę į asmenines pinigines lėšas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Irmantas Gaidelis prašo apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą iš esmės grindžiamas argumentu, kad savo veikloje antstolis vadovaujasi ne vien CPK, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis (toliau – SVI), tačiau ir visais kitais teisės aktais, kurie daro tiesioginę įtaką antstolio atliekamiems proceso veiksmams (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo nurodyti teisės aktai taikytini ir atliekant proceso veiksmus skolininko – sodininkų bendrijos atžvilgiu, tai numato ir CPK 670 straipsnio 1 dalis, dėl ko nėra pagrindo sutikti su apelianto atskirajame skunde dėstomais argumentais. Pažymėjo, kad nors Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas ir nenumato, kad bendrijos turtas būtų išimtas iš civilinės apyvartos, tačiau sodininkų bendrijos teisnumas lemia, kad jos valdomas turtas – bendrojo naudoti žemės sklypai, negali būti perleisti privatiems tretiesiems asmenims, kurie neturi galimybių užtikrinti turto naudojimo paskirties.
7. Suinteresuotas asmuo byloje SB ,,Žaluma“ atsiliepimo į atskirąjį skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
9. Nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko SB ,,Žaluma“ pareiškėjo naudai pagal Vilniaus apygardos teismo išduotą 2020 m. kovo 10 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis priėmė skundžiamą 2020 m. spalio 15 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo nukreipti išieškojimą į skolininko turtą. Nurodė, kad vykdymo proceso metu skolininkui apribotos galimybės disponuoti žemės sklypais (duomenys neskelbtini), kurie pagal naudojimo pobūdį priskiriami prie sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų, dėl ko tokio pobūdžio sklypai yra skirti išskirtinai sodininkų bendrijų narių poreikių tenkinimui, t. y. jie negali būti realizuojami vykdymo procese CPK nustatyta tvarka, nors teisės aktai ir nenumato atskiro draudimo dalyvauti tokiems objektams civilinių teisinių santykių apyvartoje.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Apeliantas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, jog antstolis negalėjo atsisakyti nukreipti išieškojimo į skolininkui priklausantį žemės sklypą, remdamasis tuo, kad skolininko valdomas bendrojo naudojimo žemės sklypas yra skirtas naudoti visiems SB „Žaluma“ nariams. Tačiau su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka šioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, ne tik antstolis, bet ir išieškotojas, skolininkas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2009). Vykdymo proceso esmė ir tikslas – užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, nepažeidžiant vykdymo proceso šalių teisių, pareigų ir teisėtų interesų pusiausvyros; būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus interesus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisėtiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005).
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą ir kt.).
13. Vadovaujantis CPK 670 straipsniu išieškojimai iš visų rūšių juridinių asmenų ar kitų organizacijų, tarp jų ir iš užsienio subjektų, vykdomi pagal bendrąsias taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas šių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.
14. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisės aktai nustato aiškų ir konkretų sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo naudojimo būdo turinį, t. y. sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė skirta tik bendram viešam naudojimui – bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitiems bendriems veiksmams. Nors teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinta draudimo sodininkų bendrijoms disponuoti iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendrojo naudojimo žeme, tačiau sodininkų bendrijos specialusis teisnumas, ribojamas tikslo įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bei žemės naudojimo būdo turinys lemia išvadą, kad tokia žemė nuosavybės teise negali priklausyti atskiriems (pavieniams) sodininkų bendrijos nariams ar kitiems privatiems asmenims, taigi disponuoti ja sodininkų bendrija neturi teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-284-450/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-485-943/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-650-450/2020).
15. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įstatymų nustatyta tvarka užtikrina vienodos teismų praktikos formavimą (CPK 4 straipsnis).
16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog antstolis pagrįstai atsisakė nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausantį žemės sklypą, nes teisės aktais yra apribotos galimybės disponuoti skolininkui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kuris yra skirtas viešųjų poreikių tenkinimui, todėl šis skolininko valdomas nekilnojamasis turtas negali būti realizuotas CPK XLIX skyriuje nustatyta tvarka. Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išvardindamas teisės aktus: Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas; Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas; Lietuvos Respublikos žemės įstatymas; Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, nepasisakė, kurias konkrečias teisės aktų nuostatas taiko šioje byloje, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, taip pat rėmėsi aktualia aukščiau minėta (nutarties 14 punktas) kasacinio teismo praktika.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, skundžiamoje nutartyje ir šios nutarties 14 punkte kasacinio ir kitų teismų išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamoje byloje. Tai, kad valstybinės bendrojo naudojimo žemės įsigijimas fizinio asmens nuosavybėn būtų įvykdytas ne per SB „Žaluma“, o būtų realizuotas per antstolį vykdymo procese, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esmės nekeičia, t. y. vykdymo procese turto pardavimo būdas savo esme yra analogiškas turto perleidimo sandoriams, sudaromiems įprasta tvarka, išskyrus tai, kad jo sudarymą, dalyje dėl kainos nustatymo, kontroliuoja priverstinį vykdymo atliekantis antstolis, o kaip jau minėta, kasacinio ir kitų teismų praktikoje išaiškinta – bendrojo naudojimo žemė nuosavybės teise negali priklausyti atskiriems (pavieniams) privatiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su antstolio atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais pažymi, jog Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymas ir nenumato, kad sodininkų bendrijos turtas būtų išimtas iš civilinės apyvartos, tačiau sodininkų bendrijos teisnumas lemia, kad jos valdomas turtas – bendrojo naudoti žemės sklypai, ir vykdomajame procese negali būti perleisti privatiems tretiesiems asmenims, kurie neturi galimybių užtikrinti turto naudojimo paskirties. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, vykdymo procese realizavus SB „Žaluma“ bendrojo naudojimo žemę būtų pažeistos imperatyvios teisės normos, leidžiančios valstybinę bendrojo naudojimo žemę perleisti tik sodininkų bendrijoms ir atitinkamai draudžiančios ją įsigyti privatiems asmenims.
18. Atsižvelgiant į šias aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo M. N. 2020 m. lapkričio 24 d. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio 2020 m. spalio 15 d. patvarkymo dėl atsisakymo nukreipti išieškojimą į skolininko turtą laikė nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus, tai, kad valstybinės bendrojo naudojimo žemės įsigijimas fizinio asmens nuosavybėn būtų įvykdytas ne per SB „Žaluma“, o būtų realizuotas per antstolį vykdymo procese esmės nekeičia, nes bendrojo naudojimo žemė nuosavybės teise negali priklausyti atskiriems (pavieniams) privatiems asmenims, daro išvadą, jog antstolis, vykdymo proceso metu skolininkui SB „Žaluma“ apribojęs galimybes disponuoti žemės sklypais, kurie pagal naudojimo pobūdį priskiriami prie sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų, pagrįstai sprendė, kad tokio pobūdžio sklypai yra skirti išskirtinai sodininkų bendrijų narių poreikių tenkinimui, t. y. jie negali būti realizuojami vykdymo procese CPK nustatyta tvarka. Taigi, antstolis priimdamas patvarkymą dėl atsisakymo nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, nepažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos bei vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus.
19. Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
20. Išanalizavus aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas, netenkinęs pareiškėjo M. N. skundo dėl antstolio veiksmų, teisingai aiškino bei taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir išaiškinimais, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.