- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- eII-518-548/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00371-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Pažeidėjas
- V. R.
- Advokatai
- Brian Gunkas
- Kategorijos
- 16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovui advokato padėjėjui Brian Gunko,
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo L. M. 2025 m. kovo 19 d. nutarimu (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. R. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už tai, kad ji 2025 m. kovo 3 d. 7.51 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai įvertinus prietaiso paklaidą nustatytas 0,91 promilės neblaivumas. Nutarimu V. R. buvo paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) šešiems mėnesiams ir dvylika mėnesių uždrausta vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. R. teismui pateikė skundą, dėl aukščiau nurodyto nutarimo, kuriuo iš esmės savo padaryto administracinio nusižengimo neginčija, tačiau prašo pakeisti minėto nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės taikymo ir pakeisti (sušvelninti) nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams į analogišką administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams, o draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 6 mėnesiams, arba tiek, kiek maksimaliai įmanoma. Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą. Skunde paaiškino, kad V. R. specialios teisės atėmimas net 6 mėnesiams ir 12 mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai šiuo atveju sukelia itin neigiamas pasekmes – V. R. pagrindinis darbas ir pajamų šaltinis, iš kurio išlaikomi ji ir jos šeimos poreikiai, susijęs su automobilio vairavimu vykdant administracines funkcijas, V. R. yra senyvo amžiaus, gyvena atokioje vietovėje, todėl jai automobilis yra žūtbūtinis. V. R. per visą savo gyvenimą sąžiningai laikėsi įstatymų, niekada neturėjo problemų su teisėsauga, su šiame skunde paminėtomis skirtomis administracinėmis sankcijomis sutiko, savo kaltę pripažindavo, charakterizuojama teigiamai. Šis administracinis nusižengimas įvyko nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, netinkamai ir nevisiškai įvertinus savo galimybes. Pats nusižengimas pagal savo požymius, negali būti tapatinamas su tyčiniu vairavimu tam neturint galimybių, taip pat nebuvo sukelta reali žala.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į V. R. skundą prašė jo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą, kadangi V. R. padarė pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą: vairavo transporto priemonę būdamas neblaivi, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių (tokių kaip artimojo nelaimė, grėsmė sveikatai ar gyvybei...) dėl kurių asmuo netikėtoje situacijoje būtų priėmęs sprendimą neblaiviam sėsti prie vairo. V. R. žinodama, kad vairuotojo pažymėjimas, jos gyvenime turi didelę svarbą, turėjo būti ypač suinteresuota neblaivi automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, tuo labiau žinodama, kad prieš tam tikro laiko tarpą vartojo alkoholinius gėrimus. Savo skunde V. R. nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jai galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes V. R. svarbiomis laikytinas aplinkybės gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padarius jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. V. R. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Institucija skundą prašo nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. atstovas advokato padėjėjas Brian Gunko paaiškino, kad V. R. posėdyje nedalyvaus, nes dirba ir neturi galimybės dalyvauti, jos interesus atstovaus advokato padėjėjas Brian Gunko. Skunde išdėstytus argumentus ir prašymą palaiko. Paaiškino, kad su padarytu pažeidimu sutinka ir jo neginčija, tačiau mano, kad Institucija netinkamai individualizavo poveikio priemonės ir ją paskyrė formaliai bei šabloniškai, parinkta administracinio poveikio priemonė yra per griežta ir neproporcinga kontekste, jos sušvelninimas užtikrintų teisingumo principą. Sušvelninta sankcija būtų pakankama ir atgrasytų V. R. nuo tolimesnių nusižengimų darymo ir nesukurtų nebaudžiamumo iliuzijos. V. R., specialios teisės atėmimas 6 mėnesiams ir 12 mėnesių draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, sukeltų itin neigiamas pasekmes tiek darbo santykiuose, tiek šeimos priežiūros santykiuose, be to V. R. yra senyvo amžiaus, gyvena atokioje vietoje, todėl automobilis jai yra būtinybė, per visą savo gyvenimą nepadarė analogiškų ar panašių administracinių nusižengimų, neturėjo problemų su teisėsauga, su nuobaudomis visada sutiko ir šiuo metu sutinka ir gailisi, savo kaltę pripažino ir ją vertina teigiamai visa aplinka. Nusižengimas įvyko susiklosčius nepalankiai aplinkybėms, V. R. netinkamai ir ne visiškai įvertino savo galimybes vairuoti transporto priemones. Pats nusižengimas pagal savo požymius negali būti tapatinamas su tyčiniu vairavimu, taip pat nebuvo sukelta reali žala jokiai aplinkai. Bauda buvo apmokėta, apmokėjimo dokumentas pateiktas byloje.
Byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai). Institucijai apie posėdžio vietą ir laiką yra žinoma ir pranešta tinkamai.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Nagrinėjamoje byloje Institucijos 2025 m. kovo 19 d. nutarimu V. R. buvo pripažinta padariusi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jai buvo paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones šešis mėnesius bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai dvylika mėnesių. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimą skirti trumpesniam terminui. Atsižvelgiant į tai, Institucijos priimto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas paduoto skundo ribose.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė tam, kas transporto priemones vairavo, kai tai darė neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo. Aptariamo straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Kaip matyti įstatymų leidėjas bet kokio laipsnio apsvaigimą, fiksuojamą nuo 0,41 promilių iki 1,5 promilės, laiko vienodai pavojingu ir atsakomybės už skirtingo laipsnio apsvaigimą, nurodytų promilių diapazone, nediferencijuoja. Tokiu būdu akivaizdu, jog valstybė vairavimą apsvaigus, kai apsvaigimas viršija įstatymo numatytą leidžiamą ribą, laiko itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, už kurio įvykdymą numatytas privalomas specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones, atėmimas, taip siekiant užkardyti administracinių nusižengimų pakartotinumą.
ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).
Atkreiptinas dėmesys, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemones.
ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).
ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog: administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti; administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaip matyti iš ANK 9 straipsnio nuostatų, tuo atveju, kai administracinis nusižengimas padaromas dėl neatsargumo (dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo), atsiranda ANK numatyti padariniai.
Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį V. R. bei skundo argumentus, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas vertina, jog nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių svarstyti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Kaip jau aukščiau aptarta, vairavimas esant neblaiviam yra laikytinas itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, galinčiu sukelti negrįžtamas pasekmes ne tik vairuotojui, tačiau ir aplinkiniams. V. R. pateiktas paaiškinimas įvykio dieną, 2025 m. kovo 3 d., kad iš vakaro iki 20.00 val. išgėrė 4 stiklines kokteilių, padarytų iš 40 laipsnių viskio su kola. Ryte važiavo į darbą. Analogiškos aplinkybės nurodytos tarnybiniame pranešime, papildomai nurodyta, kad patikrinus vairuotoją V. R. bekontakčiu alkotesteriu Drager 5000, prietaisas parodė, kad iškvėptame ore yra alkoholio dalelių. Pasiteiravau ar vairuotoja yra vartojus alkoholinių gėrimų – buvo atsakyta, kad vakar, patikrinus asmens neblaivumą naudojantis alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 07.51 val. nustatytas 0,95 promilės girtumą. Antro tikrinimo metu 8.07 val. nustatytas 0,93 promilės girtumas. Vairuotoja su nustatytais alkotesterio parodymais ir KET pažeidimu sutiko, tiek su neblaivumo nustatymo aktu, tiek surašytu protokolu V. R. sutiko pasirašytinai. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad V. R. 2025 m. kovo 3 d. įvertinus prietaiso paklaidą nustatytas 0,91 promilės neblaivumas. V. R., gėrusi alkoholinius gėrimus iš vakaro, sėdo ryte už vairo ir išvyko į darbą būdama neblaivi ir tokiu savo elgesiu sukeldama pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo ji išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 15 dalį eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo konkrečiu atveju vairavimas neblaiviam yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Pažymėtina, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Nustatyta, kad esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį. Kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija - tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose. Teismas atkreipia dėmesį, kad padaryto administracinio nusižengimo įtvirtinto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėtis yra formalioji, o tai reiškia, kad neteisėtas yra pats vairavimo, esant neblaiviam, faktas ir nors V. R. skunde nurodė aplinkybę, jog ji administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne tyčia, kadangi jautėsi gerai ir nesijautė neblaivi, tačiau tai niekaip jo atsakomybės nešalina, nes kaip ir nurodyta aukščiau administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Pažymėtina, kad V. R., kuriai teisė vairuoti transporto priemones ypatingai yra reikalinga dėl darbo, dėl gyvenimo nuošalioje vietoje, dėl šeiminių aplinkybių, pati turėjo būti savikritiška savo elgesiui ir suinteresuota nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat ji privalėjo ir turėjo numatyti, ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jai, jos darbdaviui, jos šeimai. V. R. žinodama, kad vairuotojo pažymėjimas, jos gyvenime turi didelę svarbą, turėjo būti ypač suinteresuota neblaivi automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo.
Vien tai, kad už analogišką arba panašų administracinį nusižengimą V. R. bausta nebuvo, jos nei teigiamai, nei neigiamai necharakterizuoja, nes bendrąją prasme ji elgiasi taip, kaip ir turėtų elgtis kiekvienas doras pilietis – laikosi teisės aktų. Atkreiptinas dėmesys, kad nors už analogišką ar panašų administracinį nusižengimą V. R. bausta nebuvo, tačiau iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (2025 m. balandžio 15 d. duomenimis) matyti, kad V. R. daug kartų bausta už administracinius nusižengimus (sustojo ir paliko automobilį stovėti ne automobilių stovėjimui skirtoje vietoje; vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; viršijo nustatytą greitį; nesumokėjo vietinės rinkliavos; vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros). Pažymėtina ir tai, kad V. R. žinodama, kad dėl darbo, dėl gyvenimo nuošalioje vietoje, dėl šeimos, itin svarbu turėti teisę vairuoti transporto priemonę, iš vakaro išgėrusi alkoholinių gėrimų, vis dėlto nusprendė vairuoti padidinto pavojingumo transporto priemonę būdamas neblaivus, kas vis tik atskleidžia itin atsainų požiūrį tiek į KET, tiek į save, tiek į savo darbą, kuris yra jos pragyvenimo šaltinis ir gyvenant nuošalioje vietoje reikalinga transporto priemonė. Kaip jau aukščiau aptarta, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios administracinio poveikio priemonės taikymą, tai jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemonę, kadangi šios aplinkybės, kaip ir kitos, kurios skunde nurodytos, kaip teisinę padėtį švelninančios, jau egzistavo V. R. darant administracinį nusižengimą.
Taigi, atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir galėtų būti vertinamos kaip pagrindas pakeisti Institucijos priimtą nutarimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad Institucija skirdama baudą skyrė minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nurodytą minimalią baudą. Be kita ko, Institucija surašydama nutarimą ir paskirdama administracinio poveikio priemonę, pritaikė išlygą, tai yra specialiosios teisės atėmimas šešiems mėnesiams (minimalus laikotarpis), tuo tarpu pasibaigus šiam terminui V. R. galės vairuoti transporto priemones, tačiau tik tas, kuriose bus įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ir tai nesuvaržys jos teisės vairuoti ir patirti papildomus nepatogumus, vien dėl to, jog negali vairuoti.
Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, jog tenkinti V. R. skundo nėra teisinio pagrindo, teismas nenustatė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybių ir sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. M. 2025 m. kovo 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 5, 6 dalimis, 644-646 straipsniais teismas,
nutaria:
netenkinti V. R. skundo, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. M. 2025 m. kovo 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.