Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. R., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2025 m. kovo 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3006-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-3006-2025 (toliau ir – Nutarimas) Z. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2025 m. kovo 3 d. 15.08 val. Kretingos r., Rūdaičių k., Mokyklos g., vairavo automobilį Skoda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,90 prom. neblaivumas. Tokiais veiksmais Z. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimas. Nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, taip pat nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, Z. R. už padarytą nusižengimą paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėn., draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 14 mėn.

Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Byloje esantys įrodymai neginčytinai įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Nusižengimas Z. R. atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai. Išskirtinėmis negali būti laikomos skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės – negalimas Z. R. ar jo šeimos narių poreikių tenkinimas, nes šias aplinkybes Z. R. žinojo prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus ir privalėjo jas įvertinti, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas poveikio priemones, asmuo patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir Z. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Būdamas socialiai atsakingas už save ir artimuosius jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti pasekmes, juolab, kad už analogišką nusižengimą jau buvo baustas.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime nurodė, kad Institucijos atstovas bylos nagrinėjime teisme nedalyvaus ir prašė bylą nagrinėti, Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu Nutarimu Z. R. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda ir paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėn., draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 14 mėn., už tai, kad jis 2025 m. kovo 3 d. 15.08 val. Kretingos r., Rūdaičių k., Mokyklos g., vairavo automobilį Skoda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,90 prom. neblaivumas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą, turi būti nuodugniai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia padarytas administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Z. R. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių realų pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Jis teigia, kad pažeidimą padarė dėl neatsargumo, nes prieš sėsdamas vairuoti jautėsi blaivus, t. y. tinkamai neįvertino savo galimybių vairuoti transporto priemonę, kitų KET nepadarė, važiuoti reikėjo labai nedidelį atstumą, važiavo leistinu greičiu, esant neintensyviam eismui ir sustabdytas jis buvo tik policijos vykdomo reido metu. Šie pažeidėjo skundo argumentai, teismo nuomone, niekaip nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ir/ar pažeidėjo kaltės, o Z. R. veiksmai, prieš keletą valandų pavartojus alkoholio ir sėdant vairuoti padidinto pavojaus šaltinį, nesant tam jokio būtinumo (bent jau tokių išskirtinių aplinkybių pareiškėjas nenurodė), rodo ne tik jo didelį neatsakingumą, bet ir pavojingumą, abejingumą galimoms pasekmėms, nepagrįstai pervertinant savo galimybes vairuoti po tik prieš kelias valandas alkoholio vartojimo. Z. R. skunde nurodė, kad ne tik išgėrė vyno, bet ir keletą dienų buvo nepailsėjęs, taip pat teismo posėdžio metu prisipažino, kad alkoholį buvo vartojęs ir iš vakaro, kas tik rodo, jog buvo net keletas aplinkybių, kas turėjo jį sulaikyti nuo vairavimo, nes kaip žinia, vairuotojas, prieš sėsdamas vairuoti transporto priemonę, privalo atsakingai įvertinti savo būklę, leidžiančią jam vairuoti ir nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Vartojus alkoholį iš vakaro, būnant nepailsėjus ir dar pavartojus alkoholio, kaip jis pats teigė, keletą valandų prieš sėdant už vairo, Z. R. privalėjo objektyviai įsitikinti, kad gali vairuoti, o nesielgti rizikingai ir pavojingai, juolab, kad šalia jo mašinoje buvo bendrakeleivis, kuris buvo blaivus ir galėjo vairuoti. Z. R. pasirinko savo elgesio variantą rizikuoti ir privalo už tai atsakyti.

ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus.

Z. R. 0,90 prom. neblaivumas nustatytas 2025 m. kovo 3 d. 15.08 val., t. y. jo girtumas daugiau nei du kartus viršijo leistiną ribą, nuo kurios kyla atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam. Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad Z. R. jį sustabdžiusiems pareigūnams nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo prieš 10 valandų, kas įvertinus jo tikrinimo laiką, būtų 5 val. ryto. Vėliau, 2025 m. kovo 14 d. teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad alkoholį vartojo tą pačią dieną. Minėta, teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad alkoholio buvo vartojęs ir iš vakaro, ir tą pačią dieną. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Z. R. turėjo ir galėjo numanyti, kad alkoholio kiekis jo organizme gali viršyti leistiną ribą, tačiau šiam faktui jis buvo abejingas ir jokių papildomų veiksmų, kad įsitikintų savo galėjimu vairuoti, nesiėmė, kas patvirtina, kad jis veikė tyčia. Teismas vadovaujasi ir formuojama teismų praktika, kurioje nurodoma, kad minėtų išvadų nekeičia teiginiai, jog asmuo ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą padarė daugiau dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios, t. y. sąžiningai klydo dėl savo galimybės vairuoti transporto priemonę ir tiksliai nežinojo, kad yra neblaivus. Iš Z. R. paaiškinimų matyti, kad jis žinojo ir suvokė vairuojantis automobilį po alkoholio vartojimo, tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo, kas rodo jo abejingumą teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams ir nustatytiems draudimams. Be to, automobilį neblaivus Z. R. vairavo dienos metu, kai yra didesnė tikimybė kelyje sutikti kitus eismo dalyvius, kas tik dar labiau nepateisina jo pasirinkto elgesio modelio ir padarytą veiką pavojingumo prasme tik didina. Priešingai nei nurodo Z. R., kas matyti iš vaizdo įrašo, eismas tuo metu įvykio vietoje buvo nemažas (Z. R. tikrinimo metu pravažiavo ne vienas automobilis). Įstatyme numatyta galima alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,4 promilės ir tai nereiškia, jog asmenys gali tikrinti savo galimybių ribas, suvartodami tam tikrą kiekį alkoholio ir vėliau sėsdami vairuoti. Z. R. neblaivumas buvo nustatytas pagal mažiausios alkoholio koncentracijos rodiklį, t. y. pagal antrąjį matavimą alkotesteriu – 0,90 prom., nors pagal pirmąjį matavimą buvo nustatytas 0,95 prom. neblaivumas. Akivaizdu, jog Z. R. neblaivumas nebuvo jau toks nežymus, kad būtų pagrindas jo veiką laikyti mažareikšme ir/ar nepavojinga.

Vertinant Z. R. asmenybę, atkreiptinas dėmesys, kad tai ne pirmas Z. R. analogiško pobūdžio nusižengimo padarymas. 2020 m. lapkričio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 31-ANR_N-4607-2020 jis jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Nors ši aplinkybė neužkerta galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, tačiau tai neigiamai charakterizuoja Z. R. ir rodo, kad jo padarytas pažeidimas nėra atsitiktinio pobūdžio, patvirtina neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, jis yra linkęs daryti naujus teisės pažeidimus, o iš paskirtų nuobaudų teigiamų išvadų nedaro.

Minėta, kad Z. R. padarytas nusižengimas yra šiurkštus KET pažeidimas. Z. R. taip pat turi galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą, už greičio viršijimą. Z. R. yra pensinio amžiaus, dirba, darbdavys jį charakterizuoja teigiamai. Teismas į bylą pateiktą Z. R. charakteristiką vertina kritiškai, nes Z. R. alkoholį vartojo darbo dieną, iki važiavimo buvo apsvaigęs ir darbinių funkcijų atlikimo metu, todėl darbdavio bendras Z. R. apibūdinimas kaip itin gero darbuotojo, šiuo konkrečiu atveju nedaro esminės įtakos vertinant Z. R. asmenybę, sprendžiamo byloje klausimo aspektu.

Būtinybė turėti teisę vairuoti transporto priemones darbinių funkcijų atlikimui, tam, kad nuvykti į darbo vietą ir važinėtis į darbo objektus, kaip ir asmeninių poreikių tenkinimui, teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas. Asmuo, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina dėl darbo pobūdžio ir/ar kasdieniniame gyvenime, taip pat dėl sveikatos būklės, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios teisės netekimą. Neabejotina, jog dėl administracinių sankcijų taikymo Z. R. patirs tam tikrų nepatogumų, tačiau patiriami suvaržymai nereiškia, kad dėl to jis negalės dirbti ar daryti įprastus kasdieninius darbus, juolab, kad Z. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jį į darbą pavėžėja kolega, teisę vairuoti turi ir sutuoktinė. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas ir tai nesudaro pagrindo šias aplinkybes vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nurodytos aplinkybės apie darbą, šeimines aplinkybes, sveikatos būklę egzistavo ir Z. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu. Atsižvelgiant į tai, spręsti, jog šios administracinės priemonės taikymas yra neproporcingas, nėra jokio pagrindo. Z. R. žinodamas, jog praeityje buvo baustas už analogišką nusižengimą ir žinodamas iš to kylančias teisines pasekmes, privalėjo būti ypatingai atidus ir suinteresuotas neblaivus automobilio nebevairuoti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog viena iš sąlygų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas yra kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta tik viena Z. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), į kurią buvo atsižvelgta skundžiamu nutarimu paskiriant minimalią nuobaudą. Z. R. nenurodė jokių kitų lengvinančių ar išskirtinai teigiamai jį charakterizuojančių savybių, nepateikė ir jokių kitų išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir trumpinti skirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo terminą, kuri ir taip paskirta pati švelniausia, numatyta alternatyvi straipsnio sankcijoje. Administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

Z. R. skunde nurodo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. II-287-865/2024, kuriame panašiu atveju administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui nuobauda buvo sušvelninta. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo asmeniui ir tam įtakos turi paties asmens charakteristika, ne tik jo padarytas nusižengimas. Kiekviena situacija yra vertinama individualiai, pagal konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas yra dispozityvus ir priklauso nuo teismo vertinimo paremto vidiniu teismo įsitikinimu. Egzistuoja eibė teismų sprendimai analogiško pobūdžio bylose, kur girtumas buvo nustatytas ir žymiai mažesnis, bet nuobaudos nebuvo švelninamos, kaip pvz.: Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-75-417/2025, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-121-485/2025, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-163-806/2025, Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-60-768/2025.

Išanalizavus skunde nurodytą bylą, kurioje priimtu sprendimu prašo remtis ir Z. R., asmuo iš tiesų yra baustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, tačiau skiriasi nustatytas neblaivumo laipsnis (duomenys nurodyti neblaivumo nustatymo akte apie asmens būseną ir gebėjimą atlikti tam tikrus veiksmus), paties pažeidėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys, todėl juo vadovautis kaip precedentu nėra jokio pagrindo.

Įvertinus byloje esančių faktinių duomenų visumą, skunde nurodomas aplinkybes, konstatuotina, jog aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą Z. R. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra, nes paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 422 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, todėl Z. R. skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. kovo 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3006-2025 (ROIK: 25266927646) nepakeistą ir Z. R. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismą.