Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. K. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutarties K. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-25902-2024 K. K. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir paskirta 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) šešiems mėnesiams ir dvylika mėnesių uždrausta vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. K. K. nubaustas už tai, kad 2024 m. lapkričio 17 d. 10.58 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 0,49 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. K. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-56-689/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-8-719/2019, 2AT-25-648/2019 ir kt.).

8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonę skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų aplinkybių kompleksu, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.

9. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018).

10. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo, kas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

11. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, jog Institucija 2024 m. gruodžio 16 d. nutarimu pripažinusi K. K. padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, įvertino pažeidėją teigiamai charakterizuojančias aplinkybes – kad kaltę pripažino ir gailisi, anksčiau už tokį pažeidimą nebaustas, ir kitas, bei paskyrė jam minimalią administracinę nuobaudą – 800 Eur baudą, ir minimaliam laikotarpiui, t. y. 6 mėnesiams, atėmė specialiąją teisę vairuoti transporto priemones bei minimaliam –12 mėnesių terminui paskyrė draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, įvertinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį, Institucijos nutarimą bei administracinės teisės pažeidėjo apeliacinį skundą, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių, sąlygojančių K. K. netaikyti ar trumpinti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nėra.

13. K. K. skunde aukštesniajam teismui nurodo aplinkybes, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, kad specialioji teisė - teisė vairuoti transporto priemones, jam yra būtina darbo ir rūpinimosi šeimos nariais priemonė, kad alkoholis buvo vartotas ne važiavimo dieną, o iš vakaro, todėl jo padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo, yra reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, tačiau, apygardos teismo vertinimu, nelaikytinos lemiančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Šiame kontekste pažymima, kad visas šias aplinkybes pareiškėjas nurodė ir skunde apylinkės teismui dėl Institucijos nutarimo, kurias pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia K. K., įvertino ir dėl jų argumentuotai pasisakė. Skundžiamos nutarties neteisėtumą ir šabloniškumą apeliantas grindžia tuo, kad byla teisme buvo išnagrinėta labai greitai, tačiau aukštesnysis teismas pastebi, kad byla teisme buvo išnagrinėta nepažeidžiant proceso reikalavimų, pareiškėjas teisme pasisakė, buvo pagarsinta bylos medžiaga, be to, sprendimas buvo paskelbtas beveik po dviejų savaičių nuo teismo posėdžio – 2025 m. vasario 25 d., kas patvirtina, jog bylą nagrinėjusi teisėja turėjo pakankamai laiko susipažinti ir įvertinti tiek bylos medžiagą, tiek ir apelianto skunde išdėstytus argumentus.

14. Apeliantui paskirtų poveikio priemonių švelninimui neturi įtakos skundo teiginiai, jog vairuodamas jis nesukėlė eismo įvykio, važiavo leistinu greičiu, kadangi jis buvo nubaustas už kitokio pobūdžio nusižengimą. Tai, kad nebuvo intensyvaus eismo, kad automobilį jis vairavo šviesiu paros metu, taip pat nesusiję su K. K. neteisėtu elgesiu ir jo atsakomybės nešvelnina. Skundą K. K. grindžia ir tuo, kad prieš nuspręsdamas vairuoti nesijautė neblaivus, kitaip nebūtų vairavęs, tačiau tai laikytina gynybiniu ir savo veiksmų vertinimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šias aplinkybes apeliantas nurodė ir skunde apylinkės teismui, kuris argumentuotai dėl jų pasisakė. Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, jog K. K. subjektyviai vertino savo būseną. Nors K. K. teigė, jog nesijautė apsvaigęs, tačiau faktiniai duomenys patvirtina, jog jį sustabdžius neblaivumo patikrinimui, buvo užfiksuotas iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, o patikrinus nustatytas neblaivumas (pirmuoju tikrinimu - 0,55 promilių neblaivumas, antruoju – 0,49 promilių).

15. Tenkinti apelianto skundo ir taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neduoda pagrindo ir skundo argumentai apie teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą dėl jo darbo, asmeninių interesų. Apylinkės teismas, nagrinėdamas pažeidėjo skundą, įvertino K. K. nurodytas aplinkybes bei argumentus, dėl ko jam paskirtos nuobaudos yra per griežtos ir argumentuotai jas atmetė. Akivaizdu, kad K. K. iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Teismų praktikoje šiuo klausimu ne kartą pasisakyta, kad net jei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, taip pat nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.

16. Skunde teigiama, jog teisė vairuoti K. K. reikalinga pasirūpinti savo šeima - senyvo amžiaus mamos priežiūrai, padėti dukters šeimai, tačiau ir šie argumentai neleidžia daryti išvados, jog paskirtos nuobaudos skyrimas asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Aukštesniojo teismo vertinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas išlaikyti pastovų darbą bei tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl šiuo atveju dėl administracinio nusižengimo padarymo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina pažeidėjo tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti.

17. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paskirta nuobauda K. K. sukels tam tikrus nepatogumus ir neigiamas pasekmes, tačiau tokie ir yra skiriamos nuobaudos tikslai, t. y. nubausti teisės pažeidėją už padarytus neteisėtus veiksmus, sukelti jam atitinkamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, o vien tai, jog teisė vairuoti reikalinga pažeidėjo poreikių tenkinimui, nesuteikia prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Teismų praktikoje taip pat ne kartą konstatuota, kad pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau už padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą; ir tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-38-387/2023 ir kt.).

18. Apygardos teismas daro išvadą, kad administracinio poveikio priemonės K. K. individualizuotos tinkamai, jos nėra per griežtos, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamą institucijos nutarimą ir pirmosios instancijos teismo nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir K. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.