Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-04-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-163-806/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-30
Bylos Nr.
AN2-163-806/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00261-2025-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Pažeidėjas
A. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylos Nr. AN2-163-806/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00261-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.11.6; 21.11.10; 21.11.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. (A. B.) (toliau – ir pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutarties, kuria tenkintas A. B. skundas, pakeista Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2326-2025 dalis, kuria A. B. taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 (keturiolika) mėnesių, ir paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-2326-2025 A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad 2025 m. sausio 10 d., 17.47 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,45 promilės girtumas. Tokiais veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir Kelių eismo taisyklės, KET), 14 punkto reikalavimą. Už administracinį nusižengimą A. B. paskirta administracinė nuobauda – 875 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 (keturiolikai) mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartimi nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija tikrinimo metu buvo ne 0,45 promilės, o 0,43 promilės, todėl šia apylinkės teismo nutartimi tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. skundas dėl Institucijos 2025 m. sausio 28 d nutarimo, pakeista Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2326-2025 dalis, kuria A. B. taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 (keturiolikai) mėnesių, ir paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliaciniu skundu prašoma peržiūrėti Institucijos 2025 m. sausio 28 d. nutarimą ir grąžinti teisę vairuoti transporto priemones anksčiau laiko. Pareiškėjo skunde nurodoma, kad jis sutinka vairuoti transporto priemonę naudojant antialkoholinį variklio užraktą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga todėl, jog jo darbas yra susijęs su transporto priemonių vairavimu. Be to, pareiškėjo sutuoktinė, kuri neturi vairuotojo pažymėjimo, dirba užmiestyje, todėl be automobilio jai yra sudėtinga nuvykti į darbą. Neturėdamas vairuotojo pažymėjimo taip pat negalės tinkamai pasirūpinti savo nepilnamete dukra, vežioti ją į būrelius, vykstančius kituose Lietuvos miestuose.

Atsiliepimas

4. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinį skundą prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir pareiškėjo skunde nurodytą prašymą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje, bei kurie leistų nors kiek suabejoti teismo išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).

Žemesnės instancijos teismas

6. Institucijos 2025 m. sausio 28 d. nutarimu A. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,45 promilės girtumas. Tokiais veiksmais, Institucijos vertinimu, A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto nuostatas.

7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat už apsvaigimo patikrinimo vengimą arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą iki patikrinimo. Kaip minėta, Institucijos nutarime nurodoma, kad A. B. padarė minėtą administracinį nusižengimą, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus. KET 14 punkte įtvirtinta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

8. Iš administracinio nusižengimo byloje pateikto A. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo nėra ginčijama kaltė dėl A. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo, tačiau apeliacinio skundo prašymai išimtinai susiję su administracinio poveikio priemonių skyrimo klausimu.

9. ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nurodoma, kad šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki tūkstančio vieno šimto eurų. ANK taip pat nustato, kad už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

10. Institucijos 2025 m. sausio 28 d. nutarimu A. B. paskirta 875 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bauda, kurios pareiškėjas neginčija, bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 (keturiolikai) mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

11. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas 2025 m. kovo 7 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad Institucijos 2025 m. sausio 28 d. nutarime nurodomas A. B. nustatytas neblaivumas nėra tikslus, t. y. atsižvelgęs į tai, jog iš tiesų A. B. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija tikrinimo metu buvo ne 0,45 promilės, o 0,43 promilės (labai neženkliai viršijo neblaivumo skaitinę vertę nuo kurios kyla ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė), taip pat atsižvelgęs į A. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), į tai, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta bei į pareiškėją charakterizuojančius duomenis, jo padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, pakeitė Institucijos 2025 m. sausio 28 d. nutarimą dalyje dėl pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. kovo 7 d. nutartimi paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.

12. Vis tik apeliaciniu skundu prašoma grąžinti teisę vairuoti transporto priemones anksčiau laiko. Pareiškėjas nurodo, kad sutinka vairuoti transporto priemones, kuriose įrengtas antialkoholinis variklio užraktas. Be to, pareiškėjas nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ir siekiant tinkamai vykdyti darbo funkcijas, užtikrinti sutuoktinės galimybę nuvykti į darbą užmiestyje bei sudaryti sąlygas nepilnametės dukros vežimui į užklasinius užsiėmimus, vykstančius kituose Lietuvos miestuose.

13. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti, be kita ko, švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

14. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo turiniu ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, kad šiuo atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos A. B. nebuvo taikytos pagrįstai. Šioje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų pareiškėjui skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje.

15. A. B. padarė KET pažeidimą, kuris įstatymų leidėjo yra vertintinas kaip keliantis reikšmingą pavojų eismo saugumui. KET pažeidimas buvo padarytas užmiestyje darbo dienos metu, tuo metu, kai eismas paprastai būna pakankamai intensyvus, t. y. 2025 m. sausio 10 d., 17.47 val., žiemos laikotarpiu, tamsiu paros metu, kas didina padaryto pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie ženkliai mažesnį nei įprastinį bendrą padarytos veikos pavojingumą, nėra nustatyta.

16. Nors Institucijos pareigūnas, priėmęs 2025 m. sausio 28 d. nutarimą, nenustatė jokių A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nėra nustatyta.

17. Iš 2025 m. vasario 10 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus, matyti, kad A. B. per pastaruosius penkerius metus, iki 2025 m. sausio 10 d. padaryto administracinio nusižengimo, administracine tvarka baustas devynis kartus. Pareiškėjas administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (medžiagos l. 21–26). Šios aplinkybės yra nepalankios administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, kad skundo autoriaus elgesys, vairuojant automobilį, patvirtina neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, jis yra linkęs daryti naujus teisės pažeidimus, o iš paskirtų nuobaudų teigiamų išvadų nedaro.

18. Apeliaciniame skunde nurodomos darbinės ir šeiminės aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones ir dėl kurių jis prašo draudimo naudotis šia teise terminą sutrumpinti. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels A. B. ir jo artimiesiems tam tikrų nepatogumų, tačiau šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats pareiškėjas, o to nepadaręs, prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, kad patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, darbu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir A. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė, todėl manyti, jog šiuo atveju pareiškėjo nurodomos aplinkybės gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pareiškėjo pakartotinio nusižengimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Neabejotina, kad A. B., būdamas socialiai atsakingas asmuo, kaip gaunantis pajamas ir išlaikantis savo šeimą, privalėjo skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes.

19. Administracinio poveikio priemonė, kaip ir administracinė nuobauda, yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, jog tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi, administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu teisės pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir trumpinti A. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės termino. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinė nuobauda, taikant minėtą normą, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019).

20. Iš skundžiamos apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutarties matyti, kad teismas, sumažindamas Institucijos 2025 m. sausio 28 d. nutarimu pareiškėjui skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą, nepasisakė dėl galimybės pareiškėjui skirti alternatyvią ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis sutinka vairuoti transporto priemones, kuriose įrengtas antialkoholinis variklio užraktas. Pastebėtina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu būtų pateiktas pareiškėjo prašymas taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

21. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad skiriama administracinio poveikio priemonė turi būti proporcinga padarytam teisės pažeidimui. Atsižvelgiant į A. B. padaryto administracinio nusižengimo grubumą – padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviam, nustatytą girtumo laipsnį (kuris nors ir neženkliai, bet viršijo neblaivumo skaitinę vertę, nuo kurios kyla ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė), dalyvavimą eisme sukeliant realų pavojų kitiems eismo dalyviams, asmenybę – per paskutinius penkerius metus administracine tvarka ne kartą baustas už KET pažeidimus (medžiagos l. 21–26), t. y. pareiškėjas sistemingai pažeidinėja transporto priemonių eksploatavimo tvarką, nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, apygardos teismas sprendžia, kad žemesnysis teismas pagrįstai netaikė švelnesnės administracinio poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

22. ANK 22 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose yra įtvirtinti tikslai, kurių siekiama administracinėmis nuobaudomis. ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. B. paskirta administracinio poveikio priemonė, kurios terminas nustatytas 12 (dvylikai) mėnesių, užtikrina ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų darnų įgyvendinimą, neprieštarauja proporcingumo principo reikalavimas, nes šia priemone yra tinkamai ir efektyviai daromas poveikis teisės pažeidėjui, užtikrinama teisės pažeidimų prevencija, kuri, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, A. B. asmenybę, švelnesnėmis priemonėmis nebus pasiekta.

23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad A. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės rūšis ir trukmė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta ir atitinka administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti numatytus tikslus. Nėra pagrindo jos keisti, švelninti ar trumpinti paskirtą terminą apeliaciniame skunde nurodomais argumentais, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. (A. B.) apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė