Klaipėdos apygardos teismo nutartis, eAN2-75-417/2025

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-05-05
Bylos Nr.: eAN2-75-417/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00103-2025-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Eduardas Maškevičius

Kategorijos

1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
1.4.11Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 31-1 str.)
1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
16.11.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-75-417/2025Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00103-2025-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.4.11; 1.5.3; 16.11.6; 21.11.10 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK, Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 5 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities VPK 2025-01-24 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-881-2025 (ROIK: 24262012560) E. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams ir uždraudžiant 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, už tai, kad jis 2024-12-14, 21.26 val., H. Manto g. 74, Klaipėda, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,41 promilių (pritaikius ± 0,02 prom. paklaidą) neblaivumas. Tokiais savo veiksmais E. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos 2025-01-24 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas E. D. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas skundžiamą nutarimą pakeisti – pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminus ir nustatyti administracinio poveikio priemonių pradžią.

3. Skundžiama 2025-03-05 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patraukto E. D. skundą tenkino iš dalies – pakeitė Klaipėdos apskrities VPK 2025-01-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-881-2025 ir, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpino E. D. pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 3 mėnesių, kartu paskiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 6 mėnesiams. Nustatyta administracinio poveikio priemonių taikymo terminą skaičiuoti nuo 2025-01-24.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025-03-05 nutartį ir palikti nepakeistą Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025-01-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-881-2025. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

4.1. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

4.2. Nuo 2020-01-01 įstatymų leidėjas išplėtė galimų taikyti administracinio poveikio priemonių sąrašą, numatydamas tai, kad įvertinus, jog administracinė nuobauda pasieks savo paskirtį, būtų galima taikyti ir naujai atsiradusią alternatyvią administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Atsiradus šiai alternatyviai administracinio poveikio priemonei, jos taikymo ignoravimas ir besąlygiškas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas asmenims, padariusiems šiurkščiausius KET pažeidimus, iškreiptų nuobaudos paskirtį ir nepasiektų būtinų prevencinių nuobaudos tikslų, neatgrasytų nuo naujų nusižengimų padarymo. Šiuo atveju už vairavimą esant neblaiviam būtų taikoma analogiška ar net švelnesnė administracinio poveikio priemonė nei už transporto priemonių lenkimą, kur jas draudžiama lenkti, ar pakartotinį motorinių transporto priemonių, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, taip pat motorinių transporto priemonių su priekabomis, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse, vairavimą, išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytas išimtis.

4.3. E. D. bylos nagrinėjimo policijoje metu pateikė prašymą, kad jam būtų paskirta minimali – 800 Eur – bauda ir taikytos alternatyvios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 6 mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, taip pat, jog paskirtos baudos mokėjimas būtų išdėstytas 18 mėnesių, kadangi yra grįžęs iš Jungtinės Karalystės gyventi į Lietuvą ir Lietuvoje neturi pastovaus darbo, draugė laukiasi. Institucija, įvertinusi prašyme nurodytas aplinkybes ir tai, jog E. D. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau už vairavimą neblaiviam baustas / teistas nebuvo, taip pat kitų KET pažeidimų padaręs nebuvo, nustatytas neblaivumas vos viršijo (per 0,01 promilę) leistiną 0,4 promilių ribą, pažeidėjo prašymą tenkinto visiškai. Tačiau jau teismui jis pateikė skundą pakeisti skundžiamą nutarimą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas sutrumpinti paskirtų administracinio poveikio priemonių terminus.

4.4. Nagrinėjamu atveju E. D. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą privalomą administracinio poveikio priemonių taikymą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sutiko su padarytu nusižengimu ir tai nekelia abejonių, tačiau, to nepakanka, kad būtų taikomos išskirtinės ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, E. D. alkoholius gėrimus vartojo prieš pat transporto priemonės vairavimą, t. y. vartodamas bandė derinti šiuo atveju nederinamus veiksmus – alkoholio vartojimą ir vairavimą ir buvo visiškai abejingas galimų neigiamų pasekmių atžvilgiu.

4.5. Pažymima ir tai, kad daugelis žmonių teisę vairuoti transporto priemonę naudoja darbiniams ir asmeniniams tikslams, ir asmenys jiems galimai kilsiančias neigiamas pasekmes turi numatyti dar prieš darydami priešingą teisei veiką. Be to, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ANK 22 straipsnis), todėl tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, skirtą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Administracinių nuobaudų tikslas yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam tokia sankcija skiriama už teisės pažeidimo įvykdymą. Tuo siekiama prevencijos tikslų. Todėl savaime kyla nepatogumų, kurių išvengti nėra įmanoma. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės viešąjį interesą, siekiant prevencinių priemonių taikymu užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne asmens įvykdžiusio teisės pažeidimą asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių. Visumos eismo dalyvių, kurie laikosi KET reikalavimų, teisė į saugų eismą privalo būti užtikrinama pirmiausia, o kiekvieno dalyvaujančio eisme individo pareiga yra užtikrinti šios teisės įgyvendinimą, kartu atsakingai realizuojant savo teisę taip pat dalyvauti eisme. Teisė vairuoti transporto priemones nėra prigimtinė teisė, ją asmenys įgyja ir turi naudotis atsakingai, todėl visiškai logiška, kad ignoruojantieji KET nustatytus esminius reikalavimus jos netenka.

4.6. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas E. D. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, netinkamai vertino paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, individualizavimo klausimus ir nepagrįstai jam taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą, pareiškimų dėl nušalinimų ir kitų prašymų nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

6. Apeliacinis skundas tenkinamas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto ir kvalifikacijos nėra. Apeliaciniame skunde keliamas tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos nuobaudos – administracinio poveikio priemonės – individualizavimo klausimas, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis ir nepagrįstai pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai sušvelnino E. D. paskirtą alternatyvią administracinio poveikio priemonę. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims, siekiant juos nubausti bei auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Ši nuobauda turi būti pakankamai griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, t. y. kad ji sukeltų jam tam tikras neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės akivaizdu, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų, norint sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų ar panašių nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Šiame kontekste pažymėtina, kad kartu su nuobauda skiriamos administracinio poveikio priemonės turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

9. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Apygardos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą, to paties straipsnio 6 dalyje numatęs griežtas imperatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Nagrinėjamu atveju E. D. Institucijos 2025-01-24 nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta įstatyme numatyta bauda –800 Eur ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta alternatyvi švelnesnė administracinio poveikio priemonė (ANK 31¹ straipsnis) – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas minimaliam 6 mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat minimaliam įstatyme numatytam terminui – 12 mėnesių. Apygardos teismo vertinimu Institucijos 2025-01-24 nutarimu E. D. paskirtos minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda ir ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta alternatyvi (švelnesnė) administracinio poveikio priemonė minimaliems terminams aptariamu atveju buvo individualizuotos tinkamai, nėra per griežtos ir tinkamai užtikrina administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskirtį.

11. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad E. D. buvo nustatytas 0,41 promilių neblaivumas, vos per 0,01 promilę viršijantis leistiną (0,4 promilių) normą. Taip pat teismas pažymėjo, kad vairavimo metu nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. E. D. nuo pat administracinio nusižengimo padarymo pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Anksčiau už KET pažeidimus nebaustas, paskirtą baudą moka pagal nustatytą grafiką. Byloje nėra kitų E. D. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Teismas įvertino ir tai, jog E. D. turi faktinę šeimą ir laukia jos pagausėjimo, be to, jis dirba ir turi individualiai vykti pas klientus į statybos objektus, vežti medžiagas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas nutarė, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Institucijos paskirtą minimalų (6 mėnesių) teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei minimalų (12 mėnesių) draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą sutrumpinti perpus. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama nuoseklia praktika, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016 ir kt.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės, išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti išimtinį institutą, nelaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-33-489/2020, Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. 2AT-54-489/2018 ir kt.).

12. Aplinkybė, jog E. D. neblaivumas vos per 0,01 promilių viršijo draudžiamą ribą, yra reikšminga individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau neleidžia daryti išvados, kad jo padarytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas yra žymiai mažiau pavojingas nei kiti tokio pobūdžio nusižengimai, todėl šiuo atveju niekaip nesudaro pagrindo jos švelninti ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje akcentuoja, kad E. D. tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, anksčiau už KET pažeidimus nebaustas, Institucijos 2025-01-24 nutarimu paskirtą baudą moka pagal nustatytą grafiką, tačiau šios aplinkybės taip pat necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu. Pažymėtina, jog baudų mokėjimas yra įprasta administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų pareiga. Be to, nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, jog E. D. jam inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė itin judrioje vietoje (H. Manto g. 74, Klaipėda), kurioje iš esmės nuolat vyksta eismo judėjimas, taip neabejotinai keldamas pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Nors transporto priemonės vairavimo metu nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti ir kiti KET reikalavimai, tačiau šios aplinkybės E. D. padaryto pažeidimo realaus pavojingumo laipsnio nemažina bei galbūt rimtesnių pasekmių buvo išvengta tik atsitiktinumo dėka, policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamąją transporto priemonę vykdomo reido metu. Pažymėtina, jog jeigu šiuo atveju E. D. vairuojant neblaiviam dėl jo neteisėtų veiksmų būtų dar ir sukeltas eismo įvykis, padaryta žalos kitų asmenų sveikatai, turtui, pažeisti ir kiti KET reikalavimai, dėl to jam būtų kilusi kitokio pobūdžio, griežtesnė teisinė atsakomybė. Svarbu pažymėtina ir tai, kad pats E. D. skunde pirmosios instancijos teismui neneigė, jog vartojo alkoholį (išgėrė vieną bokalą alaus), tačiau, jo teigimu, susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms nedelsiant vyko į namus, todėl ir vairavo automobilį, t. y. asmuo veikė tiesiogine tyčia, kas didina atliktų veiksmų pavojingumą. Šiuo atveju byloje nenustatyta ir to nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys ir įrodymai, jog buvo iškilęs realus pavojus asmens šeimos nariams, turto saugumui ar pan., dėl ko buvo privaloma (būnant neblaiviam) imtis realių veiksmų (vairuoti transporto priemonę). Net ir esant duomenų, jog iš tiesų buvo iškilęs realus pavojus E. D. vienam iš šeimos narių, turto saugumui ar kt., asmuo turėjo ir kitų alternatyvių būdų šiai problemai išspręsti (pavyzdžiui, paprašyti pagalbos susiklosčiusioje situacijoje pažįstamų asmenų, pasinaudoti taksi ar pavežėjų paslaugomis ir pan.), tačiau sąmoningai jų net nebandė įgyvendinti, o spontaniškai ir be jokios pateisinamos priežasties pasirinko automobilio vairavimą. Toks motyvas vairuoti transporto priemonę yra iškeliantis savo asmeninius interesus aukščiau visuomenės saugumo bei negali būti pateisinamas. Taigi šios aplinkybės, tai siejant su nustatyta realia E. D. atliktų veiksmų metu buvusia būsena, leidžia pagrįstai teigti, jog neblaivaus asmens vairuojamos transporto priemonės išvažiavimas, šiuo atveju dar ir žiemos metu, kai padangų sukibimas su kelio danga yra mažesnis, į pakankamai judrioje miesto dalyje esančias gatves, kuriose iš esmės nuolat vyksta eismo judėjimas, būtų sukėlęs realų pavojų kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, o galbūt eismo įvykio reali tikimybė vairuojant, kad ir šalutinėmis gatvėmis, negali būti vertinama kaip spekuliacinė ir minimali. Pažymėtina, kad sunkesnių padarinių, kaip jau minėta, buvo išvengta tik policijos pareigūnų dėka, kurie nutraukė E. D. transporto priemonės tolesnį važiavimą iš karto po to, kai neblaivaus asmens vairuojama transporto priemonė buvo sustabdyta vykdomo reido metu.

13. Be to, skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, jog E. D. pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl nusižengimo padarymo, vykdo individualią veiklą, savo darbo funkcijų atlikimui turi individualiai vykti pas klientus į statybos objektus, veždamas ir darbams atlikti būtinas priemones bei medžiagas, bei turi faktinę šeimą ir laukia jos pagausėjimo, taip pat nėra išskirtinės, be to, jau buvo įvertintos Institucijos ir lėmė minimalios baudos bei alternatyvios švelnesnės administracinio poveikio priemonės minimaliems terminams skyrimą administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad šios teismo nutartyje nurodomos asmeninio, šeiminio pobūdžio aplinkybės egzistavo dar iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nuo jo darymo E. D. nesulaikė ir, kaip jau minėta, tai yra natūralios tokio kaltininko elgesio pasekmės. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, norėdamas tinkamai prižiūrėti ir išlaikyti savo šeimą, vaikus ar atlikti darbines funkcijas, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Šiuo aspektu apygardos teismas pažymi, kad nors E. D. su skundu apylinkės teismui nepateikė savo darbo užimtumo, turimų statybos objektų ir pan., tačiau nurodė, jog vykdo individualią veiklą, dirba kartu su tėvu, montuoja grindis, todėl akivaizdu, jog vykstant į objektus jis gali prašyti pagalbos savo tėvo, kooperuotis su juo ar ieškoti ir kitų alternatyvų – savo darbą, be kita ko, vykimus su naujagimiu pas gydytojus, derinti prie jam prieinamų susisiekimo priemonių, prašyti pagalbos kitų šeimos narių ar naudotis pavežėjų paslaugomis ir pan., o jo sugyventinei prasidėjus gimdymo procesui – iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kuri nuvežtų gimdyvę į gydymo įstaigą. Svarbu ir tai, kaip matyti iš E. D. skundo apylinkės teismui, jo sugyventinė turi teisę vairuoti, taigi, vykimas su naujagimiu į sveikatos priežiūros įstaigas nebus apsunkintas.

14. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. E. D., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, šeiminių aplinkybių, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslas užtikrinti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

15. Apygardos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir E. D. už jo padarytą nusižengimą skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, administracinio poveikio priemonę. Institucijos 2025-01-24 nutarimu paskirta alternatyvi sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė ir nustatyti jos terminai yra proporcingi E. D. padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per griežti ir atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus.

16. Apibendrindamas tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama nutartis, kuria E. D. pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminai sutrumpinti perpus, yra nepagrįsta, todėl panaikinama ir paliekamas galioti Institucijos 2025-01-24 nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 5 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-881-2025.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius