Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui J. G. dėl žalos gamtai atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 810 Eur atlyginimą už gamtai padarytą žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas 2016 m. lapkričio 5 d. neteisėtai, be leidimo medžiams kirsti nupjovė 3 kaštonus 22, 20 ir 18 cm skersmens kelme, kurie augo bendro naudojimo valstybinės žemės sklype, ties namu (duomenys neskelbtini). Pažeidimas užfiksuotas agentūros 2016 m. lapkričio 17 d. patikrinimo aktu Nr. T8-592. Dėl šio administracinio teisės pažeidimo buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimu J. G. skirta 57 eurų bauda pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjant administracinę bylą buvo pateiktas leidimas Nr. L17-161, kuris išduotas po medžių kirtimo Naujamiesčio seniūnijai. Nutarimas nebuvo apskųstas, todėl vertino, kad atsakovas su neteisėtu medžių iškirtimo faktu ir paskirta nuobauda sutiko.Nurodė, kad padaryta žala gamtai yra apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintą Žalos aplinkai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodiką ir pagal 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius, atsižvelgiant į medžių grupę, pagal kurią kaštono medis priskiriamas III grupei - bazinis įkainis 9 eurai (2.3 p.). Medžiams, atsižvelgiant į augimo vietą, augantiems kaimų gyvenamųjų vietovių bendro naudojimo teritorijose, įkainis didinamas 2 kartus, todėl gamtai padaryta 810 Eur žala (5.4. p.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 320 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidų atsakovui J. G.. Nustatė, kad atsakovas J. G. 2016-11-05, bendro naudojimo valstybinėje žemėje, ties namu (duomenys neskelbtini), nupjovė tris kaštonų medžius, kurių kelmų skersmenys 22, 20 ir 18 cm. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-11-22 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovas buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas pinigine 57 Eur bauda. Nutarimas nebuvo skundžiamas, bauda sumokėta.

Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyrius 2016-11-15 išdavė leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams Nr. L17-161, pagal kurį Naujamiesčio seniūnijai leido iškirsti 22 vienetus kaštonų medžių valstybinėje žemėje, Kaštonų gatvėje, Berčiūnų kaime Panevėžio rajone, augančių ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų, minėtų tinklų apsaugos zonoje ir savo šaknimis užkimšusių inžinierinius tinklus. Medžių vertė – neatlygintina, nurodymas vietoje kertamų medžių pasodinti naujus ir prižiūrėti juos trejus metus – neduotas.Byloje ieškovas neginčijo aplinkybių, kad atsakovo nukirsti trys kaštonų medžiai augo valstybinėje žemėje, ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų, minėtų tinklų apsaugos zonoje ir savo šaknimis užkimšo inžinierinius tinklus. Taip pat ieškovas įrodymų tyrimo metu pripažino aplinkybę, kad leidimas kirsti kaštonus buvo išduotas visiems atsakovo nukirstiems medžiams, nors vieno jų skersmuo (18 cm) ir nėra įrašytas į leidimą. Medžio kamienas nėra vienodai lygus, todėl galima skersmens matavimo paklaida. Ieškovas su šia aplinkybe sutiko. Visi atsakovo nukirsti medžiai augo šalia vienas kito, lietaus kanalizacijos trasos vietoje, buvo apžiūrėti kompetentingų asmenų sprendžiant dėl lietaus kanalizacijos trasos renovavimo ir pažymėti raudonais dažais kaip kirstini. Priešingų įrodymų nepateikta.Ieškovo apskaičiuotas žalos dydis atitiko LR aplinkos ministro 2014-03-12 įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos žalos aplinkai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos ir 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų želdinių atkuriamosios vertės įkainių nuostatas, apskaičiuotas atsižvelgiant į medžių grupę, pagal kurią kaštono medis priskiriamas III grupei, 1 cm įkainis - 9 Eur, medžiams, augantiems kaimų gyvenamųjų vietovių bendro naudojimo teritorijose, įkainis didinamas 1,5 karto.Atsakovo veiksmų neteisėtumas buvo įvertintas administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau teismas sprendė, jog nustatytos administracinėje byloje aplinkybės savaime nesudarė pagrindo konstatuoti, kad atsakovas savo veiksmais, kurie buvo pripažinti neteisėtais administracinės teisės požiūriu, sukėlė žalą aplinkai civilinės teisės požiūriu.Teismas, vertindamas padarytos žalos aplinkai pasireiškimą, atsižvelgė į tai, kad nukirsti kaštonai augo ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų, kuriems pašalinti leidimas iš viso nebūtų reikalingas, jei tinklai būtų įrašyti į melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaitą. Leidimas kirsti medžius galiojo. Medžiai buvo apžiūrėti natūroje atsakingų asmenų prieš atsakovui atliekant neteisėtus veiksmus ir pažymėti raudonais dažais kaip kirstini. Panevėžio rajono savivaldybė, išduodama leidimą kirsti medžius, nurodė, kad medžių vertė – neatlygintina, nurodymas kaip kompensuoti medžių nukirtimu padaromą poveikį aplinkai – neduotas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad žala gamtai, kertant 22 kaštonų medžius, augančius ant lietaus kanalizacijos trasos, nepadaryta.Teismas sprendė, jog tai, kad leidimas kirsti medžius buvo išduotas ne tam subjektui, kuris neteisėtus veiksmus atliko, yra nereikšminga. Minėta aplinkybė buvo reikšminga nagrinėjant atsakovo administracinio teisės pažeidimo bylą ir dėl to atsakovas už savo veiksmus buvo pripažintas kaltu bei nubaustas. Tačiau tai savaime nelėmė, kad atsakovas savo veiksmais sukėlė žalą aplinkai. Įvertinęs visumą bylos įrodymų ir nustatytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad atsakovas savo veiksmais nesukėlė žalos aplinkai. Nenustatytos visos civilinei deliktinei atsakomybei taikyti būtinosios sąlygos, todėl ieškinį atmetė.Atsakovo argumentus dėl jo veikimo būtinojo reikalingumo sąlygomis atmetė kaip nepagrįstus, nes jo veiksmų atlikimo metu nebuvo susiklosčiusi tokia neeilinė situacija, kad atsakovas buvo priverstas padaryti žalą aplinkai, siekdamas pašalinti gresiantį pavojų, kad žalos padarymas buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai; tuo atveju jeigu apeliacinis skundas būtų nepatenkintas atmesti nepagrįstai priteistas 140 Eur bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:Negalima teigti, jog iškirsti ginčo medžiai buvo pažymėti ir įvertinti, nes jų jau pažeidimo vietoje nebuvo ir todėl iškirstiems medžiams leidimas negalėjo būti išduotas. Dėl leidimo išdavimo kai medžiai jau yra iškirsti yra pasisakęs Panevėžio apygardos teismas 2014-06-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-459-227/2014. Minėtoji byla sutampa su skundžiamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo apeliacinės instancijos teismo priimtame sprendime įvardintais teisiniais argumentais. Pagal Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtintą Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarką norint nukirsti ar kitaip pertvarkyti želdinius galima tik turint atitinkamą leidimą medžiams tvarkyti, o neturint tokio leidimo, atlikti veiksmai įstatymo prasme laikomi tyčiniais veiksmais ir žala turi būti atlyginama.Atsakovas neturėjo teisės kirsti medžius, nes jis nėra želdinių savininkas. Želdinių savininkas yra valstybė, kuri neįgaliojo atsakovo atlikti medžių šalinimo darbų. Leidimas kirsti medžius buvo išduotas vėliau Naujamiesčio seniūnijai, kuri ir turėjo organizuoti medžių kirtimo darbus, seniūnija neįgaliojo atsakovo nupjauti medžius. Nupjauti medžiai augo valstybinėje žemėje, kurie yra priskiriami saugotiniems medžiams. Pagal Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. Dl-87 12.1 punktą nustatyta, kad saugotinų medžių kirtimo ar kitokio tvarkymo darbus gali vykdyti žemės ar želdynų ir želdinių savininkas ir valdytojas ar jo įgaliotas asmuo. Nei vienai iš šių kategorijų atsakovas nėra priskirtinas.Pirmosios instancijos teismas taip pat nesivadovavo Panevėžio apygardos teismo 2013-01-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-84-280/2013 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvardintais teisiniais argumentais, kuriuos nurodė ieškovas.Nesutinka su teismo argumentais, jog nėra nustatytos visos civilinei deliktiniai atsakomybei taikyti būtinosios sąlygos. Neteisėti veiksmai šio delikto atveju pasireiškė leidimo neturėjimu medžio kirtimo darbams atlikti. Tokiu būdu neturint leidimo medžiams kirsti sužalotas kraštovaizdžio objektas. Būtent atsakovas privalėjo turėti leidimą medžiui nukirsti ir būtent jo veiksmai, neturint aptariamo leidimo, civilinės atsakomybės prasme sukėlė nustatytą žalą gamtai ir yra viena iš atsakomybės sąlygų šio delikto atveju. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos gamtai (sunaikino saugotinus kraštovaizdžio elementus) yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai yra tiesiogiai susiję su padaryta žala. Padaryta žala buvo apskaičiuota pagal galiojančius teisės aktus, todėl ieškovas tinkamai pagrindė žalą ir paskaičiavo jos dydį.Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų praktika, neatkreipė dėmesio, kad atsakovas tinkamai nevykdė bendrą rūpestingumo pareigą aplinkos apsaugos srityje. CK 6.248 str. 3 dalis numato, kad asmuo kaltas, jei nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek tai buvo būtina, t. y. kaip būtų elgęsis bonus pater familias, t. y. asmeniškai įsitikinti ar yra gautas atitinkamas leidimas medžiams kirsti. Byloje nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo atsakomybės.Nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Į bylą pateikti 80 eurų ir 60 eurų sumai pinigų priėmimo kvitai apie suteiktas teisines paslaugas. Teigia, kad pinigų priėmimo kvitai ar jų kopijos neįrodo, jog nurodytos jose sumos buvo mokėtos už atstovavimą, t. y., pateiktas dokumentas neįrodo faktinio apmokėjimo už suteiktas paslaugas ir neatitinka patikimam įrodymui keliamų kriterijų. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti išlaidų detalų paskaičiavimą ir jų pagrindimą. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad dokumentų, pagrindžiančių faktiškai turėtas išlaidas nėra pateikta ir prašė teismo pinigų priėmimo kvitus laikyti nepagrindžiančius faktinių išlaidų, tačiau teismas sprendime šiuo klausimu nepasisakė. Nepagrįstos išlaidos negali būti priteistos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. G. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas remiasi Panevėžio apygardos teismo 2014-06-05 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-459-227/2014, kur buvo iš esmės kitokia fabula. Šioje byloje leidime išvardinti medžiai ir buvo tie medžiai, kuriuos atsakovas nukirto, o byloje, kuria remiasi apeliantas, medžiai, kurie buvo nukirsti, nebuvo įtraukti į leidimą kirsti medžius. Jei leidimas išduodamas po medžių nukirtimo, jame yra išvardyti visi nukirsti medžiai, tai žalos gamtai nėra padaryta, o medžių nukirtimas yra įteisintas. Leidimas buvo išduotas dėl visų atsakovo nukirstų kaštonų.Apeliantas nurodo, kad negalima teigti, kad nukirsti medžiai buvo įvertinti ir pažymėti. Tačiau šios aplinkybės buvo nustatytos, nebuvo ginčytos nei nagrinėjant administracinę bylą, nors yra įrašytos protokoluose, kurios duomenimis pats apeliantas remiasi tiek dabar, tiek skiriant 57 Eur baudą. Apeliantas tuo pačiu metu ir teigia, kad tam tikros aplinkybės buvo ir jas neigia. Atsakovas šias aplinkybes įrodė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, ieškovas šių įrodymų neneigė ir nepaneigė, bylos iš esmės nagrinėjimo metu. Tuo labiau, kad 2016-11-15 leidimas yra suderintas su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (miesto) agentūros arba regiono parko direkcija ir kt. Nors atsakovas ir nėra želdinių savininkas, želdinių savininkas išdavė leidimą kirsti medžius ir nurodė, kad būtina „KIRSTI: augančius ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų, minėtų tinklų apsaugos zonoje ir savo šaknimis užkimšusius inžinierinius tinklus“.Apeliantas nurodo, jog leidimas buvo išduotas vėliau, nei nukirsti medžiai, ir kad darbus turėjo organizuoti Naujamiesčio seniūnija. Aplinkybę dėl darbų organizatoriaus apeliantas ginčija tik apeliaciniame skunde. Šio klausimo pirmosios instancijos teisme nekėlė. Be to, atsakovas buvo suklaidintas dėl medžių kirtimo, nes bendruomenės pirmininkė patikino, kad visi leidimai yra gauti. Kita vertus, išduotas leidimas kirsti medžius įteisino atsakovo veiksmus, nebuvo padaryta žala.Apelianto nurodytos įvairios teismų praktikos nesutampa su šios bylos aplinkybėmis, jos yra skirtingos. Kasacinis teismas išaiškino, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą, tačiau šioje byloje faktinė bylos situacija nesutampa, nes kaštono medžiai daro žalą gamtai, nes auga ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų, minėtų tinklų apsaugos zonoje ir savo šaknimis užkimšo inžinierinius tinklus, šių medžių kirtimui išduotas leidimas, yra sudarytos sutartys, parengti planai pašalinus medžius ir seną drenažą, nutiesti naują, nes jis būtinas. Visas deliktinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas pareikšdamas ieškinį, tačiau pirmosios instancijos teisme, bylos nagrinėjimo iš esmės metu ar ieškinyje ieškovas to nepadarė. Dėl šios priežasties įrodinėja pirmą kartą šių sąlygų buvimą apeliacinės instancijos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos tikslas yra ne iš naujo išnagrinėti bylą, o patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nėra nustatytos visos civilinei deliktinei atsakomybei taikyti būtinosios sąlygos.Apeliantas keičia poziciją ir apeliacinės instancijos teisme įrodinėja, kad buvo netiesioginis priežastinis ryšys, kad žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, bet pakankamai susijęs su žalingomis pasekmėmis. Leidimo neturėjimas, kai leidimas išduotas visiems, įskaitant ir nukirstus, medžiams, savaime žalos nedaro. Leidimo neturėjimas gali lemti kitų teisės šakų atsakomybės nustatymo galimybę ir pan., tačiau savaime teisinės deliktinės civilinės atsakomybės prasme žalos, kuri buvo nulemta kaltais ir priežastingais neteisėtiems veiksmas, nesukelia. Kadangi administracinio leidimo su savimi neturėjimas objektyviai, tokiose situacijose, žalos gamtai nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesukelia, tai klausimo kėlimas apie netiesioginio priežastingumo nulemti žalą laipsnio nustatinėjimas yra beprasmis.Pažymi, jog teismui savalaikiai buvo pateikti įrodymai, kad nupjauti kaštonai augo tiesiai ant drenažo sistemos, kad medžiai savo šaknimis užkimšo drenažo vamzdžius ir dėl to pradėjo tvinti šalia esanti mokykla, aplinkinių namų rūsiai, pradėjo skylinėti pamatai ir sienos, šlapiuoti aplinkiniai žemės sklypai ir pūti ne tik gretimuose sklypuose esantys vaismedžiai, šakniavaisiai, bet ir patys kaštono medžiai. Būtent dėl šių priežasčių ir yra savivaldybės, valstybės institucijų parengti vykdytini planai nutiesti naują drenažą vietoje esančio, nes jį užkimšo virš drenažo pasodinti ligoti kaštono medžiai. Apeliantas nepagrindė ieškinio, neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių, o rėmėsi tik prielaidomis.Nesutinka su apelianto argumentais, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Atidumas ir rūpestingumas vertinamas ne tik objektyviąja, bet ir subjektyviąja prasmėmis. Byloje nustatyta, kad atsakovas yra pensinio amžiaus. Atsakovas nurodė ir įrodė, kad Kaštonų gatvės pirmininkę, kuri organizavo darbus, bendruomenė vertintina, kaip garbinga ir itin dora asmenybę, todėl atsakovas, dėl subjektyvių priežasčių, patikėjo pirmininkės patikinimu dėl leidimo ir paskatinimu pjauti kaštono medžius, nes, pasak jos, jau yra leidimas ir viskas suderinta.Atsakovo išlaidos, patirtos teisinei pagalbai, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 nuostatas, kuriuo remiasi apeliantas. Jos yra pagrįsto dydžio, protingos ir ne perteklinės, todėl apelianto argumentai, kad pinigų priėmimo kvitai neįrodo, jog nurodytos sumos buvo mokėtos už atstovavimą yra nepagrįsti. Teismas tinkamai aiškino ir pritaikė deliktinės atsakomybės teisės normas, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas ir teisėtas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.Ginčas byloje yra dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas reikalauja priteisti iš atsakovo J. G. 810 Eur žalai atlyginti už neteisėtai, neturint leidimo kirsti medžius, nupjautus 3 vnt. kaštonų medžių. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Byloje nustatyta, kad atsakovas J. G. 2016 m. lapkričio 5 d., neturėdamas leidimo medžiams kirsti, bendro naudojimo valstybinėje žemėje, ties (duomenys neskelbtini), nupjovė tris kaštonų medžius. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento aplinkos apsaugos inspektorius 2016 m. lapkričio 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimu už ATPK 78 straipsnio 1 dalies pažeidimą J. G. paskyrė 57 Eur baudą, kurią atsakovas sumokėjo (b. l. 5-15).Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyrius 2016 m. lapkričio 15 d. išdavė leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo genėjimo darbams. Naujamiesčio seniūnijai leista valstybinėje žemėje Kaštonų gatvėje, Berčiūnų kaime kirsti augančius ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų, minėtų tinklų apsaugos zonoje ir savo šaknimis užkimšusius inžinierinius tinklus 22 vnt. kaštonų medžių. Medžių vertė neatlygintina ir naujų medžių pasodinti ir trejus metus prižiūrėti nereikalaujama (b. l. 30).Įstatymas reglamentuoja, kad žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 21 punktas, 32 straipsnis). Taigi, pagal Įstatymą žala aplinkai laikoma padaryta tuomet, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis aplinkai. Įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius.Kasacinis teismas išaiškino, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008). Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).Nagrinėjamu atveju, atsakovas J. G. 2016 m. lapkričio 5 d. valstybinėje žemėje, ties (duomenys neskelbtini), nupjovė tris kaštonų medžius, augusius ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų. Nupjauti kaštonai savo šaknimis užkimšo drenažo vamzdžius ir tai pradėjo kenkti aplinkai, t. y. ėmė tvinti aplinkinių namų rūsiai, pradėjo skylinėti pamatai ir sienos, šlapiuoti aplinkiniai žemės sklypai ir pan. Būtent dėl šių medžių keliamų neigiamų padarinių aplinkai ir žmonių turtui, 2016 m. lapkričio 15 d. išduotas leidimas visus 22 kaštonų medžius, augančius ant drenažo (lietaus kanalizacijos) tinklų valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), iškirsti, neįpareigojant medžius atsodinti. Taigi, atsakovas iškirto 3 medžius iš leidžiamų kirsti 22 medžių.Apeliantas teisingai cituoja Aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų norminių aktų nuostatas dėl neteisėtų veiksmų ir žalos aplinkai sąvokos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo neteisėti veiksmai įvardinti administracinio teisės pažeidimo byloje. Atsakovas neneigia, kad leidimo kirsti medžius neturėjo, tačiau tai padarė bendruomenės pirmininkės, organizavusios medžių iškirtimą ir patikinusios, jog leidimas kirsti medžius yra ir darbai suderinti, prašymu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiais, garbaus amžiaus atsakovo, paaiškinimais. Be to, ieškovas šių aplinkybių neginčijo ir jas paneigiančių įrodymų, nepateikė. Atsakovo nurodomas aplinkybes patvirtina tai, jog leidimas kirsti medžius buvo išduotas po kelių dienų, t. y. 2016 m. lapkričio 15 d.Ginčo dėl ieškovo paskaičiuoto žalos dydžio nėra. Tačiau sprendžiant reikalavimą dėl žalos aplinkai padarymo, būtina vadovautis esamu teisiniu reglamentavimu ir nustatyti, kuo pasireiškė atsakovo padaryta žala aplinkai ir kokios yra galimybės atkurti pirminę būklės aplinką. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad leidimas kirsti kaštonų medžius išduotas, nurodant, kad medžių vertė neatlygintina ir atkurti pirminę būklę nereikalaujama. Duomenų, kad šių medžių iškirtimas padarė žalą aplinkai, arba turės jai neigiamą poveikį byloje ieškovas nepateikė. Priešingai, ta aplinkybė, kad nereikalaujama atsodinti iškirstus medžius, kad jų vertė neatlygintina, įrodo, kad medžiai darė neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių turtui. Vadovaudamasi byloje nustatytų aplinkybių visuma ir šioje nutartyje pateiktu žalos aplinkai padarymo ir jos atlyginimo teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas savo veiksmais, iškirsdamas 3 kaštonų medžius, žalos aplinkai nepadarė. Nekonstatavus žalos gamtai (aplinkai) padarymo fakto, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, nes nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų –padarytos žalos.Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nesivadovavo teismų praktika, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Apeliantas gausiai cituoja tam tikras Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto pateiktos atitinkamų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių citatos yra tik teismo nutarčių ištraukų atkartojimas, t. y. nurodytomis citatomis nesuformuluota kasacinio teismo išaiškinimų ar teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių. Todėl kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo teiginiai nepatvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 4 straipsnis). Be to, sprendžiant šalių ginčą būtina vadovautis ne tik suformuota teismų praktika, teisiniu reglamentavimu, bet ir atsižvelgti į bylos faktines aplinkybes, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad į bylą pateikti pinigų priėmimo kvitai neįrodo, jog kvituose nurodytos sumos sumokėtos už atstovavimą. Byloje atsakovas 2017 m. vasario 10 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokato A. Š. kontora ir advokato padėjėjui V. L., ruošusiam atsiliepimą į ieškinį sumokėjo 140 Eur (b. l. 23-29, 31-34). Tam pačiam advokato padėjėjui, atstovavusiam atsakovą parengiamajame ir teismo posėdžiuose, sumokėta 180 Eur (b. l. 50-51, 67-68). Taigi, atsakovo išlaidos už teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovavimą nagrinėjant bylą, sudarė 320 Eur. Priteisiant vienos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas iš kitos šalies, svarbu atsižvelgti į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (Rekomendacijų 7 dalis). Nagrinėjamu atveju maksimalus galimas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už surašytą atsiliepimą į ieškinį yra 1‘496 Eur (b. l. 108). Kadangi atsakovo bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, tiek už atsiliepimo į ieškinį surašymą, tiek už atstovavimą, tesudarė 320 Eur, akivaizdu, kad jos neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių ir mažinti atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo teisinę pagalbą teismas neturėjo pagrindo.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendime padarytomis išvadomis bei nurodo, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme kurias sudaro 290 Eur advokato pagalbos išlaidų, ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir kurios neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių (b. l. 100-103, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, JAK 190742529, J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.